Forum Replies Created
-
Posts
-
Kas dėjosi muzikos įrašų fronte 9-ame dešimtmetyje?
Trumpai apie studijų sukauptą bagažą iki 1990-ųjų.
Didelė konkurencija 1980-aisiais neleido didinti įrašų studijų paslaugų kainų, nors valanda kainavo brangiau negu 70-aisiais. 80-aisiais studijos pasiekė brandą, nebesivystė taip sparčiai kaip 70-aisiais, bet įrengti studiją kainavo žymiai brangiau. Daugelis studijų buvo įsigiję SSL arba Neve pultus, o tai reiškė padidėjusią konkurenciją ir didesnį spaudimą mažinti kainas. Tai išryškėjo nuo 1985-ųjų, kai studijos pradėjo užsidaryti. Tada sekė pro-aparatūros gamintojų bėdos, nes darėsi sunkiau parduoti savo produkciją. 7-8 dešimtmečio recesija (naftos krizė) problemas dar pagilino ir į 9 dešimtmetį įrašų studijos ėjo susilpnėjusios.
Įrašų technologijos nenustojo vystytis. Garso inžinieriai pastebėjo, kad atlikus skaitmeninių magnetofonų darbo sinchronizaciją, įrašo takelį galima valdyti/perkonstruoti pilnai. Tai buvo didžiausias laikmečio atradimas, leidžiantis „konstruoti“ muziką iš skirtingų takelių, keisti laiko kodą, įrašams naudoti semplerius. Dėl ribotos skaitmeninės įrangos atminties garso kokybė iš semplerių buvo prastesnė negu iš skaitmeninių magnetofonų, bet tai buvo laikina. 1980-aisiais atsiradusi technologija pradžioje buvo brangi, bet rinkoje pasirodė daug muzikos įrašų iš semplerių, padarytų skaitmeniniais MIDI įrenginiais.
Studijose atsirado programavimo inžinieriai, be kurių garso inžinieriams būtų sunku. Taip pat nauji žodžiai ir pavadinimai – Synclavier, Emu Emulator, Kurzweil 250, Roland Sync, lydėję Frankie Goes to Hollywood, Depeche Mode ir kitų grupių to laikmečio albumus. Skaičiau apie studiją, sukaupusią 1000 akustinių būgnų semplų ir kad reikiamam garsui įrašyti jiems nebereikėjo kviesti muzikantų. Akai semplai studijose tapo plačiai naudojami, jų pagrindu buvo kuriama naujoji šokių muzika. Elektroninė muzika išsiliejo į platų srautą, ją kurti galėjo su atlikėjais nebendraujantys „kompozitoriai“. Atari 520ST ir ankstyvieji Apple Macintosh kompiuteriai tapo svarbesni už mikrofonus arba pultus, muziką buvo galima kurti namie.
Didžiosios studijos neskubėjo įsigyti moderniausius skaitmeninius instrumentus, manydami, kad tai muzikantų reikalas. Takoskyra tarp studijų ir muzikantų didėjo.
Namų studijoms buvo patogu dirbti su naujausiomis technologijomis, daug jų projektų sukosi aplink sekvenserius, semplerius ir MIDI. Galima sakyti, kad 80-ųjų pabaigoje namų studijos tapo skaitmeninėmis. Pusiau profesionalioms namų studijoms užteko siauro takelio magnetofonų, tik reikėjo sinchronizuoti jų darbą. Į pagalbą atėjo nebrangūs specializuoti kompiuteriniai įrenginiai šiam darbui palengvinti. Namų studija galėjo gyvuoti turėdama nebrangų 12 kanalų Akai MG1212 skaitmeninį magnetofoną ir mikšerį viename. Masinei kūrybai durys buvo atvertos.
Akai reklama 1985 m. Home studio žurnalo viršelyjeGarso monitorių lenktynėse nugalėtojais galima pripažinti Altec Lansing 604 Duplex koaksialinius garsiakalbius. 50 metų nuo 1940-ųjų ryškia linija ėjo per UREI 800 serijos, Audiotechniques Big Red gaminius, bet 604 Duplex galima studijose pamatyti iki dabar.
