Forum Replies Created
-
Posts
-
Aplink garsą klaidžiojančių įvyko diskusiją, kuria trumpai pasidalinsiu.
“Kaip be aukštadažnio jus ten klausot?
Klausot radijo taško su šelako prieskambiu ir norit įrodyt kad plačiajuostis blogai?”
Atsakiau –
muzikos atkūrimui reikalingas taškinis garso spinduliuotuvas. Pridėti AD garsiakalbiuką galima, dažninė bus lygesnė, bet tada nukenčia kiti parametrai. Pajungti AD per kondensatorių yra prastas sprendimas, reikėtų apriboti plačiajuosčio darbą ir… gaunasi prasta dvijuostė.
Dvijuostę reikia konstruoti iš dviejų specializuotų – ŽD ir AD plačiajuosčių.Kaip pačio įspūdžiai ir koks plačiajuostis buvo panaudotas?
Viskas pagal mokslą ir kaip tokiame skyde gali dirbti senas, profesionalus plačiajuostis Ломо 4A-32.
Projektas dar nebaigtas. 4A-32 seniai žinau, būdavo sunku nusipirkti, naudodavome vokalinėse, el. vargonų ir gitarų kolonėlėse. Leningrado specialistams pavyko susitelkti ir nukopijuoti anų laikų vakarietišką dičkį. Taigi, mano įspūdžiai nepasikeitę – Lomo 4A-32 yra geras plačiajuostis už pigiai.Na čia dabar !!! Česlovai, kas čia dabar prieš visus principus?
Viskas pagal seniai žinomus principus – plačiajuostis atviroje dėžėje tinka melomanui ir neturtingam “audiofilui” muziką namie paklausyti.Optimalaus atstumo klausyti plačiajuostį “lentoje” arba atvirame korpuse nėra, nes garsas priklauso nuo atstumo iki kambario sienų, grindų. Filmuke mikrofonas (kamera) stovi semi-realioje padėtyje – apie 2 m atstumu, maždaug 80 cm aukštyje. Trečiajame filmuko epizode su kamera pavaikščiojau iš kairės į dešinę garso kitimui pademonstruoti; “PiKo” kolonėlės garsas kito nežymiai.
O tai yra kažkoks vadovas, gairės OB kolonėlėm pasigaminti?
Literatūroje OB kolonėlių konstravimas paprastai neaprašomas. Galima pasinaudoti formule panelės arba atviro korpuso dydžiui žemiesiems dažniams kokybiškai atkurti, tačiau rekomendacija paprasta – reikalinga labai didelė panelė.
OB atėjo iš praeities, kai buvo žemos kokybės mono įrašai. Dabar sugrįžo, nes kokybiška aparatūra su uždaromis AS yra brangi. Šiuolaikinės mūsų šėlionės aplink OB kokybiškai atkurti įrašų negali. Atvirosios AS garsą spinduliuoja visomis kryptimis, atspindžiai nuo sienų muzikos instrumentų garsą praplečia į koridorių, balkoną, stereo būna iškreiptas, dėl prastos FR – tembras nenatūralus, palyginti prastas ŽD atkūrimas.
OB su plačiajuosčiu tinka pasimėgauti, paišdykauti. Vidiniam džiaugsmui patenkinti galima parinkti paprastesnę muziką – tą daro mūsiškiai OB kolonėlių konstruktoriai. Vakar aš tą paviešinau.
Kino salių Klangfilm/Siemens “Bionor” su atviru ŽD moduliu:
Lomo 4A-32 yra profesionalios paskirties garsiakalbis. Aliuminio lydinio šasi su įtvirtinta membrana sudaro atskirą modulį, kurį, reikalui esant, per kelias minutes lauko sąlygomis galima pakeisti. Svarbu tai, kad centravimo procedūrą nereikalinga (automatinis motoro centravimas).Stiprus motoras turi ЮНДК-24 tipo kobalto magnetą, panašų į Alnico. 44 mm diametro ritė ant aliuminio karkaso atspari perkrovimui. Motore panaudotas Faradėjaus žiedas iš vario ritės impedansui išlyginti. Šie garsiakalbiai konstrukcija panašūs į 12″ Goodmans Axiom bei Klangfilm 405 plačiajuosčius.Gavęs 4A-32 patikrinau, išvaliau garsiakalbių motorus, išmatavau pagrindinius parametrus. Čia nuoroda į filmuką akustiškai neįrengtame nedideliame kabinete. Filmuko pabaigoje monitoriaus ekrane matyti išmatuota 4A-32 dažninė. Paminėsiu, kad plačiajuosčių dažninė būna kylanti, todėl soliniai garsai atkuriami raiškiai.
