Forum Replies Created
-
Posts
-
Ten pat diskusijoje apie ekvalaizerius Audioforumas.lt moderatorius parašė –
“Mes nematome šiuolaikinėse GAS ekvalaizerių ten, kur jie tiktų – kambario korekcijoje, bet matome ekvalaizerių populiarėjimą tarp ausinių mėgėjų, ten kur kambario korekcijos visai nereikia. Kodėl taip vyksta – tik “vėjas atsakys”…Atsakymai paviršiuje ir jie suprantami.
Pažvelkime į išmatuotas ausinių dažnines. Pirmajame paveikslėlyje Sennheiser HD820:
Gal elektrostatinių ausinių dažninė geresnė?
Žemiau Stax SRM-353X išmatuota dažninė:
Elektrostatiniai keitikliai dažninės prasme geriausi, bet dažninė vistiek kažkokia kreiva. Pažvelgus į kelis kartus brangesnes Stax už tūkstančius € glotnios dažninės taip pat nepamatysime…
Kažkada ponas Sankas publikavo straipsnį, kuriame pateikė tokias siektinas ausinių dažninės fliuktuacijų ribas:
Vėliau F. Toole ir S. Oliver iš Harman Kardon nustatė kokia turi būti neutraliai skambančių ausinių dažninė. Matome ne į tiesę panašų grafiką, bet dar vieną elbrusą:
Kreivė primena p. Sanko nustatytų fliuktuacijų vidurkį, bet 20 dB (10 kartų) ausinių dažninės išsibarstymas ruože nuo 1 kHz ir didelis netolygumas netenkintų net DIN Hi-Fi standarto kolonėlėms.
Kodėl ausinių dažninės matavimai duoda tokius neįprastus rezultatus?
Dažninė netolygi, nes inžinieriams reikėjo įvertinti ausinių darbo specifiką ir matavimo paklaidas. Rezultatus iškreipia ausinių pagalvėlės kur neišvengiami rezonansai. Ausinių dažninę matuojame matavimo galvoje, kurioje kažkur mažo diametro kanale įtaisytas mikrofonas. Tai neatitinka metrologinių visakrypčių mikrofonų darbo sąlygų, todėl mikrofono dažninė išsikreipia. Matuojant kolonėlių dažninę rekomenduojama matavimus atlikti toliau nuo garsą atspindinčių plokštumų kur galima pritaikyti „vartų“ technologiją atspindžiams sumažinti, bet ausinėms tai netinka – atspindžiai ausinių pagalvėlių ertmėje ir nuo klausytojo galvos neišvengiami. AS galima išmatuoti akustinėje kameroje, bet ne ausines. Kolonėlių dažninės matavimas standartizuotas, turime galimybę išmatuoti ADCH net kambaryje. Klausymas iš kolonėlių gerai ištirtas, žinome dažninės ir garsumo priklausomybę, yra garsumo kreivių standartai, AS klausome ir matuojame sąlygomis, žinodami ko siekti – tolygi kolonėlių dažninė yra pasiekiamas dalykas, bet matuojant ausinių dažninę dirbtine galva atsiranda dideli rezultatų iškrypimai.
Reikia paminėti, kad klausymas ausinėmis yra dirbtinis dalykas, nes tokio klaysymo režimo gamtoje nesutiksi. O dar skirtingi ausinių veikimo principai, konstrukciniai ypatumai. Mūsų ausys fiziškai skirtingos, todėl užtikrinti vienodas ausinių naudojimo sąlygas neįmanoma; pakreipkite ausines arba per milimetrą atitraukite ir garsas pasikeis žymiai. Štai kodėl ausinių dažninės paklaidos labai didelės, o jų sumažinti galimybių nėra. Turime daug ausinių ir vienintelis būdas suvienodinti tembrą yra ekvalaizeris.
