Forum Replies Created
-
Posts
-
SĖKMĖS SMŪGIS
Nepaisant JBL monitorių populiarumo, vargu ar galima sakyti, kad 604 buvo sumuštas, nors 4300 tikrai šiek tiek sukrėtė. Buvo akivaizdu, kad norint išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje, reikės kažką daryti su 604 modeliu ir kažkas buvo padaryta, tik ne „Altec“, o visai atsitiktinai.Dagas Saksas (Doug Sax) vadovavo „Mastering Lab“ Holivude. Atsiskaitydamas už grynųjų pinigų skolą, kurią jam buvo skolingas klientas, D. Saksas priėmė stiprintuvą ir kolonėlę riešutmedžio dėžėje su fazės apgręžėju. Garsiakalbis buvo 604.
“Parsinešiau 604 namo – namuose reikėjo papildomos kolonėlės – ir negalėjau jos klausyti. Labai nustebau ir savo jėgomis, padedant brolio Šervudo patarimais, sukonstravau labai paprastą 6 dB oktavai krosoverį. Dažninė nebuvo plokščia, nebuvo tiksli, bet buvo pašalinta savybė, kuri iš esmės varė mane iš proto (4-6 dB pakilimas nuo 2 iki 4 kHz buvo panaikintas).
Grįžau pas brolį ir pasakiau: “Ei, tai skamba ne taip jau blogai”, o jis atsakė, kad niekada nemėgo šio garsiakalbio. Tada pasakiau: „Taip, juo galima klausytis smuiko, jis visai neblogas“. Išgirdau atsakymą: “Na, tai labai įdomu.“ Susižavėjęs Šervudas pasiėmė 604 garsiakalbį į savo laboratoriją ir sukūrė jam krosoverį, kuris pasižymėjo mažesniais iškraipymais nei buvo iš „Altec“, praplėtė žemo dažnio atsaką iki 40 Hz, padidino aukšto dažnio atsaką iki 15 kHz ir pastebimai sulygino 2-4 kHz maksimumą, dėl kurio buvo daug kritikos.
„Kolonėlę su “Sherwood” krosoveriu dažninė lauko sąlygomis buvo gana glotni. Brolis pasakė. „pasiimk namo ir patikrink“. Pasiėmiau namo ir pasakiau: “Tai skamba gana padoriai – ne nuostabiai, bet gana padoriai”. Tada jis pasakė: “Žinai, visos studijos aplink mūsų mieste turi 604-E, jos turi problemų, nes kolonėlės neatitinka namų sistemoms. Kodėl mums nepagaminus kelių tokių, nenuvežus į studijas, pakeitus krosoverius ir nepažiūrėti, ką jie mano. Aš taip ir padariau ir studijos pradėjo tai naudoti.”
Pavadintas „Mastering Lab“ krosoveriu, pasiūlymas buvo greitai ir noriai priimtas daugelyje įrašų studijų, nes 604 priartino prie namų kolonėlių, išlaikydamas pageidaujamas 604 savybes. Be to, pora ML krosoverių kainavo mažiau nei nauja monitorių pora.
Broliai Saksai savo krosoverį gamino maždaug metus, o po to projektą nusprendė parduoti. Veikla kėlė daugiau rūpesčių, nei buvo verta, problemų buvo studijose, kur buvo garsiakalbių ir patalpų problemų. Tokių problemų „Mastering Lab“ krosoveris negalėjo išspręsti, todėl šių studijų savininkai iš nežinojimo (tuo metu akustinis dizainas nebuvo plačiai suprantamas) skambindavo Dagui Saksui ir skųsdavosi, kad jo krosoveris neveikia. D. Saksas vykdavo į studiją, kad padėtų ir kad atstatytų savo reputaciją.
