Forum Replies Created
-
Posts
-
Keli sakiniai apie KPI Pop-klubo “Smūtkeliai” organizuotų diskotekų 55-metį.
1970.09.26 LTSR (KPI Elektronikos ir Automatikos fakultete) pirmąkart vyko diskoteka. Pabandėme prisiminti kokia daina ta diskoteka prasidėjo?
Daugelio klubo veteranų sutarimu, diskoteka prasidėjo ne daina, o dainininko Jimi Hendrix pagerbimu, kuris buvo miręs vos prieš gerą savaitę, t.y. rugsėjo 18 d. Prisimenant istorinį momentą, toje diskotekoje skambėjo Jimi Hendrix atliekama daina “Angelas” (“Angel” dar vadinama “Sweet Angel”); daina apie Jimi mamą, kurią jis sapnavo vaikystėje.
https://www.youtube.com/watch?v=hYngN-BZRhIParašyti apie muzikos atkūrimo “Achilo kulną”, apie pirminę problemą – apie įrašus, paskatino bičiulio Sigito K. kvietimas gero garso ieškoti Vienos filharmonijoje.Visur nenuvyksime arba mylimi atlikėjai nebegroja. Turime įrašų, bet suprantame – įrašas yra garso kopija ir nereikia tikėtis išgirsti tikrą instrumentą, dainininką, orkestrą. Garso atkūrimo aparatūra yra stiprioji reikalo pusė, o garso įrašymas – silpnesnioji. Negalime pykti, nes įrašas ne tik technika, bet kartu tai menas.Pabaigai kelios išvados apie garso įrašus:
1. Garsas/įrašas priklauso nuo klausymo vietos, nuo mikrofonų ir nuo įrašinėtojo.2. Pilnai įrašyti gamtos garsą, muzikantą arba koncertą neįmanoma.3. Muzikos įrašas yra žmogaus produktas ir tai yra specifinė „techninio meno“ sritis.4. Garso įrašas yra elektros signalu užfiksuotas pėdsakas/kopija.5. Bet koks įrašas bet kurioje laikmenoje yra etalonas, kurį stengiamės ir galime atkurti techninėmis GAS priemonėmis.Vienas diskusijos dalyvis pasakė, kad patalpa ima ir viską sugadina, labai stipriai sugadina, o kitas parašė – įrašymo procesui klausytojas įtakos neturi.
Atsakiau, kad pritariu bet mums (atkūrimui) bet koks įrašas yra “etalonas”.
Temos tikslas parodyti, kad ne Atkūrimas, bet Įrašymas yra Achilo kulnas, nuo Įrašymo viskas prasideda, pilnai Įrašyti garsą neįmanoma. Garso Atkūrimas yra techninė, prognozuojama ir lengviau realizuojama sritis.Pateiksiu dvi iliustracijas.Dalyvavau Kauno filharmonijoje vykusioje operos solisto iš JAV albumo įrašymo sesijoje. Man leido fotografuoti ir filmuoti, bet paprašė neviešinti mikrofonų ir jų išdėstymo. Solistas dainavo į du juostinius mikrofonus, bet kiti 4 mikrofonai orkestrui buvo tokiose vietose, kuriose jokios klausytojų ausys nebūna. Reiškia, muzikos įrašymas yra ne mokslinis ir net ne grynai techninis, o specifinė norimo garso kompozicija.Įdomus eksperimentas buvo Vilniaus klube, kur klausėme amerikiečių „Kokolo Afrobeat Group“. Mūsų vietos buvo prie klubo centre esančio stalelio, garsas buvo geras.Buvo įdomu ką girdi klubo viršuje sėdintys?Užlipau patikrinti ir ten viršuje buvo visiškai kitoks klausymas; netoli stalelių buvo 3 plokštumos, kiekviena jų žemuosius dažnius paryškina, todėl buvo didelis (~18 dB) tembro iškreipimas. Po koncerto nusipirkau šios grupės CD, namie galiu klausyti aukštos kokybės garsą, bet tai garsas, kokį sudėliojo įrašų studijos inžinierius-dizaineris.Dar toks pavyzdys.
