Forum Replies Created
-
Posts
-
Pasaulyje daug įvairiausių OB kolonėlių.
Paveikslėlyje 6 skirtingos AS-lentos. Išskirčiau Jamo R 909 pramoninį projektą, kuris palyginti senas ir neblogai ištyrinėtas. Mano vertinimu, Jamo R 909 sukonstruotos gerai; du 15” specialiai šiam projektui gaminami ŽD garsiakalbiai, 5,5” Seas VD su magnio membranomis, modifikuoti ScanSpeak Revelator aukštadažniai storoje priekio panelėje su špižiaus rėmu. 63 kg svorio kolonėlių pora kainavo apie 12 tūkstančių. Palyginti nebrangios, R 909 esu mates Vilniuje, bet kaži ar kas nors jas nupirko. Pardavėjai nenoriai demonstruodavo Jamo R 909 ir čia gali būti dvi priežastys – prasta patalpa arba pirkėjus nuviliantis garsas. Plačiau Jamo R 909 pristatytos e-žurnale 6moons, kur straipsnio autorius aprašo džiaugsmą ir nusivilymus.
Teorija nurodo kokio dydžio turi būti priekio lenta norimam žemiausiam dažniui atkurti. Muzikos atkūrimui OB lenta turi būti didelė, todėl mažos OB vadovėliuose nenagrinėjamos. Taip pat nesunku suprasti kodėl nėra parametrų matavimo metodikų – muziką klausome namie, mažųjų OB darbas neatsiejamas nuo atspindžių, kambaryje atsiranda daug parazitinių garsų, todėl matavimai tampa mažaverčiai. Mažųjų OB gamintojai dažninės matavimų paprastai nepateikia, o jei kažkur Stereophile laboratorijoje matome išmatuotą OB dažninę, galima pažiūrėti kaip atkuriami AD, bet svarbiausių žemųjų atkūrimo nei kambaryje, nei akustinėje kameroje dažninė neparodo. Krintančią OB dažninę būtų galima išlyginti korekcijomis, tačiau tam reikalinga didelė akustinės galios atsarga. Turime nepamiršti, kad elektroninė dažninės korekcija gadina fazinę charakateristiką, sumažina dinaminį diapazoną. Paveikslėlyje kairėje matėme amerikiečio Z. Linkwitz Orion, kuri komplektuojama su specialiu krosoveriu-ekvalaizeriu dažninei išlyginti.
Mažųjų OB nepamatysime muzikos įrašų studijose, tokių negamino didieji gamintojai WE, RCA, Altec, JBL. Nebent tai būdavo į radijo tašką panašios OB su nedideliais plačiajuosčiais vidaus ryšiui užtikrinti.
Buitinės GAS rinkoje yra mažųjų OB gamintojų, bet jų nėra daug. Mažosios OB vilioja mažiau patyrusius, todėl tiek daug įvairiausių konstrukcijų, eksperimentų ir garso vertinimų. Man būna sunku suprasti OB sistemų kūrėjų apibūdinimus – atvirosioms kolonėlėms labai svarbu parinkti vietą kambaryje, bet OB kolonėlėms tinka akustiškai neįrengti kambariai. Tokie prieštaraujantys anti-moksliški teiginiai matyt skirti vilioti pirkėjus.
Akustika nesupyks, jei paneles visai nuimsite! Galite nusipirkti išskirtinio dizaino latviškas Bespoke P15 arba prisukti porą 18” garsiakalbių prie medžio tašų. Tokias konstruojantys teigia, kad be panelių kolonėlių garsas būna dar “erdvesnis”.
Lietuvoje plačiausiai buvo aptarinėjamos lentos, kurias nuo 2005 m. gamina šiaulietis *Wytas* (Wyto vardo ir pavardės nežinau).
