Forum Replies Created
-
Posts
-
Ši tema apie muzikos įrašų kolekcionavimą. Pirmiausia pats apgalvojau, o po to parašiau, kad muzikinių failų klausymas ir kaupimas nėra kolekcionavimas. Panašiai dalykus įvertino forumietis y5357. MariusB lieka įsitikinęs, kad stryminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika.
Stryminimas dalykas naujas, čia susikerta menas (muzika) ir biznis (failų pardavimas). Jaunystės karštis ir patirtis. Žinojau, kad bus karštų diskusijų, o dabar dėkoju bičiuliui MariuiB už nuomonę ir už kibirkštis.MariausB pasitraukimo proga IT specialistams siunčiu muzikinį failą Laiptai į rojų.
MariusB
mano mintis tokia ir buvo, kad streamingas puikiausiai tinka kaip pagrindinis muzikos šaltinis
Jei jūs teigiate, kad šis srautas kokybe nusileidžia CD, norėčiau tam įrodymų. Transportas tam ir yra skirtas, kad užtikrintų duomenų perdavimo kokybę iki DAC’o koks tai šaltinis bebūtų: USB atmintukas, kietas diskas, CD, MFS internete ar lokalus MFS.
Dar dėl diagramos, mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.Apie muzikinių failų iš MFS kokybę rašiau – LP kopija serveryje gali būti artima, o skaitmeninio disko atveju tokia pati, bet net teoriškai jokia kopija negali būti geresnė už originalą (už diską).
Apie tai plačiau.
Muzikos albumų įrašų kokybe suinteresuoti muzikantai, įrašų studijos, prodiuseriai ir pardavėjai. Visi tampriai surišti viena virvele, nes kokybė yra išgyvenimo garantas. Muzikinių failų pardavėjai ryšio su muzika nebeturi; iš diskų pardavėjo jie perką tuos albumus, kuriuos galės parduoti. Menininkai šiame biznyje nereikalingi, failų pardavėjams nei įrašų kokybė, nei pati muzika nėra svarbi. Dar daugiau – kokybę jie suinteresuoti paaukoti savo veiklai optimizuoti. Tarkime, sukompresavus muziką, failai užims mažiau vietos serveryje, prekę bus galima greičiau pristatyti pirkėjui, padidėja apyvarta, sumažėja paslaugos savikaina.MariusB paminėto, kad “transporto” kokybė yra garantuota, bet ir čia aš abejoju.
Lyginant su muzikos klausymu iš diskų, failų kelias žymiai ilgesnis. Pabandysiu surašyti kur gali atsirasti paklaidos ir garso kokybės degradacijos:
– albumo nuskaitymo paklaida pas failų pardavėją (schemos viršuje pilkame lauke pažymėjau “Grotuvas”);
– failų konvertavimo į MP3, FLAC ar kitą formatą paklaida (“Failų paruošimas”);
– duomenų praradimas serveryje;
– failų nuskaitymo iš serverio, duomenų į internetą perdavimo paklaidos, duomenų praradimai internete iki vartotojo muzikinio serverio ar failų grotuvo;
– vartotojo muzikinio serverio arba failų grotuvo įnešami “skaitmeniniai” iškraipymai.
Dar gali būti specifinių nuostolių (MQA ir pan.).
Taigi, schemoje pažymėtas kelias Muzikos failų šaka yra sudėtingas ir ilgas. Šnekėti, kad muzikinių failų kokybė yra tokia pati kaip klausant iš diskų, yra neatsakinga. Žinoma, kai kurių paminėtų paklaidų gali neatsirasti, bet gali nutikti ir taip, kad sutrikus internetui, vestuvinio maršo ar tautinės giesmės iki galo neišgirsite. Net idealiu atveju dalis praradimų neišvengiami. Kaip tai įtakoja garsą, ar failų kelyje esančius iškraipymus girdėsime savo GAS, jau būtų kita tema.Siūlymo failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią priimti nenorėčiau, nes muziką klausyti iš diskų yra vienintelis audiofilinis kelias.
Kitoje temoje paminėjau dvijuostės lentyninės Paradigm Persona B. Retai sutiksi, kad abu garsiakalbiai būtų su berilio membranomis, todėl stabtelkime.
Kolonėlės nepigios (7000 USD+). Tikriausiai šių AS niekas nematę ir negirdėję. Yra apžvalgų, bet ar galima jomis pasitikėti? Aš nelabai pasitikiu, nors paskaitinėti mėgstu. Trumpai peržvelgiau šią.