Žaibo trenksmo negali įrašyti joks mikrofonas ir jokia įrašų studija, todėl įrašas būtų su apribota dinamika ir iškreiptu tembru. Atkurti įrašytą žaibą ir bet kokį kitą garso įrašą šiais laikais didelių sunkumų nėra.Audiofilai mėgsta siūlyti gero garso ieškoti koncertuose, bet ten dažniausiai garsas būna prastesnis negu girdime iš plokštelės ar iš CD. Kyla kitas klausimas – ar įrašų studija gali Muziką sutalpinti į albumą geriausiame formate? Kas kaltesnis – Įrašymas ar Atkūrimas?
Apie tai FB grupėje vyko diskusija.AR KAMBARYJE GALIMA GIRDĖTI TĄ, KĄ GIRDIME FILHARMONIJOSE?Atsakymas žinomas, bet gal pamirštas?Taip, kambaryje galime girdėti tą, ką girdime Vienos ar Kauno filharmonijose. Abejojantiems siūlau perskaityti 1933 m. JAV atlikto eksperimento aprašymą, kai simfoninio orkestro muzika 3 mikrofonais buvo paimta Filadelfijos salėje, telefonų laidais signalas perduotas į Vašingtoną ir atkurta taip, kad didelėje salėje susirinkusiems klausytojams ir muzikos žinovams atrodė, jog už užuolaidos groja ne kolonėlės, bet tikras simfoninis orkestras.Straipsnio vertimas žemiau nuorodoje, bet reikia paminėti, kad eksperimente buvo naudojama ne dviejų (ne stereo), o trijų garso kanalų sistema geresniam erdviniam garsui formuoti.Muzikos mylėtojai investuoja kalnus pinigų, marias laiko kokybiškam įrašų atkūrimui, bet retas kuris mūsų patenkintas rezultatu; kalta garso sistema, kambarys, piniginė, žmona, nuotaika…Pabandysiu ištiesti jums, bičiuliai, ranką.Problema ne atkūrime, o garso įrašyme! Garsiakalbiai ir kambarys yra „kreivi“, bet visko pradžia yra garsas-signalas keitiklio (mikrofono) ribotos galimybės! Muzikos įrašymas yra pirminis, todėl ne garsiakalbis, o mikrofonas, ne GAS, o įrašų studija kalčiausi! Atkurti žaibo trenksmą, mišką, rojalį, simfoninį orkestrą, chorą… nelengva, bet tuos garsus įrašyti nėra galimybių ir nustatytų būdų, bičiuliai!Skaityti nemėgstantiems 2 teiginiai:“Duokite atramos tašką ir aš pajudinsiu Žemę” – pasakė Archimedas;
„Duokite muzikos įrašą ir mes jį atkursime!“ – atsakytų GAS specialistas.
Masinis renginys vilioja šurmuliu, kelia nuotaiką. Koncerte norime pamatyti atlikėjų lygį, sužinoti ką naujo paruošę arba norime kristi į nostalgiškus prisiminimus. Didieji koncertai būna proginiai, kartais – grandioziniai kaip koks Queen Wemblio stadione 1986-ais. Koncertuose norime matyti pasiaukojantį artistų darbą, išgirsti mylimos gitaros garsą arba stebėti kaip iš padėties sukasi muzikantas nutrūkus stygai. Būgnininkai pameta lazdelę, dainininkai nepataiko į natą, pavargęs triūbačius neišpučia, bet “kaip šauniai šiandien festivalyje improvizavo Mailsas!” Garsas ne toks geras kaip iš studijos, bet kiek gyvybės!..
