Forum Replies Created
-
Posts
-
iLoud Micro Monitor su Edifier 1280 garso kokybe ir kaina lyginti negalima, bet sprendžiate jūs.
Sėkmės gero garso paieškose.Jei būtų noras, galima suorganizuoti iLoud Micro Monitor pasiklausymą. Vilnietis savininkas sutiktų paskolinti savaitei, už paslaugą atsilyginant nedideliais ne-pinigais.
Eksperimentai su saviškėmis AS gerai, bet nepraleiskite progos pasinaudoti pasiūlymais.
Jūsų situacija panaši kaip būna namų studijose, kai ant stalo arba mikšerinio pulto stovi nedideli “artimojo lauko” monitoriai. Dėl vaizdo iš lauko pusės nepergyvenčiau – monitorių, o ypatingai iLoud mažylių galas atrodo gerai. Šiuos su 3″ garsiakalbiais aktyvinius teko tyrinėti ir jie nustebino visus susirinkusius paklausyti. Mažame, akustiškai prastame kambaryje tai stiprus pretendentas, galintis nugalėti jūsų grindines AS-bokštus.Vienas netinkamos daugiajuostės pavyzdys.
Plačiai nuskambėjo brangi ir sudėtinga MAGICO Ultimate sistema. Plačiau rasite The Absolute Sound, tik skaitykite atidžiai – straipsnio autorius priraitė klaidų.
Tai 240 cm aukščio, 400 kg svorio, 600 tūkstančių $ (2013 m.) kainuojanti 5-juostė , kurioje 4 kompresiniai draiveriai su savos konstrukcijos ruporais. Vienas vidutiniųjų dažnių TAD TD-4003 su gryno berilio membrana, kiti trys ALE kompresiniai draiveriai. Sunku pateisinti keturių ruporų naudojimą, kai darbą galėtų atlikti vienas. Dar sunkiau pateisinti ruporinėje sistemoje naudoti mažo jautrio ŽD modulį su AURA NS15-992-4A garsiakalbiais; kolonėlės bendras jautris nusileis nuo maždaug 110 dB/W/m iki 86 dB/W/m ir net su 500 vatų galingumo McIntosh MC501 monoblokais sistemos dinamika bus nedidelė (pikinis SPL 4 m. atstume bus ~110 dB). Tokiai sistemai reikalingi du arba keturi didelio jautrio 15“ žemadažniai, bet tai būtų kitoks projektas.
Magico Ultimate III.
Kokia sistema tinkamiausia kokybiškai muzikai atkurti?
Turime gerų didelio jautrio specializuotų plačiajuosčių, todėl rekomenduočiau pradėti nuo dvijuostės sistemos. Jei GAS skirta labai didelei patalpai, reiktų dairytis į 3-juostes ar 4-juostes AS.Kambario akustika yra svarbu bet kuriai GAS, bet kolonėlių ir klausymo vieta pirmaeiliai dalykai.
Jūsų grindinės AS ir jų vieta yra stabdis. Siūlau išbandyti lentynines AS, pastatytas ant stalo prieš klausytoją. Jei pasirinksite aktyvinius monitorius, turėsite galimybę pareguliuoti parametrus. Pradėčiau nuo iLoud Micro monitorių. Prekiauja Tamsta, galbūt sutiktų paskolinti išsibandyti. Jei nepavyktų, galėsiu rekomenduoti vilnietį, turintį šiuos monitorius. Kitas iš gerai skambančių aktyvinių studijinių būtų Mackie HR624Mk1 arba HR824Mk1. Naujos serijos Mackie monitoriai prastesni, tokių nerekomenduoju. Jei nerasite iš ko pasiskolinti, Kaune HR824Mk1 turi mano sūnus.
Cewood plokštę galima panaudoti, tai gera medžiaga įrengiant didelę patalpą. Kažkiek padėtų, galite kažkurią ilgąją sieną arba abi iškloti Cewood skydais. Siekiant geresnio rezultato, reikėtų stipresnių garso slopinimo priemonių.Tai priklauso nuo užsakovo reikalavimų ir nuo kambario paskirties.
Gipso lubos ir grindys be kilimo bus lemiamas veiksnys – turėsite akustinius veidrodžius, patalpoje muzika skambės prastai.
Jei “darbo kambaryje” muzika nebus tik fonas, o didesnių patalpų nėra, diskusijai reikėtų daugiau informacijos. Galbūt galima kolonėles statyti ne prie sienos, bet įstrižai prie kažkurio kambario kampo?Nusipieškite kambario schemą, dar kartą pagalvokite apie lubas ir grindis, pasikvieskite akustikos specialistą, o jam išėjus pasitarkite su dizaineriu specialisto pasiūlymams realizuoti.
Kokybiškam stereo garsui iš jūsų kolonėlių gauti reikalinga didesnė negu 7 kv. m. patalpa, bet jūsų planas sumažinti “stiklainio” garsą teisingas.
