Forum Replies Created
-
Posts
-
Norėdamas geriau apžiūrėti, MariausB paveiksliukus padidinau, perkėliau į centrą ir iš abiejų pusių vertikaliai panaikinau tarpus. Dydis Visual režime patampomas pelyte, centruoti leidžia redagavimo panelė, o tarpus galima panaikinti perjungus į Text režimą. Sutvarkius paveikslėlį, Visual režime reiktų panaikinti po juo likusį tarpą.
Galbūt pavyks automatizuoti šį procesą, bet iki to laiko kviečiu tai atlikti patiems. Arba įspėti, kad neredaguočiau paveikslėlio vietos ir dydžio.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Trumpai atsakysiu į –matosi kaip Tidal siunčia didesnės raiškos nei CD srautą. Dabar klausau šį albumą ir jis skamba absoliučiai puikiai, nėra jokių abejonių dėl garso kokybės
Muzika puikiai skamba todėl, kad ji buvo gerai įrašyta, bičiuli MariauB. CD standartas nustatė tokius aukštus parametrus, kad visa muzika į jį sutelpa ir dar lieka daug vietos GAS gerinti. Apie tai diskutuosime kitose temose, bet jei kažkuris norėtų čia, reikėtų nepamiršti parašyti kokia aparatūra buvo įvertintas “absoliučiai puikus skambesys”.
y5357:
Manau pirmas tikras smūgis buvo vokiečių sugalvota idėja muziką rašyti į magnetinę juostą, technologiją, kurią verslininkai ištobulino iki juostų ir kasečių ir aparatūros joms naudoti namuose.
Muzikos prasme sutikčiau, bet negaliu audiofiliškai.
Magnetofonai buvo brangūs. Į juostų fonoteką daug muzikos nesudėsi. Buitinis 4 takelių formatas neatitinka kokybės ir buvo neatsparus laikui. Kasetės buvo geresnis išradimas, bet aukštos kokybės kasetinių aparatų buvo vos keli ir jie buvo labai brangūs.
Melomanams “analoginis” kopijavimas buvo svarbus, bet muzikos pramonei didelės reikšmės neturėjo. Kitas dalykas CD. Atsirado galimybė skaitmeniniu būdu paruoštus įrašus sukelti į lazerinius diskelius ir garso kokybę priartinti prie teorinės. Pradžioje CD grotuvai buvo brangūs, bet dabar labai atpigę. Nusikopijuoti CD, paruošti norimos muzikos rinkinį beveik nebekainuoja.
Melomanams ir audiofilams yra svarbu ne tik patogumas, bet ir tai kaip gyvena muzikos pramonė. Deja, įrašų kokybės pagerėjimą atsveria muzikos turinio degradavimas. Pažįstu muzikantų, šnekėjome su į Lietuvą atvažiavusiais Niujorko “Metropolitan” operos solistais ir su įrašų studijų darbuotojais – muzikantai išgyvena sunkius laikus.MariusB:
mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.
Neteko girdėti, kad kažkoks Tidal albumų failus gautų iš įrašų studijų. Net jei studijos pardavinėtų masteringus, reikėtų nežmoniškai daug pastangų iš daugybės, nežinia kur esančių studijų juos surinkti. Daugelio studijų aplamai nebėra. O dar masteringai magnetinėse juostose…
Paprasčiausias kelias, kai skaitmeninių failų pardavėjai perka albumus ir muziką sukelia į serverius. Kadangi rinkoje vyrauja diskai, į MFS juos perkelti reikalingi grotuvai. Jei keliama iš vinilo, tada naudojamas LP grotuvas ir ASK. Taigi, pilkai nuspalvintas “Grotuvas” yra pas muzikinių failų paslaugų teikėjus esantis muzikinių albumų nuskaitymo įrenginys.“Failų paruošimas” yra procedūra, kai siekiama sumažinti MFS apkrovimą (informacijos dydį). Taip pat paspartinti muzikos perdavimą ir sumažinti produkcijos savikainą. Kalbu apie MP3, FLAC ar kitokį duomenų kompresavimą.
MFS ir visoje schemos pilkoje šakoje pažymėjau muzikinių failų paslaugų teikėją. Internetas taip pat ne mūsų, o kartu mums tai yra dar vienas šaltinis. Panašiai kaip radijas ar TV.
