Forum Replies Created
-
Posts
-
Privačioje diskusijoje bičiulis parašė –
Įrašas buvo ir bus visa ko konstanta. Paleisk purviną Sex Pistols albumą ant geros sistemos ir tas purvas tik dar labiau bus pabrėžtas. Čia lyginant su suteptomis kelnėmis. Jei nežymiai išsimozojai gal ir nepastebėsi, bet išpurvintą vietą pakišk po mikroskopu ir pamatysi baisų vaizdelį.Žmonės dažnai suplaka muziką su įrašų atkūrimu, muziką jie nori atskirti nuo garso, meno negali atskirti nuo technikos. GAS turi atkurti kas buvo įrašyta ir kas signalo šaltinyje išlikę, todėl bet kuris įrašas mums yra konstantė, etalonas. Jei žmogus ieško “muzikalios” aparatūros, reiškia jis “kompozitorius”, nenori mokytis arba pripažinti suklydęs.
Muzika yra garsas, o bendras dalykas čia būtų baltasis triukšmas. Abejojančių paklausčiau – ką girdėtume, jei vienu metu klausytume 10 simfoninių orkestrų ir dar daugiau grojančių džiazmenų?
– Triukšmą, o nutilus muzikantams girdėtume tylą.
Štai ką turime atkurti, nes į triukšmo-tylos diapazoną papuola vienišas dainininkas, styginis kvartetas, simfoninis ar pučiamųjų orkestras. Jei GAS atkurs triukšmą ir tylą, reiškia atkurs visus muzikos įrašus. Žinoma, įrašų/studijų galimybių ribose, nes patrankos šūvio, griaustinio, ar ugnikalnio išsiveržimo dinamikos mikrofonai įrašyti negali. Neįrašytume ir audros, nes mikrofonai nepritaikyti stipriam vėjui.
GAS testuojame triukšmo signalais. Parametrai taip pat dažniausiai išmatuojami paduodant sugeneruotą triukšmą. Matuojant dinaminį diapazoną stiprintuvo įėjimas būna užtrumpinamas ir tada vidiniai elektroninės aparatūros triukšmai parodo garso sistemos galimybes atkurti tylą. Šiuolaikinių įrašų garsumo diapazonas siekia maždaug 120 dB, todėl GAS dinaminis diapazonas taip pat turi būti apie 120 dB. Patirtis sako, kad atkurti tylą taip pat sunku kaip ir garsiausią įrašo epizodą.
Kodėl triukšmo nenaudojame perklausose?
Triukšmas leidžia įvertinti dažninę ir iškraipymus, bet mūsų klausai tai per sudėtingas signalas. Treniruotai klausai triukšmo atkūrimas gali daug pasakyti, bet dažniau naudojame muzikos įrašus. Tokie mažiau vargina, bet reikia naudoti įvairių įrašų komplektą, skirti daugiau laiko. Sunkiojo roko ar metalo įrašai yra geras testavimo šaltinis, bet daugumai buitinių GAS atkurti tokią muziką būna sunkus uždavinys, reikia patirties įvertinti įrašą, testavimas sudėtingesniu signalu labiau mus vargina.Studija be abejo svarbu, koks ten techninis potencialas, bet taip pat svarbu kas už pulto sėdi. Ne visi garso inžinieriai yra genijai ar turi super išlavintą klausą.
Ar reikalinga aukšto lygio sistema jei įrašo kokybė prasta? Jei reikalinga, ką tai duotų?
Jei kalbame ne apie Grožį, o apie įrašų atkūrimą, tada nesvarbu kas už pulto sėdėjo.
Įrašų studijoje susitinka Menas ir Technika. Norėdami įvertinti GAS naudojame diskus, juostas ar failus. Reiškia, esame Technikos zonoje, kur muziką primenantis garsas sklinda nebe iš instrumentų, bet iš virpančių membranų. Jei klausytume tik skaitovo įgarsintų knygų arba tik dainininkų, reikalavimai GAS galėtų būti sumažinti, bet klausant įvairių įrašų, net meniškai nepavykę įrašai reikalauja kokybiškos GAS. Paaiškinimas paprastas – prastų įrašų visuma taip pat sudaro baltą triukšmą, todėl reikalavimai GAS nesikeičia. Reiškia, prieškaryje į šelaką įrašytam Karuzo ar Šabaniauskui atkurti reikia naudoti tokią gerą GAS kaip ir techniškai geram įrašui. Tuolab, šelako plokštelėse gerai girdimas triukšmas ir traškesiai, sudarantys neatskiriamą signalo visumą. Kaip atkurti baltąjį triukšmą pasako mokslas, bet muzikos grožis ir mūsų mėgstama muzika turi būti už diskusijos apie GAS ribų.
