Forum Replies Created
-
Posts
-
Cewood plokštę galima panaudoti, tai gera medžiaga įrengiant didelę patalpą. Kažkiek padėtų, galite kažkurią ilgąją sieną arba abi iškloti Cewood skydais. Siekiant geresnio rezultato, reikėtų stipresnių garso slopinimo priemonių.Tai priklauso nuo užsakovo reikalavimų ir nuo kambario paskirties.
Gipso lubos ir grindys be kilimo bus lemiamas veiksnys – turėsite akustinius veidrodžius, patalpoje muzika skambės prastai.
Jei “darbo kambaryje” muzika nebus tik fonas, o didesnių patalpų nėra, diskusijai reikėtų daugiau informacijos. Galbūt galima kolonėles statyti ne prie sienos, bet įstrižai prie kažkurio kambario kampo?Nusipieškite kambario schemą, dar kartą pagalvokite apie lubas ir grindis, pasikvieskite akustikos specialistą, o jam išėjus pasitarkite su dizaineriu specialisto pasiūlymams realizuoti.
Kokybiškam stereo garsui iš jūsų kolonėlių gauti reikalinga didesnė negu 7 kv. m. patalpa, bet jūsų planas sumažinti “stiklainio” garsą teisingas.
“Stiklainis” dėl garso atspindžių nuo sienų, grindų ir lubų. Galite pasinaudoti kambario rezonansų kalkuliatoriumi (raktiniai žodžiai – room mode calculator) ir pažiūrėti kas dedasi kambaryje iki maždaug 150 Hz. Aukščiau žiūrėti neverta, nes ten vieni rezonansai kompensuojasi su kitais ir gaunasi palyginti glotni kambario dažninė charakteristika.
Kalkuliatoriai rodo, kad jūsų kambaryje yra 49, 64, 86, 98, 127 ir 147 Hz ašiniai rezonansai, susidarantys tarp lygiagrečiai esančių kambario sienų. Tangentiniai (tangential) ir įstrižieji (oblique) rezonansai yra mažesnės amplitudės, todėl garsą gadina mažiau. Apie kambario rezonansus platybėse informacijos yra daug.
Pačių žemiausių rezonansų sumažinti nepavyks, tačiau aukštesniuosius sumažinsite bent vieną iš lygiagrečiai esančių garsą atspindinčių plokštumų padengę garsą sugeriančia medžiaga. Palankiausia gerinimo plokštuma yra lubos. Ant grindų padėkite storesnį kilimą. Minkšti baldai bus geras garso absorbtorius, o klausymo vietą atitraukite nuo sienos.
Veiksminga priemonė būtų slopinimo medžiaga padengti ilgąją kambario sieną – tą priešais kolonėles, arba galo sieną kur stovi AS. Ant šoninių 2,0 m. ilgio sienų taip pat rekomenduočiau kabinti garso slopinimo plokštes. “Stiklainio” efektas sumažės, muzikoje bus mažiau aukštųjų dažnių ir reikės daugiau galios tam pačiam garsumui gauti – tokia bus garso gerinimo kaina.Eksperimentuoti galite su akmens arba stiklo vatos 5-10 cm storio dembliais, kokius naudoja statybose. Suradęs tinkamą “vatos” ant sienų ir lubų kiekį, absorbtorius galėsite pridengti estetiką gerinančiu audiniu.
Apie namų kiną teirautis siūlyčiau specializuotose grupėse.
Žingsnis link aktyvinių GAS.
Bičiuliai klausia, ar neverta turimas pasyvines sistemas perkonstruoti į aktyvines? Sako parduotuvėse yra nebrangių analoginių krosoverių arba galima naudoti skaitmeninius garso procesorius pasyvines AS paversti aktyvinėmis.
Ar tinkami tie nebrangūs serijiniai krosoveriai?
Jokie su reguliuojamais skyrimo dažniais kokybės užtikrinti negali, todėl kokybiškoms GAS reikalingi fiksuoto dažnio krosoveriai. Tie reguliuojami taip pat neužtikrina parametrų stabilumą. Dalykas paprastas – geresnės topologijos filtrams reikalingi 4-gubi potenciometrai, o kuomet kiekvieno potenciometro tikslumas 10-20%, tikslaus filtro padaryti nebeįmanoma. Kartais bandoma naudoti įtampa reguliuojamus elektroninius reguliatorius, tačiau atsiranda kitų trūkumų. Visi reguliuojamo skyrimo dažnio įrenginiai negali būti realizuoti tokia topologiją, kokią naudojame geriausiuose fiksuoto dažnio krosoveriuose – dar vienas trūkumas. Štai kodėl kokybiškai sistemai tinkami siūlyčiau rinktis fiksuoto dažnio krosoverius. Pigūs įrenginiai bus prasti (netikslūs dažniai, nevienodi slopinimų šlaitai, dideli triukšmai, nevienodi kanalų parametrai ir pan.).
