Forum Replies Created
-
Posts
-
Ieškančiam sau pirmojo LP grotuvo patariau pirkti Direct Drive (DD). Patefonų klestėjimo laikais japoniški DD kokybė/kaina požiūriu buvo nugalėję visus kitokius rolikinius (idler-drive) ir dirželinius (belt-drive). Direct Drive nebuvo pigiausi, nes buvo reikalinga variklio valdymo elektronika. Japonai gamybą buvo taip ištobulinę, kad už 300 $ buvo galima nupirkti gerą “suktuką” su S-tonarmu. Uždėjus geresnę galvutę su elipsine adatėle, 2 gramų apkrovimu buvo galima atkurti bet kurį vinilo įrašą negadinant plokštelių. DD kinematika neturi susidėvinčių dalių, nereikalauja priežiūros, o parametrais lenkia visokius senuosius buitinius Garrard, Lenco ar Thorens rolikinius.
Mano klientui pavyko nupirkti automatinį Mitsubishi TD-84DA, su gerais deklaruojamais pagrindiniais parametrais: 33,3 ir 45 rpm greičiai, detonacijos (± 0,1 % DIN p-p ir 0,03 % WRMS), rumble triukšmai (70 dB pagal DIN-B), takelio nuskaitymo paklaida (+ 2.9 °/-1.5 °).
Nuolatinės srovės bekontaktis servo-variklis yra 4 fazių su 12 polių elektroniniu valdymu. Statiškai subalansuotas S-tipo tanarmas pritaikytas 4,5 – 10 g svorio galvutėms. Patefono diskas didelis (324 mm, 1,3 kg), išlietas iš aliuminio mišinio (silumino) aukšto slėgio būdu. Patefonas sunkus – 9.5 kg. Japoniški gaminiai pasižymi aukšta kokybe, o Mitsubishi/Diatone buvo vieni iš lyderių.Manęs paprašė patefoną paruošti darbui. Patikrinau, išvaliau, suderinau. Komplekte buvo nebloga Denon DL-110 aukšto išėjimo signalo MC galvutė elipsine adatėle. Adatėlė turėjusi traumą – buvo remontuotas adatos laikiklis (cantilever). Adatėlė nesudilusi, o ir laikiklio remontas atliktas gerai. Testuojant išlindo problema – ilgiau pagrojus įrašą su gilesniais ŽD prapuldavo vienas ar abu kanalai. Pavyko sutvarkyti ir dabar patefonas laukia užsakovo. Galiu garantuoti, kad šis patefonas suksis dar daug metų ir bet kada bus galima parduoti už pirkimo kainą (220 + 50 € man už darbą) – puiki investicija!
Kelios nuotraukos.
4-fazis 12 polių DD variklis:
Vidaus vaizdas ir elektronika:
Adatėlė iš visų pusių:
Adatėlė iš viršaus:
Parodose ir pas draugus dažnai matome LP grotuvus ir magnetofonus, bet muzika klausoma iš skaitmeninių įrašų.
YouTube mačiau dalykus išmanančio žmogaus GAS pristatymą. Kambaryje EMT, Micro Seiki ir kiti aukščiausios klasės patefonai bei geri magnetofonai, tačiau visi “analoginiai” šaltiniai ilsisi.LP plokštelė arba magnetofonas yra gerai, bet skaitmeniniam įrašui neprilygsta joks “analogas”.
Aptarėme šiuolaikinę muzikos fonoteką, bet žmonės kartais neria į senuosius įrašų formatus. Vieni pamėgo kolekcionuoti vinilo plokšteles, o kiti džiaugiasi nusipirkę įrašytą juostelę.
Profesionalus juostinis magnetofonas gali labai gerai įrašyti ir atkurti muziką. Kalbu apie 2 takelių įrašus 6,3 mm pločio juostelėje, 38 arba 76 cm/s juostelės greitį ir gerai suderintą magnetofoną. Rinkoje atsirado daug perrašinėtojų į juostas – gal imti kolekcionuoti šiuolaikinius įrašus R2R juostose?
