Forum Replies Created
-
Posts
-
Kodėl muzikos neklausau iš patefono?
Patefono galvutė yra elektromechaninis garso keitiklis. Kartu tai „mikrofonas“; nusileidus adatai, galvutė generuoja garso takelio signalą, bet taip pat reaguoja į išorės vibracijas ir garsus. Kadangi muzikos kambaryje būna kolonėlės, virbančios garsiakalbių membranos skleidžia vibracijas, vibracijos patenka į galvutę ir iškreipia signalą. Garsas iš plokštelės būna stipresnis, tačiau į stiprintuvus visad patenka parazitinis kolonėlių ir kito kambario triukšmo, netgi šnekos arba dainuojančių draugų signalai. Techniškai, tai yra grįžtamasis ryšys, sukeliantis įrašų iškraipymus, panašius į reverberaciją. Ant plokštelės nuleidus tonarmą ir stipriai pagarsinus, kolonėlės-patefono galvutė ryšys pasieks tam tikrą lygį ir garso sistema užgeneruos vyraujančiu kambario ir patefono rezonansu. Panašiai kaip nutinka scenoje – „užgeneravus“ mikrofonui girdime žaižų cypimą.
Gal yra priemonių išvengti?
Įrašus galima klausyti ausinėmis, o magnetofonai į išorės vibracijas reaguoja žymiai mažiau. Išorės garsams nejautrūs CD grotuvai, FM radijas ir muzikos failai. Jei plokštelių kolekcija vertinga, arba labai mylite „patefonines procedūras“, įrenginį galite išnešti į tylią aplinką išorės įtakoms sumažinti. Turime geresnių signalo šaltinių, todėl patefonų siūlyčiau nenaudoti.Kaip veikia patefono galvučių mikrofonas?
Atlikau eksperimentą.
Ant nejudančios plokštelės nuleidau galvutę ir paleidau Steely Dan albumą iš CD. Klausymo vietoje garsumas buvo apie 90 dB, patefonas maždaug 3 m. atstume nuo kolonėlių. Patefono galvutė signalo iš plokštelės negeneravo, bet dirbo mikrofono režimu. Signalą sustiprino Mitsubishi pradinis stiprintuvas (MM – RIAA kanalas). Signalą iš galvutės įrašiau ir klausant wav failą buvo aiškiai atpažįstamas Steely Dan „Gaslightning Abbie“ kūrinys. Trumpai buvai atsistojęs prie patefono, garsiai ištariau frazę, kurią galvutė taip pat „girdėjo“.Patefonų laikais reikalavimai garsui nebuvo dideli. Plokštelės buvo pagrindinis šaltinis. Anais laikais taip pat mažai rūpėjo beveik 3 kartus sumažėjęs linijinis greitis plokštelės centre. Nežinojome, kad tame geriausiame išorės takelyje, o taip pat toliau į plokštelės centrą signalas iš stereo galvutės su dideliais fazės iškraipymais, kad dinaminis diapazonas ribotas, kad plokštelė ir adatėlė susidėvi…
Patefonų laikai praeityje, bet žmones vilioja plokštelių kolekcionavimas ir muzikos iš LP klausymo specifika. Seniai iš LP kolekcionavimo pasitraukiu ir dabar mano kolekcijoje vyrauja CD.Audiofilų grupėje nudžiugo tampriu ruporinės GAS garsu, nors klausė išmaniuoju ar kompiuterinėmis AS. Parašiau platesnį komentarą ir čia dalinuosi.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Lietuvoje ruporai įsitvirtino ir pradedu laukti pilnai ruporinės GAS. Nemažą atstumą iki ten nukeliavęs Vilmantas Dūda, bet Tomas Urbonas ar kažkuris kitas, tikiuosi, pravers duris į aukščiausią akustikos zoną ir susikonstruoti pilnai ruporinę GAS!