Skaitmeniniai garso procesoriai turi tam tikrų privalumų; galima reguliuoti kanalų užlaikymą, didelės korekcijų galimybės, bet atsiranda dar vienas analogas-kodas-analogas keitiklis ir triukšmų problema.Kokybiški analoginiai yra brangūs, jų rinkoje praktiškai nebeliko. Iš PRO-krosoverių buvo John Meyer iš Meyer Sound, bet naujausiame kataloge analoginių įgarsinimo įrenginių nebelikę. Amerikoje yra krosoverius gaminanti Marchand Electronics Inc., bet visi jų įrenginiai man daugiau primena manufaktūrą. Atlikti Marchand XM44 krosoverio matavimai patvirtina tai.
Priartėjome prie varianto nupirkti analoginį Accuphase F-25 krosoverį ir reikalingus modulius. Tai aukščiausios klasės įrenginys, kažkada kainavęs 15000 USD. Moduliai taip pat buvo brangūs, bet šiais laikais e-bay pasitaiko už 2000 -3000 $, o moduliai kainuoja ~500.Keli aktyvinių kolonėlių gamintojai analoginius krosoverius gaminasi komplektuoti savo sistemas. Paminėčiau Westlake Audio, bet kaži ar pavyktų nusipirkti tik krosoverį. Dvijuostis Westlake krosoveris MRX-2, pritaikytas Tower-12 kolonėlėms šiuo metu kainuoja ~25000 USD.
Žinome, jog daugelis aktyvinių AS gamintojų naudoja skaitmeninius garso procesorius (Genelec, JMF-Audio…), bet kokybiški skaitmeniniai filtrai irgi brangūs – Accuphase DF-65 kainuoja ~13000 €.
Analoginis krosoveris Accuphase F-25 su fiksuotais skyrimo dažniais:
Manote suku vėl prie dvijuosčių sistemų?
To daryti neleis Glenas Feniksas (Glenn Phoenix), sukonstravęs visą seriją didžiųjų daugiajuosčių studijinių monitorių. Reiktų paminėti Westlake Audio didžiuosius monitorius HR-1 (2×15“ ŽD draiveriai, 4-juosčiai), o pati didžiausia sistema SM-1 (2×18“ ŽD draiveriai) yra 5-juostė. Tai rodo, jog daugiajuostės sistemos gali atkurti garsą labai kokybiškai. Žinoma, paminėtose AS naudojami sudėtingi filtrai. Žinoma, didžiosios sistemos turi aktyvinius arba pusiau aktyvinius krosoverius, jos didelės, sunkios (170 ir 204 kg) ir brangios (2005 metais SM-1 Bi-Amp išpildyme kainavo 130000, o pilnai aktyvinė sistema su 5 stiprintuvais – 179000 USD. Dabar kainos dar didesnės). Reiktų paminėti, kad Westlake taip pat gaminta ekstra-klasės dvijuostes ruporines sistemas Tower-12 (2×12“ su fazoinvertoriumi, 1“ ruporu, 160 kg.) parodo, jog dvijuostės išlaiko tvirtas pozicijas. Didžiuosiuose Westlake monitoriuose naudojami ne pačios naujausios kartos garsiakalbiai, todėl galime sulaukti naujų 2-juosčių projektų.
Kokios yra dvijuosčių sistemų dabartinės pozicijos, kai kalbame apie aukščiausios kokybės atkūrimą?
Leiskite paminėti vienų geriausių didžiųjų monitorių gamintojo KINOSHITA nomenklatūrą, kurioje yra tik dvijuosčiai monitoriai su TAD žemadažniais ir gryno berilio kompresiniais aukštadažniais.
Iš buitinių kokybiškų AS galima paminėti du Prancūzijos gamintojus – Focal Grande Utopia daugiajuostes ir JMF-Audio dvijuostes. Plačiau pristatomos ir gausiai parduodamos yra Focal daugiajuostės, bet aš rinkčiausi bet kurią dvijuostę JMF-Audio sistemą.
Nuotraukoje JMF-Audio Hi-Fi+ studija Londone su HPM500 kolonėlėmis:
(b.d.)
Kuo dar galima patvirtinti dvijuosčių sistemų sėkmę?
Kai inž. J.B. Lansing‘as atsiskyrė nuo Altec Lansing ir įkūrė savo kompaniją, komercinės sėkmės sulaukė dvijuostė sistema JBL L200. Vėliau JBL pasirinko kitą kelią ir pradėjo gaminti didelės sėkmės sulaukusius daugiajuosčius monitorius. Galima paminėti JBL aukso amžiaus studijinius monitorius 4343 (4 juostų fazoinvertorius su 15“ žemadažniu), 4350 (4 juostų fazoinvertorius su dviem 15“ draiveriais). Dar po kurio laiko JBL sugrįžo ir liko prie dvijuosčių monitorių.
