Forum Replies Created
-
AuthorPosts
-
Visiems audiofilams linkiu, kad Šv. Kalėdų rytas atneštų sėkmę, stiprybę ir viltį!
https://www.youtube.com/watch?v=i3yqhzeoAosI very like active structure. If you do not can/want to remove passive crossovers, then I’d not to recommend to buy expensive DF-65. From other hand, if you trust in active structure, then DF-65 can be used in any other your sound system at the future. I’m talking, that you can win quality of sound with semi-active SF Cremonese. Low frequency and Mid frequency passive filters must be disconnected, and MF-HF filters stay passive.
If about DG-68, then would be fine to know more about acoustic treatment of your room. In any case I’d like to start with room acoustic and the last bits (some decibels) shall be arrange with Voicing EQ.
-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
Active topology is the step into best sound quality, which you can draw from loudspeakers. It’s a “quality”, not “quantity” way as is with DG-type or other room equalizer equipment.
The main goal for an active system is to avoid any reactive components in the signal path from the amplifier output to the speaker coil. If you leave passive crossovers in the speakers, then it will not be an “active” audio system at all.
Switching from passive to active is not difficult – you need to turn off the crossover or short it so that the signal from the speaker terminal goes directly to the speakers.
If you are using multi-way loudspeakers, then a semi-active structure can be used; low and mid/high frequencies are served by an active 2-way crossover, and mid-high are served by a regular passive crossover of multi-way loudspeakers.
It can be mentioned that two-way high sensitivity systems are the area of use for active audio systems. There in FB group you can see some nice pictures.
The list of advantages in favour of active crossovers and multi-amplification you may find in the book – Loudspeakers For Music Recording and Reproduction by Philip Newell and Keith Holland or there.
-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
In your picture active audio system. This structure is the best, cause let us to avoid degradation of passive filters, to achieve maximum damping and highest efficiency.
A few notes around your picture:
– in an active system passive filters must be removed;
– if the speaker modules are acoustically tuned, then no signal delay is needed and an analog crossover can be used;
– DG-68 can improve the sound at the hot spot at the expense of deterioration in other areas of the room. So, I’d like to recommend to improve the acoustic properties of the room and disconnect DG-68.For decades, I have been using analog active systems of the following structure:

In the photo bellow my experiments with DG-48. Today I listen to the music without any EQ.

-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
This is so called “passive bi-amping” structure and you can use such a connection:
1. DP-750 -> DG-68 -> C-2850.

2. One RCA output from C-2850 to P-7300 (LF module), the other output from preamp to A-75 (HF module).

-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
I expect you are asking how to connect Accuphase DG-68 Voicing Equalizer.
Your list of equipment allows you to use different speaker connection schemes. Without a block diagram, it is difficult to answer precisely, but the principle of connecting the DG-68 does not change – the device must be connected into a low signal line.
I’d like to recommend to use digital connection DG-68 in a line between CD player DP-750 and C-2850 preamplifier as indicated in manufacturer documentation:
Then the signal from C-2850 output is fed in the same way as you do without using DG-68.
If you like to use analog connection, then you can use XLR or RCA cables to attach DG-68 voicing equalizer between CD player and preamp:

Or between preamp output and power amps as shown in such a diagram:

In this situation, the connection of your power amplifiers also remains as it was without the use of DG-68.
If the answer does not suit you, please describe in more detail your intention for using P-7300 and A-75 power amps.
-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
Stiprintuvų konstruktoriams tranzistoriai suteikė iki tol nematytų galimybių. Skirtingo pralaidumo P-N-P ir N-P-N bipoliariniai, JFET-N ir JFET-P, NMOS ir PMOS, abiejų pralaidumų MOSFET ir daug kitų specialios paskirties puslaidininkinių stiprinimo elementų patikimi ir nebrangūs. Norintys klausyti su lempinių stiprintuvų “transformatorių” iškraipymais, tranzistoriniame stiprintuve gali įstatyti išėjimo transformatorius. Jei transformatorių iškraipymų per mažai, skiriamuosius kondensatorius galima pakeisti transformatoriais kaip tą matome Sakuma lempiniuose. Dažnių juostą galima apriboti, galima atjungti n.g.r., išėjimo galią sumažinti iki Vato ir džiaugtis “lempiniu” garsu.
Michailas Rothasteris 2011-ais susikonstravo vientaktį stiprintuvą su SIT tranzistoriais. Šių tranzistorių charakteristikos panašios į triodų, todėl garsas panašus į lempinio su triodu SET. Tranzistoriniam nereikalingas išėjimo transformatorius, todėl pasigaminti tokį gali daugelis lituotojų.
Parametrai ir schema:
Savadarbio su SIT tranzistoriumi pilna schema ir konstrukcija:
Atšventę Hai-endinių lempinių SE 30-metį galime laukti pramoninių tranzistorinių stiprintuvų 50-mečio.Sony TA-F7 (1976 m.) ir Yamaha B-3 (1977 m.) su V-FET (SIT) galios tranzistoriais:

-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
Girdime šnekant, kad kai kurie tranzistoriniai stiprintuvai skamba kaip lempiniai.
Tai siečiau su A-klasės tranzistoriniais, kurių iškraipymuose vyrauja lyginės harmonikos. Geri A-klasės tranzistoriniai stiprintuvai nevargina klausos, todėl žmonės prisimena garsą iš lempinių stiprintuvų su didelio jautrio kolonėlėmis. Svarbu tai, kad geri tranzistoriniai gali dirbti į sudėtingą apkrovimą – toks dažniausiai būna jungiant šiuolaikines lentynines arba daugiajuostes AS.
Sugrįžtant prie lempų, dvitakčiai lempiniai su n.g.r. būtų aukštesnio techninio lygio stiprintuvai. Tokių iškraipymai būna nedideli, o galia pakankama klausyti iki garsiai. Vientakčių galimybės mažesnės, bet su labai galingomis lempomis pirmasis Vatas turi palyginti nedaug iškraipymų. Su ruporinėmis AS toks vientaktis daugelį gali džiuginti.
Altec Iconic monitoriai su kažkokiu Manley lempiniu SE režimu būtų neblogas variantas muzikai namie klausyti.
-
This reply was modified 3 years, 10 months ago by
Belas.
Diskusijoje apie Wolf Von Langa kolonėles D. Š. parašė –“dipolis žemuose dažniuose leidžia geriau sukontroliuoti bosą palyginus su tradicine uždara dėže arba faziku, nes mažiau žadina kambario rezonansus”, o kitas OB kolonėlių privalumas yra “aštuoniukės” spinduliavimas, duodantis didesnį negu korpusinių AS kryptingumą (DI).
OB yra dipolis, sklaidos charakteristika iš tiesu „8“ formos, bet tokią turėtų garsiakalbis labai didelėje apskritimo formos panelėje, panelė turėtų būti kažkur lauke ant medžio, arba pakelta kambaryje tarp lubų ir grindų. Labai nepraktiška, nesu tokių OB matęs, visos buitinės “lentos” nedidelių gabaritų su plačiajuosčiais ir pastatytos ant grindų.Galima įžvelgti „aštuoniukės“ tipo kryptingumą iš ant grindų stovinčios nedidelės stačiakampio formos panelės, bet kambaryje teorija stipriai pakitusi ir buitinių mažųjų OB privalumus keičia trūkumai; dipolinių AS labai mažas žemųjų dažnių atkūrimo efektyvumas, tam pačiam garsumui reikia žymiai daugiau galios, garsą iškreipia kambaryje esantys parazitiniai atspindžiai. Kolonėlės paprastai būna pasuktos į klausytoją, todėl atspindžiai bus nuo visų sienų – galinės, šoninių ir net nuo grindų. Tą nuo grindų garsą esu patyręs Kalifornijoje pas bičiulį Džoną, kai klausiau jo elektrostatinių. Turėjau dar kartą sugrįžti, kad suprasti kodėl garsas toks, lyg ant parketo būtų pribarstyta stiklo šukių – toks buvo sudėtingas po kambarį klaidžiojantis garsas.Reikia nepamiršti, kad „aštuoniukės“ kryptingumas sudarytas iš dviejų apskritimų. Tada garso sklaida iš abiejų OB pusių -6 dB lygyje bus plati. ŽD ruože praktiškai turėsime tiek pat atspindžių kiek iš didelių AS uždarose dėžėse, tik reikės maždaug 10 kartų daugiau galios tam pačiam garsumui gauti. Kadangi mažose OB būna 2 ar daugiau žemadažnių, ekvivalentinis spinduliuotuvas būna nebe 35 cm – toks iš vieno 15“ garsiakalbio dėžėje – o tampa super-didelis (90 – 100 cm). Tai veda prie žemesnio skyrimo dažnio (~350 Hz) ir reikia konstruoti 3-juostę OB. Jei pasiliksime prie 2-juostės, tada sklaida nebus homogeniška, bus keli siauri spinduliavimo lapeliai ir stacionaraus akustinio lauko aplamai nebebus.
Ar tai blogai?Nelabai, nes OB kolonėlėse yra svarbesnių bėdų, skandinančių kažkokį sklaidos nehomogeniškumą.OB rekomenduoja statyti maždaug per metrą nuo sienų. Man tai būtų didelis nepatogumas, reikėtų ieškoti vietos atsisėsti paklausyti buitinių OB, stebėti kad vaikas nelandžiotų ir kažko nenutrauktų.Kambario sienos su OB akustiškai turi būti geresnės negu klausant didelio jautrio AS. Esame skaitę, kad mažosios OB tinka akustiškai neįrengtuose kambariuose, bet tuo patikėti aš dar nepasiruošęs.
Įdomus tas faktas, kad įrašų studijose nedidelių OB nėra. Nėra ir didelių OB, nes ten netilptų. Nesu matęs vadovėlių, kur būtų aprašytas mažųjų OB darbas ir kaip jas suprojektuoti geriausiam rezultatui gauti. Teorijos nesukursi, nes daug nežinomųjų.
Gal sunku susitarti, nes šnekame apie skirtingo lygio GAS? Gal žmonėms patinka garsinių iliuzijų pasaulis? Iš tiesu matau vieną gundantį ypatumą – mažosios OB yra “plastiškiausias” daiktas eksperimentuoti.Esu matęs beveik ant šluotkokčio sukabintus plikus garsiakalbius, pavadintus OB „kolonėlėmis“. Buvo parašyta apie privalumus, bet aš rinkčiausi Tatsuyoshi Moriyama OB stereo sistemą su 15“ žemadažniais ir ruporais viduryje. Tokia būtų netoli teorijos, garso negadintų atspindžiai, būtų pilnavertis muzikos atkūrimas.