Nuotraukoje dama laiko Audiotechiques filtrus, leidusius akustiškai suderinti abiejų garsiakalbių darbą ir pagerinti monitorių su 604 Duplex garso rezoliuciją. Didelius nuopelnus pasiėmė UREI studijų įkūrėjas Bilas Putnamas, išradimą pristatęs AES (Audio Engineering Society) konferencijoje 1977-ųjų gegužę, bet Time-aligned filtrų šiems garsiakalbiams autoriais reiktų laikyti Edą Longą (Ed Long), brolius Saksus (Sherwood ir Doug Sax), bei Riką Andersoną (Rick Anderson) iš Audiotechniques.
Yra galimybė laimėti aukcioną ir iš Boulder Creek (Kalifornija) nusipirkti Altec Lansing Hollywood monitorius su 604 Duplex koaksialiniais garsiakalbiais.
Altec 604 Duplex buvo gaminami nuo 1944-iųjų. Auksiniais didžiųjų įrašų studijų laikais šie garsiakalbiai buvo Altec Lansing kolonėlėse, Audiotechniques Big Red, o taip pat UREI 800-osios serijos monitoriuose. Altec-604 buvo naudojami rekordiškai ilgai, buvo kelios “604” modifikacijos, keitėsi filtrai, bet ši konstrukcija nurungė kitus monitorių gamintojus. Duplex-604 privertė JBL tobulinti studijose populiarius 4-juosčius 4300 serijos monitorius ir pasiūlė geresne garso rezoliucija pasižyminčius 4400 serijos 2-juosčius.
Altec Duplex turi labai aukštą efektyvumą (jautris ~100 dB/W/m), su jais galima klausyti šiuolaikinių skaitmeninių įrašų net su mažos galios lempiniais stiprintuvais. Parduodamuose monitoriuose yra pirmųjų serijų 604 ir 604 B garsiakalbiai iš monofonijos laikų. Sunku pasakyti kiek per paskutinę parą aukcione pakils kaina, bet tai puikus instrumentas muzikai namie atkurti. Būna pirkti 604 garsiakalbių, bet vieno kaina svyruoja apie 1000 USD. Mano nuomone, už gerus ir pilnai veikiančius monitorius su Altec Duplex galima sumokėti 10 kUSD ar net daugiau. Galima paminėti, kad šio tipo kolonėlės turi kontroliuojamą sklaidą, todėl kambaryje bus mažiau atspindžių. Tai puikus instrumentas muzikai klausyti, o kartu tai gera investicija.
P.S.
Šios AS buvo nupirktos už 4510 USD, nuo pradinės 3595 trys dalyviai kainą kėlė 10 kartų.AEG Magnetophon dirbo su nuolatinės srovės pamagnetinimu. Dažninė buvo siaura (50 Hz – 6 kHz), dideli iškraipymai (5 %) ir palyginti siauras dinaminis diapazonas (40 dB). Išradus kintamos srovės pamagnetinimą parametrai pagerėjo: 40 Hz – 15 kHz, 65 dB ir <3 % iškraipymai.
Apvalios formos magnetofono galvutė išrasta 1932 m. Vokietijoje, o sekančiais metais pritaikyta AEG Magnetophon garso įrašymo įrenginyje. Panašias apvalias galvutes magnetofonuose matydavome iki ~1965 metų (Днепр, Мелодия МГ, МАГ).
Elektronika vystosi sparčiai, o skaitmeninę aparatūrą pavyti būtų neįmanoma! Garso monitoriai taip pat tobulėja, bet tas tobulėjimas žymiai lėtesnis. Po truputį gerėjo garso kontrolės kambarių akustika, bet tada prasidėjo kobalto alkis ir Alnico magnetų kainų šuolis pristabdė garsiakalbių tobulinimą. Iš ryškiausių pagerinimų būtų berilio membranų gamybos technologijos atradimas ir tai nutiko 70-ųjų pabaigoje.
7 – 8 dešimtmečiuose buvo suformuoti reikalavimai garso sklaidai, rinkoje buvo didelio jautrio koaksialinių studijinių garsiakalbių. Vienas didžiausių monitorių gamintojas JBL pamažu ėmė grįžti prie 2-juosčių, nutraukė akustinių linzių gamybą. Svarbus buvo UREI konstruktorių darbas, leidęs sukonstruoti akustiškai suderintus monitorius Altec-604 koaksialinių garsiakalbių struktūros pagrindu. Pasyvinių monitorių erai trūko vieno – norint sumažinti difrakcinius iškraipymus, garso monitoriai turėjo būti montuojami kambario galinėje sienoje.