Paaiškinti, kodėl JBL žengė tokį žingsnį daugiajuosčių kryptimi galima tuo, jog radosi aukštos kokybės įrašų skaitmeniniai šaltiniai ir JBL kūrė naujos kartos garsiakalbius viršutinės oktavos atkūrimui pagerinti. Kalbu apie ultra-aukštųjų dažnių kompresinius draiverius 2405 (105 dB/W, 7–21,5 kHz). Dvijuostėse AS tokių nepanaudosi, tačiau su tokiais galima sukonstruoti itin glotnią dažninę turinčias daugiajuostes GAS. Garso degradacijos dėl daugiajuosčių filtrų ir garso koherentiškumo problema liko nuošalėje, nes pirkėjas pirmiausia laukė neiškraipyto tembro. Trijuostė struktūra JBL gamoje buvo minimalus reikalavimas ir toks „standartas“ išsilaikė iki buvo sukurti garsiakalbiai su difuzoriais iš naujų medžiagų. Kalbu apie berilio, deimanto, titano ir kitokius AD garsiakalbių difuzorius.
Tai kokias akustines sistemas reikia rinktis arba konstruoti, kad tiesiausiu keliu nuvestų į sėkmę?
Prieš pratęsdamas temą, leiskite pasakyti/pakartoti išsakytą mintį – kokybiškoms GAS OB (atvirosios) arba elektrostatinės dipolinės AS nėra tinkamiausias pasirinkimas. Susiaurinus apžvalgos lauką, pabandykime apžvelgti dvijuostes ir trijuostes sistemas.
Pradžioje nedidelis istorinis rakursas.Altec Lansing mums parodė minimalistišką kelią – didelio jautrio dvijuostės AS korpusuose su FA. Tai buvo visa serija sistemų, tinkančių kinui, salėms ir koncertams įgarsinti. Netgi buitinėse sistemose buvo naudojami didelio jautrio 15“ žemadažniai ir ruporinis aukštadažnis. Sistemos puikiai atkurdavo muziką, AS kokybė pralenkdavo tuometinius garso šaltinius iš AM radijo, šelako plokštelių ar buitinių magnetofonų. Nepamirškime, jog kalbame apie tikrai seną laikotarpį, matuojamą keliais dešimtmečiais! Aš pats ilgai džiaugiausi Altec Lansing Model-19 kolonėlėmis, kurios akustikos inžinerijos enciklopedijoje minimos kaip pati geriausia buitinė dvijuostė sistema.
Handbook for Sound Engineers apie Altec 19:
Model 19 yra 1976-ųjų projektas, gavęs Elektronikos Pramonės Asociacijos (EIA) apdovanojimą monitorių klasėje. Tos pačios struktūros dvijuostės kinui turėdavo priekio ruporą kino ekrano slopinimui sumažinti ir multisektorinius ruporus tolygiam įgarsinimui gauti:
Dvijuostės tiko didelių erdvių – stadionų ir sporto arenų įgarsinimui.
Nuotraukoje Altec Big Bertha, apie kurią plačiau čia.
Holidays, and I got sick – sorry.
I will share my thoughts on what I would do if I listen to SF Cremonese loudspeakers.
I’ll use A-75 power amp. If everything has been done for good acoustics in the music room, I would try to catch the last decibels using DG-68 Voicing EQ. If I decided to go further, I would go to listen to high sensitivity active audio system.The structure of the system in our business is the main factor, so I would not spend money on “quantitative” changes; bi-wiring, passive bi-amping, or A-300 instead of A-75 are “quantitative” changes. The process is attractive, but there is no hope for great success.
Visiems audiofilams linkiu, kad Šv. Kalėdų rytas atneštų sėkmę, stiprybę ir viltį!
https://www.youtube.com/watch?v=i3yqhzeoAosI very like active structure. If you do not can/want to remove passive crossovers, then I’d not to recommend to buy expensive DF-65. From other hand, if you trust in active structure, then DF-65 can be used in any other your sound system at the future. I’m talking, that you can win quality of sound with semi-active SF Cremonese. Low frequency and Mid frequency passive filters must be disconnected, and MF-HF filters stay passive.
If about DG-68, then would be fine to know more about acoustic treatment of your room. In any case I’d like to start with room acoustic and the last bits (some decibels) shall be arrange with Voicing EQ.
Active topology is the step into best sound quality, which you can draw from loudspeakers. It’s a “quality”, not “quantity” way as is with DG-type or other room equalizer equipment.
The main goal for an active system is to avoid any reactive components in the signal path from the amplifier output to the speaker coil. If you leave passive crossovers in the speakers, then it will not be an “active” audio system at all.
Switching from passive to active is not difficult – you need to turn off the crossover or short it so that the signal from the speaker terminal goes directly to the speakers.
If you are using multi-way loudspeakers, then a semi-active structure can be used; low and mid/high frequencies are served by an active 2-way crossover, and mid-high are served by a regular passive crossover of multi-way loudspeakers.
It can be mentioned that two-way high sensitivity systems are the area of use for active audio systems. There in FB group you can see some nice pictures.
The list of advantages in favour of active crossovers and multi-amplification you may find in the book – Loudspeakers For Music Recording and Reproduction by Philip Newell and Keith Holland or there.