Forum Replies Created
-
Posts
-
“Audioforumas.lt” grupėje vykusioje diskusijoje apie laidus Darius Valiūnas parašė:
“…kai aš konstruoju galvutes, su garsu mano mažytė mikro ritė pavirsta drambliu, aš apie laido įtaką nediskutuoju, vien lakas ir jo storis ant vielos, garsą keičia neatpažįstamai. Varis gali turėti skirtingą minkstumą, tai visai kitos vibracijos elektronų kelyje, jo paviršiaus grublėtumas elektronų kelią keičia tarsi ekvalaizeris, žinoma bandyti skirtumą išgirsti su teliko priedėliu prasmės nėra.”Kol Darius V. nepaaiškino, tokiems teiginiams ši vieta bus tinkamiausia.
Diskusijose apie muzikos ir signalo šaltinių dinaminį diapazoną pasiklystama. Koncertų salėse žmonės išmatuoja 25 dB simfonio orkestro dinaminį diapazoną ir teigia, kad LP plokštelės su 30 dB dinaminio diapazono įrašais pilnai patenkina muzikos mylėtojų poreikius.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Muzika yra garsas, o mūsų pasaulyje garsumo diapazonas toks didelis, kad peržengia skausmo ribas. Skausmo riba maždaug 110-120 dB, todėl 120 dB yra siektinas GAS dinamiškumo parametras. Tuolab, tokį diapazoną šiais laikais galima įrašyti.
Aplinkos triukšmas dinaminį diapazoną sumažina, todėl net su geriausia aparatūra ir dinamiškiausiu skaitmeniniu muzikos įrašu išmatuotume mažesnį garsumo diapazoną. Reiktų nepamiršti, kad mūsų klausa sugeba atskirti garsus (muziką) triukšme netgi tada, kai triukšmas garsesnis už norimą išgirsti garsą. Štai kodėl mūsų klausomų garsų diapazonas išlieka labai didelis.
Mano nuomone, muzikos dinaminis diapazonas namų sąlygomis siekia 80-90 dB.Koks yra muzikos dinaminis diapazonas?
Koncertuose maksimalus garsumas gali būti labai didelis. Didelio simfoninio orkestro, o ypatingai metalo muzikos koncertuose, maksimalus SPL siekia 120 dB ir dar daugiau. Dinaminį diapazoną apriboja aplinkos triukšmas, todėl koncerte realus dinaminis diapazonas atitinkamai mažesnis. Reiktų nepamiršti, kad nuo išorės izoliuotoje įrašų studijoje orkestras ar roko grupė gali būti įrašyti pilna dinamika, tačiau siekiant sumažinti iškraipymus ir palengvinti įrašų atkūrimą, įrašų garsumo diapazonas kompresoriais būna sumažintas. Arba garso ekspanderiais dirbtinai padidintas. Bet kuriuo atveju, studijinės muzikos dinaminis potencialas yra milžiniškas.Koks būna vidutiniškas garsumas koncertų salėje?
Ištirta, kad muzikos garsumas kinta nelabai didelėse ribose. Garsumo diapazoną formuoja kūrinys, muzikantai, instrumentai, aparatūra, dirigentas, salė. Yra techninis garsumo pasikeitimo parametras – Crest factor, reiškiantis maksimalaus garsumo santykį su vidutiniu (efektyviniu) garsumu. Literatūroje sutinkame peak-to-average power ratio (PAPR) sąvoką. Jei signalas stačiakampis meandras, PAPR bus 0 dB, o sinusiniam signalui 3 dB. Muzikoje garsumo pikai būna dideli, todėl nekompresuoto muzikos įrašo PAPR gali siekti 20 dB. CD įrašuose paprastai būna 16 dB, o patrankos šūvio crest faktorius siektų 30 dB.
Tai labai svarbu renkantis GAS įrenginius – AS ir stiprintuvai turi turėti tokią dinamikos atsargą, kad galėtų atkurti visą įrašytos muzikos diapazoną.