Ginčytis dėl esminių principų yra beviltiška, o teoriškai arba pagal išmatuotus parametrus nustatyti, kuris aparatas skambės, o kuris ne – neįmanoma, todėl aš iš karto ir sakiau, kad pasitikiu tik fizikos dėsniais ir savo ausimis (ABX ar AB, jeigu apie ta pati kalbame).
Techninius įrenginius, tame skaičiuje ir GAS, geriausia vertinti parametrais. Galima ir subjektyviai (klausant), bet parametrais yra paprasčiau.
Kastuvo parametrų mažiau, o ekskavatoriui aprašyti reikia daugiau parametrų. Jei kastuvai, ekskavatoriai ar stiprintuvai turi vienodus parametrus, bet vartotojas jaučia skirtumą, reiškia nebuvo įvertinti visi įrenginio parametrai, parametrai buvo išmatuoti skirtingomis metodikomis, neteisingi arba blogai aprašyti. O gal buvo pamiršta ergonimika, daiktas nudažytas netinkama spalva, neįvertintos mados tendencijos.
Hi-Fi laikais plačiai buvo naudojamas garso aparatūros standartas DIN-45500. Apėmė nedidelę dalį aparatūros, bet jei parametrai pagal DIN-45500 buvo geresni, tas aparatas paprastai muziką atkurdavo geriau. Šiuo metu standartų daugybė, didieji gamintojai iš rinkos pasitraukė, mažiesiems būtų sunku atlikti matavimus arba dėl parametrų susitarti. Norint išgyventi šiuolaikinė buitinė aparatūra aprašoma netiksliai, pateikiami iškreipti arba ne pagal metodiką atlikti matavimai. Kalbant apie tą aukščiausią/brangiausią HaiEnd segmentą, darosi madinga parametrų aplamai nepateikti. Ten vyrauja verbalinis aparatūros apibūdinimas, naudojama psichologija, rinkodara, oratoriniai sugebėjimai, apgaulė. Štai kodėl bičiulio Dariaus teiginys yra deguonis šiuolaikinei rinkodarai; skatina pirkti-klausyti-nusivilti-parduoti-pirkti…
Profesionali aparatūra aprašoma plačiau ir tiksliau. Neumann KH 420 garso monitorių aprašymas būtų vienas pavyzdžių, kokių buitinės aparatūros sektoriuje nesurastume:
Kitas Dariaus teiginys taip pat reikalauja komentaro.
Jūs teisus, kad grįžtamieji ryšiai daug kur egzistuoja arba yra sukuriami, bet visų jų poveikis yra neigiamas. Būtų įdomu, jeigu žinote teigiamą pavyzdį, nes aš dar nesusidūriau. Pvz. klimato sistemoje, esant didžiuliam anglies dvideginio kiekiui atmosferoje išimtinai dėl žmogaus veiklos, yra siūloma paleisti milijonus miniatiūrinių palydovų, kurie atspindės Saulės šviesą. Techniškai tai veiks, bet kodėl tiesiog nesumažinus CO2? Šiuolaikinė elektronika iš tiesų yra neįsivaizduojama be grįžtamųjų ryšių, bet dažniausiai todėl, kad bandoma spręsti sukurtas problemas arba maskuojant dizaino klaidas. Ar nevertėtų geriau pašalinti pačią problemą, o ne ją spręsti maskuojančiais triukais, kokiais yra grįžtamieji ryšiai.
Yra priešingai – gamtoje grįžtamieji ryšiai labai paplitę. Be grįžtamojo ryšio šaukštu nepataikytum į burną, nuo saulės apaktum, numirtum persivalgęs saldainių… Paminėtas klimato sistemos reguliavimas milijonais miniatiūrinių palydovų yra dirbtinis. Jei paminėtoje sistemoje grįžtamųjų ryšių nėra, reiškia sistema neveikia kaip galėtų.