Juostelių kolekcija būtų labai brangi ir nepatogi naudoti. Vienoje juostoje pro-standartu įrašomas vienas albumas, todėl nedidelei kelių šimtų albumų fonotekai reikėtų atskiro kambariuko su stelažu juostoms. Maždaug taip atrodytų aktyviai naudojama didesnė juostelių kolekcija:
Juostos nepritaikytos ilgam laikymui. Ištrupa magnetinis sluoksnis, prastėja dinaminis diapazonas, sumažėja AD signalo lygis ir kitos magnetofoninės problemos. Magnetofono priežiūra sudėtingesnė už LP grotuvo, todėl čia reikalingi dideli pinigai ir pasišventimas.
Juostų gamybos technologijos nebevystomos, todėl pigių ir kokybiškų juostelių rinkoje nebelikę. CD biznis nebepelningas, vinilas atsibodęs, todėl atsirado proga prikelti dar vieną dinozaurą – prekyba įrašais juostose. Į talką suskubo nedidelės įrašų studijos, kurių įrenginių sąrašuose puikuojasi senieji juostiniai magnetofonai.
Jei kolekcionuoti šiuolaikinių įrašinėtojų juostas, albumas gali kainuoti 400 € ir dar daugiau. Finansinis kolekcijos vertinimas paprastas – už vieną albumą juostoje nupirksite 35 CD albumus. Jei muzika nepatiks, CD padovanosite arba parduosite. Panaudotą šiuolaikinę juostelę su įrašu parduoti būtų sunkiau negu anų laikų tuščia Maxell ar Ampex. Štai kodėl prieš pradedant kolekcionuoti muziką juostose reiktų gerai pagalvoti.Magnetofoną smagu turėti. Įjungi, pasidžiaugi, kad vis dar veikia ir kitiems gali pademonstruoti sudėtingą elektromechanikos stebuklą. Tam reikia bent vienos geros juostelės. Galima paprašyti kad kažkas įrašytų iš CD ir turėsite nepriekaištingą “analoginį signalą”. Arba už 345 € galima nusipirkti iš juostos į juostą perrašytą demo-juostelę gražioje pakuotėje – didelė kaina dar labiau prikaustys dėmesį!
Jei apie garso kokybę, tai skaitmeninis studijinis “magnetofonas” su kažkokiu SSD vietoje juostelės yra geriausia vieta muzikos signalui suformuoti, o dabartiniai skaitmeniniai diskeliai ar failai visiems užtikrina puikų signalą už mažą kainą.Paveikslėlyje italų Open Reel Records juostelė, kurioje Enriko Dindo ir I Solisti di Pavia groja F. J. Haydn muziką. Šalia ta pati muzika CD formate – ką pirkti renkatės jūs.
Pabandysiu surašyti svarbiausius reikalavimus muzikos kambariui:
- Kambario VD ir AD slopinimas neturi būti per didelis, o ŽD slopinimas turi būti kuo didesnis.
- Geram scenos atkūrimui kairiojo ir dešiniojo kanalų akustinės savybės turi būti vienodos. Štai kodėl reiktų vengti įstrižo kolonėlių išdėstymo.
- Reikia minimizuoti pagrindinius garso atspindžius, kurie patenka klausytojui. Atspindžių amplitudė turi būti >10 kartų (> -20 dB) mažesnė už tiesioginio garso iš kolonėlių amplitudę.
- Kambario reverberacijos laikas RT60 turi būti trumpas (0,2 – 0,4 s), o reverberacijos laiko grafikas
60 – 12000 Hz dažnių juostoje turi būti plokščias. - Garso difuzoriai geriau dirba didesniais atstumais, todėl juos rekomenduojama naudoti priešingoje kambario pusėje.
- Garso slopintuvus (absorbtorius) geriau paskirstyti tolygiai. Stereo sistemose absorbtoriais uždengti priešingą kambario sieną nėra geras sprendimas.
- Pašaliniai garsai turi būti surasti ir panaikinti.
- Gipso ir kitokių plnų sienų ar lubų apdailos plokščių reikėtų vengti, nes tai vibruojantys ir rezonuojantys paviršiai. Kai nėra kitokių sprendimų, plokštes reikia sumontuoti taip, kad jos nevirpėtų.
- Tarp lygiagrečių sienų girdėsime ilgesnės trukmės atspindžius, todėl geresnis tas kambarys, kuriame sienos (garsą atspindinčios plokštumos) nėra lygiagrečios.