Juostinių studijinių magnetofonų S/N (Signal to Noise) buvo apie 70 dB, patefonų ~65 dB, FM radijo – 50, o AM – 30 dB. CD diskuose nesunku įrašyti 80 dB. Toks diapazonas gerai dera prie labai kokybiškos GAS ir leidžia namų sąlygomis klausyti bet kokią nekompresuotą muziką. SACD užtikrina dar didesnį 120 dB dinaminį diapazoną visame 20 Hz – 20 kHz dažnių ruože, tačiau kaži ar rastume tokių įrašų, ar turėtume sąlygų juos atkurti, ar norėtume super-garsiai klausyti.
Ar LP grotuvas yra toks pat geras šaltinis kaip CD?
Jei nuleidę patefono galvutę ant tuščio takelio girdite garsą (triukšmą, foną), reiškia jūsų muzikos dinaminį diapazoną apriboja plokštelių grotuvas. Kadangi CD grotuvų S/N žymiai didesnis, tuščio takelio negirdime. Štai kodėl CD, SACD ar kažkoks skaitmeninis failas dinamikos požiūriu yra geresnis už LP signalo šaltinį.Paveikslėlyje įvairių garso šaltinių maksimalaus garsumo diapazonas:
Pasvarstykime kokių tikslų siekia gerų kolonėlių konstruktorius, o taip pat muzikos mylėtojas.
Tikslą galima užrašyti vienu sakiniu – klausymosi vietoje kolonėlės turi spinduliuoti tokį patį akustinį signalą, koks buvo elektrinis signalas stiprintuvo išėjime.
Idealių kolonėlių techninių savybių sąrašas būtų maždaug toks:
– glotni (tolygi) dažninė charakteristika atviroje erdvėje;
– AS turi atkurti žemiausius muzikos įrašų dažnius;
– maksimalus SPL (garsumas) turi tenkinti AS paskirtį;
– garso sklaida turi būti kontroliuojama (tolygi);
– nėra iškraipymų;
– neužvėlina garso (no latency) ir grupinio vėlinimo charakteristika yra plokščia;
– AS neturi skleisti triukšmų;
– tvirta, ilgaamžė ir tinkama vartotojui konstrukcija.Akivaizdu, kad viską sutalpinti į vieną projektą neįmanoma. Kuo daugiau savybių įtrauksime, tuo GAS bus brangesnė, kolonėlės didesnės ir sunkesnės.
Konstruktorius renkasi tokias medžiagas ir technologijas, kad produkto kaina tilptų į nustatytas ribas. Štai kodėl rinkoje tiek daug įvairiausių konstrukcijų. Gali nutikti ir taip, kad konkrečioms vartojimo sąlygoms geros AS gali tapti blogomis. Kitaip sakant, vartotojas taip pat turi rinktis atsakingai, nes nuo jo priklauso ar gaminio charakteristikos galės būti realizuotos.Visakryptės kolonėlės tinka labai didelėms erdvėms. Nors tai yra tolygios sklaidos AS, su visakryptėmis įprastame kambaryje bus daug garso atspindžių ir įrašytos muzikinės scenos atkurti nepavyks.
Visakryptės Duevel Sirius:Muzikos mylėtojui didžiausia vertybė yra ne aparatūra, o fonoteka. Ne todėl, kad fonotekai reikia daug tūkstančių, bet todėl, kad tai didelis darbas. Albumai reikalauja vietos, o jei fonoteka LP formate, jai prižiūrėti reikia spec. įrangos.
Muzikos failų klausytojui fonoteka aplamai nebūtina. Failų kolekcionieriui nereikia fizinės vietos, skaitmeninis formatas užtikrina gerą garso kokybę, todėl yra gera alternatyva diskų fonotekai.Gal failų fonoteka yra geriausia? Kokią muzikos fonoteką pats rinkčiausi?
Jei būčiau pradedantysis, rinkčiausi stryminimą. Tai leistų susipažinti su įvairiausia muzika ir sužinoti kokios kolekcijos man reikia.