Kolonėlės maždaug 100 x 50 cm dydžio, Wyto lentos dvijuostės, be korekcijų pasyviniuose filtruose. Techninių parametrų konstruktorius nepateikia, bet sakydavo, kad jo kolonėlės atkuria nuo 30 Hz. Tai prieštarauja teorijai, o platesnę diskusiją su lentų autoriumi rasite Elektronika.lt forume čia.
Esame matę tokias Wyto lentų nuotraukas:
Žemuosius atkuria Eminence Alfa-15A o aukštiesiems naudojamas nedidelis kupolinis.
Mažose OB dažnai matome Eminence Alfa-15A. Štampuotos skardos korpuse garsiakalbis nebrangus, turi 38 mm diametro ritę, ferito magnetą, nedidelę (3,8 mm) maksimalią darbinę eigą ir aukštą bendrąją kokybę (Qts=1.26). Aukštas Qts pagerina nedidelių OB žemųjų dažnių atkūrimą, tačiau parodo silpną motorą, didesnį garso kompresavimą, menkas dinamines galimybes ir didesnius iškraipymus.Garsas iš OB kolonėlių gali būti labai geras, bet yra sąlyga – skydas turi būti labai didelis. Didelėje kino salėje už ekrano stovėdavo kolonėlės su atviro tipo žemųjų dažnių moduliu ir ruporais AD atkurti.
Klangfilm Bionor
Patyrę Audiofilai tokių norėtų, bet reikia daug vietos pastatyti. Stereo garsui atkurti reikia dviejų ir didelio kambario. Palyginti nedidelis priekinis ruporas buvo reikalingas kompensuoti ekrano slopinimą, bet namie geriau tiktų Klangfilm Eurodyn be ruporų ŽD moduliuose.
Kodėl reikalingi dideli skydai?
ŽD garsiakalbio membrana garsą spinduliuoja į abi puses. Į priekį judanti membrana orą spaudžia, o tuo pačiu metu antroji membranos pusė orą siurbia ir oro slėgiai viens kitą kompensuoja, susinaikina. Techniškai, garso bangos iš abiejų membranos pusių yra vienodos amplitudės, tačiau priešingų fazių. Kadangi žemųjų dažnių bangos ilgis skaičiuojamas metrais, netgi didelio žemadažnio garsiakalbio membrana akustiškai yra maža. Akustika sako, kad mažas spinduliuotuvas garsą spinduliuoja visomis kryptimis, todėl ŽD ruože yra sąlygos priešingų fazių garso bangoms apsijungti ir susinaikinti. Sakome, kad vyksta akustinis trumpinimas. Norint išvengti akustinio trumpinimo, priekio panelė turi būti labai didelė. Grubiai vertinant, OB kolonėlių panelės perimetras turi būti maždaug tokio ilgio kaip žemiausio atkuriamo dažnio garso bangos ilgis.Atsiverčiau 1978 m. vakarietiškos aparatūros VFR katalogą High Fidelity Jahrbuch, 9, kuriame visos to laiko Spendor kolonėlės. BC1 buvo SP1 pirmtakas, kainavusios 1098 DM (1948 DM su stovais) VFR doičmarkių. Didžiosios BC III 4-juostės su 23 cm žemadažniu buvo gaminamos kelis metus be pakeitimų.
Lapo apačioje komentaras parodo gamintojo dėmesį kokybei, ten deklaruojami griežtai išmatuoti parametrai. Spendor buvo tikras Hi-Fi kolonėlių gamintojas.
3-juostės Spendor su 8″ žemadažniais tebegaminamos. SP1 kolonėlių reikšmingas atnaujinimas buvo atliktas 2011-ais, kai rinkoje pasirodė SP1 2R2. Čia jau matome kupolinį VD garsiakalbį, o viduje – patobulintus filtrus.