Šiame poste parodyta koaksialinė, daugiajuostė, aktyvinė GAS leido pajusti tamprų garsą iš ŽD ruporų net klausant išmaniuoju ar kompiuterinėmis kolonėlėmis. Čia ŽD ruporai 8 kv. m. ploto – didesni į kambarį netilptų, bet Tomas U. sąlygos geresnės. Šios GAS autorius sako, kad atkūrimas nuo 45 Hz, Japonijoje pas Toru Okada klausiau didesnę koaksialinę ruporinę nuo 40 Hz. Ten kambarys didesnis, o prie lubų pro-serijos Sony projektorius. Kinui reikia žemesnių dažnių, todėl T. O. ruporuose sumontavo po du 18″ Mitsubishi žemadažnius garsiakalbius infra-žemiesiems. Muzikai klausyti jie nenaudojami, bet… elektroninės muzikos laikais 40 Hz mažoka.Sakysite – neškite į salę Subvuferius!Deja, panašaus efektyvumo subvuferiams bičiulis Tomas turės pastatyti dar vieną namelį…Kaži ar kur nors yra 30 arba 20 Hz ruporai, o hibridinės sistemos būna ligotos. Štai kodėl ŽD ruporus palikau užribyje.AD ruporai nedideli, galima sukonstruoti moksliškai idealų, o didelio jautrio ŽD moduliai užtikrina palyginti aukštą akustinį slopinimą ir tada 2-juostėje galima suderinti modulių sklaidą bei garso frontus. Tranzistoriniai stiprintuvai papildomai duoda aukštą elektrinį slopinimą – toks mano kelias.Gal esu pasiklydęs?..Turime galimybių patikrinti ruporinę su dideliais subvuferiais, su ultra-AD garsiakalbiais ir kompiuteriniais FIR filtrais aktyvinę su mažesnių gabaritų 2-juoste. Vilmantui D. esu siūlęs atvažiuoti su TAD 2251 studijiniais monitorius ir jo kambaryje organizuoti susitikimą-perklausą. V. D. mane užblokavo, bet mūsų kambariuose kampe tebesėdi Akustika ir šnabžda – “stereo garsui atkurti reikia naudoti 2 taškinius garso šaltinius”.Linkėjimai Tomui ir visiems ruporais užsikrėtusiems!Daugiajuostėje ruporinėje geram stereo gauti, ruporus reiktų išdėstyti koaksiališkai ir suderinti garso fronto laikus taškiniam spinduliavimui gauti. Taip savo ruporinę GAS sukonstravęs, neseniai mus aplankęs Toru Okada.Kitas japoniškas pavyzdys iš interneto: https://www.facebook.com/reel/2002553977201133
Dalinuosi nuoroda, kur labai įdomus vinilo reikalus išmanančio specialisto pasakojimas. LP gerbėjams būtina išklausyti pirmą pusvalandį, tada pasilikti dar 5-ioms minutėms, kad suprasti vinilo ypatumus.
Buvo įdomu klausyti ką pasakė po valandos, kur pagrįstas teiginys, kad po 80-jų aplamai analoginio garso plokštelėse nebuvo, kad lako rėžtukai seniai valdomi skaitmeniniu būdu ir kad naudojama skaitmeninė Ampex “Delay” (įrašo užvėlinimo) technologija.
Keli teiginiai ir išvados:
– vinilas labai kaprizinga technologija, todėl diskai gaunasi skirtingos kokybės;
– spalvoti vinilai nėra blogesni už juodus;
– plokštelės svoris įtakos neturi;
– naujo leidimo vinilai gali būti geresni už senuosius, nes naudojamos pažangesnės technologijos…
Pabaigoje svarbi išvada – įrašai į juostas faktiškai panašūs kaip ir į DAT arba į CD, nereikalingas signalo formavimas, todėl jokių privalumų juostos prieš skaitmeną neturi ir turėti negali.Rusiškai suprantantiems vinilo mylėtojams rekomenduoju –
https://www.youtube.com/watch?v=iJV6S-4yCnE
Keli sakiniai apie KPI Pop-klubo “Smūtkeliai” organizuotų diskotekų 55-metį.
1970.09.26 LTSR (KPI Elektronikos ir Automatikos fakultete) pirmąkart vyko diskoteka. Pabandėme prisiminti kokia daina ta diskoteka prasidėjo?
Daugelio klubo veteranų sutarimu, diskoteka prasidėjo ne daina, o dainininko Jimi Hendrix pagerbimu, kuris buvo miręs vos prieš gerą savaitę, t.y. rugsėjo 18 d. Prisimenant istorinį momentą, toje diskotekoje skambėjo Jimi Hendrix atliekama daina “Angelas” (“Angel” dar vadinama “Sweet Angel”); daina apie Jimi mamą, kurią jis sapnavo vaikystėje.