“Jei tai būtų kažkas, ką išsiųstumėte ir daugiau niekada apie juos negirdėtumėte ir imtumėte tokį mokestį, kokį ketinate imti, tai būtų nuostabu. Tačiau vietoj to pradedate užsiimti akustiniu dizainu ir patalpų tvarkymu, o tai nebuvo sritis, kuriai nei aš, nei mano brolis norėjome skirti laiko. Be to, tai trukdė mano pagrindiniam verslui – „Mastering Lab“ ir mes norėjome pasitraukti.”
1971 m. „Altec“ pirmą kartą buvo pasiūlyta parduoti „ML“ krosoverio konstrukciją. Johnas Eargle, tuo metu vadovavęs „Altec“ profesionalų skyriui (vėliau – „JBL“), labai norėjo įsigyti krosoverį, kad modelis 604 būtų konkurencingas JBL 4300, tačiau aukštesni „Altec“ vadovai atmetė pasiūlymą, sakydami J. Eargle, kad “ML schema neatitiko visko, ką jie manė, kad turėtų. Jie nemanė, kad krosoveris iš esmės geresnis už jų pačių ir nemanė, kad tai būtų reikšmingas veiksnys”.Kitas pasiūlymas atėjo iš „Audiotechniques“ iš Stamfordo, Konektikuto valstijoje. „Audiotechniques“ buvo jauna studijos projektavimo, pardavimo ir konsultavimo įmonė, puikiai tinkanti spręsti tokias problemas, kurių bandė atsikratyti broliai Saksai. Sandoris buvo sudarytas kaip licencijavimo susitarimas, pagal kurį „Audiotechniques“ mokėjo autorinį atlyginimą už kiekvieną parduotą krosoverį.
Be to, ML krosoveris buvo siūlomas kaip papildoma įranga, „Audiotechniques“ įtraukė jį į savo Raudonosios serijos „Big Red“ ir „Super Red“ monitorių standartinę komplektaciją. „Big Red“ monitoriuje 604-E2 buvo įmontuotas į 6 kubinių pėdų „Capital Records” suprojektuotą korpusą. Monitorių su ML krosoveriu atsakas buvo nuo 40 Hz iki 17 kHz, +2 dB. Nors efektyvumas buvo toks pat kaip standartinio 604, maksimalus garso slėgio lygis buvo maždaug 4 dB didesnis dėl padidėjusios 604-E2 galios. Specialiai „Audiotechniques“ užsakymu „Altec“ gamino E2 modelį, kur panaudotos itin tvirtos garsiakalbių medžiagos dviguvai didesnei galiai pasiekti. „Super Red“ buvo 12 kubinių pėdų „Sax brothers“ korpuse, kur be 604-E2 buvo 15 colių papildomas žemų dažnių garsiakalbis darbui nuo 100 Hz. „Super Red“ dažninės charakteristikos atkartojo „Big Red“ dažnines charakteristikas, tačiau dėl papildomo garsiakalbio jis turėjo didesnę galią ir pasižymėjo geresnėmis žemų dažnių charakteristikomis.„Mastering Lab“ krosoveriai ir „Red“ serijos monitoriai buvo gerai sutikti studijų pramonėje ir, be abejo, suteikė „Altec“ tam tikrų nepatogumų. Pardavimai išaugo tiek, kad 1975 m. „Audiotechniques“ turėjo įsteigti dukterinę įmonę „Audio Marketing Ltd.”, kuri rūpinosi gamybos, rinkodaros ir kt. užduotimis, ypač susijusiomis su šiomis prekėmis. Vėlgi tenka apgailestauti, kad išsamių pardavimo duomenų nėra, tačiau. Audiotechniques nurodo, kad 1971-1981 m., t. y. gamybos metais, buvo parduota 1000 porų ML krosoverių, 500-600 porų „Big Reds“ ir 60-70 porų „Super Reds“.
