Forum Replies Created
-
Posts
-
Pirmajame “Muzika-įrašas-atkūrimas” poste parašiau apie tai, kad muzika neatkuriama. Net neįrašoma ir neišsaugojama. Dėžutėje muzikos neuždarysi. Skirtingai nuo vaizdo, muzika nesustabdoma. Taigi, ji yra dabar, buvo praeityje arba išlikusi atmintyje. Dabartis yra ta riba, kur muzikos nebelieka – nuskambėjus natai, akordui dar girdime aidą, bet tai paskutinis muzikos šešėlis ir sugrįžtame į tylą…
Susitikime prie MIDAS A240X toks mano vertinimas iššaukė smagią diskusiją. Po renginio filosofas Audrius Šulcas parašė šiltų žodžių ir užbaigė:
Per pertrauką filosofavom, kad garso negalima sugauti į dėžutę, kaip pabezdėto oro. Aš argumentavau, kad garsas yra sugaunamas jau nuo Edisono laikų ir tai puikiai įrodo kolonėlės Midas A240X.
Keli papildomi sakiniai.Kuo vaizdas skiriasi nuo garso fiksavimo/išsaugojimo prasme?
Vaizdas yra stacionarus, o garsas yra neatsiejamas nuo laiko, kintantis, pasibaigiantis.
Padėkite ant stalo 3 plytas ir patekėjus saulei galėsite iš visų pusių jas apžiūrėti, nupiešti, nufotografuoti, padovanoti. Jums nematant plytas galima sukeisti vietomis ir to nepastebėsime – mums vaizdas išliks nepakitęs. Vaizdui matyti reikalinga šviesa, šviesa yra bangos, tačiau daiktai nepasikeis spinduliavimą išjungus. Tamsoje nieko nebematysime, bet naktinio matymo prietaisas parodys, kad plytos tos pačios ir ant to paties stalo. Naktinis drugelis plytas matys, o jums reikės palaukti saulės ir galėsite imtis tolesnio plytos tyrinėjimo…
Su garsu kitaip.
Garsas pats savyje yra bangos. Bangų nesustabdysi ir neužkonservuosi. Girdime, kad lakštingalos trelė sudaryta ir trumpų garsiukų, tie garsiukai mums atrodo vienodi, lyg čirškesys. Čirškesio garsiukai skirtingi, bet Gamta žmogui nedavė jautrio tą skirtumą išgirsti. Garsų nepačiupsime į saują arba pirštu nepagriebsime garsui įlindus į ausį. Galėsime pasidžiaugti kol garso bangos sklinda, pasibaigus dainai sekundę smegenys leis dainą įvertinti, bet patys būsime visiškai kitoje garsų aplinkoje. Arba tyloje. Moksliškai sakome, kad garsas nuo laiko neatskiriamas, yra laiko dimensijoje.
Gerasis mano darbo vertintojas A. Š. renginyje oponavo dėl tokio garso apibūdinimo ir paminėjo Edisoną.
Žmogus surado būdą garso bangas pakeisti elektrinio signalo virpesiais. Puikus išradimas, nes elektrinį signalą galime išsaugoti magnetinėje juostoje, plokštelėje, persiųsti laidais, sustabdyti, tyrinėti, redaguoti… Turėdami tokį įrankį sužinojome, kad lakštingalos ar lazdelių smūgiai į būgną yra iš garsinių impulsų sudaryta garsų seka. Impulsai garsų sekoje nevienoti, garsai persikloja su aplinkos arba kitais muzikos garsais. Muzikos ar gamtos garsus galima įrašyti, o mes mėgstame čiauškėti, kad užsidėję diskelį klausome muziką. Ta “muzika” ne iš muzikanto dūdelės, ne dainininko, o garsiakalbių membranų skleidžiamas garsas. Tiesiog garsas, bet ne Muzika.