“Stiklainis” dėl garso atspindžių nuo sienų, grindų ir lubų. Galite pasinaudoti kambario rezonansų kalkuliatoriumi (raktiniai žodžiai – room mode calculator) ir pažiūrėti kas dedasi kambaryje iki maždaug 150 Hz. Aukščiau žiūrėti neverta, nes ten vieni rezonansai kompensuojasi su kitais ir gaunasi palyginti glotni kambario dažninė charakteristika.
Kalkuliatoriai rodo, kad jūsų kambaryje yra 49, 64, 86, 98, 127 ir 147 Hz ašiniai rezonansai, susidarantys tarp lygiagrečiai esančių kambario sienų. Tangentiniai (tangential) ir įstrižieji (oblique) rezonansai yra mažesnės amplitudės, todėl garsą gadina mažiau. Apie kambario rezonansus platybėse informacijos yra daug.
Pačių žemiausių rezonansų sumažinti nepavyks, tačiau aukštesniuosius sumažinsite bent vieną iš lygiagrečiai esančių garsą atspindinčių plokštumų padengę garsą sugeriančia medžiaga. Palankiausia gerinimo plokštuma yra lubos. Ant grindų padėkite storesnį kilimą. Minkšti baldai bus geras garso absorbtorius, o klausymo vietą atitraukite nuo sienos.
Veiksminga priemonė būtų slopinimo medžiaga padengti ilgąją kambario sieną – tą priešais kolonėles, arba galo sieną kur stovi AS. Ant šoninių 2,0 m. ilgio sienų taip pat rekomenduočiau kabinti garso slopinimo plokštes. “Stiklainio” efektas sumažės, muzikoje bus mažiau aukštųjų dažnių ir reikės daugiau galios tam pačiam garsumui gauti – tokia bus garso gerinimo kaina.Eksperimentuoti galite su akmens arba stiklo vatos 5-10 cm storio dembliais, kokius naudoja statybose. Suradęs tinkamą “vatos” ant sienų ir lubų kiekį, absorbtorius galėsite pridengti estetiką gerinančiu audiniu.
Apie namų kiną teirautis siūlyčiau specializuotose grupėse.
Žingsnis link aktyvinių GAS.
Bičiuliai klausia, ar neverta turimas pasyvines sistemas perkonstruoti į aktyvines? Sako parduotuvėse yra nebrangių analoginių krosoverių arba galima naudoti skaitmeninius garso procesorius pasyvines AS paversti aktyvinėmis.
Ar tinkami tie nebrangūs serijiniai krosoveriai?
Jokie su reguliuojamais skyrimo dažniais kokybės užtikrinti negali, todėl kokybiškoms GAS reikalingi fiksuoto dažnio krosoveriai. Tie reguliuojami taip pat neužtikrina parametrų stabilumą. Dalykas paprastas – geresnės topologijos filtrams reikalingi 4-gubi potenciometrai, o kuomet kiekvieno potenciometro tikslumas 10-20%, tikslaus filtro padaryti nebeįmanoma. Kartais bandoma naudoti įtampa reguliuojamus elektroninius reguliatorius, tačiau atsiranda kitų trūkumų. Visi reguliuojamo skyrimo dažnio įrenginiai negali būti realizuoti tokia topologiją, kokią naudojame geriausiuose fiksuoto dažnio krosoveriuose – dar vienas trūkumas. Štai kodėl kokybiškai sistemai tinkami siūlyčiau rinktis fiksuoto dažnio krosoverius. Pigūs įrenginiai bus prasti (netikslūs dažniai, nevienodi slopinimų šlaitai, dideli triukšmai, nevienodi kanalų parametrai ir pan.).
Skaitmeniniai garso procesoriai turi tam tikrų privalumų; galima reguliuoti kanalų užlaikymą, didelės korekcijų galimybės, bet atsiranda dar vienas analogas-kodas-analogas keitiklis ir triukšmų problema.Kokybiški analoginiai yra brangūs, jų rinkoje praktiškai nebeliko. Iš PRO-krosoverių buvo John Meyer iš Meyer Sound, bet naujausiame kataloge analoginių įgarsinimo įrenginių nebelikę. Amerikoje yra krosoverius gaminanti Marchand Electronics Inc., bet visi jų įrenginiai man daugiau primena manufaktūrą. Atlikti Marchand XM44 krosoverio matavimai patvirtina tai.
Priartėjome prie varianto nupirkti analoginį Accuphase F-25 krosoverį ir reikalingus modulius. Tai aukščiausios klasės įrenginys, kažkada kainavęs 15000 USD. Moduliai taip pat buvo brangūs, bet šiais laikais e-bay pasitaiko už 2000 -3000 $, o moduliai kainuoja ~500.Keli aktyvinių kolonėlių gamintojai analoginius krosoverius gaminasi komplektuoti savo sistemas. Paminėčiau Westlake Audio, bet kaži ar pavyktų nusipirkti tik krosoverį. Dvijuostis Westlake krosoveris MRX-2, pritaikytas Tower-12 kolonėlėms šiuo metu kainuoja ~25000 USD.