“Audiofilo kelias” yra siekis tobulai atkurti garsą. Pagrindinis kelias į muzikos pažinimą ir garso kokybę išlieka albumų diskuose klausymas. Schemoje tai paryškinau raudona linija.Trumpai apie MFS kokybę.
LP kopija gali būti artima, o skaitmeninio disko atveju – tokia pati, bet net teoriškai jokia kopija negali būti geresnė už originalą.
MariausB noriu paprašyti pakomentuoti teiginį – “…Tidal Hi-Fi duoda CD kokybę (arba net aukštesnę)…”.Mums muzika yra koncertai, o taip pat įrašų studijose įrašyti albumai. Kalbant apie populiariąją muziką, didžiausią profesionalių muzikantų pajamų dalį sudaro albumų pardavimas. Kolekcionuodami įrašus finansuojame muzikos pramonę, todėl šis tandemas svarbus ir neatskiriamas. Kažkokia dalis muzikos nugula radijo ir televizijos studijose, bet ten mažai būna tokios, kurios negalėtume nusipirkti diskuose. Radijas ir TV yra papildomas muzikos šaltinis, iš kur ją gauname veltui.
Galbūt buvę eksperimentų, kai kažkuris atlikėjas įrašė tik elektroninį albumą, bet seniai susiformavo tradicija išleisti kasetę, vinilo arba lazerinį diską. Turėjome įvairiausių muzikos įrašų nešėjų, bet vartotojams sėkmingiausias būtų CD. Deja, muzikos pramonei CD sudavė skaudų smūgį – 1980-aisiais niekas negalėjo žinoti, kad namų kompiuteriu bus galima pigiai nukopijuoti diskelius. Neišgelbėjo ir naujesni lazerinių diskelių standartai, nes bet kokią skaitmeninę apsaugą galima nulaužti. Muzikai atėjo sunkios dienos, bet neseniai ištiko dar baisesnis dalykas – muzika ėmė prekiauti nebe muziką išmanantys, o kompiuteristai. Kažkoks Apple ar Groove nusiperka teisę į kūrinį ir ima diktuoti sąlygas. Tokie yra stiprūs, nes lengviau ras būdų apsaugoti turtą. Gali sukurti PĮ, arba gaminti savo prekei pritaikytus failų grotuvus. Įmonės mažos, biznis nereikalauja daug investicijų. Jei nepasiseka, bankrutuoja be kompensacijų už padarytą žalą. Užsidarė daug muzikos failų pardavėjų, bet procesas nebesustabdomas. Failų serveriuose daug muzikos palikta už borto, bet iki dantų kompiuterizuotam jaunimui visos ir nereikia! Melomanams muzikos failų serverių (MFS) paslaugos taip pat tinka, nes garso kokybė jiems nėra labai svarbu.
Žemiau schemoje į grandinę sudėjau muziką ir klausytoją. Pagrindinę nuoseklią grandinę nuo albumo (disko) iki muzikos kambario pavadinau Audiofilo keliu. Radijas ir televizija būtų papildomos muzikos klausymo šakos. Pastarosios turi savo muzikos fondus, kuriais galime naudotis veltui.
Jei schemos šaką su MFS reiktų detaliau aprašyti arba redaguoti, prašau parašyti ir kartu patobulinsime.
MariusB:
aš nesistengiu įrodyti, kad streamingas yra vienintelis tikrasis pasirinkimas.
Nemažai jaunosios kartos muzikos mylėtojų teigia, kad geriausias būdas klausyti muziką yra iš muzikos failų serverių. FB perskaitytas teiginys – streaminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika atspindi tam tikros muzikos mylėtojų nuomonę. Kartu tai buvo kibirkštis diskusijai pradėti. Netgi suabejojus, žodžių autorių kviesčiau neskubėti pasitraukti. Apžvalga bus įdomi skaitytojams, o gilesnei diskusijai oponavimas yra naudingas.
MariusB:
Dėl ausų kamštukų turbūt nelabai supratau (gal turite omeny ausines-implantus)?
Paminėjau bevieles į ausis įstatomas ausines-kamštukus. Štai tokia super-miniatiūrinė GAS:
Paminėtą išmaniosios apyrankės ir ausų kamštukų komplekto kainą galiu pagrįsti patirtimi. Skaitmeninė aparatūra sparčiai tobulėja ir pinga. Muzikiniams failams klausyti 50 € kaina tikriausiai padidinta. Dar neseniai sunku buvo patikėti, kad su išmaniuoju veltui gausime kompiuterį, radiją, TV, diktofoną, filmavimo kamerą, visokiausius failų grotuvus ir ausines. Pasigendu termometro ir svarstyklių sumeškeriotai žuvelei pasverti, bet tikriausiai tai laikina. ?