Inžinieriai išmoko garsą įrašyti, o GAS konstruktoriams kartais pavyksta signalą taip sudėlioti, kad klausytojas patikėtų. Buvo atvejis, kai į NIDA perklausą atėjęs pasakė – “pirštu galiu pataikyti dainininkei į burną!”; dainininkės kambaryje nebuvo, bet mudu pagavome jos sceninį šešėlį…
1. Muzika ir garso atkūrimo sistemos yra skirtingi dalykai.
2. Kokybiškas muzikos atkūrimas prasideda nuo įrašo.
3. GAS paskirtis yra atkurti bet kokį įrašą.
Apie susitikimą ir apie MIDAS projektą parašė Vidas Sabulis, judėjimo “Tavo albumas centre” įkūrėjas, audiofilinių susitikimų Kėdainiuose organizatorius.
Apie renginį Audrius Šulcas:
Miško garsai.
Šiandien važiavome A1 greitkeliu. Visada juo važiuodamas mąstau, kaip lengva mylėti Lietuvą ir būti patriotu. Ir seniau, ir dabar Lietuva yra pirmaujanti šalis.
Šis šventinis laikotarpis yra šventinis audiofilams. Česlovas pristatė savo naujas kolonėles Midas A240X, Vilmantas Dūda irgi organizuoja savo audio sistemos perklausas prieš naujaką. Tai dvi lietuvių sukurtos sistemos, besilygiuojančios į aukščiausius pasaulinius standartus.
Važiuodamas pas Česlovą galvojau apie žodžio “optimalus” naudojimą. Žinokite, ir matematikai tai patvirtins, kad negali būti optimalesnio ar optimaliausio, gali būti tik optimalus.
Jau GAS NIDA kūrimo laikais Česlovas suformulavo principus, kokios turi būti optimalios aukščiausio lygio audio kolonėlės. Jos turi būti jautrios (geri garsiakalbiai ir konstrukcija), dvijuostės (daugiajuostėse garsiakalbiai lyg ir dirba geresniame režime, bet juostų jungimas nepageidautinas) ir aktyvinės (aktyviniai juostų filtrai duoda mažiau iškraipymų ir leidžia geriau kolonėles suderinti).
Visas tekstas Audioforumas-lt grupėje.
Vakar į renginį su bilietais už 50 € atvyko 6 patyrę muzikos mylėtojai. Programoje tie patys tikslai – patikrinti mikrodinamiką, tembrą, dinamines GAS galimybes, patirti muzikos įrašų įvairovę. MIDAS A240X panaudojau įtikinti atvykusiuosius, kad klausa sugeba adaptuotis, kad muzikos garsus namie galime klausyti labai tyliai ir koncertiniu garsumu. Su dalyviais aptarėme tikriausiai nenagrinėtą dalyką – didelio jautrio garso sistemų garsas mažiau “užteršia” kambarį, todėl muzika neblogai skamba nuėjus į virtuvę, arba iš centrinės vietos išėjus kažkur į holą. Garso sklaidos kontrolė, labai maži iškraipymai ir geras akustinis slopinimas būtų svarbiausi parametrai tą patirti.
Balandžio šeštadienį įvyko susitikimas nustatyti pasyvinė ar aktyvinė AS struktūra geresnė. Tyrinėjome į TAD TSM-2 panašius didelio jautrio dvijuosčius monitorius su mano konstrukcijos pasyviniais filtrais pagal TAD TN2 schemą ir su mano konstrukcijos analoginiu 24 dB/okt. aktyviniu krosoveriu. Kolonėles suglaudžiau kambario viduryje, klausėme monofoninę muziką iš Accuphase DP-430 CD grotuvo. Pasyvinė AS buvo pajunta prie Threshold Stasis 2 galios stiprintuvo.
Prieš perklausą SPL matuokliu patikrinome garsumo vienodumą, dalyviai gavo balsavimo biuletenius ir susėdome dirbti. Balsavime nedalyvavau, mano pareiga buvo pajungti signalą į pasyvinę arba aktyvinę kolonėles. Dalyviai matydavo komutatoriaus ir pasyvinės sistemos galios stiprintuvo indikatorius, todėl žinojo kuri AS kada pajungta.
Suskaičiavus balsus matyti, kad išklausius 14 įrašų, rezultatu 32:26 nugalėjo aktyvinė GAS.
Ekspertai nuplėšdavo atitinkamą balsavimo biuletenio lapelio pusę, biuletenius paliko rezultatams suskaičiuoti, o nuplėštas dalis pasiliko kontrolei.