https://www.youtube.com/watch?v=hYngN-BZRhIParašyti apie muzikos atkūrimo “Achilo kulną”, apie pirminę problemą – apie įrašus, paskatino bičiulio Sigito K. kvietimas gero garso ieškoti Vienos filharmonijoje.Visur nenuvyksime arba mylimi atlikėjai nebegroja. Turime įrašų, bet suprantame – įrašas yra garso kopija ir nereikia tikėtis išgirsti tikrą instrumentą, dainininką, orkestrą. Garso atkūrimo aparatūra yra stiprioji reikalo pusė, o garso įrašymas – silpnesnioji. Negalime pykti, nes įrašas ne tik technika, bet kartu tai menas.Pabaigai kelios išvados apie garso įrašus:
1. Garsas/įrašas priklauso nuo klausymo vietos, nuo mikrofonų ir nuo įrašinėtojo.2. Pilnai įrašyti gamtos garsą, muzikantą arba koncertą neįmanoma.3. Muzikos įrašas yra žmogaus produktas ir tai yra specifinė „techninio meno“ sritis.4. Garso įrašas yra elektros signalu užfiksuotas pėdsakas/kopija.5. Bet koks įrašas bet kurioje laikmenoje yra etalonas, kurį stengiamės ir galime atkurti techninėmis GAS priemonėmis.Vienas diskusijos dalyvis pasakė, kad patalpa ima ir viską sugadina, labai stipriai sugadina, o kitas parašė – įrašymo procesui klausytojas įtakos neturi.
Atsakiau, kad pritariu bet mums (atkūrimui) bet koks įrašas yra “etalonas”.
Temos tikslas parodyti, kad ne Atkūrimas, bet Įrašymas yra Achilo kulnas, nuo Įrašymo viskas prasideda, pilnai Įrašyti garsą neįmanoma. Garso Atkūrimas yra techninė, prognozuojama ir lengviau realizuojama sritis.Pateiksiu dvi iliustracijas.Dalyvavau Kauno filharmonijoje vykusioje operos solisto iš JAV albumo įrašymo sesijoje. Man leido fotografuoti ir filmuoti, bet paprašė neviešinti mikrofonų ir jų išdėstymo. Solistas dainavo į du juostinius mikrofonus, bet kiti 4 mikrofonai orkestrui buvo tokiose vietose, kuriose jokios klausytojų ausys nebūna. Reiškia, muzikos įrašymas yra ne mokslinis ir net ne grynai techninis, o specifinė norimo garso kompozicija.Įdomus eksperimentas buvo Vilniaus klube, kur klausėme amerikiečių „Kokolo Afrobeat Group“. Mūsų vietos buvo prie klubo centre esančio stalelio, garsas buvo geras.Buvo įdomu ką girdi klubo viršuje sėdintys?Užlipau patikrinti ir ten viršuje buvo visiškai kitoks klausymas; netoli stalelių buvo 3 plokštumos, kiekviena jų žemuosius dažnius paryškina, todėl buvo didelis (~18 dB) tembro iškreipimas. Po koncerto nusipirkau šios grupės CD, namie galiu klausyti aukštos kokybės garsą, bet tai garsas, kokį sudėliojo įrašų studijos inžinierius-dizaineris.Dar toks pavyzdys.
Žaibo trenksmo negali įrašyti joks mikrofonas ir jokia įrašų studija, todėl įrašas būtų su apribota dinamika ir iškreiptu tembru. Atkurti įrašytą žaibą ir bet kokį kitą garso įrašą šiais laikais didelių sunkumų nėra.Audiofilai mėgsta siūlyti gero garso ieškoti koncertuose, bet ten dažniausiai garsas būna prastesnis negu girdime iš plokštelės ar iš CD. Kyla kitas klausimas – ar įrašų studija gali Muziką sutalpinti į albumą geriausiame formate? Kas kaltesnis – Įrašymas ar Atkūrimas?
