Forum Replies Created
-
Posts
-
Kodėl kažkurios AS muziką atkuria taip gerai, kad tampa studijiniais monitoriais, o daugelis kitų tėra eilinė prekė? Kuo gi skiriasi LS3/5A uždarame korpuse nuo analogiškų AS?
Pagrindinis skirtumas yra filtrai. Čia Jim Rogers buvo pionierius, paprasčiausiai dvijuostei uždarame korpuse panaudojęs selektyvius filtrus su papildomomis korekcinėmis grandinėmis. Konstruojant uždaras AS, sprendžiame lygtį su vienu nežinomuoju, ieškome optimalaus korpuso tūrio, tačiau LS3/5A konstrukcijoje inžinierius teisingai pasirinko dėžės proporcijas, gerai sugrupavo draiverius, pasistengė sumažinti parazitinius atspindžius. Filtrų konstrukcija labai gera, jiems skirta daug vietos, racionaliai parinkti komponentai.
Kitas labai svarbus dalykas yra garsiakalbiai. Garsiakalbius būtų galima net į 1-ąją svarbos eilę perkelti, bet su tais pačiais KEF B110 + T27 buvo gaminama daug AS, o didžiausios sėkmės kažkodėl sulaukė LS3/5A.
Aukštesnės eilės filtrai leidžia geriau išnaudoti draiverius, praplėsti jų naudojamą dažnių ruožą ir sumažinti AS iškraipymus. Papildomos koregavimo grandinės padidina dažninės tolygumą, sumažina fazinės ch-kos pulsavimus ir išlygina AS varžos kreivę. Visa tai pagerina galios stiprintuvų darbą.Reiktų pridurti, kad uždariems korpusams tinkančių ŽD draiverių reikalavimus pirmieji suformulavo amerikiečių ADS (Analog and Digital Systems). ADS gamino daug gerų AS, jų filtrai irgi buvo geresni už konkurentų. Į ADS panašias dvijuostes Europoje gamino vokiečių Braun.
Pabaigoje LS3/5A draiverių aprašymai.
Monitoriuose buvo naudojami KEF draiveriai, nes anuomet tai buvo inovatyvi firma, savo produkcijoje naudojusi naujausias medžiagas ir pažangias technologijas. 5″ žemadažnio KEF B110 membrana iš gumuoto polistireno, papildomai sustiprintu Plastiflex’u. Tokią membranų medžiagą KEF vadino Acoustilen ir tai užtikrino glotnią B110 draiverių dažninę ch-ką. Šis draiveris buvo gaminamas labai ilgai (18 metų).
KEF B110 (SP1003) parametrai. Arba čia.
Aukštadažnis KEF T27 (SP1032) turėjo 3/4″ dydžio membraną. Tokio dydžio užteko reikiamam SPL gauti, o svarbiausia, 19 mm dydžio membrana turėjo labai gerą sklaidą, gerai atkurdavo aukščiausiuosius dažnius. T27 membrana buvo gaminama iš Melinex plastiko. Parametrai čia. Tai buvo 196x-ieji, o taip pat ir vėlesnis periodas, kai patys KEF gamino daug kolonėlių.KEF B110 ir B27 esu tyrinėjęs – tokie buvo mano 4-juostėse IMF TLS-80 IIa.
Ar dabar gaminami serijiniai draiveriai yra prastesni?
Tikrai ne! Yra geresnių, turime platų garsiakalbių ir kolonėlių konstrukcijos schemų pasirinkimą.
Ar galima susikonstruoti analogišką LS3/5A monitoriams AS su gaminamais garsiakalbiais?
Geresni garsiakalbiai ir naujausi projektavimo metodai leidžia sukosntruoti geresnes už LS3/5A mažų gabaritų lentynines kolonėles, bet Rogers LS3/5A nusipelnė ypatingos pagarbos.Apie LS3/5A daug informacijos platybėse, bet įdomu nuo ko viskas prasidėjo, kokie filtrai buvo pirmosiose kolonėlėse.
