Forum Replies Created
-
AuthorPosts
-
Iš diskusijos “Audiofilų, melomanų grupėje” apie šiuolaikinius lempinius vientakčius stiprintuvus.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
2022-1992= jubiliejus
160000$:(2x50W)= 1992-ųjų rekordas.
Su švente muzikaliausių stiprintuvų klausytojai!Sako tik 2% žmonijos rūpi garso iš aparatūros kokybė, bet yra unikalesnių žmonių.
M. Karmaiklas 1977 metais mėlynai nudažė beisbolo kamuoliuką. Paskui jį nudažė kita spalva, paskui dar kita ir… nebegalėjo sustoti. Jis vis dažė ir dažė, kol kamuoliukas tapo už dažytoją didesnis. Pasirodo, Maikas turi pasekėjų, dažančių savuosius kamuoliukus.
Skubu prie jubiliejaus.
Lempiniai SE klasės stiprintuvai visais laikais buvo patys seniausi-paprasčiausi-pigiausi. Girdžiu sakant, kad šiuolaikiniai SE yra senoji-geroji klasika, bet tai netiesa – šiuolaikiniai SE su didelėmis lempomis ir nepakeliamais transformatoriais yra Pati Naujausia Stiprintuvų rūšis, viliojanti “muzikalumo” ištroškusius muzikos klausytojus. Jei svarbiau ne kas buvo įrašyta, bet žmogus nori girdėti dainininkės ar smuiko įrašus kitaip, lyg daina sklistų iš kelių gerklių, grotų smuikininkų trio, šiuolaikinis SE tą džiaugsmą suteiktų.
Tie geriausi klasikiniai lempiniai buvo PP dvitakčiai. Daug jubiliejų praeityje, greit švesime 100-metį, matysime įvairiomis spalvomis šviečiančias šiuolaikines lempas kažkokiame Audio Research PP stiprintuve ir prisiminsime lempų aukso laikus. Netruks ateiti pirmųjų D-klasės pramoninių stiprintuvų 70-metis ir vėl čia pasidžiaugsime…
Neseniai matėme bičiulio su tranzistoriniais Yamaha C5000/M5000 ir JBL 4343 monitoriais krykštavimą, bet šis kelias man žinomas, klasikinis, neįdomus. Lietuvoje turime kambarį su daug apvalių skaitmeninių ruporų – toks Pasaulyje vienintelis, viliojantis išgirsti! Mūsų grupėje sutikau du „pasaldintą“ garsą mylinčius, bet jų yra daugiau – gal dešimt?
SE stiprintuvų galia maža, bet tinka jungti prie Lowther TP-1 plačiajuosčiu. Galima nusipirkti šiuolaikinį plačiajuostį su elektromagnetu, o turint daug laisvų, prie brangiausio SE tiktų 20,5 kg svorio nedidukas Feastrex DM-5e3 su FTVS-910 kabeliu garsiakalbiams pajungti. Turėtume brangiausią Pasaulyje Watą, kurio paragauti labai norėčiau.
Su jūsų jubiliejumi Bičiuliai!!!ET FACTUM
Atsiverčiau 1967 m katalogą – Радио приемники радиолы магнитофоны радиограмофоны. Ten 127 lempinių imtuvų su vientaktėmis A-klasės pentodinėmis schemos. Brangiausi aparatai – tokių kataloge 24 – su galingais dvitakčiais PP tipo pentodiniais stiprintuvais. “Riga 10”, “Festivals” turėjo gerus monofoninius PP su plačiajuosčiais OB korpusuose. Lempinę stereo radiolą “Simfonija” su atskiromis kolonėlėmis daugelis vyresnių prisimename, nes tai buvo geriausiai skambėję PP aparatai.
Išsitraukiau senesnį šaltinį.
Vienuolikos tomų schemų katalogas – Empfanger-Schaltungen Der Radio-Industrie yra pati tyriausia informacija, kur tūkstančiai schemų su “klasikiniu” radijo imtuvų lempiniu garsu. Atsiverčiau pirmąjį tomą, kur AEG.., Blaupunkt.. schemos. Tame tome jų 283, visos su vientakčiais pentodiniais stiprintuvais. Tiesa, viena AEG ir dvi Blaupunkt buvo dvitaktės su 1938 m. AD1 triodais.