JBL tikriausiai ne itin mėgo Dagą Saxą ir „Audio-techniques“. Įdiegus ML krosoverį, daugelis studijų nerado reikalo pereiti prie JBL, nes tam nebuvo jokio pranašumo, ir džiaugėsi bei jautė palengvėjimą, galėdami pasilikti prie savo senojo draugo 604. (Nepaisant to, JBL klestėjo, nes nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio vidurio labai išaugo studijų pramonė).SAUGOKITĖS, MR. ALTEC
Pasirodžius stereofoniniam diskui, sodrus stereofoninis garsas sužavėjo šiuolaikinį vartotoją ir plokštelių pardavimai smarkiai išaugo. Kad būtų patenkintas nežabotas „muzikinio produkto“ apetitas, įrašų pramonėje buvo pakrikštyta daugybė naujų įrašų studijų. Pasirodė „The Beatles“ ir kitos didelės sėkmės sulaukusios naujos grupės, įrašų pardavimai dar labiau išaugo, įrašų studijų dar padaugėjo. Natūralu, kad įrašų studijų įrangos gamintojai stengėsi rasti būdų patenkinti išaugusį jų gaminių poreikį.
Šeštojo dešimtmečio viduryje drąsi bendrovė JBL, daugelį metų dirbusi profesionalaus garso stiprinimo rinkoje, nusprendė įžengti į 604 monitorių ringą, tikėdamasi nušluoti arba bent jau sulaukti sėkmės ir užsidirbti.
JBL 4300 serijos monitoriai nebuvo tokie efektyvūs kaip 604, tačiau jie galingesni ir galėjo groti garsiau. Jų dažninė išsiplėtė ir buvo nuo 30 Hz iki 20 kHz (kai kurie 4300 serijos monitoriai – tik iki 15 kHz), t. y. šiek tiek geriau nei 604. Monitorių garsas buvo geras ir jie įsitvirtino. Artimas garso fokusavimas neprilygo 604 modeliui, tačiau didėjant studijoms, šio kriterijaus svarba mažėjo. Scenos atkūrimas buvo prastesnis, todėl čia dviejų dažnių juostų koaksialiniai monitoriai buvo labai sunkiai įveikiami. Nors daugelis kritikų ginčijosi dėl 4300 serijos garso tikslumo, JBL garsas iš tiesų labiau atitiko namų sistemų garsą nei 604 garsas. Pagrindinė priežastis buvo platesnė JBL dažninė ir didesnis lygumas 2 – 4 kHz ruože.
JBL 4300 serijos monitoriai konkurencingomis kainomis ir įsitvirtinusiais pardavimais tapo rimtu iššūkiu „Altec“ 604 serijai. Gaila, kad nėra išsamių pardavimų duomenų, kurie leistų įvertinti JBL įsibrovimo į 604 teritoriją eigą. Vis dėlto, šešiasdešimtųjų viduryje ir pabaigoje studijoms artimi šaltiniai teigia, kad JBL monitoriai pakeitė 604 modelius daugelyje įrašų studijų. Šis JBL puolimas reiškė neginčijamo 604 karaliavimo pabaigą ir įrodė, kad 604 nėra nenugalimas rinkodaros požiūriu, bei atvėrė duris būsimiems iššūkiams. Čia reikia pasakyti, kad 604 dar nebuvo nugalėtas.TOBULO NEBŪNA
604 nebuvo be trūkumų – tobulo nebūna. Labiausiai ryškus buvo anksčiau minėtas 4–6 dB dažninės pakilimas 2 – 4 kHz zonoje. Įrašų kūrėjai tvirtino, kad jų įrašuose likdavo 2–4 kHz „skylė“. Įrašai su 604 taip pat buvo apsunkintais žemaisiais dažniais ir šiek tiek paryškinti 80–5 000 Hz dažniai dėl išlyginimo mikšeriais. Ketvirtajame dešimtmetyje tai nebuvo problema, nes tik keli namų kolonėlių modeliai turėjo geresnius parametrus nei 604.