Elektronikoje grįtamieji ryšiai pradėti naudoti netrukus po to, kai atsirado lempinis triodas. 1933-iais Amerikos inžinieriams pavyko įrodyti, kad muzika gali būti paversta elektriniais signalais, signalai perduoti laidais ir muzika atkurta taip, kad Vašingtono Konstitucijos salėje tūkstančiai susirinkusių negalėjo patikėti, jog už užuolaidų skamba kolonėlės, bet ne tikras simfoninis orkestras. Pasiekti reikiamą GAS linijiškumą buvo galima tik grįžtamųjų ryšių pagalba.
Šiais laikais GAS rinka užsipildžiusi, o aparatūra atpigusi. Norint uždirbti prigalvojama beprasmių dalykų arba siūloma sugrįžti šimtmečiu atgal prie lempų. Kai kurie namie patys gaminasi lempas, klauso stiprintuvų su vienu tranzistoriumi, šneka apie grįžtamųjų ryšių kenkimą, neigia mokslo pasiekimus. Smagūs užsiėmimai, bet tai nėra kelias į kokybišką muzikos atkūrimą.Dariui ir neskaičiusiems siūlau atsiversti apžvalgą, kurioje aprašytas Muzikos perdavimas iš Filadelfijos į Vašingtoną. Apžvalga čia, o kelios išvados pateiktos Audiofile čia.
Darius parašė –
ši tema, mano nuomone jau išsemta, nes jūsų ir mano filosofija labai skiriasi. Ir tame nematau nieko blogo. Pasikartosiu paskutinį sykį – aš niekada nenorėjau pasakyti, kad jūsų (ar apskritai) aktyvių akustinių kolonėlių sistema yra kažkuo bloga. Priešingai, aš galvoju, kad jūs padarėte geriau, nei dauguma komercinių sistemų, bet kol neišgirdau, lieku prie savo nuomonės, kad perteklinės priemonės nebūtinos, nors tikriausiai duoda norimą rezultatą. Tačiau, sąžiningai žiūrint, turi ir 6 skaičių kainą, kas mano nuomone nėra optimalu (ne veltui paminėjau pirmųjų buitinių kolonėlių šių dienų kainą).
Vartotojams svarbu įrenginio kokybė, kaina, estetika, gabaritai, patikimumas, galimybė parduoti ir dar daug kas. Jei kainą mes išskirsime, tai trukdytų suvokti muzikos atkūrimo dimensiją.
Ši vieta ieškantiems tiesiausio kelio į kokybišką muzikos atkūrimą, o jei norima apžvelgti šiuolaikinės rinkodaros grimasas, pašnekėti apie garso aparatūrą jungiančius kabelius arba kitus mažai svarbius dalykus, diskutuoti galime temoje Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą. Ten taip pat tiktų GAS nagrinėjimą pradėti nuo kainų ar dydžio.Rolling Stones grojo rupiau negu jaunystėje mylimiausi Bitlai, bet buvo ne mažiau mėgiami. Atsiradus galimybei klausyti Doors, Who, Creedence Clearwater Revival, Black Sabath ar Deep Purple, Rolingų muzika įsitvirtino visiems laikams.
Turėjau beveik visus The Rolling Stones LP, o šiandien klausau Remastered using the latest 20 bit technology from original masters geriausių kūrinių rinkinį CD formate. Mano vertinimu, CD skamba geriau negu įrašai vinile.
Ilgiausiai grojanti grupė prieš savaitę neteko Čarli Vatso (Charlie Watts), mušusio būgnus 62 metus.
Akustinės muzikos įrašai prasideda nuo mikrofonų. Muzika vertinama meno kriterijais, o įrašų atkūrimas – techniškai. Žmonės nenoriai priima faktą, kad muzika ir garso atkūrimas tarpusavyje nesusiję dalykai. Sulydyti į krūvą stengiasi aparatūros pardavėjai, nes techninis GAS vertinimas gali būti pamatuotas, objektyvus, o aparatūros emocinis garso vertinimas yra begalinis, subjektyvus.
Shure SM58 yra populiariausias sceninis mikrofonas. Mikrofonas paryškina aukštuosius dažnius, balsas skamba skaidriai, galima dainuoti prisikišus, yra patikimas ir nebrangus. Mikrofonai yra garsas-signalas akustinis keitiklis. Shure SM59 taip pat kardioidinis, turi glotnią dažninę, neiškreipia tembro, bet tai daugiau studijinis akustinis keitiklis. Garso tyrinėjimams naudojami metrologiniai elektretiniai visakrypčiai mikrofonai su itin glotnia ir plačia dažnine. Scenai tokie netinka.