Stryminimui nebūtina pirkti aparatūros, nes išmanusis su ausinėmis yra viskas ko reikia individualiam muzikos klausymui. Jei yra lėšų ir įklimpome į muziką, diskų kolekcionavimas yra įdomus užsiėmimas ir gera investicija. Be to, garso kokybės prasme diskai yra geriausias signalo šaltinis. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Ši diskusija prasidėjo nuo stryminimo fano MariausB teiginio – streaminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika.
Paneigti teiginį buvo galima diskusijos pradžioje, paklausus – rinkoje vyrauja failų albumai, ar muzikantai iki šiol įrašinėja diskus?
2006-aisiais suomių atlikėjas Mika iš tiesu savo muziką pirmiausia paviešino failais. Sulaukęs sėkmės pradėjo koncertuoti ir tada ėmė leisti albumus diskuose.
Galbūt yra, arba atsirastų vien koncertuojančių atlikėjų, kurie albumų diskuose neišleidžia?
Koncertavimas yra sekinantis, apimtų nedidelę auditoriją ir būtų neilgai trunkantis užsiėmimas. Albumai sukuria tvirtesnį pamatą, leidžia muzikantui pailsėti, užtikrina tvirtesnį finansinį pagrindą ir platų artisto žinomumą. Štai kodėl teiginys apie įrašų kolekcijos diskuose pražūtį yra jaunatviškai karštas, ankstyvas.
Kai naujų albumų muzikos rinkoje 10 ar daugiau procentų bus failuose, o ne diskuose, tada bus galima sugrįžti prie temos prie diskų kolekcijų baigtį.
Aktyvinės GAS būna skirtingų struktūrų. Pagrindinės būtų šios:
– su analoginiais arba DSP filtrais. Studijų monitoriai, High-end, įgarsinimo ir koncertinės audio sistemos;
– su filtrais ir stiprintuvais viduje AS arba išorėje. Studijų monitoriai, High-end ir koncertinės sistemos;
– analoginės aktyvinės su papildomais skaitmeniniais įėjimais. Studijų monitoriai;
– DSP aktyvinės. Studijų monitoriai, High-end;
– reguliuojamos/valdomos DSP aktyvinės. Studijų monitoriai ir koncertinės sistemos.
Bendras ypatumas – aktyvinėse GAS yra keli galios stiprintuvai, o jų reikia tiek, kiek dažnių juostų turi filtras.
Rečiau naudojamų aktyvinių GAS schemų su skaitmeniniais įėjimais dabar neapžvelgsime.
Daugiajuostėse AS kartais naudojama pusiau-aktyvinė struktūra, kai žemiausiųjų dažnių modulis atskiriamas į atskirą aktyvinį kanalą su galingu stiprintuvu. VD ir AD moduliams naudojamas atitinkamas aktyvinio filtro išėjimas ir kitas stiprintuvas, kolonėlėse paliekant pasyvinį VD-AD filtrą. Tai palyginti populiari aktyvinių GAS struktūra, leidžianti pagerinti garso kokybę, bet nereikalaujanti atskiro stiprintuvo kiekvienai AS dažnių juostai.
Apžvelkime pagrindines GAS struktūras.
Populiariausios yra pasyvinės. Kadangi dažnių filtras yra kolonėlės viduje, AS galima pajungti prie bet kokio stiprintuvo (1 pav. žemiau).
Kartais stiprintuvai būna kolonėlėse. Tokia struktūra plačiai naudojama koncertinėse kolonėlėse. Dauguma kompiuterinių AS taip pat tokios struktūros. Dviejų kanalų galios stiprintuvas ir maitinimo šaltinis dažniausiai būna vienoje iš stereo komplekto kolonėlių (2 pav.).
Profesoriaus Floyd T. filme (žiūr. ankstesnį postą) matėme Harman susivienijimo moksliškai įrengtą perklausų kambarį, kur pagal atitinkamą metodiką atliekami kolonėlių tyrinėjimai.