Visa tai praeitis. Koncertuose nebegros muzikantai ir mes už tūkstantį klausysime aikščių įgarsinimo PA tipo kolonėlių? Vakar Operos ir baleto teatre garsas iš kolonėlių, o rytoj atėję tikriausiai gausime bevielius ausų kamštukus ir vaizdą išmaniajame?..TEGYVUOJA GARSO ATKŪRIMO SISTEMOS, TEGYVUOJA GARSO INŽINIERIAI!Užrakinkite stadionus su tais Entertainment’ais, apsaugokite vaikus, akis ir ausis!!!Iš R. Viljamso koncerto parsinešiau 3 įrašytus epizodus. Pažvelgę į spektrus matome iš kur koncerte į krūtinę kalantys žemieji. Labai žemųjų koncertuose nebūna, o nuo 50-60 Hz įgarsinimo kolonėlės gali kurti labai didelį SPL. Nuo darbų pavargusiam nereikliam klausytojui “kepenų masažas” patinka, o šiuolaikiniai muzikantai už to mėgsta slėptis.Spektras taip pat rodo skurdžią AD zon; roko muzika turi platų spektrą, bet aukštieji ore greitai slopsta. Daugelis buvusių pasakytų, kad aukštųjų buvo daug, netgi per daug, tačiau tai muzikos garsų viršutinis registras, kuris faktiškai yra nuo ~1 kHz per 2 oktavas aukštyn. Įgarsinimo kolonėlėse būna pigūs kompresiniai garsiakalbiai plastiko membranomis su plastiko arba storos skardos ruporais. Netolygus aikštės ar salės įgarsinimas, kažkiek paryškinti AD ir turime klausą pjaunančius aukštuosius.Aptariamame “enterteinmente” aukštieji buvo bjaurūs, varginantys, o jūs bičiuliai atkreipkite dėmesį į tai, kad spektre nėra “legendomis apipintų” ultra-aukštųjų.30-60 Hz oktava mums reikalinga įrašams atkurti, bet ultra aukštieji yra marketingas.~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Paveikslėlyje:1 – koncerto pirmojo kūrinio (šildančios grupės) spektras.2 – kito tos grupės kūrinio spektras.
3. R. Viljamso “The Road To Mandalay”dainos Kaune spektras.
Pernai Pervalkoje klausėme Musica Humana koncertą prieš jiems išvykstant gastrolių į JAV. Pusiau atvira erdvė, aukšto lygio atlikėjai, nuoširdus vadovo R. Beinario priėmimas ir muzikavimas obojumi. Nusipirkome šviežiai išleistą knygą apie kamerinį orkestrą, o dovanai gavome CD. Namie galėjau palyginti ir galiu patvirtinti – kambaryje muzika skamba ne prasčiau, netgi dar geriau. GAS perklausose ir susitikimuose šį CD uždedu bičiuliams paklausyti, pasitikrinti.Pinigų Viljamsui ir komandai negaila, bet būtų galima išleisti kokiam cardas ar kimber laidams interjerui papuošti ir draugams papasakoti apie pagerėjusį GAS “muzikalumą”. 🙂Kur ieškoti geriausio garso?Gitara prie laužo su draugais ir bendra daina. Eriko Klaptono dainavimas man ir draugams mano kambaryje. Ela Fidžerald kieme po medžiu pavėsyje priverstų verkti Virginiją…Turime kitą stebuklą – arti atlikėjo mikrofonas girdi tiek Mikro ir Makro, kad pasitelkus Akustiką ir elektronikos inžineriją, muzikos kambaryje turime super-aukštos kokybės garsą ir viso pasaulio Muziką beveik veltui. Žinoma, reikės investuoti ir skirti laiko kambariui paruošti, bet mūsų vaikai gaus pamoką, bus prisilietę prie Meno, užaugs Žmonėmis. Protingai nupirkta aparatūra vertės nepraranda, o prastas Show tave, bičiuli, gali apglušinti. Suprantu norą penktadienį po sunkių darbų įsipilti stiklą alaus ir krūtinę kišti po dundančiomis kolonėlėmis. Tą seniai suprato Bitlai – jaunystėje pats kaifuodavau!