Dinamika akivaizdi – lempinių stiprintuvų tobulėjimas ėjo nuo SE į PP, o šiuolaikiniai SE yra 30-mečio sulaukęs šiuoalikinis HaiEndas.

-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
November 27, 2022 at 20:55 in reply to: Rinktis vienos, dviejų ar su daug dažnių juostų kolonėles? #8998Pratęsiant temą apie pasyvines AS, trumpai sustokime prie daugiajuosčių.
Teoriškai kolonėlių dažninė charakteristika gali būti pagerinta (išlyginta), panaudojus kuo daugiau atitinkamoje dažnių juostoje dirbančių garsiakalbių. Tarkime, kiekvienas garsiakalbis skirtas vienai oktavai atkurti. Visam garso diapazonui atkurti kolonėlės būtų 10-juostės. Netgi panaudojus garsiakalbius su dideliu dažninės ch-kos netolygumu, 10-juostės sistemos bendroji dažninė galėtų būti glotni. Intermoduliaciniai iškraipymai irgi būtų nedideli, o AS modulių garso sklaida mažiau kintanti nei kolonėlių su mažai juostų. Deja, tik teoriškai. Praktiškai tektų spręsti neįveikiamas problemas; nepavyktų garsiakalbius išdėstyti arti viens kito, o daug dažnių dalytuvų nepataisomai išdarkytų garsą. Mažas skirtumas būtų, jei kalbėtume ir apie 5-juostes AS.
Paminėsiu daugiajuosčių sistemų trūkumus.
1. Maksimalus daugiajuostės sistemos jautris yra toks, kokį turi tos sistemos mažiausio jautrio garsiakalbis. Paprastai tai žemadažnė grandis. Kalbant apie kokybiškas sistemas, daugiajuostės sistemos jautris turėtų būti didesnis už 93 dB/W/m arba didesnis. Tuomet su praktiško galingumo stiprintuvais galime užtikrinti šiuolaikinių įrašų dinaminio diapazono atkūrimą. Reiškia, pirmosios oktavos (20 – 40 Hz) atkūrimui reikėtų naudoti labai didelį žemadažnį, turintį didelę ritę ir stangrią difuzoriaus pakabą. Preliminariai pasakysiu, kad būtų reikalingas ~100 cm. diametro garsiakalbis su 6“ (15 cm) dydžio rite. Arba keturi 15-18“ didelio jautrio žemadažniai.2. Dalytuvai būtų praktiškai nerealizuojami.
Problema ta, kad daugiajuostėms sistemoms būtini selektyvūs (24 dB/okt) dažnių dalytuvai. Pasyvinius 4-os eilės filtrus 40 Hz dažniui praktiškai neįmanoma pagaminti. Nesunku suskaičiuoti, kad dalytuvuose būtų 72 reaktyviniai elementai (C ir L). Dar reikalingi rezistoriai (18 vnt) atskirų juostų jautriams suderinti. Vėl galite įvertinti, kokio sudėtingumo problema būtų pagaminti rites ir sumontuoti kondensatorius, kai filtro dažnis yra 40 ar 80 Hz. Dalytuvams būtų reikalingi tam tikrų nominalų tikslūs ir labai brangūs komponentai. Gaminant pasyvinius dalytuvus, 50 ar 500 Hz darbo dažnis turi didelę įtaką, nes žemų dažnių filtrų komponentų nominalai būna labai dideli. Aktyviniai dalytuvai (krosoveriai) būtų paprasčiau, bet aktyvinei daugiajuostei reikia atitinkamo kiekio galios stiprintuvų, projektas iš kitos pusės tampa gremėzdiškas ir labai brangus.3. Daugiajuostėse sistemose fiziškai sunku sutalpinti VD ir AD garsiakalbius taip, kad nenukentėtų fazinė ch-ka, kad moduliai dirbtų sinfaziškai ir būtų gera sistemos skiriamoji geba.
4. Sistemos tūris su tokio dydžio ŽD garsiakalbiais būtų labai didelis, 40 Hz pasyvinis dalytuvas labai brangus, AS kainą nederėtų su garso kokybe.
Štai kodėl teoriškai patraukli daugiajuostė sistema praktiškai tampa beprasmė. Yra vienas pateisinimas – daugiajuostėms tinka prastesnės kokybės garsiakalbiai ir būna lengviau rasti kuo pakeisti nebegaminamus. Įtakos taip pat turi rinkodara – daugelis mėgsta matyti daugiau garsiakalbių.
