Forum Replies Created
-
Posts
-
Labai mažai žinome apie Japonijos ir kitų Rytų kraštų įrašų studijas. Japoniški įrašai būna kokybiški, ten seniai gaminama gera studijinė aparatūra. Dar daugiau – Japonija turi aukščiausios klasės įrenginių gamintojų beveik visose įrenginių grupėse. Neaplenkiami Stax, Nakamichi, plačiai naudojami Sony, Tascam, Fostex, Yamaha, Pioneer/TAD studijiniai įrenginiai arba Kinoshita, GT Sound garso monitoriai. Japonų gamintojai Vakaruose turėjo atstovus ir ten jiems sekėsi.
Viena iliustracija iš skaitmeninės eros saulėtekio.
1982 m db žurnale Mitsubishi skaitmeninį magnetofoną reklamuoja Rojus Segalas iš Kalifornijos Fantasy Studio. Šioje studijoje įrašyti Deivas Brubekas, Creedence Clearwater Revival, Santana, Četas Beikeris ir kiti skambūs vardai. Rojus Segalas atnaujino įrangą ir pagerino studijų akustiką, todėl verta įsiklausyti. Rojaus S. vertinimu, skaitmeninių magnetofonų atsiradimas prilygsta magnetinės juostos išradimui. 35 dB pagerėjusi įrašų dinamika, patikimumas ir gera kaina Mitsubishi X-80 magnetofoną daro svarbiausiu garso suvedimo įrankiu, iš kurio plokštelių gamintojai gali pasidaryti kiek nori įrašų kopijų ir pagaminti lako diskus. Produkcija geriau skamba, lengviau ją parduoti.
1980-aisiais madas diktavo didžiosios įrašų studijos.
1982 m db žurnalo viršelyje Can-Am Recorders įrašų studija Kalifornijoje: 24 takelių magnetofonas, Quad-8 Coronado automatizuota konsolė, Otari MTR 90 magnetofonas, JBL Bi-Radial monitoriai, Dolby triukšmų mažinimo sistema. Ši studija iki šiol veikia.
Sudėtingus pultus gamino ne viena firma, bet anglų Neve buvo vieni iš lyderių:
Kitų 1980-ųjų techninių naujienų sauja:
Užkliuvo 1984 liepos numeryje išvardytų Buenos Aires veikiančių įrašų studijų apžvalga. Argentina mums tolima, bet kiek daug ten buvo didelių įrašų studijų. Apie studijų dydį sprendžiu pagal naudojamus garso kontrolės monitorius – UREI 815A, JBL 4343, 4435, Altec A-7 ir Neumann VMS-40 plokštelių matricų drožimo įrenginius į mažą nesudėsi. Įrašų kambario dydis svyruoja nuo 18 x 12 m, o mažiausias buvo 11 x 4 m. RCA Argentina, Phonogram, CBS ir dar kitos negirdėtais pavadinimais. 28 mln. gyventojų šalyje paminėta 11 studijų, o man įdomu kiek buvo po pasaulį išsibarsčiusių CBS (Columbia Records) ir kitų didžiųjų studijų ir jų filialų?
Vertinant senuose šaltiniuose nurodytas kainas reikėtų taikyti infliacijos koeficientą. Apie kainos koregavimą galima sužinoti apsilankius Inflation calculator.
1988 metų antroje pusėje db pradėjo išeiti kas du mėnesiai. Užtai būdavo storesni.
Liepos-rugpjūčio numeryje publikuotas studijinių konsolių ir mikšerinių pultų katalogas su kainomis, tik kainas reiktų padauginti iš 2,2.
Sunku patikėti kiek daug tada buvo šių techniškai sudėtingų įrenginių gamintojų ir dar daugiau įvairiausios paskirties įrenginių variantų/modelių.
Katalogas 27-iuose puslapiuose, bet galite pažvelgti ką likus 2 metams iki akcijų pardavimo studijoms siūlė Willi Studer.
“Patefonų pavaros” apžvalgą sudėjau į dokumentą, kurį rasite čia.
1983 m. db žurnalo numeryje pristatyta Monrealio įrašų studija. Kanada buvo ledo ritulio kraštas, bet ir ten buvo ne viena moderni garso įrašų studija su aukštos klasės garso kontrolės kambariais. Per metus Montreal Sound Studio generuodavo per 35 tūkstančius. Tais metais sukūrė garso takelį filmui, įrašė Europoje žinomo atlikėjo albumą, tuziną kanadiečių atlikėjų albumų ir visokių garsų televizijai, komercinei reklamai ir pan.
Kitame puslapyje išvardyti šioje studijoje naudojami įrenginiai ir muzikos instrumentai. Yamaha didysis rojalis, Fender Rhodes elektroninis pianinas, Hamond ir Leslie vargonai yra brangu, bet dar brangiau studijoje “apgyvendinti” Westlake aktyvinius monitorius kokybiškai garso kontrolei gauti: 
Platybėse šios studijos nebeužtikau – matyt bus užsidariusi.Studer gamino puikius juostinius magnetofonus ir studijinius pultus. Iki šiol yra naudojančių tuos 1982-ais sukonstruotus Studer 900-series mixing console, bet skaitmeniniai Studer magnetofonai yra mažai kam žinoma retenybė.
1984 liepos db numeryje buvo pristatytas Studer skaitmeninio magnetofono prototipas. Įdomus dalykas, todėl nuskenavau pirmąjį straipsnio puslapį:
Tai buvo DASH (Digital Audio Stationary Head) tipo 2 takelių su stacionariomis galvutėmis magnetofonas. Pagalvojau – kiek daug pastangų reikėjo tokį sukurti, bet per sekundę didelį konstruktorių darbą vėjais gali nunešti rinkoje pasirodęs tobulesnis SAK arba naujas skaitmeninių įrašų standartas.
Studer su Sony 1980-ais kūrė PCM standartą, aktyviai prisidėjo prie DASH standarto sukūrimo. 1983 m. DASH buvo patvirtintas, o 1989 m. pasirodė 48 takelių pramoninis Studer D820 skaitmeninis magnetofonas.
Studer buvo stiprūs R2R juostinių magnetofonų biznyje, bet sunku buvo išsilaikyti greit kintančiame skaitmeniniame pasaulyje. 80-ųjų pabaigoje Willi Studer nusprendė iš biznio pasitraukti ir 1990-ais Studer Revox Group nupirko Motor-Columbus AG. Netrukus Revox Group buvo padalinta į Studer (Pro) ir Revox (Hi-Fi). Naujų šeimininkų globoje 1993 pasirodė Studer skaitmeninis pultas, 1994 m. kontrolinį akcijų paketą įsigijo Harman International, Inc. ir įmonė vėl sutvirtėjo.