Analogiška situacija su garsiakalbiais – sceninai ir garso atkūrimui naudojami skirtingos konstrukcijos signalas-garsas akustiniai keitikliai.
Diskusija prasiplėte, o keli Dariaus teiginiai kviečia pakomentuoti.
…esu fizikas pagal išsilavinimą ir mokslininkas pagal profesiją, bet neturiu jokio specialaus elektroninės inžinerijos išsilavinimo. Manau, kad tai tam tikras privalumas, nes nesu prisirišęs prie jokių rašytų ar nerašytų elektroninės inžinerijos taisyklių, o elektronika bet kuriuo atveju yra taikomoji fizika. Mano kelrodis yra fizikos dėsniai ir išlavinta klausa, nes įgijau ir gana gerą muzikinį išsilavinimą.
Didžiaja dalimi GAS yra elektronika ir elektroakustika. Fizika, chemija, gamybos technologija ir kitos mokslo žinios svarbios daugeliui techninių sričių, bet sakyti, kad elektronika yra taikomoji fizika būtų labai netikslu. Aktyvinių elementų – lempų, tranzistorių – atsiradimą galima sieti su fizika, bet tų elementų panaudojimas aparatūroje yra atskiras elektronikos mokslas. Matematika arba procesų modeliavimo metodai už fiziką svarbesni bendrieji GAS konstravimo dalykai, bet kelyje į kokybišką įrašų atkūrimą reikalingos kompiuterių, architektūros, statybos, medicinos žinios. Filosofija galėtų apjungtų visą GAS mokslų burbulą.
Muzika nieko bendro su GAS neturi, nes tai meno sritis; įrašų studija yra vieta, kur pasibaigia menas ir prasideda technika. Namie klausome membranų virpesių garsą, bet muzikos paprastai ten nebūna. Jei smegenis apgauti pavyksta, jei oro vibracijas pavadiname muzika, dėkoti turime GAS. Muzikinio išsilavinimo arba absoliučios klausos įrašams klausyti nereikia, o absoliuti muzikinė klausa net gali trukdyti. Konstruojant arba renkantis aparatūrą techninis išsilavinimas ir patirtis yra svarbiau. Bičiulis Darius mokslininkas ir tai yra privalumas. Mokslininkai įvaldę analizės metodus, moka sintezuoti ir suprantamai aprašyti. Darius rašo labai gerai, todėl į sąrašą galime įtraukti dar vieną mokslą – Lietuvių gramatiką. Ant plunksnos smaigalio pasiliko rinkodara, bet apie tai šnekėti būtų anksti.Dažnai yra laikoma, kad akustiniai komponentai (mikrofonai, ausinės ir kolonėlės) priklauso audio kategorijai, o štai visi kiti yra elektriniai/elektroniniai ir yra mažiau svarbūs. Tai mano nuomone yra klaida, nes visi komponentai akustinio/elektrinio signalo kelyje link klausytojo ausų priklauso audio kategorijai ir yra labai reikšmingi (išskyrus jų eiliškumą). Žodis “skamba” vienodai taikytinas ir kolonėlėms ir pvz. stiprintuvams.
Deja, sutikti negaliu. Daugelyje sričių keitikliai yra svarbiausia dalis, nes tai kreiviausias elementas. Mikrofonai ir garsiakalbiai yra keitikliai, todėl žymiai kreivesni už stiprintuvus ir už šiuolaikinius signalo šaltinius. Būtent mikrofonai, ausinės, kolonėlės kartu su aplinka (kambariu) yra patys svarbiausi GAS komponentai.…kai gamintojai pasakoja apie savo gaminių savybes, jie skleidžia dūmų uždangą ir slepia ar kartais ir patys nesupranta, kur yra jų gaminio tikroji vertė. Iš čia atsiranda gyrimasis vatų galia ar THD parametrais, kurie jokios esminės reikšmės skambesiui neturi.
Techninius įrenginius apibūdiname parametrais. Kažkada Hi-Fi laikais sužinojome DIN 45000 standarto svarbą, o dabar žinome daugiau standartų ir parametrų. Teoriniai reikalavimai žinomi, prie jų galima priartėti, bet pasiekti neįmanoma. Vieni parametrai svarbesni, kiti garso kokybę įtakoja mažiau. Iš daugybės parametrų ir parametrų reikšmių gauname mišinį, todėl aparatūra skamba skirtingai. Jei išmatavome gerus pagrindinius parametrus, aparatas skambės geriau už su prastesniais parametrais. Jei muzikos atkūrimas skiriasi, reiškia kai kurie parametrai liko neįvertinti.
