Forum Replies Created
-
AuthorPosts
-
Pateikėte ŽD modulio filtro schemą ir klausiate –
Ar keičiant kondensatoriaus nominalą ŽD grandinėje galiu pakelti dažnius nuo 150 Hz iki 500 Hz juostoje, kad suteikti skambesiui “riebumo”.
Ar pakeisdamas ŽD grandinėje kondensatoriaus nominalą nesugadinsiu fazinių charakteristikų?Pakeitus kondensatoriaus nominalą pasikeis kolonėlės suderinimas, ŽD-VD dažninės ruože atsiras kalnas arba duobė. Atitinkamai pasislinks ŽD modulio fazinė charakteristika.

Paminėjote žemųjų dažnių atkūrimo “riebumą”, bet tai nėra techninis ar objektyvus vertinimas. Žemųjų dažnių atkūrimas pirmiausia formuojamas ŽD garsiakalbiais, tinkamu korpuso dydžiu, AS struktūros parinkimu, FA konstrukcija…
Plačiau apie AS projektavimą knygose. Galiu rekomenduoti “Loudspeaker Design Cookbook” by Vance Dickason, platybėse esu matęs šio vadovėlio pdf’ą.
Linkiu sėkmės.-
This reply was modified 1 year, 11 months ago by
Belas.
Sunku atsakyti nežinant garsiakalbių tipo, kolonėlių konstrukcijos ir negirdėjus kaip skamba.
Garsiakalbiai yra visko pradžia, o AS konstruktorius stengiasi pilnai išnaudoti garsiakalbių galimybes. Žinoma, įtakos turi stiprintuvas, kambarys, įrašas, klausytojo patirtis ir jo norai.
Keli mano štrichai į tai ką perskaičiau.
Dažninė nuo 200 Hz yra pakankamai glotni, o 500 – 800 Hz kalnelis – nedidelis. Tikėtina, kad kalnelis dėl garsiakalbio.
Matavimai rodo, kad padidinus VD modulio akustinį slopinimą, dažninė pagerėjo. Tokį pagerinimą galima palikti, bet bendro VD modulio efektyvumo mažinti nereikėtų. Galima bandyti sumažinti 500 – 800 Hz kalniuką, bet tada reikia keisti filtrų schemą. Paminėsiu, kad papildomi reaktyviniai komponentai turės įtakos fazinei charakteristikai. Kas naudingiau – glotnesnė dažninė ar geresnė fazinė, sprendžia konstruktorius.
Svarbu nepamiršti, kad “modifikuotą” aparatą būna sunkiau parduoti. Kolonėlių ardymo-surinkimo taip pat siūlyčiau vengti, nes gamintojas dažniausiai būna protingesnis už vartotoją.
Kolonėlių filtrai paprasti, o kalbant apie VD modulį, matau filtrus, neapsaugančius vidurinių dažnių garsiakalbių nuo žemųjų dažnių. Dėl to gali rastis perkrovimų ir girdėsite iškraipymus (aštrų garsą).VD modulio filtrų simuliacija rodo, kad į garsiakalbį patenka žemieji. Induktyvumo nominalas nežinomas, bet nurodžius 1 mH, filtro darbas pasibaigia ties maždaug 3 kHz. R1 padidinus iki 10 Omų, VD modulio garsumas sumažės maždaug -4 dB. Fazinei įtakos tai neturi, todėl galite pabandyti.

Ten pat apžvalgoje pamačiau dar vieno mūsiškių – Silent Pound kolonėles. Perreaux Audio savo pristatyme pasirinko Silent Pound Challenger II kolonėles, bet parodoje buvo atskiras Silent Pound stendas su kolonėlių konstruktoriumi Audriumi Balčiūnu.
Smagu matyti Audriaus darbus ir linkėti jam komercinės sėkmės!

-
This reply was modified 1 year, 12 months ago by
Belas.
Miunhene vykusios High-End parodos apžvalgoje pamačiau Audio Solutions ir dailiai šnekantį Gediminą Gaidelį. Reiškia, mūsiškiai jaučiasi tvirti buitinių garso sistemų rinkoje.
Mano šilti inžineriniai linkėjimai Gediminui.