Bazinė supaprastinta (be AD reguliatorių) schema buvo tokia:
Krosoveris sudėtingas, turintis 18 dB/okt. slopinimą.
Detalesnį aprašymą radau itališkame žurnale:
Per 45 metus prikonstruota ir prigaminta daugybė LS3/5A, todėl nagrinėti visas modifikacijas ir gamintojus prasmės nėra. Žemiau laiko tunelyje matome visus LS3/5A gamintojus:
Net gamybos pradžioje LS3/5A buvo brangios. 1977 m. šios mažylės (19x17x30 cm, 5,3 kg) kainavo 430 USD ir nuolat brango. 2007-ųjų gamybos pora kainavo 1695 USD, o dabar e-bay už pirmųjų leidimų porą prašoma 7000 USD. Šių AS vertė išlieka stabili, kokybiškos poros kaina svyruoja apie 2500 USD.
Pažvelkime į LS3/5A specifikaciją giliau. Taip kolonėles pristato Stereophile:
Description: Two-way, sealed-box, stand-mounted loudspeaker.
Drive-units: 0.75″ (25mm) Mylar-dome tweeter, 4.5″ (110mm) Bextrene-cone woofer.
Crossover frequency: 3kHz. Crossover slopes: not specified.
Frequency response: 80Hz-20kHz ±3dB at 1m with grilles on.
Sensitivity: 82dB/W/m.
Nominal impedance: 16 ohms (1977-1984); 10 ohms (1989 onward).
Amplifier requirements: 50W maximum.
Dimensions: 12″ H by 7.5″ W by 6.25″ D. Enclosure volume: 5 liters. Weight: 11.7 lbs each.
Price: $430/pair (1977), $450/pair (1984), $650/pair (1989), $999/pair (1993), $1295/pair (1996), $1695/pair (2007).
Approximate number of dealers: 60 (1993).
Manufacturers: Rogers Loudspeakers Ltd., Mitcham, Surrey, England (1977, 1989); Spendor loudspeakers, Redhill, Surry, England (1984); Harbeth Acoustics, Haywards Heath, West Sussex, England (1993). KEF, Maidstone, Kent, England (1996). Stirling Broadcast, Somerset, England.
Taip atrodo šiuo metu Stirling Broadcast (U.K.) gaminamos LS3/5A, kainuojančios apie 2000 USD:
BBC LS3/5A: 45 metai rinkoje
Yra proga prisiminti ir apžvelgti senas kolonėles, kurios iki šiol naudojamos namie ir studijose. Tai nykštukinės (~5 ltr.) dvijuostės uždarame korpuse LS3/5A.
Jim Rogers 1974-aisiais pristatė projektą, o BBC (British Broadcasting Corporation) šį projektą pavadino LS3/5A. Konstrukciją lydėjo išskirtinė sėkmė, kolonėlės tapo klasikiniais artimojo studijiniais monitoriais, muziką klauso tūkstančiai melomanų.
Rogers/BBC pilnas LS3/5A aprašymas čia.
Matome iki tol nematytą filtrą – norint pagerinti garso kokybę, sumažinti iškraipymus ir išlyginti dažninę, BBC inžinieriai 1975-ais sukonstravo aukštos eilės filtrus su koregavimo grandynais.
Įdomu tai, kad buvo išmatuoti šių mažylių intermoduliaciniai iškraipymai. Šiuolaikiniai gamintojai pateikti tokių parametrų nesivargina.