Žmonės nežino teorijos, nemėgsta mokytis, todėl pasiklysta jungiamųjų laidų, spyglių po kolonėlėmis, elektros rozečių arba blogosios energijos sugėrėjų rinkodaroje. Garso kokybę galima vertinti ir subjektyviai, rezultatai paprastai sutampa, bet šis kelias sudėtingesnis.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Elektronikos pagrindas yra schemotechnika. Schemotechniniai sprendimai yra aparato kokybės, kainos, patikimumo, konstrukcijos pagrindas. Aparatūros vartotojams tai neįdomu. Fizikos mokslui schemotechnika taip pat yra užribis.
Pora pavyzdžių.
Reaktyviniai komponentai – kondensatoriai ir induktyvumai turi blogąją pusę, apibūdinamą parazitiniais parametrais. Jei prastas kondensatorius pajungtas signalo kelyje, stiprintuvo kokybė nukentės, tačiau prastą-pigų galima panaudoti šuntavimui ir signalas dėl to išliks švarus. Arba degradacijos dėl to bus tokios mažos, kad neišgirsime.
Aktyviniuose filtruose naudojami operaciniai stiprintuvai. Mano krosoveryje 15 operacinių, bet signalo kelyje tik keli. Dauguma kitų operacinių formuoja giratorius, dalis giratorių pajungti lygiagrečiai signalui, todėl signalo negadina.
Paprasti dalykai, bet kiek daug aplink mus rinkodaros šokių!Dėkoju Dariui už diskusiją ir linkiu sėkmės savame kelyje.
Pabaigtuvių proga paprašiau Roko Kašėtos mums padainuoti.
Į mano prašymą pasakyti nuomonę Focal Stella-Utopia EM ar JMF Audio HPM500 kolonėlės geresnės, bičiulis Darius parašė:
Nesirinkčiau nei vienų, nes jos abi namuose būtų perteklinė gigantomanija, o abiejų vieta yra studijose, kuriose būtina ir trinktelėti ir paruošti įrašą visokioms, kad ir nutrūktgalviškoms, situacijoms. Šiaip net ir studijose jų nereikėtų, jei dar neapkurtę jauni rokeriai, reikalaujantys iš studijų inžinierių, kad jų albumas skambėtų garsiai ir garsiau nei John’o (čia ne mano sugalvota, o paliudyta garso inžinierių). Tada prasideda dar ir kompresijų karai ir gauname tragiškos kokybės šiuolaikinius (maždaug nuo 1992) CD ir (nuo dar anksčiau) LP. O tada bandoma sukurti aparatūrą, kuri bent dalinai “pataisytų” kompresuotus CD ir LP. Ir taip pasaka be galo. Tačiau kitaip ir negalėjo nutikti, nutolus nuo fizikos dėsnių.Fizikos dėsniai galioja, aname poste parodytos kolonėlės yra buitinės, bet ne studijiniai monitoriai. Ne pačios didžiausios ir ne brangiausios, todėl nesutikčiau su griežtu Dariaus vertinimu.
Daugybė šiuolaikinių įrašų studijų įsikūrusios namie, nes elektroninę muziką galima sukurti iš semplų. Namų studijose naudojamos nedidelės kolonėlės, bet didžiosiose matome puikiai įrengtus garso kontrolės kambarius su 100 dB/W/m jautrio monitoriais. Klasikinę muziką įrašinėja studijose su daugiajuosčiais monitoriais, bet didesni muzikantų kolektyvai arba roko muzika iki šiol įrašoma studijose su gerai įrengtais kambariais ir gera garso kontrolės aparatūra.
Masterphonic studijos Našvilyje garso kontrolės kambarys su didžiaisiais Kinoshita monitoriais.
Pažengę muzikos mylėtojais – tokių turime ir Lietuvoje – muziką taip pat klauso per didelio jautrio Westlake Audio, Tannoy, Kinoshita, Altek Lansing, JBL monitorius. Vis daugiau matyti muzikos klausymo kambarių su kolonėlėmis sienoje. Pažangiausias sprendimas, tokio realizuoti negalėjau, bet kitiems linkiu įsirengti muzikos kambarį su kolonėlėmis sienoje.
Apie įrašų studijas ir kas nutiko su didžiosiomis skaitykite Muzikos įrašymas temoje.
