Forum Replies Created
-
Posts
-
TOBULO NEBŪNA
604 nebuvo be trūkumų – tobulo nebūna. Labiausiai ryškus buvo anksčiau minėtas 4–6 dB dažninės pakilimas 2 – 4 kHz zonoje. Įrašų kūrėjai tvirtino, kad jų įrašuose likdavo 2–4 kHz „skylė“. Įrašai su 604 taip pat buvo apsunkintais žemaisiais dažniais ir šiek tiek paryškinti 80–5 000 Hz dažniai dėl išlyginimo mikšeriais. Ketvirtajame dešimtmetyje tai nebuvo problema, nes tik keli namų kolonėlių modeliai turėjo geresnius parametrus nei 604.
1950-aisiais prasidėjo lenktynės dėl aukštos garso kokybės ir toninės anomalijos tapo akivaizdesnės. Protingi inžinieriai išmoko „psichologiškai“ kompensuoti (o ne išlyginti) ribotą 604 pralaidumą. Kad įsitikintų, jog bendras tonalinis balansas yra geras, patikrinimui perfekcionistai pasigamino etaloninius diskus ir grojo juos aukštos kokybės namų sistemose. Reikia pasakyti, kad namų garso sistemų tobulinimo laikotarpis žymi lūžio tašką, kai aukšta kokybė persikėlė iš studijos į svetainę. Daugelis geriausių buitinių kolonėlių raiškos ir detalumo srityje pranoko studijos monitorius.
Kitas reikšmingas trūkumas buvo susijęs su krosoverio dažniu. Dėl konstrukcijos ypatumų, susijusių su žemų dažnių garsiakalbio viršutiniu naudojamu dažniu ir eksponentinio ruporo apatiniu ribiniu dažniu, krosoverio skyrimo dažnio pasirinkimas buvo apribotas juosta nuo 1200 iki 2000 Hz. Buvo žinoma, kad krosoverio darbas šioje juostoje nebus idealus, o problema ta, kad didžioji dalis daugelio instrumentų spektrinės galios buvo žemojoje dalyje, o aukštojoje buvo charakterio ir suprantamumo elementai. (Ausis labai jautri maždaug nuo 1 iki 2 kHz., todėl tai blogoji žinia.) Buvo girdėti šiek tiek suiręs garsas, ypač pastebimas vyriškame balse. Dėl pastarosios priežasties kino industrija vengė naudoti 604. Iš dalies dėl šios priežasties “Altec” ir pristatė A-7, kuris galėjo pasigirti optimaliu 500 Hz krosoverio dažniu. Skyrimo dažnis, taip pat 2–4 kHz dažninės pakilimas pasirodė esąs nusivylimo šaltinis ir dėl to 1960-ųjų antroje pusėje 604 laikinai pasitraukė. (Prie to dar sugrįšime.)
Stengiantis išlyginti dažninę ir optimizuoti skyrimo dažnį, 1943–1962 metais “Altec” šešis kartus keitė draiverių medžiagas bei krosoverio elementus. “Altec 604” modeliai nuo A iki E buvo su 1200 – 2000 Hz krosoverio dažnio pokyčiais ir skirtingos konstrukcijos ruporais. Daugeliu atvejų pokyčiai buvo vertinami kaip patobulinimai ir prisidėjo prie tolesnio 604 populiarumo.
15“ koaksialinio garsiakalbio “Altec 604-8G“ pjūvis.
1957 m. pasirodžius stereofoniniam diskui, studijos greitai pridėjo antrą kolonėlę, kad galėtų pasipelnyti iš besiplečiančios naujos vinilinės muzikos rinkos. Kadangi dauguma studijų jau turėjo vieną 604, ekonomiškai buvo prasminga nusipirkti antrą 604 – dar vienas pigiau nei du iš bet kurio kito monitorių gamintojo. Kadangi kiekvienoje studijoje du garsiakalbiai, o naujoji garso aplinka stereofoninė, atsirado naujas monitoriaus kokybės kriterijus: įrašytos scenos atkūrimas.