Plačiau apie 4A-32 tyrinėjimus čia.Eksperimentas baigtas? Išvados?
Matau perspektyvų projektą tęsti.
12″ plačiajuostis bus sulankstomoje, metro pločio lentoje. Galvoje dvi mintys, todėl projektą pavadinau “PiKo”.
Pirmosios 6 minutės pažiūrėti, paklausyti, pakritikuoti.
Matuoti atvirųjų AS dažninę kambaryje yra slidinėjimas aplink akustiką, bet galite pažiūrėti ką rodo mikrofonas iš maždaug 1,8 m atstumo:
Keli sakiniai apie garso sistemas.
Garso atkūrimo sistemos būna profesionalios ir buitinės. Profesionalios konstruojamos akustikos ir elektronikos mokslo bazėje. Garso kokybės prasme, aukščiausias taškas yra didžiųjų įrašų studijų garso kontrolės kambariuose naudojamos GAS, kur matome techniškai pagrįstus sprendimus akustiškai paruoštuose kambariuose. Profesionalios GAS konstruojamos naudoti sunkiomis sąlygomis, turi būti patikimos, būna sudėtingos, didelių gabaritų ir brangios.
Buitinės garso sistemos skirtos masiniam naudojimui, paprastesnės struktūros, trumpesnio naudojimo laiko, mažesnių gabaritų ir nebrangios. Buitinės prasidėjo nuo lempinių stiprintuvų su plačiajuosčiais garsiakalbiais, nukeliavo iki 1996-ais priimto DIN 45500 standarto reikalavimus atitinkančių tranzistorinių Hi-fi stereo sistemų su kolonėlėmis uždaruose korpusuose. Buitinė aparatūra pagrinde vystėsi ne garso kokybės, bet gabaritų, kainos mažinimo ir kuo didesnių pardavimų kryptimi. Atėjus skaitmeninei erai, įrašų studijos persikėlė į namus, didžiosios studijos nebegalėjo išgyventi, krito didžiųjų garso kontrolės monitorių poreikis, sumažėjo didelio jautrio ŽD garsiakalbių ir kompresinių AD draiverių gamyba. Profesionalią aparatūrą pajėgė konstruoti keli didieji gamintojai, bet rinkos spaudimo neatlaikė ir bankrutavo arba pasitraukė. Buitinės aparatūros rinkoje konkurencija taip pat tapo nepakeliama ir rinkoje įvyko perkrovimas – didieji Japonijos gamintojai ėmė gaminti namų kino įrenginius, vaizdo monitorius, išmaniuosius telefonus, žaidimų įrangą. Nedidelė dalis buitinės garso aparatūros – ypatingai kolonėlės – būna analogiškos profesionaliems monitoriams, bet tai daugiau išimtis iš taisyklės. Konkurenciniam spaudimui rinkoje sumažėjus, atsirado vietos sugrįžti seniems projektams, bet iš šiuolaikinių Klipsch, Tannoy, Yamaha, JBL, Altec anos garso kokybės nesitikėkite; šiuolaikinėse „retro“ stiliaus kolonėlėse kitokie garsiakalbiai, šiuolaikinius juostinius magnetofonus sukūrė dizaineriai, vinilo diskai, lempiniai stiprintuvai daugiau skirti mažiau patyrusiems išsibandyti arba pasipuikuoti.
Objektyvius aparatūros vertinimus išstūmė rinkodara, kai siūloma rinktis klausant. Nepavykus, nupirktos aparatūros „muzikalumo“ siūloma ieškoti brangiais laidais, spygliais po kolonėlėmis. Hi-fi standartas buvo nukreiptas kuo tikroviškesnio stereo įrašų atkūrimo kryptimi, o High-end aparatūros turėtojų zonoje stebime interpretacijas „pagerinti“ įrašą. Kitas šios neapibrėžtos sąvokos ypatumas – kuo didesnė kaina. Išskirčiau dvi sąlygas high-end aparatūrai įsitvirtinti – žmonių turtėjimas ir prastas akustikos bei elektronikos išmanymas.Modernūs ir nematyti Lietuvos patefonų gamintojo Reed sprendimai Muse 3A vardu neseniai buvo pristatyti HiFi Pig portale.