Spendor SP1 2R2 (2011)
Deklaruojami SP1 2R2 parametrai:
Description: 3-way stand mounting loudspeaker
Enclosure type: Reflex
SHF drive unit: 22mm wide-surround dome with fluid cooling
HF drive unit: 38mm soft dome with copper shaded pole
LF drive unit: Spendor 210mm polymer cone
Sensitivity: 88dB for 1 watt at 1 metre
Crossover point: 2.8 kHz, 13 kHz
Frequency response: 55 Hz to 20 kHz ± 3dB anechoic
Typical in-room response: -6dB at 45 Hz
Impedance: 8 ohms nominal
Impedance minimum: 7 ohms
Power handling: 150 watts unclipped programme
Terminals: Gold 2/3 way binding posts bi-wired
Cabinet (HxWxD): 635 x 300 x 300mm, Weight: 18 kg eachSpendor SP1
Anglų Spendor istorija turtinga. Suklestėjo 7-ajame dešimtmetyje, gamino nedideles kolonėles studijoms ir į namus. Produkcijos nebuvo daug, bet jiems pavyko įsitvirtinti. Apie 1983 m Spendor pagal licenciją gamino BBC Rogers LS 3/5A monitorius, kurie aprašyti čia. Licencija gaminti LS 3/5A nebuvo parduodama bet kuriam norinčiam, bet Spendor įkūrėjas Spencer Hughes buvo patikimas, pats dirbęs BBC LS 3/5A kolonėlių kūrėjų komandoje.
Trijuostės SP1 sukonstruotos išlaikant BBC tradicijas ir tikriausiai buvo paskutinis Spencer Huges projektas. 1984 metų kataloge nurodyta 900 USD kaina už SP1 porą ir 450 USD už Spendor LS3/5A porą. Už 900 buvo galima nusipirkti JBL 4312 monitorius arba KEF 103.2, o didesnės už SP1 Klipsch LaScala tada buvo pigesnės. Tai rodo Spendor pozicijų rinkoje tvirtumą.
Akustikos srityje 70-aisiais Anglijoje buvo daug inovatyvių projektų. Pasaulio rinka sparčiai judėjo link mažųjų kolonėlių, o Celestion siūlė modernių garsiakalbių geroms-nedidelėms kolonėlėms sukonstruoti.
SP1 yra kompaktiškos trijuostės su 8“ žemadažniu korpuse su FA. Spendor SP1 žemadažnis buvo savos gamybos, bet VD ir AD garsiakalbiai buvo 4,5 cm diametro Celestion HF 1300 ir 19 mm super-tviteris Coles 4001 . Tokius matydavome brangiuose angliškuose IMF TLS 80 monitoriuose ir ne tik. Visiems tada rūpėjo kaina, todėl buitiniai garsiakalbiai buvo paprastos konstrukcijos ir nebrangūs. Reikėjo dešimtmečio, kol rinkoje atsirado geresnių su kupolais iš šilko, su žiedo formos membranomis, juostiniai ir dar kitokie aukštadažniai. Spendor SP1 kolonėlėse aukštadažnių membranos iš Melinex. Tai poliesteras turintis palyginti didelius iškraipymus aukščiausiame darbo dažnių ruože, o SP1 kolonėlėse Coles 4001 garsiakalbis dirba būtent nuo labai aukštų dažnių (skyrimo dažnis yra 13 kHz).
Šiais laikais rinkoje yra didelis žemųjų dažnių garsiakalbių pasirinkimas. Mažo jautrio garso monitoriuose plastiko membranas kupoliniuose garsiakalbiuose pakeitė impregnuotas šilkas arba aliuminis. Aukščiausio lygio buitinių kolonėlių AD moduliuose matome berilį, dirbtinį deimantą ir kitokias šiuolaikinėmis technologijomis pagamintas membranas, todėl galima sukonstruoti geresnes už anų laikų „legendines“ LS 3/5A arba SP1. Geroji žinia ta, kad kažkada sumokėję 800, muziką galite klausyti dešimtmečius ir parduoti Spendor SP1 už tiek pat.Kodėl kažkurios AS muziką atkuria taip gerai, kad tampa studijiniais monitoriais, o daugelis kitų tėra eilinė prekė? Kuo gi skiriasi LS3/5A uždarame korpuse nuo analogiškų AS?