Suporuoti garsiakalbiai turi sukurti stiprų ir stabilų stereofoninį vaizdą. Ar 604 išlaikytų šį testą? Kaip paaiškėjo, tos studijos, kurios dėl ekonominių priežasčių nusipirko antrą 604, nenusivylė. Koaksialiniai ir sudvejinti garsiakalbiai pasirodė esą pasaulio čempionai vien todėl, kad jie labiausiai priartėjo prie taškinio garso šaltinio – labai svarbaus dalyko stereofoniniam garsui gauti. Tačiau nepamirškime, kad koaksialinė 604 konstrukcija buvo pasirinkta prieš 15 metų dėl artimo garso fokusavimo, o ne stereo atvaizdavimo. Galima vadinti įžvalgumu, nes mono standartas tapo stereo standartu.ŽVAIGŽDĖ NUSILEIDŽIA HOLIVUDE
1943 m. spalio 20 d. Holivudo Kino ir Televizijos Inžinierių Draugijos techninėje konferencijoje Jamesas B. Lansingas, vienas iš trijų „Altec“ inžinierių, dirbusių prie monitoriaus projekto, pasauliui pristatė „Altec 604 Duplex“ garsiakalbį. Po dvejus metus trukusių tyrimų ir tobulinimo atsirado garsiakalbis, kuris pirmą kartą atitiko visus devynis pageidaujamo studijinio monitoriaus kriterijus. Kolonėlė buvo šešių kubinių pėdų, kompaktiška ir metro atstumu galėjo skleisti 1O3 dB garsą, esant 1 vato stiprintuvo galiai. Garso monitorius nebuvo itin jautrus patalpos išdėstymui, nevargino, buvo labai patikimas ir nuostabiai stabilių parametrų. Garso sklaida buvo 60 laipsnių – visiškai pakankama. Tikslumas ir skiriamoji geba tai dienai buvo įspūdingi, prilygstantys arba pranokstantys visus kitus monitorius, dažnių juostos plotis atitiko “idealią” kreivę, nors 1-2 kHz krosoverio srityje buvo šiek tiek šiurkštumo, o nuo 2 iki 4 kHz garso atsakas 4-6 dB buvo padidėjęs.
Ankstyvoji „Altec 604“ versija.
Įrašų pramonė buvo sužavėta. Nebuvo manoma, kad žemų dažnių garsiakalbį ir eksponentinį ruporą galima sumontuoti kartu. John Hilliard, vienas iš garso pramonės įkūrėjų ir 604 projekto direktorius, šį pasiekimą vėliau apibūdino – “Nesistebiu, kad 604 buvo ir tebėra populiarus, nes tuo metu (1943 m.) iš esmės žinojome, kad tai buvo geriausia, ką galima padaryti. Kompromisai buvo tokie dideli, kad neįsivaizdavome, kaip juos būtų galima patobulinti.”“RCA Victor” ir “Columbia” buvo to meto įrašų gigantai, kurie nedelsdami ėmė naudoti 604 ir sukūrė tvirtą precedentą visai pramonei. Pasak Hilliardo, dar po metų „604 iš esmės pakeitė iki tol įrašų studijose naudotus monitorius“. Netrukus 604 užpildė rinką ir tapo įrašų pramonės monitoringo standartu, gerokai pranokstančiu konkurentus.
Didelę reikšmę 604, kaip pramonės standarto, įsitvirtinimui turėjo tai, kad daugelį metų nebuvo stiprios konkurencijos. Prieš 604 buvo gerai vertinami James B. Lansing sukurti „Iconic“ monitoriai, koaksialiniai “Jensen” bei koaksialiniai „Altec” 602 monitoriai, kuriose buvo naudojamas ne ruporas, o tiesioginio spinduliavimo aukštų dažnių garsiakalbiai. Nors šie garsiakalbiai pasižymėjo daugeliu gerų savybių, 604 gerai pasirodė visose srityse. Kitos to laikmečio kolonėlės, pavyzdžiui, „University“, „Stentorian“. „Goodmans“ ir „General Electric“ buvo neabejotinai žemesnės lygos. Hilliard sako – “Žinojome, kad rinka yra, todėl padarėme viską, kad galėtume pasiūlyti 604, ir tikėjomės, kad rinka atlaikys kainą. Kitos kompanijos pirmiausia nustatė kainą, o paskui kūrė pagal ją.”. Atkreipkite dėmesį, kad 604 kainavo 170 JAV dolerių, t. y. dvigubai daugiau nei artimiausias konkurentas (išskyrus „Iconic“). 604 sėkmė įkvėpė keletą kitų, ypač „Electro-Voice“. O štai “Tannoy„ ir “Stephens” nesulaukė didelio populiarumo dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia buvo faktas, kad rinką jau buvo užkariavęs 604.