Privačioje diskusijoje bičiulis parašė –
Įrašas buvo ir bus visa ko konstanta. Paleisk purviną Sex Pistols albumą ant geros sistemos ir tas purvas tik dar labiau bus pabrėžtas. Čia lyginant su suteptomis kelnėmis. Jei nežymiai išsimozojai gal ir nepastebėsi, bet išpurvintą vietą pakišk po mikroskopu ir pamatysi baisų vaizdelį.Žmonės dažnai suplaka muziką su įrašų atkūrimu, muziką jie nori atskirti nuo garso, meno negali atskirti nuo technikos. GAS turi atkurti kas buvo įrašyta ir kas signalo šaltinyje išlikę, todėl bet kuris įrašas mums yra konstantė, etalonas. Jei žmogus ieško “muzikalios” aparatūros, reiškia jis “kompozitorius”, nenori mokytis arba pripažinti suklydęs.
Muzika yra garsas, o bendras dalykas čia būtų baltasis triukšmas. Abejojančių paklausčiau – ką girdėtume, jei vienu metu klausytume 10 simfoninių orkestrų ir dar daugiau grojančių džiazmenų?
– Triukšmą, o nutilus muzikantams girdėtume tylą.
Štai ką turime atkurti, nes į triukšmo-tylos diapazoną papuola vienišas dainininkas, styginis kvartetas, simfoninis ar pučiamųjų orkestras. Jei GAS atkurs triukšmą ir tylą, reiškia atkurs visus muzikos įrašus. Žinoma, įrašų/studijų galimybių ribose, nes patrankos šūvio, griaustinio, ar ugnikalnio išsiveržimo dinamikos mikrofonai įrašyti negali. Neįrašytume ir audros, nes mikrofonai nepritaikyti stipriam vėjui.
GAS testuojame triukšmo signalais. Parametrai taip pat dažniausiai išmatuojami paduodant sugeneruotą triukšmą. Matuojant dinaminį diapazoną stiprintuvo įėjimas būna užtrumpinamas ir tada vidiniai elektroninės aparatūros triukšmai parodo garso sistemos galimybes atkurti tylą. Šiuolaikinių įrašų garsumo diapazonas siekia maždaug 120 dB, todėl GAS dinaminis diapazonas taip pat turi būti apie 120 dB. Patirtis sako, kad atkurti tylą taip pat sunku kaip ir garsiausią įrašo epizodą.
Kodėl triukšmo nenaudojame perklausose?
Triukšmas leidžia įvertinti dažninę ir iškraipymus, bet mūsų klausai tai per sudėtingas signalas. Treniruotai klausai triukšmo atkūrimas gali daug pasakyti, bet dažniau naudojame muzikos įrašus. Tokie mažiau vargina, bet reikia naudoti įvairių įrašų komplektą, skirti daugiau laiko. Sunkiojo roko ar metalo įrašai yra geras testavimo šaltinis, bet daugumai buitinių GAS atkurti tokią muziką būna sunkus uždavinys, reikia patirties įvertinti įrašą, testavimas sudėtingesniu signalu labiau mus vargina.Studija be abejo svarbu, koks ten techninis potencialas, bet taip pat svarbu kas už pulto sėdi. Ne visi garso inžinieriai yra genijai ar turi super išlavintą klausą.
Ar reikalinga aukšto lygio sistema jei įrašo kokybė prasta? Jei reikalinga, ką tai duotų?
Jei kalbame ne apie Grožį, o apie įrašų atkūrimą, tada nesvarbu kas už pulto sėdėjo.
Įrašų studijoje susitinka Menas ir Technika. Norėdami įvertinti GAS naudojame diskus, juostas ar failus. Reiškia, esame Technikos zonoje, kur muziką primenantis garsas sklinda nebe iš instrumentų, bet iš virpančių membranų. Jei klausytume tik skaitovo įgarsintų knygų arba tik dainininkų, reikalavimai GAS galėtų būti sumažinti, bet klausant įvairių įrašų, net meniškai nepavykę įrašai reikalauja kokybiškos GAS. Paaiškinimas paprastas – prastų įrašų visuma taip pat sudaro baltą triukšmą, todėl reikalavimai GAS nesikeičia. Reiškia, prieškaryje į šelaką įrašytam Karuzo ar Šabaniauskui atkurti reikia naudoti tokią gerą GAS kaip ir techniškai geram įrašui. Tuolab, šelako plokštelėse gerai girdimas triukšmas ir traškesiai, sudarantys neatskiriamą signalo visumą. Kaip atkurti baltąjį triukšmą pasako mokslas, bet muzikos grožis ir mūsų mėgstama muzika turi būti už diskusijos apie GAS ribų.