1950-aisiais prasidėjo lenktynės dėl aukštos garso kokybės ir toninės anomalijos tapo akivaizdesnės. Protingi inžinieriai išmoko „psichologiškai“ kompensuoti (o ne išlyginti) ribotą 604 pralaidumą. Kad įsitikintų, jog bendras tonalinis balansas yra geras, patikrinimui perfekcionistai pasigamino etaloninius diskus ir grojo juos aukštos kokybės namų sistemose. Reikia pasakyti, kad namų garso sistemų tobulinimo laikotarpis žymi lūžio tašką, kai aukšta kokybė persikėlė iš studijos į svetainę. Daugelis geriausių buitinių kolonėlių raiškos ir detalumo srityje pranoko studijos monitorius.
Kitas reikšmingas trūkumas buvo susijęs su krosoverio dažniu. Dėl konstrukcijos ypatumų, susijusių su žemų dažnių garsiakalbio viršutiniu naudojamu dažniu ir eksponentinio ruporo apatiniu ribiniu dažniu, krosoverio skyrimo dažnio pasirinkimas buvo apribotas juosta nuo 1200 iki 2000 Hz. Buvo žinoma, kad krosoverio darbas šioje juostoje nebus idealus, o problema ta, kad didžioji dalis daugelio instrumentų spektrinės galios buvo žemojoje dalyje, o aukštojoje buvo charakterio ir suprantamumo elementai. (Ausis labai jautri maždaug nuo 1 iki 2 kHz., todėl tai blogoji žinia.) Buvo girdėti šiek tiek suiręs garsas, ypač pastebimas vyriškame balse. Dėl pastarosios priežasties kino industrija vengė naudoti 604. Iš dalies dėl šios priežasties “Altec” ir pristatė A-7, kuris galėjo pasigirti optimaliu 500 Hz krosoverio dažniu. Skyrimo dažnis, taip pat 2–4 kHz dažninės pakilimas pasirodė esąs nusivylimo šaltinis ir dėl to 1960-ųjų antroje pusėje 604 laikinai pasitraukė. (Prie to dar sugrįšime.)
Stengiantis išlyginti dažninę ir optimizuoti skyrimo dažnį, 1943–1962 metais “Altec” šešis kartus keitė draiverių medžiagas bei krosoverio elementus. “Altec 604” modeliai nuo A iki E buvo su 1200 – 2000 Hz krosoverio dažnio pokyčiais ir skirtingos konstrukcijos ruporais. Daugeliu atvejų pokyčiai buvo vertinami kaip patobulinimai ir prisidėjo prie tolesnio 604 populiarumo.
15“ koaksialinio garsiakalbio “Altec 604-8G“ pjūvis.
1957 m. pasirodžius stereofoniniam diskui, studijos greitai pridėjo antrą kolonėlę, kad galėtų pasipelnyti iš besiplečiančios naujos vinilinės muzikos rinkos. Kadangi dauguma studijų jau turėjo vieną 604, ekonomiškai buvo prasminga nusipirkti antrą 604 – dar vienas pigiau nei du iš bet kurio kito monitorių gamintojo. Kadangi kiekvienoje studijoje du garsiakalbiai, o naujoji garso aplinka stereofoninė, atsirado naujas monitoriaus kokybės kriterijus: įrašytos scenos atkūrimas.