Ironiška, kad vienas projektas, kuris buvo rimtas iššūkis 604 modeliui 1945–1965 m., buvo paties Altec A-7. Nors A-7 pirmiausia buvo skirti naudoti teatruose ir garso scenose (iš čia ir pavadintas VOTT – „Teatro balsas“), A-7 veikė daugelyje didesnių įrašų studijų garso kontrolės patalpų.Straipsnio autorius Robert R. Harvey kruopščiai ištyrė „604“ istoriją ir pateikė įdomų bei gilų žvilgsnį į vieną iš plačiausiai naudojamus studijinius monitorius su Altec 604 Duplex garsiakalbiais. Kokybiško garso mylėtojus kviečiu perskaityti straipsnio vertimą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Šešiasdešimt keturiuose procentuose Amerikos įrašų studijų šiuo metu (1982 m.) kaip monitorius ar jo sudedamoji dalis siūlomas 1943 m. pirmą kartą pristatytas garsiakalbis ir tas veteranas yra „Altec 604 Duplex“. Iš tiesu konstrukcijoje du garsiakalbiai – penkiolikos colių žemadažnis ir koaksialiniu būdu įmontuotas kompresinis draiveris su multiceliniu ruporu. 604 naudojamas nestandartinėse instaliacijose, “Altec” kolonėlėse, “Audiotechnics” Red-serijos monitoriuose su „Mastering Lab“ filtrais, o taip pat “UREI” Time-Aligned monitoriuose arba Time-Sync’d® su “Audiotechniques” filtrais garso įrašų studijų monitoriuose.
Kodėl senovinį “dvigubą” garsiakalbį taip mėgsta šiuolaikinė moderniausia įrašų pramonė?KAIP VISKAS PRASIDĖJO
Prieš atsirandant “Altec” korporacijai, 1920-aisiais ir 1930-aisiais veikė “Western Electric Company” padalinys Electrical Research Products, Inc. Tuo metu, kaip ir šiandien, daugelyje sričių „Western Electric“ ir „Bell Labs“ buvo technologijų pažangos ir mokslinių atradimų viršūnė. Viena tokių sričių, į kurią dėmesį sutelkė „E.R.P.I.“, buvo aukščiausios kokybės garso įrašymo ir atkūrimo įrangos projektavimas bei gamyba.
1938 m. federalinė JAV vyriausybė nutarimu privertė „Western Electric“ atsisakyti „E.R.P.L.“ ir kitų padalinių. Telefonų gamintoja anksčiau nevykdė karinės ryšių įrangos užsakymų, todėl reikėjo sutelkti jėgas ir išteklius į naujas sritis. Matydami gerą daiktą, grupė E.R.P.L. inžinierių nupirko savo pačių padalinį ir tęsė įprastą veiklą kitu pavadinimu – „All Technical Products“, kuris po metų buvo sutrumpintas iki „Altec“. 1941 m. „Altec“ korporacija suprato, kad pasaulis yra pasiruošęs turėti geresnį studijinį garsiakalbį negu iki to laiko buvę monitoriai ir ėmėsi darbo.KOKS TAI BUVO IŠŠŪKIS?
„Altec“ buvo nepatenkinti tuometiniais vadinamaisiais „fine hi-fidelity“ garsiakalbiais, nes manė, kad jie netinkami naudoti įrašų studijoje arba gyvenamajame kambaryje. Kriterijai, kuriais buvo grindžiamas tinkamumas atspindi to meto įrašymo standartus:Dydis: monitorius turi patogiai tilpti tipiniame studijos kambaryje.
Fokusavimas: monitorius turi būti fokusuotas, t. y. garsas iš kolonėlės turi susilieti artimu atstumu, kuriuo bus naudojamas, paprastai 5 pėdų (1,5 m) atstumu.
Efektyvumas: 105 arba daugiau švarių decibelų turi būti gaunami iš didžiausio tuo metu esamo 25 vatų galios stiprintuvo.
Nuovargis klausant: iškraipymai turi būti maži, kad po kelių valandų klausymo studijos darbuotojų neapimtų nuovargis.
Svarba išdėstymui: monitorius turi skambėti beveik vienodai bet kokioje, paprastai netaisyklingoje erdvėje, kurioje jis gali būti naudojamas.