Matome, kad ausinių dažninės matavimai mažai naudingi, todėl lieka emocinis-jausminis ausinių garso reguliavimo būdas. Dar galima paminėti, kad yra svarbus techninis privalumas – ekvalaizeriu reguliuojant vieno garso spinduliuotuvo dažninę, pakitusi fazinė turi mažą įtaką. Tai dėl to, kad fazės pokytis ausinėse yra vienoje (laiko) koordinatėje. Nebėra ir kito trūkumo, kai ekvalaizeriu sumažinus kambario rezonansus klausymo vietoje dažninės netolygumas padidėja kitose kambario vietose. Ausinės ekvalaizeriams šiuo požiūriu yra draugiškesnės.Nuotraukoje Sennheiser HD800 ekvalaizeriu sureguliuota dažninė neutraliam garsui gauti. Grafike mėlyna spalva matome Harman Kardon specialistų ištirtą kreivę, pagal kurią programiškai gali būti “ištiesintas” garsas.
Jei AutoEQ sąraše savųjų nerasite, teks palaukti arba sureguliuoti iš klausos.
Kelios išvados:
– neutraliam garso atkūrimui ausinių dažninė turi būti kuo tiesesnė, bet dėl matavimų ypatumų išmatuota dažninė išsikreipia ir neatitinka tikrovės;
– ausinės skambės neutraliai, jei ausinių dažninė bus tokia, kaip Harman Kardon mokslininkų nustatyta kreivė;
– DSP laikais sukonstruoti skaitmeninį ekvalaizerį paprasta ir pigu, ausinių klestėjimo laikais naudoti ekvalaizerius yra pagrįsta;
– geru ekvalaizeriu vienodai sureguliavus to paties tipo Koss Porta už 50 garsas būtų panašus kaip Sennheiser HD 800S už 30 kartų brangiau;
– ekvalaizeris leidžia suvienodinti skirtingai skambančių ausinių garsą arba skambėjimą pritaikyti klausomai muzikai;
– ausinių ir kolonėlių dažninės ištiesinimas dėl kambario rezonansų yra panašūs procesai;
– jei kažkur matote glotnią ausinių dažninę, reiškia kreivė buvo dirbtinai išlyginta arba matavimų rezultatui buvo pritaikytas kažkoks ausinių garso kreivės kompensavimas.Audioforumas.lt grupėje paliesta ekvalaizerių (EQ) tema, paminėtas šiuolaikinis Schiit Lokius su 6 reguliatoriais ir sudėtingesnis SPL Audio Qure 9738 parametrinis ant lempų.
Pasidalinsiu patirtimi.
Ekvalaizeris reguliuoja signalo amplitudę tam tikroje dažnių juostoje. Ištirta, kad žmogaus klausa skiria maždaug 1/3 muzikinės oktavos dažnius. Tada visą girdimą dažnių diapazoną galima padalinti į ~30 dažnių ruožų. Tokiam padalinimui ISO standartas nustato centrinius dažnius, o ekvalaizerių konstruktoriai atitinkamai parenka ekvalaizerių filtrų komponentus. Parametriniai EQ leidžia keisti reguliavimo dažnį ir filtrų selektyvumą, todėl tokie turi mažiau reguliatorių. Buitiniai ekvalaizeriai būna grubesni su 10 ar tik keliais reguliatoriais. Tada naudojama kita dažnių lentelė – vienos oktavos arba net dviejų.
Ekvalaizeriai skirti įrašų studijoms, nes leidžia pakeisti kažkurio instrumento skambesį, priartinti arba atitolinti dainininką, sumažinti įraše atsiradusį parazitinį garsą. Ekvalaizeriai taip pat būna koncertinės aparatūros sudėtyje, nes leidžia sušvelninti koncerto aplinkos įtaką, paryškinti instrumentą ar dainininką. Abi paminėtos sritys yra muzikos meno dalis, kur naudojamos pačios įvairiausios garso formavimo priemonės. GAS pirmiausia yra techninė sritis, čia kiti kokybės kriterijai, mes vengiame keisti kas buvo pagrota arba įrašų studijoje sumanyta.
Buitinės GAS sudėtyje ekvalaizeriai pasirodė prieš maždaug 50 metų. Nebuvo brangūs, už maždaug 200 USD buvo galima nusipirkti oktavinį EQ. Netrukus daugelis japonų gamintojų savo aparatūros rinkinyje turėdavo grafinį ekvalaizerį. “Grafinį”, nes reguliatorių rankenėlės rodydavo įrenginio sureguliavimą. Populiaresni buvo dviejų oktavų ekvalaizeriai, kuriuos matydavome Marantz, McIntosh ir kitų gamintojų integriniuose stiprintuvuose. Kadangi 5 reguliatoriai dirba labai plačioje dažnių juostoje, tokius reikėtų vadinti daugiajuosčiais tembrų reguliatoriais.