Suporuoti garsiakalbiai turi sukurti stiprų ir stabilų stereofoninį vaizdą. Ar 604 išlaikytų šį testą? Kaip paaiškėjo, tos studijos, kurios dėl ekonominių priežasčių nusipirko antrą 604, nenusivylė. Koaksialiniai ir sudvejinti garsiakalbiai pasirodė esą pasaulio čempionai vien todėl, kad jie labiausiai priartėjo prie taškinio garso šaltinio – labai svarbaus dalyko stereofoniniam garsui gauti. Tačiau nepamirškime, kad koaksialinė 604 konstrukcija buvo pasirinkta prieš 15 metų dėl artimo garso fokusavimo, o ne stereo atvaizdavimo. Galima vadinti įžvalgumu, nes mono standartas tapo stereo standartu.ŽVAIGŽDĖ NUSILEIDŽIA HOLIVUDE
1943 m. spalio 20 d. Holivudo Kino ir Televizijos Inžinierių Draugijos techninėje konferencijoje Jamesas B. Lansingas, vienas iš trijų „Altec“ inžinierių, dirbusių prie monitoriaus projekto, pasauliui pristatė „Altec 604 Duplex“ garsiakalbį. Po dvejus metus trukusių tyrimų ir tobulinimo atsirado garsiakalbis, kuris pirmą kartą atitiko visus devynis pageidaujamo studijinio monitoriaus kriterijus. Kolonėlė buvo šešių kubinių pėdų, kompaktiška ir metro atstumu galėjo skleisti 1O3 dB garsą, esant 1 vato stiprintuvo galiai. Garso monitorius nebuvo itin jautrus patalpos išdėstymui, nevargino, buvo labai patikimas ir nuostabiai stabilių parametrų. Garso sklaida buvo 60 laipsnių – visiškai pakankama. Tikslumas ir skiriamoji geba tai dienai buvo įspūdingi, prilygstantys arba pranokstantys visus kitus monitorius, dažnių juostos plotis atitiko “idealią” kreivę, nors 1-2 kHz krosoverio srityje buvo šiek tiek šiurkštumo, o nuo 2 iki 4 kHz garso atsakas 4-6 dB buvo padidėjęs.
Ankstyvoji „Altec 604“ versija.
Įrašų pramonė buvo sužavėta. Nebuvo manoma, kad žemų dažnių garsiakalbį ir eksponentinį ruporą galima sumontuoti kartu. John Hilliard, vienas iš garso pramonės įkūrėjų ir 604 projekto direktorius, šį pasiekimą vėliau apibūdino – “Nesistebiu, kad 604 buvo ir tebėra populiarus, nes tuo metu (1943 m.) iš esmės žinojome, kad tai buvo geriausia, ką galima padaryti. Kompromisai buvo tokie dideli, kad neįsivaizdavome, kaip juos būtų galima patobulinti.”“RCA Victor” ir “Columbia” buvo to meto įrašų gigantai, kurie nedelsdami ėmė naudoti 604 ir sukūrė tvirtą precedentą visai pramonei. Pasak Hilliardo, dar po metų „604 iš esmės pakeitė iki tol įrašų studijose naudotus monitorius“. Netrukus 604 užpildė rinką ir tapo įrašų pramonės monitoringo standartu, gerokai pranokstančiu konkurentus.
Didelę reikšmę 604, kaip pramonės standarto, įsitvirtinimui turėjo tai, kad daugelį metų nebuvo stiprios konkurencijos. Prieš 604 buvo gerai vertinami James B. Lansing sukurti „Iconic“ monitoriai, koaksialiniai “Jensen” bei koaksialiniai „Altec” 602 monitoriai, kuriose buvo naudojamas ne ruporas, o tiesioginio spinduliavimo aukštų dažnių garsiakalbiai. Nors šie garsiakalbiai pasižymėjo daugeliu gerų savybių, 604 gerai pasirodė visose srityse. Kitos to laikmečio kolonėlės, pavyzdžiui, „University“, „Stentorian“. „Goodmans“ ir „General Electric“ buvo neabejotinai žemesnės lygos. Hilliard sako – “Žinojome, kad rinka yra, todėl padarėme viską, kad galėtume pasiūlyti 604, ir tikėjomės, kad rinka atlaikys kainą. Kitos kompanijos pirmiausia nustatė kainą, o paskui kūrė pagal ją.”. Atkreipkite dėmesį, kad 604 kainavo 170 JAV dolerių, t. y. dvigubai daugiau nei artimiausias konkurentas (išskyrus „Iconic“). 604 sėkmė įkvėpė keletą kitų, ypač „Electro-Voice“. O štai “Tannoy„ ir “Stephens” nesulaukė didelio populiarumo dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia buvo faktas, kad rinką jau buvo užkariavęs 604.