Turiu progos pasakyti, kad Lietuvos garso mėgėjai tuos dalykus neblogai suvokia ir daugiajuosčių sistemų nekonstruoja.Kai sistemos jautris nedidelis, daugiajuostes sukonstruoti paprasčiau. Tik tas kelias prie kokybiško muzikos atkūrimo taip pat nenuveda.
Nuotraukoje serijinė daugiajuostė sistema LINN Klimax-350.
-
This reply was modified 3 years, 10 months ago by
Belas.
Apie lempinius stiprintuvus daug diskutuojama, yra sakančių, kad tokie patys “muzikaliausi”. Lempinė technika yra nišinė sritis, kurioje rasime primityvių vientakčių stiprintuvų už šimtą tūkstančių ir dar brangiau.
Atsiverčiau ką apie lempinius stiprintuvus rašo elektronikos specialistas.Selfas Daglas yra elektronikos inžinierius iš D. Britanijos, dirbantis garso technikos srityje. Elektroniką studijavo Kembridže, psichoakustiką – Sasekso universitete. Šešių knygų apie elektroniką autorius, parašęs daug straipsnių į Wireless World, pasaulinės „Garso Inžinierių Sąjungos“ narys, daugelio patentų autorius. Dirbo „Cambridge Audio“, „Soundcraft Electronics“ – štai ką sukompiliavau iš Wikipedijos.

Selfas Daglas toks didelis, kad galės atlaikyti visą lempinių stiprintuvų gamintojų, pardavėjų ir aparatūrą įsimylėjusių iš Lietuvos pyktį. Kad žinotumėte už ką pykti, išverčiau ką apie lempinius stiprintuvus kalba stiprintuvų maestro. Norintiems galėsiu duoti šio žmogaus kontaktus nepasitenkinimui išpilti, o mėgstantys senienas, su Selfu D. galės pasikonsultuoti apie dar senesnius įrenginius – apie gramofoną su karšto oro varikliu, mechaninius arba elektromechaninius stiprintuvus. Nesitikiu, kad lempų gerbėjai ims kitaip vertinti lempinių stiprintuvų „muzikalumą“, bet stiprintuvų pirkėjams diskusija reikalinga.
Anglišką tekstą galite perskaityti Selfo D. 600 puslapių storulėje Audio Power Amplifier Design Handbook – knygos pdf’as cirkuliuoja platybėse.
2009 metų Garso stiprintuvų konstravimo vadovėlis išimtinai apie tranzistorinius stiprintuvus. Kodėl nėra apie lempas?
Atsakymas 12-ame puslapyje, skyriuje Tikėjimo simboliai: subjektyvizmo principai. Štai kaip tame skyriuje vertinami lempiniai stiprintuvai.„Žmonės tiki, kad lempiniai stiprintuvai prigimtimi yra geresni už bet kokios rūšies tranzistorinius.
„Lempinis garsas“ – tai vienas šiuolaikinių fenomenų; seniai žinoma, kad muzikos klausytojai kartais mėgsta garso signale turėti/girdėti tam tikrą kiekį antrųjų harmonikų. Daugelis lempinių būtent tokių harmonikų ir prigamina, nes lempų schemos su nedideliu grįžtamuoju ryšiu nėra tiesiški stiprinimo elementai. Nors skamba viliojančiai, Hi-Fi suprantama kaip didelio tikslumo aparatūra. Jei garsas turi būti kažkaip pakeistas, tada priekio panelėje turi būti „malonumo“ mygtukas.
Lempų naudojimas iššaukia sunkiai išsprendžiamų tiesiškumo, patikimumo, gąsdinančios kainos, tuo pačiu dar kartą išėjimo transformatorių nelinijiškumo problemų. Šiuolaikinė lempinių stiprintuvų mada man nesuprantama, kad trapūs stikliniai lempų cokoliai su iki raudonumo įkaitintais elektrodais ir anodais su šimtais Voltų įtampomis ant jų, kažkodėl tenkina šiuolaikinius saugumo buityje reikalavimus.