Parametrai geri, tokio už pigiai nepagaminsi.
REED MUSE 3A SPECIFICATIONS
Colours: Carnelian Red, White, Black
Drive: Belt or friction; one coreless DC motor
Speed: 33 1/3, 45 rpm
Speed stabilizing system: Quartz-based phase-locked loop (PLL)
Max deviation of average speed: +– 0.05 %
Indication: Digital – platter rotating speed, horizontality, and other information
Supply voltage: DC +12V, via 100 – 240V AC adapter
Tonearms: up to two, centre or off-centre mounting; effective length from 9.5“ to 12“
Product dimensions (L x W x H): With one tonearm mounting: 560 x 345 x 150 mm
With two tonearm mountings: 730 x 345 x 150 mm
Product weight without tonearms: 15kg
REED MUSE 3A TURNTABLE PRICE
From 15,000€Šiemetinėje Miuncheno High-End 2023 parodoje ypatingą susidomėjimą sukėlė didžioji ESD Acoustic iš Kinijos garso sistema.
“Super Dragon” su 14 apvalių ruporų nuotrauka iš gamintojo tinklapio kolonėlių sudėčiai suprasti:
Parodoje buvę pasakojo, kad garsas buvo puikus, lyg klausytum filharmonijoje. Iš parodos sugrįžęs Andrius K. paklausė – kokios mintys geros muzikos mylėtojus užplūsta pamačius tokio tipo kolonėles? Ar prasidėtumėte, jeigu finansai nesudarytų jokios problemos?
Mano vertinimu, tokias daugiajuostes su dideliais apvaliais ruporais ir toli vienas nuo kito esančiais garsiakalbiais reikėtų klausyti iš labai toli “taškiniam” garso spinduliavimui gauti. Galima paminėti skirtingų dažnių oro slopinimą. Aukštėjant dažniui slopinimas didėja, todėl kolonėlių dažnių modulius suderinus didelėje patalpoje 10 metrų klausymo atstumui, GAS suderinimas netiks klausyti normalaus dydžio kambaryje.
Stebina tai, kad AD atkuria daug modulių. Akustika sako, kad rasis combi-filtravimas, garso sklaida AD ruože bus nebe vienalytė, rasis daug spinduliavimo lapelių. Taigi, klausant iš arčiau pasiekti homogeniško garso taip pat nepavyktų, garsas būtų toks, kaip iš daug atskirų kolonėlių, nukentės garso scenos atkūrimas.
Žemiausių dažnių atkūrimas taip pat nepagrįstai sudėtingas.
Gamintojas rašo, kad S20 yra subvuferinis kompresinis draiveris. Deklaruojami parametrai:
Žemiems dažniams reikalingas labai didelis ruporas, bet šiuo atveju E20 didžiojo lenkto ruporo su 1,29 m diametro burna ribinis dažnis yra 85 Hz. Matyt todėl scenoje už ruporų matome stovinčius subvuferius žemiausiems muzikos garsams atkurti.
Kolonėlėse su daug juostų apvalūs ruporai netinkamas pasirinkimas. Patyrę akustikos gamintojai didelio jautrio daugiajuosčius monitorius konstruoja su plyšiniais ruporais atstumui tarp garsiakalbių sumažinti.
Nuotraukoje 5-juostė Westlake Audio SM1:
Muzikos atkūrimo srityje reikėtų rinktis paprastesnį kelią į tikslą, bet tada būna sunku uždirbti. Sudėtinga daugiajuostė ESD Acoustic “Dragon” vilioja klausytoją, o ir gamintojui pavyko pademonstruoti aukščiausią Hai-endinį potencialą. Peržiūrėjus ESD Acoustic tinklapį ir publikacijas matyti plačiai užimtas komercinis ruožas; lyg patys gamintų garsiakalbius, kompresinius draiverius su elektromagnetais, ruporus, kolonėles. Taip pat paminėta Hi-end akustinių produktų marketingo veikla. Gamintojas turi prašmatnias patalpas svečiams priimti ir produkcijai pademonstruoti. Kūrėjų grupėje pristatomi du amerikiečiai – ruporų inžinierius Briusas Edgaras ir garsiakalbinių elektromagnetų specialistas Samas Saje. Davidas Dai ir Džakas Dai yra įmonės įkūrėjas ir Amerikoje studijavęs jaunasis ESD Acoustic inžinierius.