Ironiška, kad vienas projektas, kuris buvo rimtas iššūkis 604 modeliui 1945–1965 m., buvo paties Altec A-7. Nors A-7 pirmiausia buvo skirti naudoti teatruose ir garso scenose (iš čia ir pavadintas VOTT – „Teatro balsas“), A-7 veikė daugelyje didesnių įrašų studijų garso kontrolės patalpų.Straipsnio autorius Robert R. Harvey kruopščiai ištyrė „604“ istoriją ir pateikė įdomų bei gilų žvilgsnį į vieną iš plačiausiai naudojamus studijinius monitorius su Altec 604 Duplex garsiakalbiais. Kokybiško garso mylėtojus kviečiu perskaityti straipsnio vertimą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Šešiasdešimt keturiuose procentuose Amerikos įrašų studijų šiuo metu (1982 m.) kaip monitorius ar jo sudedamoji dalis siūlomas 1943 m. pirmą kartą pristatytas garsiakalbis ir tas veteranas yra „Altec 604 Duplex“. Iš tiesu konstrukcijoje du garsiakalbiai – penkiolikos colių žemadažnis ir koaksialiniu būdu įmontuotas kompresinis draiveris su multiceliniu ruporu. 604 naudojamas nestandartinėse instaliacijose, “Altec” kolonėlėse, “Audiotechnics” Red-serijos monitoriuose su „Mastering Lab“ filtrais, o taip pat “UREI” Time-Aligned monitoriuose arba Time-Sync’d® su “Audiotechniques” filtrais garso įrašų studijų monitoriuose.
Kodėl senovinį “dvigubą” garsiakalbį taip mėgsta šiuolaikinė moderniausia įrašų pramonė?KAIP VISKAS PRASIDĖJO
Prieš atsirandant “Altec” korporacijai, 1920-aisiais ir 1930-aisiais veikė “Western Electric Company” padalinys Electrical Research Products, Inc. Tuo metu, kaip ir šiandien, daugelyje sričių „Western Electric“ ir „Bell Labs“ buvo technologijų pažangos ir mokslinių atradimų viršūnė. Viena tokių sričių, į kurią dėmesį sutelkė „E.R.P.I.“, buvo aukščiausios kokybės garso įrašymo ir atkūrimo įrangos projektavimas bei gamyba.
1938 m. federalinė JAV vyriausybė nutarimu privertė „Western Electric“ atsisakyti „E.R.P.L.“ ir kitų padalinių. Telefonų gamintoja anksčiau nevykdė karinės ryšių įrangos užsakymų, todėl reikėjo sutelkti jėgas ir išteklius į naujas sritis. Matydami gerą daiktą, grupė E.R.P.L. inžinierių nupirko savo pačių padalinį ir tęsė įprastą veiklą kitu pavadinimu – „All Technical Products“, kuris po metų buvo sutrumpintas iki „Altec“. 1941 m. „Altec“ korporacija suprato, kad pasaulis yra pasiruošęs turėti geresnį studijinį garsiakalbį negu iki to laiko buvę monitoriai ir ėmėsi darbo.KOKS TAI BUVO IŠŠŪKIS?
„Altec“ buvo nepatenkinti tuometiniais vadinamaisiais „fine hi-fidelity“ garsiakalbiais, nes manė, kad jie netinkami naudoti įrašų studijoje arba gyvenamajame kambaryje. Kriterijai, kuriais buvo grindžiamas tinkamumas atspindi to meto įrašymo standartus:Dydis: monitorius turi patogiai tilpti tipiniame studijos kambaryje.
Fokusavimas: monitorius turi būti fokusuotas, t. y. garsas iš kolonėlės turi susilieti artimu atstumu, kuriuo bus naudojamas, paprastai 5 pėdų (1,5 m) atstumu.
Efektyvumas: 105 arba daugiau švarių decibelų turi būti gaunami iš didžiausio tuo metu esamo 25 vatų galios stiprintuvo.
Nuovargis klausant: iškraipymai turi būti maži, kad po kelių valandų klausymo studijos darbuotojų neapimtų nuovargis.