600 ar šimtas tūkstančių? Koncertas ar gera GAS namie?
(Burbuliavimas apie R. Williams koncertą Kauno stadione).Pamatę geros GAS kainą, neretas bičiulių pinigus siūlo leisti koncertams. Prieštaraudavau, nes studijinis įrašas nepalyginamai geresnis, mylimi atlikėjai būna iškeliavę į debesis, o daugumos koncertų įgarsinimas būna prastas.
Rugpjūčio 01 d. pusvalandį sėdėjome D. ir G. stadione, kentėdami apšildymo grupės iš U.K. griausmo. Tikėjomės pasidžiaugti į sceną atėjus R. W., bet pauzė kažkokia ilga, scenoje padrikas krebždesys ir jokių didelių Maršalų nebuvo matyti. Išėjęs Viljamsas garsu smogė į kepenis, nors sėdėjome geriausios tribūnos viduryje. Iki scenos toli, muzikantai sulig skruzdėliukais, o garsas visais išnuomotais kilowatais ir PA kolonėlėmis su aštriais AD graužė galvas. Pas mus atėjęs Viljamsas plastikiniu kombinezonu trosais buvo nuleistas žemyn, pirmajame “dainos” stulpelyje atsuko mums, atsiprašau – subinę ir kažką apie šikną riktelėjo. Sėdintys džiaugėsi, kažkas gėrė alų, bet žemai aikštėje stovintys pasiliko įtartinai ramūs. Solistas pakartotinai šnekėjo apie savo išskirtinį “entertainment“, apie didįjį turą, planuojamą albumą, o mes su Virginija ~1,5 h. vargome tą pasilinksminimą su Show elementais. Nusprendėme nebekentėti ir tokių buvo daugiau. Dėl apkurtimo gatvėje ilgai negalėjome susišnekėti. Parvažiavome namo ir ten už ~3 km. nuo stadiono buvome verčiami tęsti klausyti super-muzikinį triukšmą.
Keli techniški sakiniai.
1. Muzikantai buvo ir kartu jų nebuvo; jei gitaros be kolonėlių, jei visas garsas iš mikrofonų ir gitarinių adapterių, į solisto mikrofoną ateina tik vokalas, būna nenormaliai sustiprintas, garsas toks be įprastos “koncertinės” integracijos, negyvas.
2. Mėgstame jausti iš kur ateina instrumentų garsas ir tada galime įdėmiai pažiūrėti kaip kažkuris groja. Vakar ten buvo grynas Mono; porą kartų ekrane matėme trimitininką, girdėjome žviegiantį jo instrumentą, bet kur jis scenoje, ar aplamai jis ten, liko neaišku.
3. Dideliuose koncertuose būna sceninis siužetas. Čia buvo apsiplikinusių šokėjų grupė, bet apie ką jos plaikstėsi, nesupratau.
4. Solistas mums žėrė rupių žodžių, demonstravo dirbtinio intelekto paruoštą diskusiją su savimi pačiu jaunystėje, bet turinį suprasti buvo sunku ir Lietuvai tai nelabai įdomu.
5. Miesto tvarka reikalauja po tam tikros valandos netriukšmauti. Priimu nuolaidą koncertams ir miesto šventėms, bet Robbie Williams elgėsi nepagarbiai, lyg būtų tamsiame kaime naminių gyvulių apsuptyje.
6. R. Viljamsas išlaikė kūną, yra puikus dainininkas, bet neparodė to lygio, kokį matęs jo koncerte UK. Prisiminėme B. Adamso ir Stingo koncertus Vilniaus stadione, E. Klaptono Kauno arenoje, R. Woterso koncertą su aiškia siužeto linija. Jei apie garsą, tai pavyzdys būtų S. Sobralio koncertas.
Kas nutiko?