Neseniai FB sutikau Sean Olive, kuris yra dirbęs su Floyd Toole. Jaunystėje Sean grojo, vėliau dirbo įrašų studijose, o dabar vadovauja Corporate R&D Acoustics Group. Tyrinėja ne tik AS, bet taip pat mikrofonus, ausines, stiprintuvus, muzikos kambarius, automobilines audio sistemas, stereo ir erdvinio garso algoritmus.Nuotraukoje moksliškai organizuotas kolonėlių testavimas akluoju double blind tyrinėjimo metodu, kurį praveda Harman tyrinėjimų laboratorijos darbuotojas Todd Welti (nuotrauka iš Sean Olive FB paskyros):
Bene žymiausias garso sistemų tyrinėtojų yra amerikietis Floyd Toole. Ilgai dirbęs Harman International konsultantu. Tada ir buvo pristatytas išsamus darbas apie tai, kaip reikia tyrinėti aparatūrą akluoju (Double blend) būdu.
Tokių kaip JBL tyrimo laboratorijų neturime, bet visiems kokybiško garso mylėtojams ir aparatūros konstruktoriams rekomenduoju pažiūrėti ir užsirašyti ką Floyd Toole papasakojo Muzikos mokslo ir technologijų paskaitoje 2015-aisiais.
Platybėse randame įvairiausių vertinimų, tame skaičiuje neigiančių aklųjų tyrinėjimų naudą. Mano patirtis sako, kad geresni aparatūros, kambario, klausos parametrai tiesiogiai susiję su geresniu įrašų atkūrimu. Todėl aklojo ABX testavimo metodikoms aš pritariu.
Objektyvius ir subjektyvius muzikos atkūrimo aparatūros vertinimus tyrinėjo Henning Moller iš Bruel & Kjaer. Tyrinėjimai atlikti ir mokslinis straipsnis Multidimensional Audio publikuotas 1978-aisiais, bet dabartiniais hai-endinės aparatūros laikais jis dar aktualesnis.
Skaitytojams siūlau perskaityti paminėtame straipsnyje esančias išvadas:Audio is easily and meaningfully perceived by the “global” subjective human mind, and comprehended simultaneously. A similar “meaning” can be obtained in the objective world of measurements if – as in the human mind – a reasonable amount of “local” objective measurements are simultaneously considered and weighted. No single measurement is sufficient.
Most of the “dimensions” in this paper are literally very old, but if they are viewed from a higher dimension a meaning might be seen. So far, we have all been “flat animals” in the Audio domain. However, today six measuring domains seem to strongly correlate to the subjective perception of Audio. If a multidimensional viewpoint is adopted we might be able to measure and interpret what it is all about – good sound.
Viską ką sukonstravo danų B&O panašu į šaunią egzotiką. Kai kurie gaminiai techniškai buvo stiprūs, bet įkūrėjams Peter Bang and Svend Olufsen išėjus, profesionalios aparatūros nebeliko. Pasaulis iš to laimėjo, nes Bang and Olufsen tapo elektronikos dizaino lyderiu. Tebesižaviu visais Henning Moldenhawer, Jacob Jensen ir David Lewis projektais! Kažkada apie 1980-uosius įsigijau patį brangiausią B&O komplektą, tame skaičiuje ortodinamines U70 ausines. Nežinau pas ką dabar jie, bet žinau, kad dizaino prasme įrenginiai nepasenę – B&O buvo aplenkę laiką, bičiuliai!
Dizaino lyderi B&O gaminiai brangūs, todėl realizacijos rinka nedidelė. 2008-ųjų krizė atnešė tokių nuostolių, kad B&O išsilaikyti nepavyko. 2015-ais juos nupirko Harman, kuri pati neseniai tapo Samsung padaliniu ir danų “dizainerio” aukso amžius pasibaigė. Tebekonstruoja ir gamina, bet šiandieniniams B&O įrenginiams geriausia vieta yra… audiofilo Akustinė egzotika.