Įrašų studijose dažniausiai matome 1/3 oktavos grafinius EQ. Vienas didžiausių pro-serijos EQ gamintojų yra Klark Teknik iš UK. 1976-ais pasirodęs jų DN27 stereo ekvalaizeris buvo toks populiarus, kad buitinės aparatūros gamintojai negalėjo praleisti progos klientams taip pat pasiūlyti “ekvalaizerį”. Rinkoje buvo pigių šliaužiklinių reguliatorių, su daug rankenėlių įrenginys puošdavo kambarį, o gamintojai iš to uždirbdavo.Keliais sakiniais apie techninę pusę.
EQ leidžia suformuoti dažninę, tačiau kartu pakeičia fazinę charakteristikas. Pirmoji teigiama savybė – norima dažninė – būtinai iššaukia antrąją neigiamą savybę – selektyviai reguliuojant signalo amplitudę pakinta fazė. Įrašų ruošimo etape fazinė charakteristika mažiau svarbi, bet atkūrimo zonoje priešingai – įrašo signalo fazės pakeitimas yra labai svarbus! Žinoma, jei kalbame apie kokybišką įrašų atkūrimą, jei siekiame atkurti įrašytą sceną, turėti gerą garso rezoliuciją ir maksimalų dinaminį diapazoną.
Kadangi ekvalaizeris yra aktyvinis įrenginys su keliais stiprinimo kaskadais, dėl stiprintuvų vidinių triukšmų sumažėja GAS dinaminis diapazonas, padidėja iškraipymai, būna ilgesnis signalo atkūrimo kelias ir garso atkūrimo sistema tolsta nuo reikalavimo – least is best.Gal skaitmeniniai EQ negadina fazės ir nesumažina dinaminio diapazono?
Nesvarbu analoginis ar skaitmeninis signalo apdorojimas, amplitudinė-dažninė ir fazinė charakteristikos yra tarpusavyje neatsiejami dalykai. Skaitmeninių įrenginių dinaminis diapazonas didesnis, tačiau čia esantys ASK/SAK signalo keitikliai atneša papildomų specifinių problemų. Skaitmeninis signalo apdorojimas atveria daug galimybių, leidžia sumažinti kainą, bet kokybiškas skaitmeninis EQ bus brangesnis už analoginį. Ir atvirkščiai – GAS sudėtyje esantis nebrangus skaitmeninis EQ parodo, kad tai žemos klasės garso sistema.Kodėl ekvalaizerius retai matome buitinėse garso atkūrimo sistemose?
Pagrindinis buitinio EQ tikslas yra kambario rezonansų sumažinimas. Rezonansai driekiasi iki aukštų dažnių, bet su rezonansais stengiamasi kovoti iki maždaug 200 Hz. Dalykas paprastas – aukštesniuose dažniuose rezonansai sumuojasi ir įvyksta automatiška kompensacija. Reiškia, kambario modoms/rezonansams sumažinti būtų reikalingas EQ su keliais reguliatoriais 20 – 300 Hz zonoje. Tokių nėra, nes įrenginiui sureguliuoti reikalinga matavimo aparatūra ir aukšta kvalifikacija. Netgi viską atlikus teisingai, rezultatai klausytoją gali nuliūdinti. Štai kodėl dažniausiai matome nuosekliai besileidžiančius ir nuo viduriniųjų dažnių kylančius buitinių EQ reguliatorius, atkartojančius paprasčiausius ŽD ir AD tembrų reguliatorius.Kokie dažninės išlyginimo reguliatoriai naudojami šiuolaikinėje GAS?