Garsas yra svarbiausias koncertų “atributas”. Pirmą tikrą koncertą (The Cure) 1989-ais mačiau Budapešto stadione ir nuo to laiko garsas nuolat ritosi žemyn. Aparatūra pinga, bet muzikantai išmoko pinigus pasiimti apmulkindami; kišenes prisikiši mikrofonų, pasamdai vietinius garsintojus ir stadionas tau atneša milijoną. Net Operos ir baleto teatre klausėme simfoniją iš operos solistų burnų per kolonėles! Siūlymas pinigus nešti į tikrą garsą koncertuose galutinai sugriuvo, bet turime galimybių turėti labai gerą garso sistemą namie.Perskaičiau LRT straipsnį apie koncertą. Rašytojas iškapstė šiltų žodžių apie R. W. turą ir tik vieną “blogumą”. Mano išvada sustiprėjusi: namie garsas absoliučiai geresnis, o šimtas tūkstančių ausims ir sveikatai geriau už šiuolaikinę “koncertinę” kančią už 600 dviems. Atsiprašau M. Mikutavičiaus, daug kitų LT atlikėjų ir netgi SEL – man jūs geresni už R. Williams Kaune.
Nuotrauka iš “15 min”:
Balandžio pabaigoje į Lietuvą atvykęs Toru Okada aplankė “Tomo namelį”, pusdienį buvo pas Vilmantą Dūdą, klausė mano NIDA ir KOPA garso sistemas. Apie NIDA atsiliepimas tinklapyje, o čia įkeliu atsiliepimą apie KOPA
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Ką pagalvojau pamatęs KOPA.
Manau, visi sutiks, kad silpniausia garso atkūrimo sistemos vieta yra kolonėlės, kurios visais parametrais veikia prastai. Net naudojant elektroninių lempų stiprintuvus, jų dažnių atsakas girdimame diapazone yra lygus ir plokščias, o garsiakalbių atsakas visada nelygus. Paverčiant elektros energiją oro vibracijų energija, dėl impedanso nesuderinamumo, kolonėlių efektyvumas ir kitos charakteristikos yra išties prastos.
Energijos keitiklis (garsiakalbis) pagrįstas technologija, kuri buvo sukurta prieš maždaug 100 metų ir nuo to laiko nepasikeitė. Ruporiniai garsiakalbiai turi puikias charakteristikas, tačiau jiems reikia daug medžiagų, o norint atkurti žemus dažnius, matmenys būna dideli. Priešingai, didelio skersmens kūginiai garsiakalbiai šiuo metu yra geras sprendimas žemiems dažniams atkurti. Kadangi garsiakalbiai yra energijos keitikliai, dėl oro vibracijų reakcijos kambaryje jie generuoja atgalinę elektrovaros jėgą, ir klausytojas yra priverstas klausytis garso trimatėje garso bangų „moiré“ reiškinio (interferencijų) aplinkoje.1. Dažnių juosta.
Dėl minėtų priežasčių naudojant kelis specializuotus garso keitiklius kiekvienam dažniui, galima gauti platų ir lygų dažnių atsaką.
2. Laiko sritis.
Atsižvelgiant į atsako greitį ir fazės poslinkį, čia pranašesnis yra vienas mažo skersmens įrenginys, tačiau, atsižvelgiant į 1 punktą, įrenginių skaičių reikia padidinti.
3. Sferinio bangos fronto siekimas.
Norint, kad kiekvieno instrumento skleidžiamos garso bangos būtų tiksliai perduodamos klausytojui, dabartinės įrašymo priemonės tampa nebetinkamos. Tipine laikant 2 kanalų atkūrimo sistema, kairės ir dešinės garsiakalbių skleidžiamų garso bangų frontas turi būtų vientisas.
4. Iškraipymai.
Kaip minėta aukščiau, ruporiniai garsiakalbiai yra daugiau nei viena pakopa pranašesni už kitus. Teoriškai siaurinant ruporo gerklę sumažėja iškraipymo laipsnis, kartu siaurėja atkuriamų dažnių juosta, o žemiems tonams reikalingas ilgesnis ir didesnis ruporas. Tipinio eksponentinio ruporo charakteristikos gali būti sutrikdytos dėl difrakcijos ruporo „burnoje“. Norint to išvengti, ruporas turi būti pratęstas už taško, kuris yra statmenas garso bangos sklidimo krypčiai. Kitaip tariant, ruporas turi būti toks kaip KOPA garso sistemoje.