- Audio sistemos triukšmai maskuoja signalą ir įtakoja reverberacijos slopimą. Norint atkurti mikrodinamiką, GAS triukšmai turi būti maži.
- Kolonėlių akustinė ašis turi būti nukreipta į klausytoją. Stereo įrašams standartas numato 30° kolonėlių pasukimo į klausytoją kampą. Ruporinėms AS pasukimo kampas gali būti mažesnis.
- Montuojant kolonėles į sieną, siena turi būti tvirta ir sunki.
- Audio sistemą reikia patikrinti ir suderinti su akustinių matavimų PĮ, arba sumontuoti pagal gamintojų pateiktą instrukciją.
Daugiau patarimų rasime vadovėliuose ir internete, tačiau pastarajame perskaitytas rekomendacijas pirma reiktų įvertinti. Geriausiai kambarį įrengtų specialistas-kambarių projektuotojas.
“Audioforumas.lt” grupėje vykusioje diskusijoje apie laidus Darius Valiūnas parašė:
“…kai aš konstruoju galvutes, su garsu mano mažytė mikro ritė pavirsta drambliu, aš apie laido įtaką nediskutuoju, vien lakas ir jo storis ant vielos, garsą keičia neatpažįstamai. Varis gali turėti skirtingą minkstumą, tai visai kitos vibracijos elektronų kelyje, jo paviršiaus grublėtumas elektronų kelią keičia tarsi ekvalaizeris, žinoma bandyti skirtumą išgirsti su teliko priedėliu prasmės nėra.”Kol Darius V. nepaaiškino, tokiems teiginiams ši vieta bus tinkamiausia.
Diskusijose apie muzikos ir signalo šaltinių dinaminį diapazoną pasiklystama. Koncertų salėse žmonės išmatuoja 25 dB simfonio orkestro dinaminį diapazoną ir teigia, kad LP plokštelės su 30 dB dinaminio diapazono įrašais pilnai patenkina muzikos mylėtojų poreikius.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Muzika yra garsas, o mūsų pasaulyje garsumo diapazonas toks didelis, kad peržengia skausmo ribas. Skausmo riba maždaug 110-120 dB, todėl 120 dB yra siektinas GAS dinamiškumo parametras. Tuolab, tokį diapazoną šiais laikais galima įrašyti.
Aplinkos triukšmas dinaminį diapazoną sumažina, todėl net su geriausia aparatūra ir dinamiškiausiu skaitmeniniu muzikos įrašu išmatuotume mažesnį garsumo diapazoną. Reiktų nepamiršti, kad mūsų klausa sugeba atskirti garsus (muziką) triukšme netgi tada, kai triukšmas garsesnis už norimą išgirsti garsą. Štai kodėl mūsų klausomų garsų diapazonas išlieka labai didelis.
Mano nuomone, muzikos dinaminis diapazonas namų sąlygomis siekia 80-90 dB.Koks yra muzikos dinaminis diapazonas?
Koncertuose maksimalus garsumas gali būti labai didelis. Didelio simfoninio orkestro, o ypatingai metalo muzikos koncertuose, maksimalus SPL siekia 120 dB ir dar daugiau. Dinaminį diapazoną apriboja aplinkos triukšmas, todėl koncerte realus dinaminis diapazonas atitinkamai mažesnis. Reiktų nepamiršti, kad nuo išorės izoliuotoje įrašų studijoje orkestras ar roko grupė gali būti įrašyti pilna dinamika, tačiau siekiant sumažinti iškraipymus ir palengvinti įrašų atkūrimą, įrašų garsumo diapazonas kompresoriais būna sumažintas. Arba garso ekspanderiais dirbtinai padidintas. Bet kuriuo atveju, studijinės muzikos dinaminis potencialas yra milžiniškas.Koks būna vidutiniškas garsumas koncertų salėje?