Paminėjau, kad pagrindinis ekvalaizerių tikslas būtų kambario rezonansų įtakos sumažinimas. Rankiniu būdu tai atlikti sudėtinga, bet šiuolaikinės technologijos leido susiformuoti atskira įrenginių klasę – Voicing EQ. Tai skaitmeniniai EQ su į čiulbesį panašių signalų generatoriumi, mikrofonu ir PĮ glotniai dažninei gauti. Paminėsiu, kad esu tyrinėjęs Accuphase DG-48 Voicing EQ. Techniškai sudėtingas ir brangus skaitmeninis įrenginys, tačiau darbą atlieka labai gerai. Iš bendrųjų trūkumų paminėčiau tai, kad garsą galima pagerinti tik vienoje vietoje. Kitaip sakant, kuo labiau išlyginame dažninę klausymo zonoje, tuo labiau sugadinamas garsas kitose kambario vietose. Štai kodėl akustinis, bet ne elektroninis patalpos gerinimas yra geresnė priemonė. Pasirinkau šį kelią ir jokio EQ mano GAS nėra.
Eksperimentai su DG-48 Voicing EQ.
Buvau susukęs trumpą filmuką su DG-48 – galite pažiūrėti.Kelios iliustracijos iš praeities.
Pirmoji pažintis su Pro-serijos EQ buvo apie 1980-uosius, kai bičiulio kambaryje pamačiau du UREI 527A grafinius ekvalaizerius su įspūdingomis juodomis panelėmis. Pas bičiulį buvo aukščiausio lygio aparatūra, klausydavome JBL 4343 monitorius su A-klasės stiprintuvais ir signalu iš Kenwood L-07D plokštelių grotuvo, bet ekvalaizeriai nebūdavo įjungti. Nuo ilgo nenaudojimo kai kurie reguliatoriai sugedo, įrenginius teko remontuoti, o vėliau buvo išmontuoti. Nuotraukų neturiu, bet internete radau štai tokią su UREI 527A:
Kitas susitikimas įvyko, kai kartu su Altec Lansing Model 19 kolonėlėmis iš JAV parsivežiau buitinį ADC Sound Shaper Three-IC Paragraphic ekvalaizerį. Komplekte buvo triukšmų generatorius, oktavinis spektro analizatorius ir mikrofonas. Tai leido atlikti matavimus ir parametriniu ekvalaizeriu išlyginti kambario rezonansus. Pavyko pagerinti garsą, bet geresnis yra akustinis patalpos gerinimo kelias, kuriuo ir pasukau.
Žemiau ADC EQ nuotrauka iš interneto, tik be triukšmų generatoriaus ir mikrofono:
Ar GAS reikalingi tembro reguliatoriai?
Nebūtini, tačiau tembro reguliatorius turėti verta.
Globalus žemųjų ir aukštųjų dažnių reguliatorius leidžia pakoreguoti įrašus, kolonėlių garsą, kompensuoti klausos praradimą arba gauti klausytojui norimą garso atspalvį. Paprasti tembro reguliatoriai suderinami iš klausos, matavimai čia nereikalingi. Geri pradiniai stiprintuvai turi ne tik tembro reguliatorius, bet ir tonkomensacijos funkciją. Tai leidžia pakoreguoti klausos charakteristikos priklausomybę nuo garsumo. Tiksliai kompensuoti klausą būtų sudėtinga, tačiau loudness yra geras dalykas. Jei nepatinka, stiprintuvuose būna tembro ir tonkompensacijos išjungimo jungikliai trumpiausiam signalo stiprinimo keliui užtikrinti. Hai-endas bandė išstumti tembro reguliatorius, bet dalis gamintojų tembro reguliatorių neatsisakė. Daugiau žinau apie Accuphase, todėl iliustracijai pateikiu pradinio stiprintuvo C-2450 aprašymą ir nuotrauką.
Accuphase C-2450 pradinis stiprintuvas su atjungiamais tembro reguliatoriais ir tonkompensacijos filtrais.Man buvo naujiena, kad garso inžinieriai skaito natas, seka muzikantus, o pastebėję klaidas siunčia į sceną dirigentui komandas. Vilius ir Aleksandra Kerai baigę konservatoriją, yra profesionalūs muzikantai. Ruošėsi darbui įrašų studijose, todėl užsienyje įgijo garso inžinieriaus ir tonmeisterio išsilavinimą. Ruošiant Džono Osborno albumą mačiau, kaip Vilius organizuoja įrašymą. Jei pastebi kažkokia klaida – taip buvo nutikę su trambonininku, epizodas buvo kartojamas. Laikinojoje studijoje Kauno filharmonijoje Aleksandra atidžiai sekė natas, grojimą iš scenos klausydama Genelec monitoriais. Garso suvedimo etape darbo imasi tonmeisteris Aleksandra, bet ten garsas sklinda iš studijinių garso monitorių.
