Forum Replies Created
-
Posts
-
Skylutė fazėsinvertoriuje greičiausiai yra Helmholtzo rezonatorius, kuris atlieka siaurajuosčio VD dažnių sugėriklio funkciją. Reikalingas sugerti taip vadinamus “organ-pipe” parazitinius vazmdžio rezonansus (fizikoje žinomas kaip ketvirčio bangos ilgio oro stulpo rezonansas). Gal turite artimojo lauko porto SPL matavimus ? Būtų įdomu pamatyti kiek efektyvi yra konkreti realizacija (palyginti porto NF SPL su atidegta ir uždengta liapniaja juostele skylute)
Nežinočiau šiuolaikinių koaksialinių garsiakalbių, galinčių nurungti Altec-604.
Altecu žemadažniai yra geri, bet koaksialiniai garsiakalbiai, jų ruporai, yra labai prasti.
Jeigu kažkas turi Lietuvoje Altec koaksialus, būtų įdomu parungtyniauti, ŽD ruože pranašumas greičiausiai būtų Altecu pusėje, bet VD ruože Altecai neturi jokių šansų laimėti.
Jūs teisus, kad grįžtamieji ryšiai daug kur egzistuoja arba yra sukuriami, bet visų jų poveikis yra neigiamas. Būtų įdomu, jeigu žinote teigiamą pavyzdį, nes aš dar nesusidūriau. Pvz. klimato sistemoje, esant didžiuliam anglies dvideginio kiekiui atmosferoje išimtinai dėl žmogaus veiklos, yra siūloma paleisti milijonus miniatiūrinių palydovų, kurie atspindės Saulės šviesą. Techniškai tai veiks, bet kodėl tiesiog nesumažinus CO2?
Dariau,
kad ir paimkime insulino tankio reguliavimą kraujyje. Tvarkingai veikiant kasai (organas, per kurį realizuojamas grįžtamasis ryšis), organizmas gerai įsisavina gliukozę, o jei ne – gali išsivystyti I/II tipo cukrinis diabetas. Mūsų organizme ir nervų sistemoje galima rasti skirtingų grįžtamojo ryšio realizacijų (kūno temperatūros reguliavimas, kvėpavimas, širdies plakimosi reguliavimas, kitos vegetatyvinės funkcijos). Ir nelabai įsivaizduoju kaip be grįžtamųjų ryšių galėtų funkcionuoti mūsų organizmas.Kalbant apie Jūsų pateiktą pavyzdį su CO2, mano supratimu jis kaip tik iliustruoja sistemą, kurioje neegzistuoja efektyvių neigiamo grįžtamojo ryšio mechanizmų, kurių pagalba vyktų CO2 kiekio atmosferoje reguliavimas. Arba tie natūralūs mechanizmai tokie netiesiniai ir netrivialūs (kas yra bendrai būdinga netiesinėms dinaminėms sistemoms), kad mes jų iki galo (/išviso) nesuprantame. Kas liečia idėją paleisti milijonus palydovų ir tokiu būdu dirbtinai kompensuoti CO2 šiltnamio efektą – taipogi vertinčiau ją skeptiškai – kažin ar galima paprastai mechanistiškai pernešti inžinerinius sprendimus, kurie gerai pasiteisina gerokai paprastesnėse linearizotose mechaninėse inžinerinėse sistemose, į įžymiai kompleksiškesnę netiesinę dinaminę sistema, kokia yra mūsų atmosfera. Elektronikos ir mechanikos sistemos dažnai būna žymiai paprastesnės ir pavyksta pasiekti jų gerą teisiškumą net ir be grįžtamojo kilpos, ir tai leidžia jas papildomai linearizuoti grįžtamųjų ryšių pagalba ir detaliai matematiškai aprašyti ir suprasti jų darbą. Tačiau su atmosfera taip nėra, mano supratimu. Nors net nereikia imti atmosferos – užtenka panagrinėti garsiakalbių darbą, kurie yra labiausiai netiesiniai elementai atkūrimo sistemoje ir kuriems pritaikyti neigiamų grįžtamųjų ryšių jau praktiškai nesiseka (o jei ir pavyksta, tai tik žemuose dažniuose, siauroje dažnių juostoje).