Ištirta, kad muzikos garsumas kinta nelabai didelėse ribose. Garsumo diapazoną formuoja kūrinys, muzikantai, instrumentai, aparatūra, dirigentas, salė. Yra techninis garsumo pasikeitimo parametras – Crest factor, reiškiantis maksimalaus garsumo santykį su vidutiniu (efektyviniu) garsumu. Literatūroje sutinkame peak-to-average power ratio (PAPR) sąvoką. Jei signalas stačiakampis meandras, PAPR bus 0 dB, o sinusiniam signalui 3 dB. Muzikoje garsumo pikai būna dideli, todėl nekompresuoto muzikos įrašo PAPR gali siekti 20 dB. CD įrašuose paprastai būna 16 dB, o patrankos šūvio crest faktorius siektų 30 dB.
Tai labai svarbu renkantis GAS įrenginius – AS ir stiprintuvai turi turėti tokią dinamikos atsargą, kad galėtų atkurti visą įrašytos muzikos diapazoną.
Juostinių studijinių magnetofonų S/N (Signal to Noise) buvo apie 70 dB, patefonų ~65 dB, FM radijo – 50, o AM – 30 dB. CD diskuose nesunku įrašyti 80 dB. Toks diapazonas gerai dera prie labai kokybiškos GAS ir leidžia namų sąlygomis klausyti bet kokią nekompresuotą muziką. SACD užtikrina dar didesnį 120 dB dinaminį diapazoną visame 20 Hz – 20 kHz dažnių ruože, tačiau kaži ar rastume tokių įrašų, ar turėtume sąlygų juos atkurti, ar norėtume super-garsiai klausyti.
Ar LP grotuvas yra toks pat geras šaltinis kaip CD?
Jei nuleidę patefono galvutę ant tuščio takelio girdite garsą (triukšmą, foną), reiškia jūsų muzikos dinaminį diapazoną apriboja plokštelių grotuvas. Kadangi CD grotuvų S/N žymiai didesnis, tuščio takelio negirdime. Štai kodėl CD, SACD ar kažkoks skaitmeninis failas dinamikos požiūriu yra geresnis už LP signalo šaltinį.Paveikslėlyje įvairių garso šaltinių maksimalaus garsumo diapazonas:
Pasvarstykime kokių tikslų siekia gerų kolonėlių konstruktorius, o taip pat muzikos mylėtojas.
Tikslą galima užrašyti vienu sakiniu – klausymosi vietoje kolonėlės turi spinduliuoti tokį patį akustinį signalą, koks buvo elektrinis signalas stiprintuvo išėjime.
Idealių kolonėlių techninių savybių sąrašas būtų maždaug toks:
– glotni (tolygi) dažninė charakteristika atviroje erdvėje;
– AS turi atkurti žemiausius muzikos įrašų dažnius;
– maksimalus SPL (garsumas) turi tenkinti AS paskirtį;
– garso sklaida turi būti kontroliuojama (tolygi);
– nėra iškraipymų;
– neužvėlina garso (no latency) ir grupinio vėlinimo charakteristika yra plokščia;
– AS neturi skleisti triukšmų;
– tvirta, ilgaamžė ir tinkama vartotojui konstrukcija.Akivaizdu, kad viską sutalpinti į vieną projektą neįmanoma. Kuo daugiau savybių įtrauksime, tuo GAS bus brangesnė, kolonėlės didesnės ir sunkesnės.
Konstruktorius renkasi tokias medžiagas ir technologijas, kad produkto kaina tilptų į nustatytas ribas. Štai kodėl rinkoje tiek daug įvairiausių konstrukcijų. Gali nutikti ir taip, kad konkrečioms vartojimo sąlygoms geros AS gali tapti blogomis. Kitaip sakant, vartotojas taip pat turi rinktis atsakingai, nes nuo jo priklauso ar gaminio charakteristikos galės būti realizuotos.Visakryptės kolonėlės tinka labai didelėms erdvėms. Nors tai yra tolygios sklaidos AS, su visakryptėmis įprastame kambaryje bus daug garso atspindžių ir įrašytos muzikinės scenos atkurti nepavyks.
Visakryptės Duevel Sirius:Muzikos mylėtojui didžiausia vertybė yra ne aparatūra, o fonoteka. Ne todėl, kad fonotekai reikia daug tūkstančių, bet todėl, kad tai didelis darbas. Albumai reikalauja vietos, o jei fonoteka LP formate, jai prižiūrėti reikia spec. įrangos.