Prisiminus Altec, JBL, TAD akustikų darbus, ESD Acoustic techninė pusė atrodo blankiai. Pagrindinis konsultantas B. Edgaras gerai žinomas ruporų praktikas, bet nesu girdėjęs apie B. E. sukonstruotus garsiakalbius ar filtrus. Panašu, kad ESD Acoustic savo konstruktorių biuro ir komponentų gamyklos neturi. Nepraktiška tai, kad “Dragon” kolonėlėms su daug elektromagnetų reikia maitinimo šaltinių, daug kitos elektronikos ir daugybės kabelių.
Miunchene parodyta “Super Dragon” garso sistema nugali prieš kelis metus ten buvusią Magico “Ultimate”, bet tai kainos, dydžio ir sudėtingumo pergalė; nei šios, nei anos garso įrašų studijose ar kino salėse nepamatysite. “Super Dragon” su daug AD garsiakalbių bus “Metų hai-endas”, sistemą įsimins daug ją klausiusių, bet milijonus pasilikčiau racionaliems sprendimams įgyvendinti.
Dalinuosi bičiulio Gintauto nuoroda, kur filme 1976-ųjų Leningrado džiazo festivalis. Dalyvavo V. Ganelino trio, o pirmoji jų plokštelė Con Anima – Džiazo kontrastai išleista 1977-ais. Jausdamas reikšmę tais metais nusipirkau dvi, bet buvau per jaunas viską kas įrašyta suprasti.
Filmas nukėlė į praeitį, kada džiazas buvo tramdomas, o mes turėjome pasaulinio lygio avangardą, free-jazz atstovus – Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino, Vladimiro Tarasovo trio.
Gorod.Osen.Ritm.: Leningrado dikselendas upiniame tramvajuje, Leonido Čižiko trio, Maskvos “Melodija”…, Viačeslavo Ganelino trio filmo pabaigoje nuo 26′:26”.
Sužinojau apie Rūtos Skudienės darbą, kur sudėliota Lietuvos džiazo istorija. Į 1920 – 1990 metų laikotarpį sutelpa XX a. pradžioje Kauno “Metropolyje” groję lietuviško džiazo pradininkai, apie kuriuos nieko nežinojau, o taip pat mano jaunystės metais atsiradę džiazo perlai – Viačeslavo Ganelino trio, Petro Vyšniausko kvartetas, Kęstučio Lušo, Marinos Granovskajos, Gintauto Abariaus ir kitų gerai žinomų tautiečių muzikinė veikla. Ten dailiai surašyti tekstai, nuotraukos ir muzikos įrašai.
Nuoširdžiausi linkėjimai ir padėka resurso autorei Rūtai Skudienei (Žalnieriūtei), buvusiai Kauno ansamblio “Eglutės” gitaristei.
Čia nuoroda – Lietuvos džiazas (jazzhistory.lt).
Klausimas į kurį bus sunku atsakyti…
Nei vieno iš sąraše esančių nesu turėjęs. Turiu Bryston 10B krosoverio schemą, schema paprasta, bet nesu tokios išbandęs.
Pradėti reikia apibrėžiant užduotį. Nuo užduoties priklauso kokio įrenginio reikia. Taip pat reikia žinoti kokioms kolonėlėms reikalingas aktyvinis krosoveris, ar reikia leistis į nepažintą erdvę, ar nebrangus aktyvinis krosoveris nebus siauroji eksperimento dalis?..
Trumpai apie techninę pusę.