-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
Sulaukiau klausimo – o kas yra pasaldintas garsas?
Garso signalo iškraipymai susideda iš lyginių – 2,4,6 ir nelyginių – 3,5,7 harmonikų. Lyginės pasižymi “harmonija” su muzika, nes būna lygiai per oktavą aukštyn nuo pagrindinės natos dažnio. Nelyginės muzikaliai nedera, garse atsiranda aštrumas, klausa tokių nepakenčia. “Pasaldintas” garsas būtų tas, kuriame vyrauja lyginės harmonikos.
Yra įvairių būdų išryškinti aparatūros “muzikalumą”, bet lempiniai SE stiprintuvai yra vienas populiariausių. Pirkėjams patinka stebėti kaip lempos kaista, įjungus sulaukti kada pasigirsta garsas. Garsą galima pakeisti įstačius kitą lempą, bufete atsiranda stalčius su atsarginėmis. Žmonės įsisuka ieškoti kur pigiau nusipirkti senųjų-gerųjų lempų, bando suprasti kodėl nepasisekė, kodėl prastai atkuriama sunkesnė muzika. Parduoda savo ir ieško pirkti galingesnio. Žinau kaip malonu į savo hobį klimpti, bet esu sutikęs pervertinusių savo finansines galimybes ir bankrutavusių – parduoti savo klaidą būna sunku.Brangių lempinių stiprintuvų savininkų teiginys –
Žinoma, kad kuo aparatūra brangesnė tuo garsas natūralesnis, pigiai natūralaus garso niekada neišgausi jokia technika.1. Natūralus garsas gali būti tik iš natūralaus šaltinio – dainininko gerklės, muzikanto rankų, dūdų skambėjimo, smuikų griežimo, paukščių čiulbėjimo, jūros ir miško ošimo.
2. Muzika ir garso atkūrimas iš įrašų nesusiję dalykai. Norint atkurti kas įrašyta, reikia naudoti GAS su kuo mažesniais visų rūšių iškraipymais visame šiuolaikinių įrašų dinaminiame diapazone. Kitaip sakant – reikalinga didelio tiesiškumo GAS.
3. Lempinės technikos klestėjimo laikais inžinieriai stengėsi sukurti kuo tiesiškesnius stiprintuvus ir AS. Dvitakčiai buvo patys geriausi, tokie būdavo brangiausioje buitinėje aparatūroje. Kartu su didelio jautrio ruporinėmis AS tai buvo didelių galimybių garso sistemos.
4. Šiuolaikiniai vientakčiai su galingiausiomis lempomis ir milžiniškais transformatoriais, o taip pat tranzistoriniai vientakčiai be transformatorių, sukonstruoti su mažu n.g.r., turi didelius THD ir mažą dinaminį diapazoną. Prastas tiesiškumas pakeičia įrašą, bet klausant nesudėtingos muzikos įrašų, mažiau patyrusiems tai gali patikti.
5. Garso sistemų biznis išsisėmęs, didžiųjų gamintojų vietą užėmė galybė mažų arba visai garažinių gamintojų. Tokie neturi nei žinių, nei techninio potencialo tyrimams atlikti. Suprato, kad išgyventi gali kurdami aparatūros “muzikalumo” ir pan. legendas – šiuolaikinis jaunimas yra palanki tam terpė.-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
-
AuthorPosts