Patikimumas: monitorius turi atlaikyti daugiau kaip 12 valandų nepertraukiamo darbo, į būgnų komplektą krentančių mikrofonų signalų poveikį, operos sopraną ar besiblaškantį studijos asistentą.
Parametrų vienodumas: monitoriaus garsas neturi skirtis vienas nuo kito.
Sklaida: monitorius turi turėti pakankamai platų sklaidos lauką, kad apimtų inžinierių, prodiuserį ir klientą.
Tikslumas: dažnių diapazonas turi būti nuo 50-60 Hz iki 4 kHz, o 10 kHz dažnių kritimas turi būti ne didesnis kaip -10 dB.
Nė vienas monitorius tuo metu neatitiko visų devynių kriterijų.Bičiuliai-audiofilai suteikė progą apie GAS pašnekėti plačiau, o patys į namus sugrįžo pasisėmę patirties. Vieni dėlioja savo garso sistemų tobulinimą, kiti – konstruoja, o aš džiaugiuosi Lietuvoje matydamas gausėjantį didelio jautrio GAS vartotojų būrį.
Nuoširdžiai dėkoju parašiusiems atsiliepimus, o čia skaitantiems linkiu gero garso jūsų namuose.
Iki čia nukeliavusiems siūlau pažiūrėti pusantros minutės tyzerį:
https://www.youtube.com/watch?v=UJJNSe4BaBA
▪KOPA perklausoje dalyvavo patyręs muzikos mylėtojas Stas Krav. Stanislavas K. čia nedalyvauja, bet skaitytojams gali būti įdomu ką po renginio jis parašė FB grupėje.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Teko garbė apsilankyti pas Česlovą Paplauską ir pildau “audiofilinį BINGO”.
Pas dėdę Tomą Namelyje buvau, pas Vilmantą Ruporų pasiklausyti buvau, pas Darių FC plačiajuosčių su DaVa buvau, Miunchene koridoriais laksčiau, Audiogourmet su nostalgija prisimenu, neminint jau vietinių ir užsienio audio salonų.Šitoje grupėje apie Č. P. nuomonės visokios bet susitikus, žmogus be galo malonus svetingas dosnus, įdomus, ir nusipelno su savo žinių bagažu ir tokiame amžiuje turėti savo griežtą nuomonę. Klausėme KOPA by CP Audio Projects. Buvo akcentuota, kad tai yra projektas ir vertinti arba pirkti reikėtų visą sistemą. Ir dar kambarį reikėtų paruošti.
NIDA negirdėjau, todėl buvo ypač smalsu išgirsti Česlovo darbo vaisių. Česlovas pasirodė kaip inžinierius perfekcionistas, įkvėptas geriausių dvijuosčiu studijinių monitorių iš maždaug tu laikų kai aš gimiau. Taip tiesiai ir pasakė – ši sistema parodo ką galima pasiekti su geru inžinieriniu-techniniu sumanymu ir išpildymu (angliškai paprasčiau pasakyti – engineering).
Nesišvaistant High End ir kitokiomis etiketėmis, kabeliai ne ezoteriniai, tiesiog techniškai tvarkingi, stiprintuvai – tranzistoriniai Accuphase, šaltinis CD. Akustinės sistemos jau kiek įdomesnės, su aktyviais skirstomaisiais filtrais ir su geriausiais TAD garsiakalbiais. Korpusai kokybiški, tvirti, stori su Česlovo suprojektuotais fazės apgręžėjais (šie labai dideli ir platėjantys) ir monolitiniu mediniu, paties ištobulintu ruporu Axihorn.Perklausos pradžioje buvo pasakyta kad kambaryje bus tik vibracijos, o muzika būna pas muzikantą, albumo prodiuserį ir gal inžinierių galvoje ar rankose. Nesutiksiu nes man muzikos klausymasis nuostabus tuo, kad mes atkuriam ne šiaip vibracijas o gyvo žmogaus sukurtą energiją, kuri išjudino orą, sukurdama tas vibracijas kurias mes išsaugojam įrašuose ir atkuriame savo kambaryje. Čia gaunasi įdomus ryšys ir gal dėl to ta muzikanto buvimo kambaryje iliuzija?