Pagrindinis skirtumas yra filtrai. Čia Jim Rogers buvo pionierius, paprasčiausiai dvijuostei uždarame korpuse panaudojęs selektyvius filtrus su papildomomis korekcinėmis grandinėmis. Konstruojant uždaras AS, sprendžiame lygtį su vienu nežinomuoju, ieškome optimalaus korpuso tūrio, tačiau LS3/5A konstrukcijoje inžinierius teisingai pasirinko dėžės proporcijas, gerai sugrupavo draiverius, pasistengė sumažinti parazitinius atspindžius. Filtrų konstrukcija labai gera, jiems skirta daug vietos, racionaliai parinkti komponentai.
Kitas labai svarbus dalykas yra garsiakalbiai. Garsiakalbius būtų galima net į 1-ąją svarbos eilę perkelti, bet su tais pačiais KEF B110 + T27 buvo gaminama daug AS, o didžiausios sėkmės kažkodėl sulaukė LS3/5A.
Aukštesnės eilės filtrai leidžia geriau išnaudoti draiverius, praplėsti jų naudojamą dažnių ruožą ir sumažinti AS iškraipymus. Papildomos koregavimo grandinės padidina dažninės tolygumą, sumažina fazinės ch-kos pulsavimus ir išlygina AS varžos kreivę. Visa tai pagerina galios stiprintuvų darbą.Reiktų pridurti, kad uždariems korpusams tinkančių ŽD draiverių reikalavimus pirmieji suformulavo amerikiečių ADS (Analog and Digital Systems). ADS gamino daug gerų AS, jų filtrai irgi buvo geresni už konkurentų. Į ADS panašias dvijuostes Europoje gamino vokiečių Braun.
Pabaigoje LS3/5A draiverių aprašymai.
Monitoriuose buvo naudojami KEF draiveriai, nes anuomet tai buvo inovatyvi firma, savo produkcijoje naudojusi naujausias medžiagas ir pažangias technologijas. 5″ žemadažnio KEF B110 membrana iš gumuoto polistireno, papildomai sustiprintu Plastiflex’u. Tokią membranų medžiagą KEF vadino Acoustilen ir tai užtikrino glotnią B110 draiverių dažninę ch-ką. Šis draiveris buvo gaminamas labai ilgai (18 metų).
KEF B110 (SP1003) parametrai. Arba čia.
Aukštadažnis KEF T27 (SP1032) turėjo 3/4″ dydžio membraną. Tokio dydžio užteko reikiamam SPL gauti, o svarbiausia, 19 mm dydžio membrana turėjo labai gerą sklaidą, gerai atkurdavo aukščiausiuosius dažnius. T27 membrana buvo gaminama iš Melinex plastiko. Parametrai čia. Tai buvo 196x-ieji, o taip pat ir vėlesnis periodas, kai patys KEF gamino daug kolonėlių.KEF B110 ir B27 esu tyrinėjęs – tokie buvo mano 4-juostėse IMF TLS-80 IIa.
Ar dabar gaminami serijiniai draiveriai yra prastesni?
Tikrai ne! Yra geresnių, turime platų garsiakalbių ir kolonėlių konstrukcijos schemų pasirinkimą.
Ar galima susikonstruoti analogišką LS3/5A monitoriams AS su gaminamais garsiakalbiais?
Geresni garsiakalbiai ir naujausi projektavimo metodai leidžia sukosntruoti geresnes už LS3/5A mažų gabaritų lentynines kolonėles, bet Rogers LS3/5A nusipelnė ypatingos pagarbos.Apie LS3/5A daug informacijos platybėse, bet įdomu nuo ko viskas prasidėjo, kokie filtrai buvo pirmosiose kolonėlėse.
Bazinė supaprastinta (be AD reguliatorių) schema buvo tokia:
Krosoveris sudėtingas, turintis 18 dB/okt. slopinimą.