Didelio jautrio AS reikalingas mažatriukšmis krosoveris, o tai savaime nepaprasta užduotis. Aš naudoju krosoverius su 24 dB/oct slopinimu ir fiksuotu skyrimo dažniu, bet AS konstruktorius gali turėti kitų tikslų, jam gali tikti 12 ar 18 dB/oct slopinimo krosoveriai. Jei siekiame kokybės, kaina būtų paskutinis kriterijus. Pasakysiu, kad neįsivaizduoju gero įrenginio už tūkstantį ar du.Anksčiau rinkoje buvo įvairių buitinių aparatūros gamintojų krosoverių, bet nei vienas jų aukštos klasės garso sistemoms netiktų. Iš analoginių išskirčiau Accuphase F-25 ir F-20. Nebegaminami, bet tai aukščiausios klasės įrenginiai.
Sugrįžtame prie klausimo – ar toks tinka, ar reikalingas?
Jei norima išsibandyti aktyvinės GAS veikimą, atlikti signalo iš atskirų AS modulių užlaikymo įtakos tyrinėjimus, nustatyti reikiamą skyrimo dažnį, gal patogesnis būtų skaitmeninis? Užbaigus tyrimo darbus būtų galima dairytis atitinkamų parametrų pramoninio analoginio arba imtis konstruoti.
Pabaigai rekomenduoju perskaityti šį postą.Kitame filmuke iš Dr.Head taip pat šneka profesionalai. Vienas jų paminėjo, kad šiuo metu į madą atėjusių “master-tape” įrašų asortimente yra maždaug 10 % licencijuotos muzikos, o likę 90 % – piratiniai įrašai. Toje piratinėje vėl 10 % kopijos iš juostų, o 90 % taip vadinamos “master juostos” iš skaitmeninių šaltinių.Manęs nenustebino, galite paklausyti kas filmuke nuo 14-os minutės.Ką tai parodo?Aukštą skaitmeninių įrašų kokybę, žmogaus naivumą ir klausos ribotas galimybes.Bičiulis Egis M. paviešino nuorodą, kur įrašytas apsilankymas Kirovo įrašų studijoje. Šnekama apie įrašus į studijinius magnetofonus ir kaip rinkoje randasi vėl madingos “master-juostos”.
Valandos filmuke šneka reikalus išmanantis studijos garso režisierius. Siūlau išklausyti viską, bet neturintiems laiko “master juostų” pirkėjams reikėtų paklausyti įrašą nuo 20 minutės, kur apie tai kalbama.Sakoma, kad yra 3 pagrindiniai studijinių įrašų į juostą tipai:
– pirmoji/tikroji pusės colio juostelėje master-juosta, kuri laikoma “seife”;
– iš tos pirmosios padaromos production kopijos muzikos albumų gamintojams;
– sekančios yra trečiosios komercinės kopijos pusės colio pločio juostoje, iš kurių visokie Dr.head gamina produkciją audiofilams.Kalbant apie senesnių laikų įrašus, “master juostomis” gali būti vadinama kažkokia dešimtoji kopija, nes pas gerą juostų saugotoją juostos turi būti periodiškai perrašomos tarnavimo laikui prailginti.Nuo 22-os minutės pasakojama apie tiražinių kopijų atsiradimą:– iš komercinės 1/2 colio juostos daroma dar viena 1/2 colio kopija;– iš tos ketvirtosios 1/2 colio kopijos signalas eina į kelis 1/4 colių pločio studijinius magnetofonus ir randasi komercinės “master-juostos” standartinio pločio juostoje.Ilgas analoginis kelias iki tų rinkoje nesniai atsiradusių “master juostų” gali būti pragaištingas, nes niekas nesėdės ir visų komercinių “master-juostų” įrašų nepatikrins.
Įdomu kiek albumų galima surinkti juostomis?Toje Kirovo studijoje, tiekiančioje produkciją Dr.Head yra 21 albumas, pagrinde kamerinės ir nedidelių orkestrų muzikos įrašai. Kolekcionieriui tai mizeris, bet garso kokybės prasme, muzika plokštelėse patiria žymiai daugiau streso, nes įrašas keliauja ilgesnį kelią per daugybę elektronikos ir technologinių įrenginių.Filme neminimas tiesioginio į diską įrašymo būdas; šis būtų trumpiausias, “natūraliausias”, brangiai kainuojantis ir slidus. Lyg žaistum rusiška rulete – pasiseks arba ne…
Nuo 33:30 filmuke girdime įrašus iš buitinių daugiajuosčių Wilsonų Maxx 3. Mano klausai buvo skausmo, bet galbūt jums toks garsas patiks?