Svarba išdėstymui: monitorius turi skambėti beveik vienodai bet kokioje, paprastai netaisyklingoje erdvėje, kurioje jis gali būti naudojamas.
Patikimumas: monitorius turi atlaikyti daugiau kaip 12 valandų nepertraukiamo darbo, į būgnų komplektą krentančių mikrofonų signalų poveikį, operos sopraną ar besiblaškantį studijos asistentą.
Parametrų vienodumas: monitoriaus garsas neturi skirtis vienas nuo kito.
Sklaida: monitorius turi turėti pakankamai platų sklaidos lauką, kad apimtų inžinierių, prodiuserį ir klientą.
Tikslumas: dažnių diapazonas turi būti nuo 50-60 Hz iki 4 kHz, o 10 kHz dažnių kritimas turi būti ne didesnis kaip -10 dB.
Nė vienas monitorius tuo metu neatitiko visų devynių kriterijų.Bičiuliai-audiofilai suteikė progą apie GAS pašnekėti plačiau, o patys į namus sugrįžo pasisėmę patirties. Vieni dėlioja savo garso sistemų tobulinimą, kiti – konstruoja, o aš džiaugiuosi Lietuvoje matydamas gausėjantį didelio jautrio GAS vartotojų būrį.
Nuoširdžiai dėkoju parašiusiems atsiliepimus, o čia skaitantiems linkiu gero garso jūsų namuose.
Iki čia nukeliavusiems siūlau pažiūrėti pusantros minutės tyzerį:
https://www.youtube.com/watch?v=UJJNSe4BaBA
▪KOPA perklausoje dalyvavo patyręs muzikos mylėtojas Stas Krav. Stanislavas K. čia nedalyvauja, bet skaitytojams gali būti įdomu ką po renginio jis parašė FB grupėje.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Teko garbė apsilankyti pas Česlovą Paplauską ir pildau “audiofilinį BINGO”.
Pas dėdę Tomą Namelyje buvau, pas Vilmantą Ruporų pasiklausyti buvau, pas Darių FC plačiajuosčių su DaVa buvau, Miunchene koridoriais laksčiau, Audiogourmet su nostalgija prisimenu, neminint jau vietinių ir užsienio audio salonų.Šitoje grupėje apie Č. P. nuomonės visokios bet susitikus, žmogus be galo malonus svetingas dosnus, įdomus, ir nusipelno su savo žinių bagažu ir tokiame amžiuje turėti savo griežtą nuomonę. Klausėme KOPA by CP Audio Projects. Buvo akcentuota, kad tai yra projektas ir vertinti arba pirkti reikėtų visą sistemą. Ir dar kambarį reikėtų paruošti.
NIDA negirdėjau, todėl buvo ypač smalsu išgirsti Česlovo darbo vaisių. Česlovas pasirodė kaip inžinierius perfekcionistas, įkvėptas geriausių dvijuosčiu studijinių monitorių iš maždaug tu laikų kai aš gimiau. Taip tiesiai ir pasakė – ši sistema parodo ką galima pasiekti su geru inžinieriniu-techniniu sumanymu ir išpildymu (angliškai paprasčiau pasakyti – engineering).
Nesišvaistant High End ir kitokiomis etiketėmis, kabeliai ne ezoteriniai, tiesiog techniškai tvarkingi, stiprintuvai – tranzistoriniai Accuphase, šaltinis CD. Akustinės sistemos jau kiek įdomesnės, su aktyviais skirstomaisiais filtrais ir su geriausiais TAD garsiakalbiais. Korpusai kokybiški, tvirti, stori su Česlovo suprojektuotais fazės apgręžėjais (šie labai dideli ir platėjantys) ir monolitiniu mediniu, paties ištobulintu ruporu Axihorn.Perklausos pradžioje buvo pasakyta kad kambaryje bus tik vibracijos, o muzika būna pas muzikantą, albumo prodiuserį ir gal inžinierių galvoje ar rankose. Nesutiksiu nes man muzikos klausymasis nuostabus tuo, kad mes atkuriam ne šiaip vibracijas o gyvo žmogaus sukurtą energiją, kuri išjudino orą, sukurdama tas vibracijas kurias mes išsaugojam įrašuose ir atkuriame savo kambaryje. Čia gaunasi įdomus ryšys ir gal dėl to ta muzikanto buvimo kambaryje iliuzija?