Gamintojas deklaruoja tokius Persona B parametrus:
2-driver, 2 way bookshelf bass reflex
Crossover: 3rd order electro-acoustic at 2 kHz (tweeter/midbass)
Frequency Response On-Axis: +/- 2dB from 60Hz – 45kHz
Frequency Response30° Off-Axis: +/- 2dB from 60Hz – 20kHz
High Frequency Driver: 1″ (25mm) Truextent® Beryllium dome, ferro-fluid damped / cooled, Perforated Phase-Aligning (PPA™) Tweeter Lens, Finite Element Analysis (FEA) optimized pole piece assembly
Midrange Frequency Driver: 7″ (178mm) Truextent® Beryllium driver, Perforated Phase-Aligning (PPA™) Lens, overmolded Active Ridge Technology (ART™) surrounds, SHOCK-MOUNT™ Isolation Mounting System, 1.5″ high-temp tandem voice coil
Low Frequency Extension: 36Hz
Sensitivity Room / Anechoic: 92 dB / 89 dB
Impedance: Compatible with 8 ohms
Suitable Amplifier Power Range: 15 – 250 watts
Maximum Input Power: 150 Watts
Weight: 14 kg
Dimensions, HxWxD: 43.5×22.5×33 cmGalime pažvelgti į kelis akustinėje kameroje padarytus matavimus, kuriuos atliko Kanados akustikai:
Matavimuose kažko įspūdingo nepamačiau, bet kai kurių pasigendu. Įtarimų kelia kolonėlių filtrai (didelis netolygumas VD). Darbiniuose ruožuose netolygumas taip pat galėtų būti mažesnis. Tikėtina, kad tai dėl garsiakalbių apsaugos grotelių konstrukcijos ir dėl garsiakalbių konstrukcijos. Kolonėlių akustiniu suderinimu taip pat abejočiau.
Tikėtina, kad šios AS pasižymi gera pereinamąja charakteristika. Berilis pasižymi labai geru impulsų atkūrimu, todėl šių kolonėlių garsas gali priminti elektrostatines. Galbūt ir žemųjų atkūrimas pasižymi trumpesniu negu įprastų lentyninių su FA (fazės apgręžėjais) pereinamuoju procesu.TAD sukonstravo įprastos konstrukcijos berilinį koaksialinį VD-AD garsiakalbį, tinkantį 3-juostėms kolonėlėms ir pradėjo aukštos klasės buitinių kolonėlių gamybą.
Koaksialinio berilinio CST garsiakalbio schema paveikslėlyje:
Berilio membranų gamyba sudėtinga. Galimybės supaprastinti ir atpiginti membranas atsirado sukūrus štampavimo technologiją. Čia lyderiauja amerikiečių Materion Truextend. Štampuotos berilio membranos taip pat brangios, bet vis daugiau buitinių AS gamintojų aukščiausios serijos kolonėlėse matome berilį.
Kanadiečių Paradigm išleido Persona kolonėlių seriją, kurioje VD atkuria 18 cm dydžio berilinis garsiakalbis. Mažiausiose lentyninėse Persona B abu garsiakalbiai beriliniai. Sudėtingiausios konstrukcijos Persona 9H panaudoti tie patys AD ir VD garsiakalbiai, o žemuosius atkuria keturi 21,5 cm dydžio didelės eigos diferencialiniai žemadažniai. Šiose kolonėlėse sumontuoti stiprintuvai ir kambario modų mažinimo įrenginys.
Persona 9H parametrai:
6-driver, 3-1/2 way hybrid floorstander with active-bass acoustic suspension
Crossover: Third-order electro-acoustic at 2.4kHz (tweeter/mid), third-order at 400Hz (mid/front bass), second-order at 200Hz (rear bass)
Amplifier: Each woofer pair is powered by a separate DSP-controlled 700W RMS amplifier
Room correction: Anthem Room Correction, with included calibrated microphone
Frequency response: On-axis, ±2dB from 19Hz–45kHz; 30° off-axis, ±2dB from 19Hz–20kHz
Drivers: 1″ beryllium dome tweeter; 7″ beryllium mid/bass; four 8-1/2″ woofers
Sensitivity: Room/Anechoic, 96dB/93dB
Impedance: Compatible with 8 ohms
Suitable amplifier power range: 15–500 watts
Maximum input power: 400 watts
Dimensions: 11.875″ x 51.75″ x 20.5″
Weight: 190 lbs.
Price: $35,000 per pair
Paradigm didelės eigos diferencialinės konstrukcijos žemadažnių schema:
Ar kas pasakytų kiek muzikos turi Tidal ar kitas failų pardavėjas?