Ta šiuolaikinio subjektyvizmo apraiška, tai entuziazmas tiesioginio kaitinimo vientakčiams triodams, kuriuos paprastai matome ypatingai brangiuose monoblokiniuose lempiniuose stiprintuvuose. Tokie stiprintuvai generuoja daug antrosios harmonikos iškraipymų, nes lempos dirba vientakčiame asimetriniame režime, o didelės anodo srovės reikalauja labai didelių išėjimo transformatorių šerdies įsotinimui išvengti. Išėjimo galia labai apribota – 10 W arba mažiau. Neseniai pateiktoje CARY CAD-300EI triodinio stiprintuvo apžvalgoje matėme išmatuotus 3 % THD esant 9 W galiai, nors stiprintuvas kainuoja 3400 svarų ir dar reikia nupirkti pradinį stiprintuvą.“
Mano nuomonė tokia pati – lempinius išlydėjau 1975-ais ir prie jų nebegrįšiu.
Didieji JBL 4350 Cortez džiazo klube, Mito, Japonija:

-
This reply was modified 4 years ago by
Belas.
November 15, 2022 at 23:00 in reply to: Rinktis vienos, dviejų ar su daug dažnių juostų kolonėles? #8980Tokio ruporo efektyvumas VD ir AD srityje liko toks, kokį turi sumontuotas plačiajuostis garsiakalbis. Iškraipymų lygis nepasikeitė. Dažninė prasiplėtė ŽD kryptimi, tačiau ŽD srityje dažninė palyginti netolygi. Ilgame 3 m rupore atsirado garso užvėlinimas. Nors pasirinktas palyginti aukštas (40 Hz)ruporo žemiausias darbo dažnis, gavosi didelės kolonėlės. Iš dalies konstrukciją galima sumažinti išnaudojant patalpos kampo “ruporą”, kurį sudaro kolonėlės ruporas, sienos ir grindys. Garso tembro išlyginimui buvo panaudoti korekciniai filtrai. Tokiai sistemai reikia didelio kambario, garso kokybė taip pat priklausys nuo pastatymo vietos. Kitame kambaryje sistema išsiderintų ir ją reikėtų iš naujo suderinti arba perkonstruoti.
Kokių rezultatų pavyko pasiekti sistemos konstruktoriams?
Sistema leido praplėsti žemųjų dažnių atkūrimą maždaug viena oktava. Kadangi tokiose sistemose naudojami garsiakalbiai su labai lengvomis membranomis ir stangriomis pakabomis, net nedidelių gabaritų plačiajuosčių garsiakalbių jautris būna palyginti didelis (apie 94 dB/W/m). Praplėtus ŽD atkūrimą ruporu, tokia FR sistema gali sužavėti daugelį muzikos mylėtojui.Ar sistema turi rezervų?
Jautrį galima padidinti papildomai sukonstravus priekinį ruporą. Tokių teko matyti, tačiau jautrio padidinimas nebus ženklus. Dar padidės sistemos dažninės netolygumas, o palyginti gležnas plačiajuostis negalės atlaikyti padidėjusį akustinį apkrovimą. Plačiajuostės sistemos maksimalus SPL gali siekti maždaug 107 dB – toks šiuolaikinių poreikių pilnai patenkinti negali. Kartais konstruktoriai FR sistemose sumontuoja papildomą aukštųjų dažnių garsiakalbį, naudoja subvuferį, bet tai bus nebe plačiajuostė, o daugiajuostė sistema.Matome, kad pagerinti galima tik tam tikrus FR sistemos parametrus, o kiti trūkumai – ribotas dinaminis diapazonas, palyginti prasta garso sklaida, dideli iškraipymai, apribota dažninė ch-ka išlieka. Inžineriškai minimalistinis tipas su atbuliniu ruporu gali patikti garso atkūrimo sistemų (GAS) naudotojams, tačiau įrašų studijose tokio tipo kolonėlių nepamatysite.
Išvados:
– plačiajuostėms sistemoms nereikalingi dažnių dalytuvai;
– sistemos su ruporais yra sudėtingos, gremėzdiškos ir brangios;
– plačiajuostės AS negali užtikrinti šiuolaikinių muzikos įrašų atkūrimo reikalavimų.-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
Belas.