Kalbant apie subjektyvų garso vertinimą – jis taipogi turėtų būti daromas labai atidžiai prisilaikant metodikų, kitaip rezultatai bus beverčiai. Pirmiausiai, Audio Inžinierių asociacijos (AES) dar 1980-aisiais buvo nustatyta, kad kai kurių žmonių klausos aparatas sugeba atskirti net 0.2dB garso lygio skirtumą, jei jis yra plačioje dažnių juostoje, todėl lyginamųjų prietaisų signalų lygiai turi būti sulyginti ne prasčiau nei 0.1 dB tikslumu. Antras, norint išvengti kognityvinių iškraipymų (tikrovės išklaipymai, atsirandantys dėl mūsų psichikos darbo ypatumų), testavimas turėtų būti daromas pagal dvigubo aklo testo metodiką, prisilaikant metodinių nurodymų. Korektiškai organizuotame aklajame teste garso skirtumai tarp normaliai suprojektuotų stiprintuvų dažnai būna praktiškai negirdimi. Kaip pavyzdį pateiksiu lentelę iš straipsnio Tom Noisaine, The Great Debate: Is Anyone Winning? Suminis bandymų skaičius yra pakankamai didelis. Didesnioji dalis tyrimų neparodė statistiškai patikimo rezultato (tik 50% teisingų atsakymų reiškia atsitiktinį spėliojimą), kuris leistų teigti, kad skirtumai buvo aiškiai girdimi. Kai kurie tyrimai tikrai parodė statistiškai reikšmingą teisingų atsakymų skaičių, bet tam buvo išmatuojamos techninės priežastys.
Kitas pavyzdys – 1988 metais vykusios AES konferencijos vienas iš workshopų “Esoteric Audio: Can You Hear It?” Workshopas susidėjo iš trijų perklausos dalių:
1. Loudspeaker cables: room captain Ian Eales (Recording Studio Owner).
2. Tube vs. Transistor amplifiers: room captain Michael Fremer (Popular Music Editor, The Absolute Sound magazine).
3. Distortion audibility : room captain prof. Peter Sutheim.Workshopo pirmininkas buvo neseniai nuo mūsų iškeliavęs žinomas akustikos specialistas David L. Clark (DLC Design).
Pačio įrašo vaizdinės ar garso medžiagos neradau, tačiau viename forume radau workshopo garso įrašo aprašymą ir trumpą workshopo rezultatų reziumę, iš kurio seka praktiškai analogiškos išvados kaip ir T.Nousaine pateiktos lentelės:At the 85th AES Convention (Los Angeles, Nov. 3-6, 1988), a workshop entitled “Esoteric Audio: Can You Hear It?” was held: three days of controlled listening followed by a panel/audience session on the fourth day (disclosure of results, discussion of issues and PUOSU ultimatum).
At issue, representative controversial effects: the audibility of distortion, tube sound vs. transistor sound, and audible differences between speaker cables. Three separate listening rooms were set up and run by assigned room captains:
1) loudspeaker cable room by Ian Eales, a recording studio owner (whose studio is wired with cable of the same brand as tested) and proponent of specialty cables;
2) tube-vs.-transistor amp room by Michael Fremer, a contributer to some underground audio mags and proponent of “tube sound”;
3) distortion room by Peter Sutheim, professor and audio talk-show host.For speaker cables, the comparison was between 12-gauge zipcord and cables from a well regarded exotic brand. The amplifier comparison was between a (“bad sounding”, ugly looking) Crown transistor amp, a Threshold transistor amp and a VTL tube amp. Switching between the DUTs (for both amp and cable tests) was done by manual cable swap (probably not to have the “obvious” differences burried in the “audible” added distortion, and other “veiling effects”, of a good switcher…)
The listeners were convention attendees (at the invitation of workshop Chairman David Clark), by all means experienced and critical listeners since AES conventions are usually attended by professional audio people, recording engineers, designers, ultra-serious audiophiles,… With such a large, educated listening panel, no doubt if there were “obvious” differences, they would be heard, and even the less obvious that would elude most RAO readers… (no insult intended here, just acknowledging reality)
Before announcing the results at the panel session on the fourth day, Chairman Clark asked those in the audience to express by a show of hands whether they believed that well designed power amps (measuring well in standard tests) sounded/would likely sound different from each other in level-matched listening comparisons (units operated within specs).