Detalesnį aprašymą radau itališkame žurnale:
Per 45 metus prikonstruota ir prigaminta daugybė LS3/5A, todėl nagrinėti visas modifikacijas ir gamintojus prasmės nėra. Žemiau laiko tunelyje matome visus LS3/5A gamintojus:
Net gamybos pradžioje LS3/5A buvo brangios. 1977 m. šios mažylės (19x17x30 cm, 5,3 kg) kainavo 430 USD ir nuolat brango. 2007-ųjų gamybos pora kainavo 1695 USD, o dabar e-bay už pirmųjų leidimų porą prašoma 7000 USD. Šių AS vertė išlieka stabili, kokybiškos poros kaina svyruoja apie 2500 USD.
Pažvelkime į LS3/5A specifikaciją giliau. Taip kolonėles pristato Stereophile:
Description: Two-way, sealed-box, stand-mounted loudspeaker.
Drive-units: 0.75″ (25mm) Mylar-dome tweeter, 4.5″ (110mm) Bextrene-cone woofer.
Crossover frequency: 3kHz. Crossover slopes: not specified.
Frequency response: 80Hz-20kHz ±3dB at 1m with grilles on.
Sensitivity: 82dB/W/m.
Nominal impedance: 16 ohms (1977-1984); 10 ohms (1989 onward).
Amplifier requirements: 50W maximum.
Dimensions: 12″ H by 7.5″ W by 6.25″ D. Enclosure volume: 5 liters. Weight: 11.7 lbs each.
Price: $430/pair (1977), $450/pair (1984), $650/pair (1989), $999/pair (1993), $1295/pair (1996), $1695/pair (2007).
Approximate number of dealers: 60 (1993).
Manufacturers: Rogers Loudspeakers Ltd., Mitcham, Surrey, England (1977, 1989); Spendor loudspeakers, Redhill, Surry, England (1984); Harbeth Acoustics, Haywards Heath, West Sussex, England (1993). KEF, Maidstone, Kent, England (1996). Stirling Broadcast, Somerset, England.
Taip atrodo šiuo metu Stirling Broadcast (U.K.) gaminamos LS3/5A, kainuojančios apie 2000 USD:
BBC LS3/5A: 45 metai rinkoje
Yra proga prisiminti ir apžvelgti senas kolonėles, kurios iki šiol naudojamos namie ir studijose. Tai nykštukinės (~5 ltr.) dvijuostės uždarame korpuse LS3/5A.
Jim Rogers 1974-aisiais pristatė projektą, o BBC (British Broadcasting Corporation) šį projektą pavadino LS3/5A. Konstrukciją lydėjo išskirtinė sėkmė, kolonėlės tapo klasikiniais artimojo studijiniais monitoriais, muziką klauso tūkstančiai melomanų.
Rogers/BBC pilnas LS3/5A aprašymas čia.
Matome iki tol nematytą filtrą – norint pagerinti garso kokybę, sumažinti iškraipymus ir išlyginti dažninę, BBC inžinieriai 1975-ais sukonstravo aukštos eilės filtrus su koregavimo grandynais.
Įdomu tai, kad buvo išmatuoti šių mažylių intermoduliaciniai iškraipymai. Šiuolaikiniai gamintojai pateikti tokių parametrų nesivargina.
Privačioje diskusijoje bičiulis parašė –
Įrašas buvo ir bus visa ko konstanta. Paleisk purviną Sex Pistols albumą ant geros sistemos ir tas purvas tik dar labiau bus pabrėžtas. Čia lyginant su suteptomis kelnėmis. Jei nežymiai išsimozojai gal ir nepastebėsi, bet išpurvintą vietą pakišk po mikroskopu ir pamatysi baisų vaizdelį.Žmonės dažnai suplaka muziką su įrašų atkūrimu, muziką jie nori atskirti nuo garso, meno negali atskirti nuo technikos. GAS turi atkurti kas buvo įrašyta ir kas signalo šaltinyje išlikę, todėl bet kuris įrašas mums yra konstantė, etalonas. Jei žmogus ieško “muzikalios” aparatūros, reiškia jis “kompozitorius”, nenori mokytis arba pripažinti suklydęs.