Koks būtų visos muzikos kada nors diskuose įrašytos ir visų muzikos failų pardavėjų kartu sudėjus platinamos muzikos santykis?
Procento tikrai nesudarytų, bet tikriausiai ir 0,1 % būtų neįveikiama dalis. Jei imti populiarąją šiuolaikinę muziką, MFS tenkina pradedančiojo poreikius, bet neįsivaizduoju melomano, kuriam to pakaktų.
Ką daryčiau, jei anūkui norėčiau uždėti pasaką? Arba kai reikėtų sakralinės muzikos? Nerasime mūsų muzikos korifėjų – K. Petrausko, B. Grincevičiūtės, A. Šabaniausko. Net šiuolaikinių G. Kuprevičiaus, S. Povilaičio rasime gal kelis trupinius. Bijočiau pajudinti kitų šalių muziką. Tikriausiai skylėti būtų muzikinės šalies – Brazilijos įrašų klodai. O Japoniška muzika, kur daugybė aukštos kokybės įrašų? Arabų kraštai mažiau įdomūs, bet iš ten jau pučia muzikinių madų vėjai. Nepaminėjau Afrikos kontinento, bet tikriausiai visur būtų skylės. Nežinočiau kaip paieškoje reikėtų surašyti atlikėjus ir albumus hieroglifais arba Afrikos rašmenimis.
Kitas dalykas apsilankius parduotuvėje. Užeini, kažką pasirenki, pasikonsultuoji su pardavėju ir fonoteka pasipildo egzotine muzika. Arba namo sugrįžęs užsisakai iš e-parduotuvės, kur pasirinkimas didesnis.Kažkada juostų laikais fonoteka dažnai pasikeisdavo. Monofoninį pakeičia stereo magnetofonas ir kolekcionavimas prasidėdavo iš naujo. Arba 4 takelių buitinį išmainai į 2 takų profesionalų – vėl tas pats. Nežinau kiek turėdavau įrašų juostose, bet kasečių turėjau apie 100. Geros kasetės buvo brangios, parduotuvėje nenusipirksi. Reikėdavo taupyti, todėl į 90 minučių kasetę įrašydavau 2 albumus, o pabaigas užpildydavau kūriniais iš mažiau įdomių albumų. Būdavo daug malonaus darbo! Galima sakyti, kad mano kasečių kolekcijoje buvo 3-4 šimtai albumų.
Vinilo diskų turėjęs daug, bet atėjus CD, apsispręsti buvo paprasta – beveik visus LP pardaviau ir pradėjau kaupti CD. Kolekcijoje maždaug 1000 CD ir SACD. Tiek užtenka, nes visad randu ką seniai buvau klausęs. Radijas, TV ir YouTube yra papildomi muzikos šaltiniai. Kolekcijos stengiuosi nedidinti, todėl nauji diskai išstumia mažiau svarbius. Mano nuomone, 1000 albumų kolekcija yra optimali. Nesunku diskelius surikiuoti lentynose ir prisiminti kur kokio ieškoti. Kartais pamirštu pavadinimą, bet pirštai žino kurią lentyną prašukuoti ir surasti nebūna sunku. Albumų sąrašas kompiuteryje leidžia surasti bet kurį, bet reikia žinoti raktinius žodžius. Paprastai mechaninė albumo paieška trunka apie 5-10 sek. Aparatūra įsijungia ir diskas startuoja dar po 12 sek. Pusė minutės būtų laikas iki sėdi pasiruošęs klausyti.
CD patogu, nes gali permesti ar prasukti kūrinį pirmyn. Užstatyti ciklišką grojimą arba sustabdyti. Sunku sugalvoti kas audiofilui būtų patogiau už CD…Kasečių stalčius ir Nakamichi 1000 Tri Tracer:
MariusB
Tidal Hi-Fi abonementas kainuoja 13,99 € / mėn ir duoda lossless kokybę CD arba didesnės raiškos per MQA.
Norėčiau geriau suprasti ką nuperkame – tik dvasią, ar kažką materialaus?
Abonementas suteikia galimybę klausyti. Mėnuo greit praeina, galiu būti užsiėmęs kitais reikalais ir pasilikti be 13,99 ir be muzikos. Suprantu, kad MQA nėra muzikos išsaugojimo kelias. Priešingai, MQA yra apsaugos nuo nesankcionuoto kopijavimo priemonė.
Kitas dalykas albumo FLAC. Nusipirkęs FLAC galiu išsikepti CD-R ir pasidėti lentynoje.