Vilius Keras Metropolis studijoje.
BMR studijai sekasi, studija sulaukusi tarptautinių apdovanojimų.Diskusijoje bičiulis Darius patvirtino, kad geriausiai muziką atkuria elektrostatinės ausinės, bet stebisi kodėl įrašų studijose dažniausiai naudojamos elektrodinaminės.
Elektrostatinės yra brangios, reikalingas poliarizuojančios įtampos šaltinis ir A-klasės galios stiprintuvas. Jei elektrostatinių varža 8 Omai, stiprintuvo galia turi būti ne mažiau 10 W. Pažvelgę į Stax ausinių kainas pamatysime, kad „elektrostatiniam“ komplektui reikia apie 10 kartų daugiau negu dinaminėms ausinėms.
Elektrodinaminės ne tik pigesnės, bet garso inžinieriams tokios patogesnės; galima rinktis uždaras, atviras arba į ausis įkišamas. Galima pasikeisti laidus, pagalvėles, jungtis. Dinaminės yra atspariausios signalo perkrovimui, jas lengva transportuoti. Elektrostatinės priešingai – yra gležnos, nepritaikytos kažkur vežtis, naudojami specialūs aukštos įtampos laidai, yra atviro tipo, todėl netinka naudoti koncertinėje ar triukšmingoje aplinkoje.Jei kalbame apie muzikos įrašus studijose, tai šiais laikais įrašymas vyksta etapais. Pirmajame etape svarbiausia yra teisingai parinkti mikrofonus ir įrašyti muzikos fragmentus. Tai techninis darbas, todėl patogiausia naudoti ausines ir čia praktiškai tinka bet kurios. Antrajame etape garso inžinieriai atlieka įrašytų epizodų atrinkimą ir sujungimą į kūrinį. Taip pat techninis darbas, kur patogiau naudoti ausines. Paskutiniajame etape atliekamas garso suvedimas, čia svarbu girdėti stereo, todėl dirbama garso kontrolės kambariuose su studijiniais monitoriais. Jei nutiktų, kad garso suvedimui studijos nebūtų – toks hipotetinis atvejis – garso inžinieriai tikriausiai naudotų elektrostatines.
Nuotraukoje Niujorko Metropolitan operos teatro solisto Džono Osborno įrašų sesija Kauno Filharmonijoje 2016-ais. Įrašų kambaryje garso inžinieriai Aleksandra ir Vilius Kerai iš Baltic Mobile Recordings įrašų studijos elektrodinaminėmis ausinėmis seka partitūrą ir iš scenos girdimą grojimą.
Plačiau apie tai trumpame filmuke-tyzeryje.
A Tribute to Gilbert Duprez albumo suvedimą garso inžinieriai atliko didelėje stacionarioje studijoje Berlyne.Kelios iliustracijos apie kolonėlių jautrį.
Lempinės eros kolonėlės turėjo būti efektyvesnės, nes stiprintuvo galia buvo apribota. Stereofonijos laikais atsirado ne tik antras garso kanalas, bet ir galingesnių stiprintuvų. Dvijuostė stereo sistema su 15″ ŽD plačiajuosčiais ir AD ruporais galėjo atkurti visą įrašų dinamiką. Žemiausiųjų muzikos garsų atkūrimas reikalauja didesnių korpusų, bet dvi 200 – 300 ltr. kolonėlės telpa daugelio pažengusių melomanų kambaryje. Geriausiose GAS buvo naudojami profesionalūs žemadažniai, kurių jautris būdavo 92 – 98 dB/W/m ribose. Mažesnį jautrį turėdavo garsiakalbiai su silpnesniais motorais. Pvz. Tannoy Gold serijos garsiakalbių ritės buvo nedidelės ir suvyniotos paprastu vario laidu. Altec Lansing, JBL didžiosios su 15″ žemadažniais turėjo didesnes 3 arba 4″ diametro rites plokščiu laidu, stiprius magnetus, gerą aušinimą, todėl jautris būdavo 95 – 98 dB/W/m ribose.