Muzika yra garsas, o bendras dalykas čia būtų baltasis triukšmas. Abejojančių paklausčiau – ką girdėtume, jei vienu metu klausytume 10 simfoninių orkestrų ir dar daugiau grojančių džiazmenų?
– Triukšmą, o nutilus muzikantams girdėtume tylą.
Štai ką turime atkurti, nes į triukšmo-tylos diapazoną papuola vienišas dainininkas, styginis kvartetas, simfoninis ar pučiamųjų orkestras. Jei GAS atkurs triukšmą ir tylą, reiškia atkurs visus muzikos įrašus. Žinoma, įrašų/studijų galimybių ribose, nes patrankos šūvio, griaustinio, ar ugnikalnio išsiveržimo dinamikos mikrofonai įrašyti negali. Neįrašytume ir audros, nes mikrofonai nepritaikyti stipriam vėjui.
GAS testuojame triukšmo signalais. Parametrai taip pat dažniausiai išmatuojami paduodant sugeneruotą triukšmą. Matuojant dinaminį diapazoną stiprintuvo įėjimas būna užtrumpinamas ir tada vidiniai elektroninės aparatūros triukšmai parodo garso sistemos galimybes atkurti tylą. Šiuolaikinių įrašų garsumo diapazonas siekia maždaug 120 dB, todėl GAS dinaminis diapazonas taip pat turi būti apie 120 dB. Patirtis sako, kad atkurti tylą taip pat sunku kaip ir garsiausią įrašo epizodą.
Kodėl triukšmo nenaudojame perklausose?
Triukšmas leidžia įvertinti dažninę ir iškraipymus, bet mūsų klausai tai per sudėtingas signalas. Treniruotai klausai triukšmo atkūrimas gali daug pasakyti, bet dažniau naudojame muzikos įrašus. Tokie mažiau vargina, bet reikia naudoti įvairių įrašų komplektą, skirti daugiau laiko. Sunkiojo roko ar metalo įrašai yra geras testavimo šaltinis, bet daugumai buitinių GAS atkurti tokią muziką būna sunkus uždavinys, reikia patirties įvertinti įrašą, testavimas sudėtingesniu signalu labiau mus vargina.Studija be abejo svarbu, koks ten techninis potencialas, bet taip pat svarbu kas už pulto sėdi. Ne visi garso inžinieriai yra genijai ar turi super išlavintą klausą.
Ar reikalinga aukšto lygio sistema jei įrašo kokybė prasta? Jei reikalinga, ką tai duotų?
Jei kalbame ne apie Grožį, o apie įrašų atkūrimą, tada nesvarbu kas už pulto sėdėjo.
Įrašų studijoje susitinka Menas ir Technika. Norėdami įvertinti GAS naudojame diskus, juostas ar failus. Reiškia, esame Technikos zonoje, kur muziką primenantis garsas sklinda nebe iš instrumentų, bet iš virpančių membranų. Jei klausytume tik skaitovo įgarsintų knygų arba tik dainininkų, reikalavimai GAS galėtų būti sumažinti, bet klausant įvairių įrašų, net meniškai nepavykę įrašai reikalauja kokybiškos GAS. Paaiškinimas paprastas – prastų įrašų visuma taip pat sudaro baltą triukšmą, todėl reikalavimai GAS nesikeičia. Reiškia, prieškaryje į šelaką įrašytam Karuzo ar Šabaniauskui atkurti reikia naudoti tokią gerą GAS kaip ir techniškai geram įrašui. Tuolab, šelako plokštelėse gerai girdimas triukšmas ir traškesiai, sudarantys neatskiriamą signalo visumą. Kaip atkurti baltąjį triukšmą pasako mokslas, bet muzikos grožis ir mūsų mėgstama muzika turi būti už diskusijos apie GAS ribų.