November 14, 2022 at 23:24 in reply to: Kolonėlių VD jautrio mažinimas panaudojant L-pad daliklį #8975Žemųjų dažnių elektronikos grandynuose rezistorių parazitiniai parametrai turi nedidelę įtaką, todėl galima naudoti beveik visų tipų rezistorius. AS filtruose teka didelės srovės, todėl rezistorių galia parenkama su atsarga. Eksperimentuojant, AS filtrų ateniuatorių rezistoriai gali būti 1 Vato arba galingesni. Būna patogu pajungti tinkamo nominalo galingą vielinį potenciometrą, o suderinus filtrą išmatuoti potenciometro pečių varžas ir parinkti artimų nominalų nuolatinius rezistorius. Rezistorių galia priklauso nuo atitinkamo AS modulio galios – jūsų atveju tai mažos galios AD modulis, todėl L-pad ateniuatoriui tinka 1-2 W rezistoriai. Didesnės galios rezistoriai taip pat tinkami. Galite naudoti bet kurio gamintojo vielinius rezistorius.
Rezistorių kainyno iš Lemona fragmentas:

-
This reply was modified 4 years ago by
Belas.
Žemiausiųjų dažnių atkūrimui reikalingi ilgi ruporai su didele burna. Paminėtos Klangfilm Bionor yra atviro tipo kolonėlės kinui su didele priekio panele ir nedideliu priekio ruporu. Toks ruporas dirba nuo palyginti aukštų dažnių, dažninėje atsiranda kupra kino ekrano slopinimui kompensuoti. Ruporas taip pat pagerina garso sklaidos kontrolę, salėje tolygiau paskirstomas garsas. Trumpus priekio ruporus plačiai naudojo Altec Lansing ir kiti kino aparatūros gamintojai.
Paveikslėlyje ŽD kolonėlė su priekio ruporu. Dažninėje matyti pakilimas dėl priekio ruporo, tą zoną pažymėjau spalva:
Tannoy Westminster kolonėlėse taip pat matome nedidelį priekio ruporą, bet namų aparatūroje priekio ruporų naudoti nereikėtų.

Jūsų nuotraukoje posto pradžioje kolonėlė su priekio ruporu, AS dažninė nebus glotni, girdėsime paryškintus ŽD modulio aukštesniuosius dažnius. Siekiant subalansuoto garso rekomenduočiau rinktis konstrukcijas su FA be priekio ruporų.
Altec Lansing Model-19 kolonėlės buvo skirtos garso kontrolei studijose, salių įgarsinimui, o taip pat klausyti muziką įprastuose kambariuose. Šiose AS taip pat pro-serijos garsiakalbiai, bet ŽD modulyje priekio ruporo nėra.
Antroje Jūsų nuotraukoje AS su plačiajuosčiu ir ruporu. Plačiajuostis garsiakalbis spinduliuoja į priekį, o ruporas iš garsiakalbio galo sustiprina žemųjų dažnių atkūrimą. Tokia konstrukcija vadinama BLH (Back Loaded Horn).

Tai plačiai naudojamas būdas priversti plačiajuostį atkurti platesnę dažnių juostą. Plačiajuosčiai vilioja paprastumu, nereikia filtrų, palyginti didelis efektyvumas, tačiau vienas garsiakalbis kokybiškai atkurti muzikos įrašų negali. Platybėse begalė BLH projektų, bet tai sudėtinga konstrukcija. Galima skirti dešimtmetį, kol galiausiai paaiškėja esminis konstrukcijos trūkumas – garsas iš ruporo ateina pavėlavęs, nebėra koherentiškumo. Ruporas padidina akustinį slopinimą, tačiau dėl vėlavimo tokių AS žemieji nėra tamprūs.
Taisyklė nesikeičia – ruporo burnos perimetras lemia žemiausiųjų dažnių atkūrimą. Nors dažninė prasiplečia, žemiausios muzikos oktavos arba dviejų iš AS su plačiajuosčiu nesitikėkite.-
This reply was modified 4 years ago by
Belas.
October 28, 2022 at 11:50 in reply to: Kolonėlių VD jautrio mažinimas panaudojant L-pad daliklį #8930Paklaida bus nereikšminga įrašius nominalią 8 Omų garsiakalbio varžą, išmatuotą 9,1 ar 10 Omų varžą.
-
This reply was modified 4 years ago by
Belas.
Japonijos JAZZKISSA Dojihouse SUZUKA klube muzika skamba iš YL Acoustics 5-juosčių ruporinių kolonėlių, kuriose žemuosius iki 130 Hz atkuria 7 m ilgio ruporinis modulis iš betono D-1250SS, viduriniuosius 130 – 500 Hz ruože – D-75000 su MB70, 500Hz – 2500 Hz juostoje dirba D-55000 + MB150, 2500Hz – 7000 Hz atitinkamai D-35000 + CO1500, o pačius aukščiausius atkuria D-18000.