Pertraukoje pasišnekėjome, paaiškėjo, kad keturi iš penkių renginyje dalyvavusiu rinktųsi aktyvinę GAS struktūrą. Antrojoje susitikimo dalyje klausėme muzikos stereo režimu iš dviejų aktyvinių AS.Prieš renginį mudu su Virginija ilgai klausėme abi struktūras. Vienareikšmiai nusprendėme, kad garsas iš aktyvinės yra geresnis. Paklausyti ir nuomonę pasakyti buvo atvykę daugiau patyrusių bičiulių, todėl bendras perklausų rezultatas yra 9:1 aktyvinės struktūros naudai. Man buvo lengviausia apsispręsti, nes turėjau matavimų rezultatus, žinojau aktyvinių GAS privalumus.
Subjektyvių ir objektyvių tyrinėjimų rezultatai sutapo, nusprendžiau konstruoti šioms AS pritaikytą aktyvinį krosoverį. Kolonėlių konstrukcija ir išorės vaizdas nutolę nuo TAD TSM-2 (Exclusive 2402) monitorių, parinkau kitą (optimalesnį) skyrimo dažnį. Struktūra taip pat pasikeitusi (aktyvinė), todėl savo garso sistemą nusprendžiau pavadinti MIDAS A240X.
Balandžio pirmojo šeštadienio rytą planuojama mini-konferencija/susitikimas. Ieškosime audiofilams svarbių atsakymų:– rinktis aktyvinę ar pasyvinę garso atkūrimo sistemą?– kodėl audiofilus suvilioja paprasčiausios kolonėlės su plačiajuosčiais?– ar objektyvūs garso atkūrimo sistemų vertinimai parametrais sutampa su subjektyviais klausant įrašų?..Tyrinėsime į TAD “TSM-2” studijinius garso kontrolės monitorius panašias didelio jautrio kolonėles su mano konstrukcijos aktyviniu ir TAD TN-2 pasyviniu krosoveriais. Pradžioje patikrinsime ar vienodas garsumas, po to dalyviai sės paklausyti muzikos ir pasakys nuomonę. Prie stalo aptarsime rezultatus, pristatysiu išmatuotus parametrus, trumpai pasišnekėsime, atsakysiu į klausimus. Po kavos pertraukos kolonėles planuoju perstatyti stereo muzikai paklausyti ir aktyvinės garso sistemos potencialui patikrinti.
Renginio programos ruošinys:
Knygos 145 psl. pateikti Campbelo praktinių tyrinėjimų rezultatai.
5.23 paveikslėlyje (žiūr. žemiau) matyti, kad aktyvinės GAS turi žymiai didesnę garso raišką (Clarity), geresnį scenos atkūrimą (Spaciousness), geresnę garso kokybę (Fidelity), garsas “minkštesnis” ir “pilnesnis” (Softness ir Fullness). Tyrinėtojai pastebėjo kažkiek geresnį pasyvinių GAS “klausymo malonumą” (Pleasantness) ir garso ryškumą (Brightness), bet didesnį garso “ryškumą” duoda didesni pasyvinių GAS iškraipymai (aukštųjų harmonikų atsiradimas).
Akivaizdu, kad objektyviai ir subjektyviai aktyvinės GAS lenkia pasyvines.
Loudspeakers for Music Recording and Reproduction, P. Newell and K. Holland Svabiausi aktyvinių ir pasyvinių GAS ypatumai lietuviškai:
1. Žemų dažnių perkrovos neperduoda iškraipymų į aukšto dažnio garsiakalbius, išvengiama klausai nemalonaus garso, iškraipymai būna negirdimi.
2. Dėl perkrovos atsiradę iškraipymai bet kuriame AS dažnių modulyje išlieka tame modulyje ir nepersiduoda į kitus AS modulius.
3. Kelyje iš stiprintuvo į garsiakalbius nėra kompleksinių pasyvinių filtrų elementų, todėl garso sistemos veikimas yra lengvai prognozuojamas
4. Galima sumažinti sistemos intermoduliacinius iškraipymus.
5. Iš AS modulių ir visos aktyvinės GAS galima gauti daug didesnį maksimalų garsumą be garso kokybės pablogėjimo.
6. Maža šaltinio (stiprintuvo) išėjimo varža geriau nuslopina už darbo juostos ribų esančius garsiakalbių rezonansus, nes stiprintuvas-garsiakalbis kelyje nėra pasyvinių komponentų.