-
This reply was modified 1 year, 12 months ago by
Belas.
Audiofilų forume perskaičiau klausimą apie ŽD garsiakalbių magnetinės sistemos patikrinimą. Bičiulis klausia – Gal turi kas prietaisą garsiakalbių magnetinio tarpo matavimui (gauss arba tesla) noriu patikrinti kiek dar likę gyvo magneto?
Klausimas aktualus daugeliui AS konstruktorių, todėl trumpai atsakysiu.
Iš tiesu garsiakalbių motoro jėga priklauso nuo magnetinio srauto dydžio, o srautą galima išmatuoti tam skirtais prietaisais. Pagūūglinę magnetic flux meter rasite palyginti nebrangių buitinių prietaisų srautą Teslomis arba Gausais išmatuoti, bet aš einu kitu keliu.Žemadažnių garsiakalbių motoro jėga yra magnetinio srauto, ritės laido ilgio magnetiniame plyšyje ir rite tekančios srovės sandauga: F (jėga) = I (srovė) x B (indukcija) x L (laidininko ilgis). Taigi, motoro jėga yra svarbesnis ir nesunkiai išmatuojamas parametras. Kaip tą atlikti aprašyta Vance Dickason knygoje Loudspeaker Design Cookbook 7th Edition Book. Knygos pdf’ą esu matęs platybėse, bet taip pat įkeliu knygos 201 puslapyje aprašytą garsiakalbių BL matavimo metodiką:

-
This reply was modified 2 years ago by
Belas.
Iki Naujųjų noriu spėti užbaigti konstruoti naują aktyvinę GAS, pristatyti ir pakviesti bičiulius atvykti apžiūrėti. Šiuo metu trūksta laiko čia parašyti, bet į dalyvių klausimus pasistengsiu atsakyti.

-
This reply was modified 1 year, 4 months ago by
Belas.
Yra bandančių ištraukti visą garso kokybę iš mechaninių gramofonų. Ruporas yra geriausias akustinis stiprintuvas, tik anais 1920-ais didelių ruporų gaminti neapsimokėjo.
E.Q.B. Gramophones kanale radau filmukų, kurių vienas su dideliu 80 Hz ruporu čia.
Galima palyginti garsą su mažesniu, maždaug 240 Hz ruporu. Čia gramofonas stovi kambario kampe, kambario kampas yra konusinis ruporas, kažkiek išsikreipia garso tembras, bet garsumas taip pat geras.

-
This reply was modified 2 years, 1 month ago by
Belas.
Kolonėlių konstruktoriai išsikraustė iš proto… Pajungi pliką garsiakalbį ir skamba muzika! Sudedi didesnę krūvą garsiakalbių ir gali didžiuotis projektu!!! Akustikos mokslas juokiasi, bet žmonės mėgsta šildytis pasaulinio interneto spinduliuose.
XiLO Scuderia Hi-Fi su krūva visokių garsiakalbių, subvuferiu ir galingais stiprintuvais už 16 k€:

Mano Virginijos vyresnysis sūnus Ąžuolas Lietuvos Gineso knygoje – buvo jauniausias (6 m.) būgnininkas, koncertavęs su Kauno big-band orkestru (vadovas R. Grabštas). Šį kartą Lapes Records įrašų studijoje Ąžuolas dainuoja ir groja klarnetu.
Loui Armstrong – What a wonderful world: https://www.youtube.com/watch?v=_WrC9baeRhM-
This reply was modified 2 months, 2 weeks ago by
Belas.
Svarbiausi techniniai jūsų kambario vertinimai:
1. Muziką klausote akustinių „veidrodžių“ patalpoje, kur labai dideli garso bangų atspindžiai. Stereofonijai svarbiausi pirmieji atspindžiai, todėl į juos koncentruoju dėmesį.
2. Kambario ilgyje (5,4 m) susikuria svarbus 43 Hz išilginis rezonansas. Mažiau svarbūs yra 86 ir 129 Hz rezonansai, bet ir tuos reikia sumažinti.
3. Kambario plotyje/aukštyje (3,25 ir 2,45 m) randasi labai nepalankūs 43,5 ir 43,2 Hz skersiniai rezonansai. Kartu su išilginiu 43 Hz, visi trys sudaro didelės amplitudės bendrąjį ~43 Hz rezonansą. Aukštesnieji 87 ir 130 Hz skersiniai rezonansai taip pat nepalankūs, nes pastarasis (130 Hz) sumuojasi su 129 Hz išilginiu kambario rezonansu.
4. Įstrižainių rezonansai taip pat nepalankūs; kambaryje susidaro 43,7 – 87,4 – 131 Hz įstrižiniai rezonansai ir turite tai, apie ką man parašėte. LIšvados:
1. Geroji žinia – sėdite kambario viduryje ant medžiaginio, garsą sugeriančio krėslo. Paminėsiu, kad atsisėdus prie galo sienos garsas būtų dar prastesnis.
2. Blogoji – šiame kambaryje būtina atlikti akustinį gerinimą, be kurio klausyti muzikos būtų kančia. Dar daugiau – tokiame kambaryje gyventi nemalonu, nes sunku susišnekėti, žiūrėti TV, žaisti kompiuterinius žaidimus.
3. Jūsų subvuferis ne gerina, o gadina garsą. Dalykas tas, kad subvuferis atkuria 43 Hz kambario rezonansus ir namo konstrukcijomis jie iškeliauja nekontroliuojami. Be subvuferio Airpulse A100 atkuria nuo aukščiau (nuo ~50 Hz), todėl garsas kambaryje geresnis.
Palankus rezonansų slopinimo objektas yra lubos, bet Jūsų atveju imtis lubų būtų sunkiau. Žinoma, jei buto savininkas audiofilas, tada galėtumėte sutarti, kad išsikraustant pagerinimus dovanojate.Rekomendacijos:
1. Užuolaida gerai, tačiau kambaryje reikia papildomų ir stipresnių garso gerinimo priemonių.
Sumažinti „akustinių veidrodžių“ įtaką galima storesniu kilimu per visą kambario plotą. Jei leidžia sąlygos, kilimas būtų nebrangu ir paprasta. Amerikoje žmonės gyvena namuose, kur kambariuose ir koridoriuose ilgaplaukiai kilimai. Nuo kilimo rekomenduoju pradėti, nes tą padaręs pajusite didesnį negu užuolaida garso pagerėjimą.
2. Antroji priemonė būtų Jūsų paminėtoji – priekio sienos atspindžių slopinimas. Čia taip pat nebrangi investicija.
Trumpai apie galo sienos gerinimą.
– nuperkate statybose naudojamus šilumos izoliacijos akmens vatos demblius ir tvirtinate prie sienos. Jei beveik per visą sieną, tada galima naudoti plonesnius, 5 cm storio akmens arba stiklo vatos demblius. Jei ant dalies sienos, rekomenduočiau 10 cm storio medžiagą. Demblius arba stiklo „vatą“ prie sienos galima tvirtinti „prisiuvant“ virvutėmis arba plonais medžio (metalo) bėgeliais;
– demblius reikia pridengti (apgaubti) akustiškai skaidria agro-plėvele dulkėms iš demblių blokuoti;
– konstrukciją paslėpti galite atitinkamos spalvos medžiagos užuolaida per visą kambario galo sieną.
Sienoje reikės nedidelių skylių su 6 arba 8 mm kaiščiais demblių tvirtinimui, bet išsikraustant iš buto nebūtų daug vargo užtaisyti skylutes gipso ar kitokiu glaistu ir nudažyti sienos spalva. Žinoma, tokius dalykus reikėtų derinti su nuomotoju.
Norint klausyti garsiau, subvuferio siūlyčiau nenaudoti. Žaidimams su svarbiais akustiniais efektais siūlyčiau nusipirkti ausines.-
This reply was modified 2 years, 3 months ago by
Belas.
-
This reply was modified 1 year, 11 months ago by
-
AuthorPosts