Aukštųjų dažnių atkūrimui maži kupoliniai aukštadažniai netinka, nes tokių efektyvumas žemas. Štai kodėl didžiųjų AS aukštųjų dažnių moduliai būdavo su ruporais. Ruporų jautris siekdavo ~108 dB/W/m, todėl norint išlyginti dažninę, AD modulių efektyvumą reikia nuslopinti iki ŽD modulių efektyvumo. Štai kodėl didelių kolonėlių su 15″ žemadažniu jautris yra maždaug 92-95 dB/W/m.
Jei kolonėles klausyti aktyviniame jungime, neliks filtrų slopinimo, jautris bus atitinkamai didesnis ir toks, koks ŽD garsiakalbių jautris. Su dviem 15″ žemadažniais kolonėlių jautris atitinkamai padidėja +3 dB ir gali siekti 98-100 dB/W/m arba 4 – 6 % efektyvumą.Paveikslėlyje JMF Audio HPM 500 šiuolaikinės dvijuostės su ruporu. Nurodytas 98 dB/2,83 V/m jautris, bet 4 Omų kolonėlei 2,83 V signalo amplitudė duotų ne 1, bet 2 Vatų galią. Atitinkamai perskaičiavus vienam Vatui, JMF HPM 500 kolonėlių jautris būtų 95 dB/W/m. Palyginti didelis 2 % efektyvumas ir didelė žemadažnio galia leidžia įgarsinti didelį kambarį arba klausyti tyliai su labai mažais iškraipymais.
Kolonėlių efektyvumas lemia garso sistemos dinamines galimybes. Jautrios AS ne tik gali atkurti koncertinius garsumo lygius, bet geriau negu mažosios kolonėlės atkuria mikrodinamiką. Jautris priklauso nuo garsiakalbių, garsiakalbių darbo režimo (akustinio sprendimo) ir nuo filtrų slopinimo. Mažesnių dalykų – kolonėlių apsauginio tinklelio slopinimo, kambario oro savybių, stiprintuvo parametrų, jungiamųjų laidų galime nevertinti. Efektyvumas taip pat priklauso nuo kambario, nes atspindžiai iškreipia (padidina) efektyvumą. To taip pat nelieskime.
Efektyvumas ir jautris tarpusavyje susiję. Efektyvumas matuojamas procentais, o jautris – decibelais. Efektyvumas gali siekti 100 %, tada kolonėlių jautris būtų 112,1 dB, bet tai nepasiekiama. Prie tokių dydžių priartėja ruporinės AS, kur pasiekiamas maždaug 60 % (110 dB) efektyvumas. Populiariausių buitinių kolonėlių efektyvumas būna nedidelis (0,1 – 1 % arba 86 – 92 dB). Efektyvumo ir jautrio tarpusavio ryšį galima sužinoti pasinaudojant skaičiuoklėmis. Kolonėlių jautris paprastai matuojamas svarbiausių 300 – 5000 Hz dažnių ruože. Apie žemųjų dažnių modulio jautrį galima perskaityti čia.Koks yra daugiajuosčių AS jautris?
Kolonėlių jautris yra toks, koks yra daugiajuostės AS mažiausio efektyvumo modulio jautris.
Mažų AS jautrį lemia žemųjų dažnių garsiakalbiai, nes aukštadažnių jautris būna didesnis (maždaug 90-92 dB). Kolonėlių filtrai signalą nuslopina 0,5 – 1 dB, todėl tikrasis jautris atitinkamai mažesnis. Didžiausios buitinės AS pasiekia aukštadažnių kupolinių jautrį, o mažųjų lentyninių jautris būna apie 10 kartų mažesnis. Pvz., Spendor LS3-5A kolonėlių su 5″ žemadažniu deklaruojamas jautris yra 82,5 dB/W/m, o didžiųjų Focal Grande Utopia jautris siekia maždaug 92 dB/W/m.Kuo skiriasi aktyvinių kolonėlių jautris?