Ši GAS pusiau aktyvinė su Accuphase F-5 krosoveriu žemiesiems ir 500, 2500, 7000 Hz pasyviniais filtrais.

Sužinojau, kad dar vienas LT audiofilas nori turėti panašias į “Endorphin” P-17 kolonėles iš lampizator.eu su plačiajuosčiais atvirame korpuse. Šiame projekte žemiausius dažnius atkuria didelio jautrio 15″ garsiakalbis nedideliame atvirame korpuse. Bičiuliai tikisi gero garso už pigiai, planuoja klausyti su lempiniais stiprintuvais, bet tai nenutiks.
Nuotraukoje “Endorphin” P-17 (nuotrauka iš paminėto tinklapio):

Projektas man priminė Festivals. Šis radijo imtuvas buvo sukurtas 1958, o pavadinimas skirtas “jaunimo ir studentų pasauliniam festivaliui” paminėti. Festivals buvo puikiame korpuse su 4 plačiajuosčiais atvirame korpuse ir lempiniu stiprintuvu. Būdamas trylikos nueidavau į parduotuvę pavarvinti seilę tokį turėti…
~~~~~~~~~~~~~~
Malonu matyti akustikos srityje dirbančius! Jei tikslas yra atkurti muziką, sunku būtų sugalvoti šleivesnį kelią. Atrodytų paprasti projektai su plačiajuosčiais tampa brangūs, įsitraukus nebegali sustoti; Auratone 5C konstrukcija per paprasta ir per pigu, Fostex – atsibodę, geresnių Lowther garsiakalbių sunku nusipirkti, o dar Voxativ plačiajuosčiai su elektromagnetais! Net tada nenustosi tikėti, kad Muziką išgirsti bus galima nusipirkus Feastrex D6 plačiajuosčius už dvitešimt tūkstančių ir pasigaminus korpusus su galiniais ruporais…Technikoje, o ir GAS srityje svarbiausia yra struktūra. Plačiajuosčiai vilioja paprastumu, nereikia filtrų, bet tokie garsiakalbiai netenkina Akustikos reikalavimų šiuolaikiniams įrašams atkurti. Pajungus daugiau garsiakalbių projektas praranda paprastumą ir tada antruoju galu visiškai atsisuka į mokslą. Žinoma, lempinis stiprintuvas prastos kolonėlių su daug plačiajuosčių schemos sugadinti nebegali, bet lempos nėra lazda pasiremti. Sakyčiau, gaunasi specifinė sritis – “meninė akustika”, leidžianti sakyti – “man toks garsas patinka”. Galima taip šnekėti, kol kažkas nepaprašys uždėti paklausyti didesnės sudėties orkestro arba sunkiojo roko įrašų.
AM radijo laikais klausėme garso iš dėžių su plačiajuosčiais ir su lempiniais stiprintuvais. Atsiradus FM, garsiakalbiai nukeliavo į dėžes su specializuotais garsiakalbiais. Geresnį garsą girdėdavome kino salėse, nes ten buvo stiprūs žemadažniai ir aukštuosius atkuriantys ruporai su kompresiniais garsiakalbiais. Ši schema išliko iki šių laikų.
Tėviškėje turime dešimtmetį užstrigusius plačiajuosčių srityje, o kiti AS konstruoja su Tannoy koaksialiniais. Jei knygoms skaityti laiko nėra, galima susitikti su pasigaminusiais AS su plačiajuosčiais uždaruose ir atviruose korpusuose, su vienu ar su keliais garsiakalbiais. Paklausius būtų lengviau pasirinkti kelią į kokybišką garsą.
Nuotraukoje projektas su Lowther DX55 plačiajuosčiais KleinHorn tipo ruporuose. Puikus stiprintuvų specialistas Nelson Pass buvo užsikrėtęs pasigaminti geras AS. Akustikoje žinių trūko, todėl iš šios srities pasitraukė ir kolonėlių nebegamina.

-
This reply was modified 3 years, 9 months ago by
Belas.
-
This reply was modified 3 years, 11 months ago by
-
AuthorPosts