About 3/4 of the audience believed so, and this despite several carefully conducted/controlled listening tests (very likely well known to them prior to November 1988) that have indicated that sonic differences between amps are at best very small, if any.For _both_ wire and amplifier comparisons, results indicated that these professional audio people (forming a large scale listening panel) were doing no better with their ears than they would have done with a coin to tell audible differences, with an average score very close to 50%, indicating that audible differences were extremely small, if there were any at all. I*m pretty sure the room captains tried to influence listeners with their biases but their efforts were randomized anyway
(matched levels and blind calling).[Listening, Mr. Dickson?]The discussion panel was divided into two groups: the “men of faith” (the room captains and Noel Lee [Monster Cable]) and the “men of science” (Gene Pitts [then at Audio Magazine], Prof. John Vanderkooy [then at the U. of Waterloo, Ont., Canada], Prof. Dick Greiner [at U. of Wisconsin] and Floyd Toole [then at NRC of Canada]). The discussion extended to
the audience and became very lively at one point (to put it mildly ).It is clear from the audio tape that Noel Lee didn*t (want to?) know what he was doing and had no technical facts to offer to support his claims (not even a lame attempt a la MIT), but faith in what he believes a.k.a. personal opinions. He avoided as much as he could the issue of blind listening at Monster Cable. The scientific side of the panel argued solidly that, if there are real audible differences, they must be audible in controlled listening and if these differences are audible, they must be measurable in some way (cause —> effect).
—
Sebastien
Sources: – 85th AES Convention Report, JAES, Vol.36, No.12, Dec. 1988.
Audio tape of “Esoteric Audio: Can You Hear It?”, Workshop 18, 85th AES Convention (available from: Mobiltape, 25061 W. Ave. Stanford, Suite 70, Valencia, CA91355).… Gal šiam kartui užteks 🙂
… grįžtamieji ryšiai. Tai netgi prieštarauja gamtos dėsniams
Dariau, konkrečiai kuriems fizikos/biologijos/chemijos dėsniams prieštarauja grįžtamųjų ryšių panaudojimas ?
Vienok, sudėtingos biologinės, ekologinės sistemos vargu ar galėtų egzistuoti be grįžtamųjų ryšių, grižtamieji plačiai taikomi mechanikoje, o šiuolaikinės elektronikos egzistavimas be grįžtamųjų ryšių apskritai yra neįmanomas.Dariau,
dėkoju už sugaištą laiką rašant ilgą atsakymą. Kadangi kalba eina apie potencialiai komercinius dalykus, tai kol kas ir nebekamantinėsiu Jūsų. Tiesiog užfiksuoju Jūsų mestus “kaltinimus” inžinieriams, o konkrečių, Jūsų nuomone, inžinierinių klaidų aptarimą galima bus pratęsti kai apsaugosite savo intelektinę nuosavybę ir paviešinsite dalykinį išradymų aprašymą. Sėkmės.
Darius:
Aš tuo tarpu mokslinio metodo pagalba ieškau silpnųjų audio komponentų vietų ir stengiuosi jas eliminuoti.
Būtų įdomu išgirsti platesnį Dariaus komentarą apie jo taikomus mokslinius metodus “audio komponentų silpnųjų vietų” paieškoms. Apie kokius komponentus ir metodus eina kalba ?
Įdomi kova, bet kažin ar Acapella turi didesnių šansų laimėti šią akistatą, visgi GAS koncepcijos ir techniniai parametrai yra gana skirtingi 🙄.