Pradžioje gavome pasiklausyti muzikos labai tyliai – miliwatų lygyje. Skambėjo puikiai, ypač natūraliai skambėjo gamtos ir gyvūnų skleidžiami garsai (aukšto jautrio GAS nuopelnas). Vėliau sekė įvairi muzika, nuo elektroninės, akustinės iki sunkesnės. Pabaigoje buvo trumpa perklausa maždaug AC/DC gyvo koncerto garso lygiu, bet skambesys išliko švarus ir techniškai tvarkingas.Aš turbūt labiau melomanas negu audiofilas. Man muzika gražu, pagaunu emociją, koja trepsi ir viskas jau gerai. Tądien iš klausytojų buvau vienintelis su lempine sistemą namuose.
Asmeniškai vertinant, gal per daug aukštų po man įprasto garso namuose (AN sistema , kur aš sakau groja muzikaliai sielai ir širdžiai). KOPA aukšti dažniai ne tai kad vargino, bet tiesiog labai energingi (ruporas?). Tikrai nejutau jokio nuovargio po perklausos ir galėčiau tokios sistemos klausytis toliau nes techniškai groja puikiai, detaliai, dinamiškai, švariai.
Bendrai potyrį vertinu labai teigiamai – ačiū Česlovui ir jo žmonai. O visiems jums rekomenduoju apsilankyti.Bičiuliai-audiofilai suteikė progą apie GAS pašnekėti plačiau, o patys į namus sugrįžo pasisėmę patirties. Vieni dėlioja savo garso sistemų tobulinimą, kiti – konstruoja, o aš džiaugiuosi Lietuvoje matydamas gausėjantį didelio jautrio GAS vartotojų būrį.
Nuoširdžiai dėkoju parašiusiems atsiliepimus, o čia skaitantiems linkiu gero garso jūsų namuose.
Pasiėmęs mikrofoną buvau nuėjęs prie kaimynės, kur už tvoros garsiai lojo šunelis. Deja, šuns lojime buvo ne impulsai, o garso vibracijos.
Pabaigai apie labai trumpą, galbūt “tikriausią garso impulsą”.
Paėmiau stiprų magnetuką ir atsinešiau 2 kg geležies svarstį. Magnetuką ant geležies pastačiau stačiai, o truputį stumtelėjus, magnetukas krisdavo ant šono ir prie geležies prilipdavo plokštuma. Prie kitos magnetuko plokštumos prilipinau plastilino gniužulą vibracijoms slopinti. Maketą padėjau ant garsą sugeriančios sofos ir atsinešiau mikrofonus garso signalui įrašyti.
Čia trumpas filmukas: https://audiofilas.com/wp-content/uploads/2025/02/Magnetukas-i-gelezi_filmas.mp4Nuotraukose stačias ir nugriuvęs magnetukas labai trumpam “impulsiniam” garsui gauti:
Įrašiau garso signalą ir ištyriau. Aiškiai matyti, kad nugriuvusio ant geležies magnetuko garso signale yra garso pradžia, garso vibracijų maksimumas ir slopstanti pabaiga, o spektras sudarytas iš įvairių dažnių hamonikų.
Išvados:
1. Muzikos instrumentų ir gamtos garsai yra vibracijos;
2. Garso impulsų signalai gali būti suformuoti ir išsaugoti elektroniniuose įrenginiuose;
3. Akustikoje impulsų nėra, impulsų negalima įrašyti mikrofonais, atkurti kolonėlėmis. Klausa taip pat nepritaikyta girdėti impulsus.
▪