Muzikos failų klausytojui fonoteka aplamai nebūtina. Failų kolekcionieriui nereikia fizinės vietos, skaitmeninis formatas užtikrina gerą garso kokybę, todėl yra gera alternatyva diskų fonotekai.Gal failų fonoteka yra geriausia? Kokią muzikos fonoteką pats rinkčiausi?
Jei būčiau pradedantysis, rinkčiausi stryminimą. Tai leistų susipažinti su įvairiausia muzika ir sužinoti kokios kolekcijos man reikia.
Stryminimui nebūtina pirkti aparatūros, nes išmanusis su ausinėmis yra viskas ko reikia individualiam muzikos klausymui. Jei yra lėšų ir įklimpome į muziką, diskų kolekcionavimas yra įdomus užsiėmimas ir gera investicija. Be to, garso kokybės prasme diskai yra geriausias signalo šaltinis. ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Ši diskusija prasidėjo nuo stryminimo fano MariausB teiginio – streaminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika.
Paneigti teiginį buvo galima diskusijos pradžioje, paklausus – rinkoje vyrauja failų albumai, ar muzikantai iki šiol įrašinėja diskus?
2006-aisiais suomių atlikėjas Mika iš tiesu savo muziką pirmiausia paviešino failais. Sulaukęs sėkmės pradėjo koncertuoti ir tada ėmė leisti albumus diskuose.
Galbūt yra, arba atsirastų vien koncertuojančių atlikėjų, kurie albumų diskuose neišleidžia?
Koncertavimas yra sekinantis, apimtų nedidelę auditoriją ir būtų neilgai trunkantis užsiėmimas. Albumai sukuria tvirtesnį pamatą, leidžia muzikantui pailsėti, užtikrina tvirtesnį finansinį pagrindą ir platų artisto žinomumą. Štai kodėl teiginys apie įrašų kolekcijos diskuose pražūtį yra jaunatviškai karštas, ankstyvas.
Kai naujų albumų muzikos rinkoje 10 ar daugiau procentų bus failuose, o ne diskuose, tada bus galima sugrįžti prie temos prie diskų kolekcijų baigtį.
Aktyvinės GAS būna skirtingų struktūrų. Pagrindinės būtų šios:
– su analoginiais arba DSP filtrais. Studijų monitoriai, High-end, įgarsinimo ir koncertinės audio sistemos;
– su filtrais ir stiprintuvais viduje AS arba išorėje. Studijų monitoriai, High-end ir koncertinės sistemos;
– analoginės aktyvinės su papildomais skaitmeniniais įėjimais. Studijų monitoriai;
– DSP aktyvinės. Studijų monitoriai, High-end;
– reguliuojamos/valdomos DSP aktyvinės. Studijų monitoriai ir koncertinės sistemos.
Bendras ypatumas – aktyvinėse GAS yra keli galios stiprintuvai, o jų reikia tiek, kiek dažnių juostų turi filtras.
Rečiau naudojamų aktyvinių GAS schemų su skaitmeniniais įėjimais dabar neapžvelgsime.
Daugiajuostėse AS kartais naudojama pusiau-aktyvinė struktūra, kai žemiausiųjų dažnių modulis atskiriamas į atskirą aktyvinį kanalą su galingu stiprintuvu. VD ir AD moduliams naudojamas atitinkamas aktyvinio filtro išėjimas ir kitas stiprintuvas, kolonėlėse paliekant pasyvinį VD-AD filtrą. Tai palyginti populiari aktyvinių GAS struktūra, leidžianti pagerinti garso kokybę, bet nereikalaujanti atskiro stiprintuvo kiekvienai AS dažnių juostai.
Apžvelkime pagrindines GAS struktūras.
Populiariausios yra pasyvinės. Kadangi dažnių filtras yra kolonėlės viduje, AS galima pajungti prie bet kokio stiprintuvo (1 pav. žemiau).
Kartais stiprintuvai būna kolonėlėse. Tokia struktūra plačiai naudojama koncertinėse kolonėlėse. Dauguma kompiuterinių AS taip pat tokios struktūros. Dviejų kanalų galios stiprintuvas ir maitinimo šaltinis dažniausiai būna vienoje iš stereo komplekto kolonėlių (2 pav.).