Įrašų studijų specifikacijos rodo, kad populiariausi buvo JBL, UREI, Tannoy, Altec Lansing monitoriai.
Nežinau – rinkčiausi 4-juosčius ar naujesnius JBL 2-juosčius, bet žinau kaip svarbu yra kontroliuojama garso sklaida.
80-ais populiarius 4-juosčius JBL 4343 studijose ėmė keisti 2-juosčiai JBL 4430 ir 4435 su biradialiniais ruporais. 40 metų rinkoje laikėsi kolonėlės su Altec-604 koaksialiniais garsiakalbiais, todėl JBL buvo priversti rasti būdų garso rezoliucijai pagerinti.
Amerikiečių UREI sugebėjo sukonstruoti filtrus, leidžiančius padidinti monitorių rezoliuciją. United Recording Electronics Industries (UREI) buvo įrašų, bet ne garsiakalbių įmonė, bet Bilas Putnamas buvo nuovokus ir jam pavyko pagriebti sėkmę. Istorija labai įdomi, todėl bus verta prie jos sugrįžti.
Alnico magnetai leidžia gauti mažiausius ŽD garsiakalbių iškraipymus, bet iki šiol nepavyksta surasti pilnaverčio šiems magnetams pakaitalo. Tai buvo pirmoji blogoji žinia iš 8 dešimtmečio.Labai mažai žinome apie Japonijos ir kitų Rytų kraštų įrašų studijas. Japoniški įrašai būna kokybiški, ten seniai gaminama gera studijinė aparatūra. Dar daugiau – Japonija turi aukščiausios klasės įrenginių gamintojų beveik visose įrenginių grupėse. Neaplenkiami Stax, Nakamichi, plačiai naudojami Sony, Tascam, Fostex, Yamaha, Pioneer/TAD studijiniai įrenginiai arba Kinoshita, GT Sound garso monitoriai. Japonų gamintojai Vakaruose turėjo atstovus ir ten jiems sekėsi.
Viena iliustracija iš skaitmeninės eros saulėtekio.
1982 m db žurnale Mitsubishi skaitmeninį magnetofoną reklamuoja Rojus Segalas iš Kalifornijos Fantasy Studio. Šioje studijoje įrašyti Deivas Brubekas, Creedence Clearwater Revival, Santana, Četas Beikeris ir kiti skambūs vardai. Rojus Segalas atnaujino įrangą ir pagerino studijų akustiką, todėl verta įsiklausyti. Rojaus S. vertinimu, skaitmeninių magnetofonų atsiradimas prilygsta magnetinės juostos išradimui. 35 dB pagerėjusi įrašų dinamika, patikimumas ir gera kaina Mitsubishi X-80 magnetofoną daro svarbiausiu garso suvedimo įrankiu, iš kurio plokštelių gamintojai gali pasidaryti kiek nori įrašų kopijų ir pagaminti lako diskus. Produkcija geriau skamba, lengviau ją parduoti.
1980-aisiais madas diktavo didžiosios įrašų studijos.
1982 m db žurnalo viršelyje Can-Am Recorders įrašų studija Kalifornijoje: 24 takelių magnetofonas, Quad-8 Coronado automatizuota konsolė, Otari MTR 90 magnetofonas, JBL Bi-Radial monitoriai, Dolby triukšmų mažinimo sistema. Ši studija iki šiol veikia.
Sudėtingus pultus gamino ne viena firma, bet anglų Neve buvo vieni iš lyderių:
Kitų 1980-ųjų techninių naujienų sauja:
Užkliuvo 1984 liepos numeryje išvardytų Buenos Aires veikiančių įrašų studijų apžvalga. Argentina mums tolima, bet kiek daug ten buvo didelių įrašų studijų. Apie studijų dydį sprendžiu pagal naudojamus garso kontrolės monitorius – UREI 815A, JBL 4343, 4435, Altec A-7 ir Neumann VMS-40 plokštelių matricų drožimo įrenginius į mažą nesudėsi. Įrašų kambario dydis svyruoja nuo 18 x 12 m, o mažiausias buvo 11 x 4 m. RCA Argentina, Phonogram, CBS ir dar kitos negirdėtais pavadinimais. 28 mln. gyventojų šalyje paminėta 11 studijų, o man įdomu kiek buvo po pasaulį išsibarsčiusių CBS (Columbia Records) ir kitų didžiųjų studijų ir jų filialų?