Ginčytis dėl esminių principų yra beviltiška, o teoriškai arba pagal išmatuotus parametrus nustatyti, kuris aparatas skambės, o kuris ne – neįmanoma, todėl aš iš karto ir sakiau, kad pasitikiu tik fizikos dėsniais ir savo ausimis (ABX ar AB, jeigu apie ta pati kalbame).
Techninius įrenginius, tame skaičiuje ir GAS, geriausia vertinti parametrais. Galima ir subjektyviai (klausant), bet parametrais yra paprasčiau.
Kastuvo parametrų mažiau, o ekskavatoriui aprašyti reikia daugiau parametrų. Jei kastuvai, ekskavatoriai ar stiprintuvai turi vienodus parametrus, bet vartotojas jaučia skirtumą, reiškia nebuvo įvertinti visi įrenginio parametrai, parametrai buvo išmatuoti skirtingomis metodikomis, neteisingi arba blogai aprašyti. O gal buvo pamiršta ergonimika, daiktas nudažytas netinkama spalva, neįvertintos mados tendencijos.
Hi-Fi laikais plačiai buvo naudojamas garso aparatūros standartas DIN-45500. Apėmė nedidelę dalį aparatūros, bet jei parametrai pagal DIN-45500 buvo geresni, tas aparatas paprastai muziką atkurdavo geriau. Šiuo metu standartų daugybė, didieji gamintojai iš rinkos pasitraukė, mažiesiems būtų sunku atlikti matavimus arba dėl parametrų susitarti. Norint išgyventi šiuolaikinė buitinė aparatūra aprašoma netiksliai, pateikiami iškreipti arba ne pagal metodiką atlikti matavimai. Kalbant apie tą aukščiausią/brangiausią HaiEnd segmentą, darosi madinga parametrų aplamai nepateikti. Ten vyrauja verbalinis aparatūros apibūdinimas, naudojama psichologija, rinkodara, oratoriniai sugebėjimai, apgaulė. Štai kodėl bičiulio Dariaus teiginys yra deguonis šiuolaikinei rinkodarai; skatina pirkti-klausyti-nusivilti-parduoti-pirkti…
Profesionali aparatūra aprašoma plačiau ir tiksliau. Neumann KH 420 garso monitorių aprašymas būtų vienas pavyzdžių, kokių buitinės aparatūros sektoriuje nesurastume:
Kitas Dariaus teiginys taip pat reikalauja komentaro.
Jūs teisus, kad grįžtamieji ryšiai daug kur egzistuoja arba yra sukuriami, bet visų jų poveikis yra neigiamas. Būtų įdomu, jeigu žinote teigiamą pavyzdį, nes aš dar nesusidūriau. Pvz. klimato sistemoje, esant didžiuliam anglies dvideginio kiekiui atmosferoje išimtinai dėl žmogaus veiklos, yra siūloma paleisti milijonus miniatiūrinių palydovų, kurie atspindės Saulės šviesą. Techniškai tai veiks, bet kodėl tiesiog nesumažinus CO2? Šiuolaikinė elektronika iš tiesų yra neįsivaizduojama be grįžtamųjų ryšių, bet dažniausiai todėl, kad bandoma spręsti sukurtas problemas arba maskuojant dizaino klaidas. Ar nevertėtų geriau pašalinti pačią problemą, o ne ją spręsti maskuojančiais triukais, kokiais yra grįžtamieji ryšiai.