7. Stiprintuvo galią ir iškraipymų charakteristikas galima parinkti optimaliai pagal AS modulių jautrį ir darbo dažnius.
8. Reikalingas dažninių charakteristikas galima realizuoti elektroniniu būdu krosoveryje ir užtikrinti glotnią bendrą garso sistemos dažninę.
9. Vienoje GAS galima naudoti skirtingo jautrio garsiakalbius, nenaudojant nuostolių nešančių varžinių daliklių arba transformatorių.
10. Stiprintuvai gali būti mažesnės galios tam pačiam maksimaliam GAS garsumui gauti, gali būti paprastesnės konstrukcijos, pigesni.
11. Garsiakalbiai pagrinde valdomi įtampa. Tai reiškia, kad tiesiogiai su galios stiprintuvu sujungti įtampos šaltiniai valdomi optimaliau nei tada, kai tarp šaltinio ir apkrovos įterpiamos varžos ir kiti pasyviojo krosoverio komponentai.
12. Tiesioginis stiprintuvo ir garsiakalbio jungimas yra efektinga iškraipymų mažinimo priemonė, nes eliminuoja pasyviniuose krosoveriuose esančias „klajojančias sroves“.
13. Lengvai pasiekiamas didesnis filtrų selektyvumas, neprarandant garso sistemos efektyvumo.
14. Lengva sumažinti garsiakalbių parametrų išsibarstymą ir lengva kompensuoti garsiakalbių parametrų pasikeitimą dėl senėjimo.
15. Garso raiška ir dinaminis diapazonas aktyviojoje sistemoje paprastai būna geresnis.
16. Esant dideliam garsumui, pasyvinėse AS garsiakalbių ritės įkaitimas pakeičia impedansą ir tai turi neigiamos įtakos krosoverio darbui, pasikeičia skyrimo dažniai ir signalų lygiai iš AS modulių. Aktyvinės GAS nuo tokios įtakos apsaugotos.
17. Žemųjų dažnių modulio korpusą ir garsiakalbį galima suderinti tiksliau. Pasyviomis priemonėmis tą padaryti sunkiau arba neįmanoma.
18. Stiprintuvų grandynuose iš dalies galima kompensuoti garso sistemos dinaminio diapazono kompresiją dėl garsiakalbio motorų įkaitimo.
19. Galima sumažinti jungiamųjų kabelių įtaką.
20. Nėra filtrų ričių išdėstymo problemų, tekant didelėms srovėms nėra ričių įtakos garsiakalbių ritėms.
21. Garsiakalbių apsauga gali būti pritaikyta kiekvienam AS moduliui.
22. Aktyvinėse GAS palyginti paprasta pritaikyti membranų judesio grįžtamąjį ryšį garso kokybei pagerinti.
Išskyrus pasyvinių studijinių monitorių su selektyviais filtrais, buitinių pasyvinių AS privalumų sąraše būna paminėti tokie pasyvinių filtrų privalumai:
1. Mažesnė kaina?
Nebūtinai, nes keli paprastesni stiprintuvai gali būti pigiau nei vienas galingas stiprintuvas, galintis valdyti sudėtingas pasyvinės AS apkrovas. Galima paminėti, kad 1000 Vatų galios “Kinoshita” studijinių monitorių pasyvūs krosoveriai kainuoja po daugiau nei 3000 eurų kiekvienas.
2. Teigiama, kad pasyviniai krosoveriai apsaugoti nuo dalykus neišmanančių vartotojų, kad pasyvinių krosoverių nereikia reguliuoti, kad krosoveriai yra kažkokie “pagal skonį pritaikyti ” garso tembro formuotojai. Čia svarbu kitkas – pasyviosios garso sistemos su amžiumi yra linkusios išsiderinti.
3. Filtrų paprastumas?
Tikrai ne, nes labai aukštos kokybės pasyvūs krosoveriai gali būti labai sudėtingi, jau nekalbant apie jiems valdyti reikalingus stiprintuvus.
4. Patvarumas?
Ne, nes didelio talpio elektrolitiniai pasyvinių filtrų kondensatoriai sensta, pakinta talpis ir filtrų parametrai.