5. Dinaminis diapazonas.
Kaip minėta aukščiau, ruporai leidžia pasiekti platų dinaminį diapazoną, tačiau dinaminį diapazoną sumažina bosinė kolonėlių dalis su kūginiu garsiakalbiu.
6. Apie filtrus.
Aukščiau paminėta, kad garsiakalbių sistemoje veikia atgalinė elektrovaros jėga ir ta jėga sugrįžta į stiprintuvą. Dėl to tipinės L/C/R grandinės veikimas negali būti išspręstas teoriniais skaičiavimais, čia reikia daug bandymų ir derinimų. Tai neišvengiamai veda prie aukščiau paminėtų charakteristikų blogėjimo. Šiuo požiūriu KOPA su atskirais stiprintuvais kiekvienam garsiakalbiui yra vienu laipsniu aukščiau nei kitos garso sistemos.
7. Sinergija.
Gera garso sistema ne tik turi puikias fizines savybes, bet yra graži, džiugina klausytoją ir veikia jo psichinę būseną. Naudotos medžiagos daro įtaką fiziniams savybėms, bet grožis taip pat yra tikslas. Manau, KOPA yra racionalus net iki pat basrefleksinio porto formos bei jo realizacijos projektas.Galiausiai – kodėl pasirinkta 2-jų juostų sistema?
Išsamiai išnagrinėjęs padariau išvadą, kad KOPA yra nuostabi sistema, kurioje aukštųjų dažnių draiverio našumas ir žemų dažnių garsiakalbis kuria natūralų ryšį ir gerą bendrą garsą. Atsivežtame diske buvo man labai gerai žinomo, apie 4 metrų pločio ir 5 oktavų diapazono instrumento (marimbos) aukštos raiškos įrašas, kurio įrašyme pats dalyvavau; KOPA atkūrė instrumentą taip, lyg jis priešais mane stovėtų.Toru Okada teksto nuotrauka:
Apie “Tarptautinę susivienijusių DIY’erių konferenciją” čia.4A-32 yra geresni už 4A-18. Kitas dalykas, kad norime klausyti neiškreiptą tembrą ir reikalinga glotni dažninė. 4A-32 arba kitas plačiajuostis glotnios dažninės neturi, bet žmonėms patinka tamprus garsas. Vokalas, soliniai instrumentai, styginis kvartetas skambės maloniai, bet rokui klausyti žemųjų tikriausiai norėsite daugiau. Aukštųjų dažnių sklaida taip pat nebus homogeniška, nes nuo ~10 kHz rasis spinduliavimas į grindis ir sienas.
Jeigu garsiakalbiai atviroje dėžėje, tai ir šoninės sienutės neturėtų rezonuoti?
Taip, atviroje dėžėje nėra slėgio, todėl korpuso sienelių vibracijos mažesnės.Jūsų nuorodoje straipsnio apie akustines paneles epizodas, kokių nesu bandęs. Jei montuosite į spinteles, siūlyčiau akustinę panelę realizuoti kiaurymėmis spintelės galo skyde.
Jeigu Qts=0,7, tai nėra skirtumo ar uždara dėžė, ar atvira?
Qts reikėtų išmatuoti, bet pasikartosiu – norint išnaudoti visą garsiakalbio potencialą nuo 40 Hz, OB skydas turi būti didelis. Rašote apie nemažas spinteles, todėl galite išbandyti 4A-32 darbą uždaroje dėžėje, o kitoje spintelėje sumontuoti akustinę panelę.
Iš spintelės padaryti uždarą korpusą nebus lengva, nes reikia spręsti sandarumo bei vibracijų problemas, reikalingas akustinis slopinimas.