MariusB: …kai kurie gal galvoja, kad streamingas yra tik grojimas iš telefono į Bluetooth kolonėlę.
Panašiai galvoju, todėl noriu paklausti.
Kodėl būtų blogai turėti išmaniąją apyrankę, kurios ekranėlį palietęs galėčiau:
– paruošti savo grojaraštį;
– užsisakyti kažkurio muzikos stiliaus populiariausią rinkinį;
– paprašyti muziką sukomplektuoti albumais ir groti, pavyzdžiui kažkurį Pink Floyd albumą.Ausyse būtų bevieliai kamštukai, leidžiantys laisvai gyventi. Arba ant stalo kolonėlės, kuriančios realistišką muzikinę sceną. Komplektukas su ausinėmis galėtų kainuoti apytiksliai dviejų radijo imtuvų kainą (~50 €). Tokį aš nusipirkčiau.
Liko nepaminėtų skambių vardų ir brangių aparatų. Parodoje buvo mano gerbiami Westlake Audio iš JAV, bet atsivežė tik mažasias Lc8.1F kolonėles. Bowers & Wilkins (UK) produkcija gerai žinoma, o Kimber Kable (JAV) signalinis kabelis už 15 tūkstančių € arba Nordost garsiakalbiniai laidai man nereikalingi. Duelund Coherent Audio filtrams, Yamaha, Denon ar Mola-Mola gražiems aparatams tiesiog trūko laiko – manęs laukė kiti susitikimai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Paroda gerai organizuota. Kambariai dideli, su sunkiomis ir hermetiškomis durimis. Prie durų pasitinkantys darbuotojai paslaugiai jas atidarydavo ir santūriai šypsodamiesi pasisveikindavo.
Durys apie 15 cm storio, sunkios ir su garsą izoliuojančiomis tarpinėmis. Net kai viduje būdavo garsu, koridoriuje muzikos beveik nesigirdėjo.
Tokijo Tarptautinis Forumas keliuose pastatuose, bet TIAS paroda vyksta tame banano formos pastate nuotraukos kairėje.
Didžiulius Japonų Airtight ATM-3211 lempinius stiprintuvus, vokišką Transrotor LP grotuvą, kažkurį japonišką Acoustic Masterpiece lempinį ir gerų kolonėlių galima buvo užsisakyti D401 kambaryje. Neturėjau tiek pinigų, todėl kambaryje neužtrukau.
178 cm aukščio ir 120 kilogramus sveriančių amerikiečių Avolon Acoustics dičkių su šveicariška Nagra, o taip pat Jeff Rowland (JAV) elektronika buvo galima pasižiūrėti ir paklausyti G610 kambaryje. Sumokėkite 18,7 milijonų jenų (107 tūkst. €) ir Avalon Saga kolonėlių porą galėsite klausyti namie.
G507 kambaryje klausiau Spendor (UK), o taip pat apžiūrėjau Goldmund (šveicarija), kanadietišką Kronos ir japonišką Triode aparatūrą. Kitų gamintojų iš Korėjos, Nyderlandų ir Kinijos aš nepažįstu. Beje, parodoje mačiau tik vieną P. Korėjos ir vieną gamintoją iš Kinijos – atlaikyti japonų konkurenciją kokybės prasme matyt dar per sunku.
Nuotraukoje Spendor SP200:
Žvilgsnį patraukė senoviškas Vitavox kompresinis draiveris S2 su Alnico magnetu. Pasišnekėjome plačiau. Papasakojo, kad šio kažkada žymaus Anglijos gamintojo įkūrėjo sūnus ėmėsi atgaivinti garsiakalbių gamybą. Išsaugoti brėžiniai leido pagaminti kopijas ir tai įdomus faktas. VD/AD S2 draiverio kaina Japonijoje 3000 €. R300W ruporas šiam draiveriui kainuotų 3300 €, AK151 žemadažnis 2800, per tūkstantį krosoveris ir visas komplektas kolonėlei būtų beveik 23 tūkstančiai €.