Yra priešingai – gamtoje grįžtamieji ryšiai labai paplitę. Be grįžtamojo ryšio šaukštu nepataikytum į burną, nuo saulės apaktum, numirtum persivalgęs saldainių… Paminėtas klimato sistemos reguliavimas milijonais miniatiūrinių palydovų yra dirbtinis. Jei paminėtoje sistemoje grįžtamųjų ryšių nėra, reiškia sistema neveikia kaip galėtų.
Elektronikoje grįtamieji ryšiai pradėti naudoti netrukus po to, kai atsirado lempinis triodas. 1933-iais Amerikos inžinieriams pavyko įrodyti, kad muzika gali būti paversta elektriniais signalais, signalai perduoti laidais ir muzika atkurta taip, kad Vašingtono Konstitucijos salėje tūkstančiai susirinkusių negalėjo patikėti, jog už užuolaidų skamba kolonėlės, bet ne tikras simfoninis orkestras. Pasiekti reikiamą GAS linijiškumą buvo galima tik grįžtamųjų ryšių pagalba.
Šiais laikais GAS rinka užsipildžiusi, o aparatūra atpigusi. Norint uždirbti prigalvojama beprasmių dalykų arba siūloma sugrįžti šimtmečiu atgal prie lempų. Kai kurie namie patys gaminasi lempas, klauso stiprintuvų su vienu tranzistoriumi, šneka apie grįžtamųjų ryšių kenkimą, neigia mokslo pasiekimus. Smagūs užsiėmimai, bet tai nėra kelias į kokybišką muzikos atkūrimą.Dariui ir neskaičiusiems siūlau atsiversti apžvalgą, kurioje aprašytas Muzikos perdavimas iš Filadelfijos į Vašingtoną. Apžvalga čia, o kelios išvados pateiktos Audiofile čia.
Darius parašė –
ši tema, mano nuomone jau išsemta, nes jūsų ir mano filosofija labai skiriasi. Ir tame nematau nieko blogo. Pasikartosiu paskutinį sykį – aš niekada nenorėjau pasakyti, kad jūsų (ar apskritai) aktyvių akustinių kolonėlių sistema yra kažkuo bloga. Priešingai, aš galvoju, kad jūs padarėte geriau, nei dauguma komercinių sistemų, bet kol neišgirdau, lieku prie savo nuomonės, kad perteklinės priemonės nebūtinos, nors tikriausiai duoda norimą rezultatą. Tačiau, sąžiningai žiūrint, turi ir 6 skaičių kainą, kas mano nuomone nėra optimalu (ne veltui paminėjau pirmųjų buitinių kolonėlių šių dienų kainą).
Vartotojams svarbu įrenginio kokybė, kaina, estetika, gabaritai, patikimumas, galimybė parduoti ir dar daug kas. Jei kainą mes išskirsime, tai trukdytų suvokti muzikos atkūrimo dimensiją.
Ši vieta ieškantiems tiesiausio kelio į kokybišką muzikos atkūrimą, o jei norima apžvelgti šiuolaikinės rinkodaros grimasas, pašnekėti apie garso aparatūrą jungiančius kabelius arba kitus mažai svarbius dalykus, diskutuoti galime temoje Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą. Ten taip pat tiktų GAS nagrinėjimą pradėti nuo kainų ar dydžio.Rolling Stones grojo rupiau negu jaunystėje mylimiausi Bitlai, bet buvo ne mažiau mėgiami. Atsiradus galimybei klausyti Doors, Who, Creedence Clearwater Revival, Black Sabath ar Deep Purple, Rolingų muzika įsitvirtino visiems laikams.
Turėjau beveik visus The Rolling Stones LP, o šiandien klausau Remastered using the latest 20 bit technology from original masters geriausių kūrinių rinkinį CD formate. Mano vertinimu, CD skamba geriau negu įrašai vinile.
Ilgiausiai grojanti grupė prieš savaitę neteko Čarli Vatso (Charlie Watts), mušusio būgnus 62 metus.