Žinome, jog daugelis aktyvinių AS gamintojų naudoja skaitmeninius garso procesorius (Genelec, JMF-Audio…), bet kokybiški skaitmeniniai filtrai irgi brangūs – Accuphase DF-65 kainuoja ~13000 €.
Analoginis krosoveris Accuphase F-25 su fiksuotais skyrimo dažniais:
Manote suku vėl prie dvijuosčių sistemų?
To daryti neleis Glenas Feniksas (Glenn Phoenix), sukonstravęs visą seriją didžiųjų daugiajuosčių studijinių monitorių. Reiktų paminėti Westlake Audio didžiuosius monitorius HR-1 (2×15“ ŽD draiveriai, 4-juosčiai), o pati didžiausia sistema SM-1 (2×18“ ŽD draiveriai) yra 5-juostė. Tai rodo, jog daugiajuostės sistemos gali atkurti garsą labai kokybiškai. Žinoma, paminėtose AS naudojami sudėtingi filtrai. Žinoma, didžiosios sistemos turi aktyvinius arba pusiau aktyvinius krosoverius, jos didelės, sunkios (170 ir 204 kg) ir brangios (2005 metais SM-1 Bi-Amp išpildyme kainavo 130000, o pilnai aktyvinė sistema su 5 stiprintuvais – 179000 USD. Dabar kainos dar didesnės). Reiktų paminėti, kad Westlake taip pat gaminta ekstra-klasės dvijuostes ruporines sistemas Tower-12 (2×12“ su fazoinvertoriumi, 1“ ruporu, 160 kg.) parodo, jog dvijuostės išlaiko tvirtas pozicijas. Didžiuosiuose Westlake monitoriuose naudojami ne pačios naujausios kartos garsiakalbiai, todėl galime sulaukti naujų 2-juosčių projektų.
Kokios yra dvijuosčių sistemų dabartinės pozicijos, kai kalbame apie aukščiausios kokybės atkūrimą?
Leiskite paminėti vienų geriausių didžiųjų monitorių gamintojo KINOSHITA nomenklatūrą, kurioje yra tik dvijuosčiai monitoriai su TAD žemadažniais ir gryno berilio kompresiniais aukštadažniais.
Iš buitinių kokybiškų AS galima paminėti du Prancūzijos gamintojus – Focal Grande Utopia daugiajuostes ir JMF-Audio dvijuostes. Plačiau pristatomos ir gausiai parduodamos yra Focal daugiajuostės, bet aš rinkčiausi bet kurią dvijuostę JMF-Audio sistemą.
Nuotraukoje JMF-Audio Hi-Fi+ studija Londone su HPM500 kolonėlėmis:
(b.d.)
Kuo dar galima patvirtinti dvijuosčių sistemų sėkmę?
Kai inž. J.B. Lansing‘as atsiskyrė nuo Altec Lansing ir įkūrė savo kompaniją, komercinės sėkmės sulaukė dvijuostė sistema JBL L200. Vėliau JBL pasirinko kitą kelią ir pradėjo gaminti didelės sėkmės sulaukusius daugiajuosčius monitorius. Galima paminėti JBL aukso amžiaus studijinius monitorius 4343 (4 juostų fazoinvertorius su 15“ žemadažniu), 4350 (4 juostų fazoinvertorius su dviem 15“ draiveriais). Dar po kurio laiko JBL sugrįžo ir liko prie dvijuosčių monitorių.
Paaiškinti, kodėl JBL žengė tokį žingsnį daugiajuosčių kryptimi galima tuo, jog radosi aukštos kokybės įrašų skaitmeniniai šaltiniai ir JBL kūrė naujos kartos garsiakalbius viršutinės oktavos atkūrimui pagerinti. Kalbu apie ultra-aukštųjų dažnių kompresinius draiverius 2405 (105 dB/W, 7–21,5 kHz). Dvijuostėse AS tokių nepanaudosi, tačiau su tokiais galima sukonstruoti itin glotnią dažninę turinčias daugiajuostes GAS. Garso degradacijos dėl daugiajuosčių filtrų ir garso koherentiškumo problema liko nuošalėje, nes pirkėjas pirmiausia laukė neiškraipyto tembro. Trijuostė struktūra JBL gamoje buvo minimalus reikalavimas ir toks „standartas“ išsilaikė iki buvo sukurti garsiakalbiai su difuzoriais iš naujų medžiagų. Kalbu apie berilio, deimanto, titano ir kitokius AD garsiakalbių difuzorius.