Ar turiu teisę FLAC parduoti kaip vinilo plokštelę, kasetę ar CD? Ar nebus pažeidžiamos autorių teisės, o taip pat sutarties su Tidal sąlygos?
Gal kas pakomentuotų kaip reiktų kaupti muzikos failų kolekciją? Kokia tai būtų vertybė juridine prasme?Konstruojantiems rekomenduoju apsilankyti patyrusio inžinieriaus Juliaus Ustinavičiaus tinklapyje. Rasite lempinių ir tranzistorinių stiprintuvų, naudingų patarimų ir paprastai pateiktos teorijos. Aprašymai detalūs, o konstrukcijos patikrintos.
Labiausiai mėgstu klausyti LR „Savaitės kultūra“ laidų. Patinka vedančioji, puikus formatas ir geras turinys. Šeštadienį pasakojo apie Plungės orkestrą. Įsivaizduojate – Plungė turi simfoninį! Koncertuojantį, o taip pat žmonių susibūrimuose grojantį muzikantų kolektyvą. Orkestre patyrę profesionalai ir dar studijuojantys. Neturi fagoto ir obojaus, bet jį pakeičia birbynė. Paruošę populiariosios muzikos programą, bet gali viešai pagroti dūdomis arba atlikti sakralinę muziką. Panašu einame kryptimi, kur kiti seniai nukeliavę – visi Vokietijos kaimai turi bent po nedidelį kamerinį orkestrą. Radijas taip pat papasakojo apie Kauno Šančių „Kopūstų lauką“. Ten taip pat įsisukęs menas, tik čia mėgėjai su profesionalų pagalba kuria operą. Paklausiau ką jie išmokę padainuoti – man labai patiko!
Radijas labai svarbus kultūros žinių šaltinis. Namų kolekcijoje visko nesukaupsi, o ir daugybės įrašų negautume. Radijas užpildo žinių spragas ir supažindina su visomis muzikos naujienomis. FM kokybė labai gera ir viskas veltui. Kasryt įsijungiu radiją ir kol mankštinuosi spėju išklausyti rytines laidas. Visi turime FM tjunerius ir tai yra svarbus muzikos kolekciją papildantis šaltinis.Su triukšmu atatarta internetinis radijas. Tikriausiai užsidarys FM stotys ir tjuneriai nebyliai stovės mūsų namų muziejuose. Internetinis struktūra panašus į skaitmeninių failų serverių paslaugas, tik radijo būna visur, daug ir veltui. Tiesa, apie internetinį to nepasakysi; reikės nusipirkti internetinius imtuvus, o klausyti galėsime ne visur. Arba reikės išmokti susikurti „ryšio tiltus“, bet tai esminis nepatogumas.
Naujovė kažką atsineša. Galime rinktis daugybę stočių iš viso pasaulio, klausyti tik muziką arba tik mėgstamą džiazą. Bliuzą ar bossa nova… Aš internetinio radijo nelaukiu, nes kažkur sodyboje dažant tvorą ar ravint nebegalėsiu klausyti savo nešiojamo radijuko. Tampytis išmanųjį, nuolat būti On-line ir apšvitintam ultra-aukštųjų dažnių elektromagnetinėmis bangomis – nenoriu. Nenoriu maitinti fabrikų ir teršti gamtą, bet noriu girdėti mišką ir kai mane šaukia kavos puodeliui. Taip, kaip yra dabar su FM. Štai kodėl naudoti ryšio resursus ir kūną varginti ausų kamštukais dėl internetinio radijo man bus žingsnis atgal.
Esu už techninę pažangą, bet tą parašęs sustreikavau. 🙂 Tepasilieka FM, tegyvuoja analoginis Radijas! Nelaukime kol ir televizija persikels į internetą! Jei manęs nepaguosite, organizuosiu sąjūdį prieš skaitmeninį radiją!!!
Kalėdoms gavau 7 CD albumus. Nukeliavęs į Tidal nesurandu Wolfram Klug presents Burt, the Nerd. Taip pat Mathis Haug Distance . YouTube turi gausesnius aruodus. Ne audiofilui, bet labai tinkami pažinimui. Veikia sklandžiai ir viskas ten veltui. ?
MariausB siūlymą trūkstamus albumus nusipirkti suprantu – failų saugyklos dar vystykluose ir nesukaupę didelių fonotekų. Kyla kitas klausimas – ar reikalingas papildomas vargas ir investicijos į dar vieną signalo šaltinį? Komplikuotą, kaprizingą ir brangų. Gal geriau palaukti?