Aktyvinių AS garsiakalbiai būna pajungti tiesiai prie galios stiprintuvų išėjimų, nes pasyvinių filtrų aktyvinėse GAS nėra. Aktyvinių kolonėlių jautrį taip pat parodo mažiausio jautrio modulio jautris.
Aktyvinių GAS jautris apie 0.5 – 1 dB didesnis už tos pačios konstrukcijos pasyvinių, bet yra kitų privalumų – galios stiprintuvai dirba lengvesniame rėžime, o dėl dažnių juostų paskirstymo dviem arba daugiau stiprintuvų pasiekiamas žymiai didesnis bendras efektyvumas.
Kartais abejojama, ar aktyvines GAS galima apibūdinti efektyvumo/jautrio parametrais, bet tai nepagrįsta – nesvarbu stiprintuvas išorėje ar sumontuotas kolonėlėse, AS jautris dėl to nesikeičia.Koks didelio jautrio kolonėlių su ultra aukštųjų dažnių garsiakalbiais jautris?
Galioja ta pati taisyklė – AS jautrį lemia mažiausio efektyvumo modulis. Jei supertviterio jautris, tarkime 96 dB, toks ir bus maksimalus GAS jautris. Kitaip sakant, aktyvinės daugiajuostės garso sistemos dinamines galimybes lems nebe žemųjų dažnių, o ultra aukštųjų dažnių modulis.Algirdas Ratkelis yra radijo konstruktorius. Dirba IT srityje, o nuo vaikystės groja ir kuria. Sukūręs didesnės apimties kūrinių, grojo “Sunki vasara” ir “Laikas“. Jaunesnis, tačiau mus sieja panašus gyvenimo kelias.
Siūlau aplankyti Algirdo svetainę Kauno bigbeatas, kur daug faktų apie mūsų muziką ir istoriją.
Algirdas išsaugotų daiktų apsuptyje
Kviečiu paklausyti su Arvydu Beiga karantino laiku įrašytus koverius ir pasidžiaugti – turime talentingų ir darbščių žmonių.1983-iais TAD pradėjo gaminti garso monitorius 2401 (TSM-1) ir 2402 (TSM-2).
Didieji TAD monitoriai yra dvijuosčiai su TL-1601a žemadažniais ir TD-4001 aukštų dažnių 2″ kompresiniais draiveriais. Visi garsiakalbiai su Alnico magnetais ir labai stipriais motorais. AD kompresiniuose garsiakalbiuose naudojamos gryno berilio membranos.
Specializuotą pro-aparatūros TAD (Technical Audio Devices) padalinį Kalifornijoje Pioneer įkūrė 1975-ais ir nuo to laiko TAD garsiakalbiai laikomi geriausiais. TAD garsiakalbius naudoja Rey Audio (Kinoshita), Westlake Audio ir Augspurger geriausiuose savo monitorių modeliuose. Taip pat keletas kitų įrašų studijų garso kontrolės kambariams skirtų monitorių gamintojų. Nuo 1993 m. TAD gamino mažesnius monitorius 2251 ir 2252 su TL-1102 žemadažniais ir TD-2002 AD garsiakalbiais. Mažųjų TAD dvijuosčių monitorių jautris rekordiškai didelis – 93 dB/W/m. Gamintojas deklaruoja, kad “mažieji” nedidelėje studijoje gali sukurti 120 dB koncertinį garsumą. Reiktų paminėti, kad “mažumas” sąlyginis, nes sveria 47/37,5 kg.
Dar prieš dvijuosčius monitorius, TAD trumpai gamino trijuostes 3401 kolonėlės su TAD ET-703 ultra aukštųjų dažnių draiveriu. Neseniai sužinojau, kad TAD turėjo dar vieną didelio jautrio trijuosčių kolonėlių projektą su dviem 15″ žemadažniais – LS-10. Šis buvo eksperimentinis projektas ir nesunku nuspėti kodėl didelio jautrio TAD trijuostės AS dešimtmečiams vietą užleido dvijuosčiams.
Šiuo metu LS-10 galima nusipirkti JAV (99 tūkst. USD).Vertingą elektroninę aparatūrą galima patikėti remontuoti HiFi Medic (inž. Sergej Kolesov, Vilnius).