Apie tai FB grupėje vyko diskusija.AR KAMBARYJE GALIMA GIRDĖTI TĄ, KĄ GIRDIME FILHARMONIJOSE?Atsakymas žinomas, bet gal pamirštas?Taip, kambaryje galime girdėti tą, ką girdime Vienos ar Kauno filharmonijose. Abejojantiems siūlau perskaityti 1933 m. JAV atlikto eksperimento aprašymą, kai simfoninio orkestro muzika 3 mikrofonais buvo paimta Filadelfijos salėje, telefonų laidais signalas perduotas į Vašingtoną ir atkurta taip, kad didelėje salėje susirinkusiems klausytojams ir muzikos žinovams atrodė, jog už užuolaidos groja ne kolonėlės, bet tikras simfoninis orkestras.Straipsnio vertimas žemiau nuorodoje, bet reikia paminėti, kad eksperimente buvo naudojama ne dviejų (ne stereo), o trijų garso kanalų sistema geresniam erdviniam garsui formuoti.Muzikos mylėtojai investuoja kalnus pinigų, marias laiko kokybiškam įrašų atkūrimui, bet retas kuris mūsų patenkintas rezultatu; kalta garso sistema, kambarys, piniginė, žmona, nuotaika…Pabandysiu ištiesti jums, bičiuliai, ranką.Problema ne atkūrime, o garso įrašyme! Garsiakalbiai ir kambarys yra „kreivi“, bet visko pradžia yra garsas-signalas keitiklio (mikrofono) ribotos galimybės! Muzikos įrašymas yra pirminis, todėl ne garsiakalbis, o mikrofonas, ne GAS, o įrašų studija kalčiausi! Atkurti žaibo trenksmą, mišką, rojalį, simfoninį orkestrą, chorą… nelengva, bet tuos garsus įrašyti nėra galimybių ir nustatytų būdų, bičiuliai!Skaityti nemėgstantiems 2 teiginiai:“Duokite atramos tašką ir aš pajudinsiu Žemę” – pasakė Archimedas;
„Duokite muzikos įrašą ir mes jį atkursime!“ – atsakytų GAS specialistas.
Masinis renginys vilioja šurmuliu, kelia nuotaiką. Koncerte norime pamatyti atlikėjų lygį, sužinoti ką naujo paruošę arba norime kristi į nostalgiškus prisiminimus. Didieji koncertai būna proginiai, kartais – grandioziniai kaip koks Queen Wemblio stadione 1986-ais. Koncertuose norime matyti pasiaukojantį artistų darbą, išgirsti mylimos gitaros garsą arba stebėti kaip iš padėties sukasi muzikantas nutrūkus stygai. Būgnininkai pameta lazdelę, dainininkai nepataiko į natą, pavargęs triūbačius neišpučia, bet “kaip šauniai šiandien festivalyje improvizavo Mailsas!” Garsas ne toks geras kaip iš studijos, bet kiek gyvybės!..
Visa tai praeitis. Koncertuose nebegros muzikantai ir mes už tūkstantį klausysime aikščių įgarsinimo PA tipo kolonėlių? Vakar Operos ir baleto teatre garsas iš kolonėlių, o rytoj atėję tikriausiai gausime bevielius ausų kamštukus ir vaizdą išmaniajame?..TEGYVUOJA GARSO ATKŪRIMO SISTEMOS, TEGYVUOJA GARSO INŽINIERIAI!Užrakinkite stadionus su tais Entertainment’ais, apsaugokite vaikus, akis ir ausis!!!Iš R. Viljamso koncerto parsinešiau 3 įrašytus epizodus. Pažvelgę į spektrus matome iš kur koncerte į krūtinę kalantys žemieji. Labai žemųjų koncertuose nebūna, o nuo 50-60 Hz įgarsinimo kolonėlės gali kurti labai didelį SPL. Nuo darbų pavargusiam nereikliam klausytojui “kepenų masažas” patinka, o šiuolaikiniai muzikantai už to mėgsta slėptis.Spektras taip pat rodo skurdžią AD zon; roko muzika turi platų spektrą, bet aukštieji ore greitai slopsta. Daugelis buvusių pasakytų, kad aukštųjų buvo daug, netgi per daug, tačiau tai muzikos garsų viršutinis registras, kuris faktiškai yra nuo ~1 kHz per 2 oktavas aukštyn. Įgarsinimo kolonėlėse būna pigūs kompresiniai garsiakalbiai plastiko membranomis su plastiko arba storos skardos ruporais. Netolygus aikštės ar salės įgarsinimas, kažkiek paryškinti AD ir turime klausą pjaunančius aukštuosius.Aptariamame “enterteinmente” aukštieji buvo bjaurūs, varginantys, o jūs bičiuliai atkreipkite dėmesį į tai, kad spektre nėra “legendomis apipintų” ultra-aukštųjų.30-60 Hz oktava mums reikalinga įrašams atkurti, bet ultra aukštieji yra marketingas.~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Paveikslėlyje:1 – koncerto pirmojo kūrinio (šildančios grupės) spektras.2 – kito tos grupės kūrinio spektras.
3. R. Viljamso “The Road To Mandalay”dainos Kaune spektras.