Jeigu būtų planuojama ir ateity rengti panašaus formato GAS mūšius, suremti ietis galėtų maniškė projektuota DSP valdoma aktyvinė pusiau ruporinė GAS (panašaus dydžio kaip Acapella) vs. Altec’ai 😎.
80-aisiais metais tarp objektyvistų ir subjektyvistų buvo kilęs disputas dėl garso technikos objektyvaus vertinimo. Objektyvistų pusei atstovavo žymūs garso mokslo atstovai (prof. Stanley Lipshitz, prof. John Vanderkooy, Thomas. A Nousaine, David Clark ir kiti), išpublikavę gausybę mokslinių straipsnių garso inžinierių asociacijos (AES) žurnale. Straipsnių serijoje “The Great debate” garso mokslo atstovai aiškiai deklaravo, kad įrenginių/sistemos objektyvių techninių parametrų rinkinys pilnai leidžia nusakyti garso kokybę. Rekomenduočiau pavartyti šiuos straipsnius tiek objektyvistams, bet ypač subjektyvistams, nepripažįstantiems garso mokslo viršenybės.
Straipsniais galėčiau pasidalinti asmeniniam skaitymui, su sąlyga, kad nebus platinami viešai.Stanley Lipshitz and John Vanderkooy, The Great Debate: Subjective Evaluation
John Vanderkooy, The Great Debate- Some Reflections Ten Years Later
Tom Nousaine, The Great Debate: Is Anyone WinningTrumpai anuos žymius debatus reziumuoja pirmojo straipsnio išvados.
CONCLUSION
In summary, our position is that as yet we have not encountered audible phenomena for which we could not measure a possible cause. On the contrary, measurements easily show up differences where none are audible in careful listening tests. It may be difficult initially to associate a measurable effect with an audi*ble difference, but this should be done to advance the state of audio.Our findings are that level differences of 0.2 dB are audible if present over a fairly wide band, and we therefore suggest that A/В tests must have linear differences matched to 0.1 dB. This represents an amplitude difference of about 1% as the minimum amount detectable by the trained ear.Nonlinear distortions are also audible to the ear, and early work has long established that although a few tenths of 1% of low-order harmonic distortion may be audible on some sinusoidal signals, for music only about 1% distortion becomes audible. We have done tests with a circuit (Fig. 5) that produces controllable amounts of pure crossover distortion similar to that of a class В audio amplifier, and found that crossover distortion is not as audible as commonly supposed. On sine waves it is detected to levels of about 0.1% (on an average basis), because one can move the head into positions in the room where the fundamental is weak, but not the harmonics. On earphones the audibility is much poorer. On music signals the crossover distortion is about 1% before it becomes audible,3 and is most readily heard on solo piano music, where it appears surprisingly as a noise modulation.
We emphasize that listening tests may produce sur*prises in the parameters that should be controlled. Our tests and those of SMWTMS indicate that a difference in absolute polarity of the audio signal is audible, al*though admittedly subtle. Particularly on percussive sig*nals there is a change in perceived depth, high-frequency detail, clarity and even level. Such words and others are commonly found in subjective reviews, and it is our belief that this may be due in part to the almost arbitrary signal polarity in much audio equipment. Thus relative polarity must be rigorously maintained in an A/В test.
As a final exhortation, we urge the audio community to improve and continue well-controlled subjective tests. Not all hypotheses will be backed by rigorous tests, but some corroborating evidence ought to be given.
Pagaliau bent iš vieno kolegos gavau teigiamą atsakymą dėl ruporo gamybos (kitas atsisakė dėl užsakymų apimties). Ruporų pora kainuotų 1100-1500 EUR su medžiagomis. Turėtų vieną 4001 ruporą pagaminti demonstracijai, bet kai apmažės darbų (gal po ~2-3 savaičių) tada ir kainą patikslinčiau, bet orientacinis kainų intervalas daugiau mažiau aiškus. Kažkokie konkretūs laiko rėžiai projektui yra užduoti ?
P.S. Pritarčiau Česlovo minčiai/pasiūlymui dėl aktyvinių filtrų. Aktyvinė filtracija leistų pilnai išnaudoti tokios sistemos potencialą.