Pradžioje gavome pasiklausyti muzikos labai tyliai – miliwatų lygyje. Skambėjo puikiai, ypač natūraliai skambėjo gamtos ir gyvūnų skleidžiami garsai (aukšto jautrio GAS nuopelnas). Vėliau sekė įvairi muzika, nuo elektroninės, akustinės iki sunkesnės. Pabaigoje buvo trumpa perklausa maždaug AC/DC gyvo koncerto garso lygiu, bet skambesys išliko švarus ir techniškai tvarkingas.Aš turbūt labiau melomanas negu audiofilas. Man muzika gražu, pagaunu emociją, koja trepsi ir viskas jau gerai. Tądien iš klausytojų buvau vienintelis su lempine sistemą namuose.
Asmeniškai vertinant, gal per daug aukštų po man įprasto garso namuose (AN sistema , kur aš sakau groja muzikaliai sielai ir širdžiai). KOPA aukšti dažniai ne tai kad vargino, bet tiesiog labai energingi (ruporas?). Tikrai nejutau jokio nuovargio po perklausos ir galėčiau tokios sistemos klausytis toliau nes techniškai groja puikiai, detaliai, dinamiškai, švariai.
Bendrai potyrį vertinu labai teigiamai – ačiū Česlovui ir jo žmonai. O visiems jums rekomenduoju apsilankyti.Pasiėmęs mikrofoną buvau nuėjęs prie kaimynės, kur už tvoros garsiai lojo šunelis. Deja, šuns lojime buvo ne impulsai, o garso vibracijos.
Pabaigai apie labai trumpą, galbūt “tikriausią garso impulsą”.
Paėmiau stiprų magnetuką ir atsinešiau 2 kg geležies svarstį. Magnetuką ant geležies pastačiau stačiai, o truputį stumtelėjus, magnetukas krisdavo ant šono ir prie geležies prilipdavo plokštuma. Prie kitos magnetuko plokštumos prilipinau plastilino gniužulą vibracijoms slopinti. Maketą padėjau ant garsą sugeriančios sofos ir atsinešiau mikrofonus garso signalui įrašyti.
Čia trumpas filmukas: https://audiofilas.com/wp-content/uploads/2025/02/Magnetukas-i-gelezi_filmas.mp4Nuotraukose stačias ir nugriuvęs magnetukas labai trumpam “impulsiniam” garsui gauti:
Įrašiau garso signalą ir ištyriau. Aiškiai matyti, kad nugriuvusio ant geležies magnetuko garso signale yra garso pradžia, garso vibracijų maksimumas ir slopstanti pabaiga, o spektras sudarytas iš įvairių dažnių hamonikų.
Išvados:
1. Muzikos instrumentų ir gamtos garsai yra vibracijos;
2. Garso impulsų signalai gali būti suformuoti ir išsaugoti elektroniniuose įrenginiuose;
3. Akustikoje impulsų nėra, impulsų negalima įrašyti mikrofonais, atkurti kolonėlėmis. Klausa taip pat nepritaikyta girdėti impulsus.
▪
KOPA yra NIDA ir jos vyro MIDAS duktė. 🙂
Nuotraukoje mama su dukra; aktyvinės, 2-juostės, didelio jautrio GAS NIDA ir KOPA:
Ilgametė Vilniaus plokštelių studijos redaktorė Zinaida Nutautaitė-Indrikonienė (Zinutė) išleido savo atsiminimų knygą „XX amžiaus melodija. Vilniaus plokštelių studija 1964–1991“, kurioje aprašo nuotykius, įrašus, prisimena ryškiausias muzikos asmenybes, su kuriomis teko susidurti per 43 metus studijoje.
Šiandien pasiėmiau spaustuve kvepiančią knygą ir perverčiau.Sugalvotas įdomus formatas – knyga magnetinės juostos formato ir dydžio, kokias anais laikais pavykdavo “gauti”. Nufotografavau kelis man įstrigusius knygos puslapius.
Žemiau 41 puslapyje “Melodija” studija, o dešiniajame viršutiniame kampe TANNOY M1000 Super Red monitoriai. Įdomu kur šie puikūs dičkiai nukeliavę?
123 puslapyje Ganelino trio. Ilgai ieškojau kelio tokią muziką suprasti, bet dabar žinau – tai perlas!
136 puslapyje garso režisierius Eugenijus Motiejūnas ir redaktorė Rūta Skudienė (1985):
Gaudysiu progas šią istorinę knygą perskaityti.Dėkoju Vaidotui Naujokui už paramą. Susitikę perklausoje ar renginyje, apie GAS pabendrausime plačiau – iki!
Black Hole Sun – Soundgarden
https://www.youtube.com/watch?v=r3SZu_KhWig
