Forum Replies Created
-
Posts
-
Akustinės muzikos įrašai prasideda nuo mikrofonų. Muzika vertinama meno kriterijais, o įrašų atkūrimas – techniškai. Žmonės nenoriai priima faktą, kad muzika ir garso atkūrimas tarpusavyje nesusiję dalykai. Sulydyti į krūvą stengiasi aparatūros pardavėjai, nes techninis GAS vertinimas gali būti pamatuotas, objektyvus, o aparatūros emocinis garso vertinimas yra begalinis, subjektyvus.
Shure SM58 yra populiariausias sceninis mikrofonas. Mikrofonas paryškina aukštuosius dažnius, balsas skamba skaidriai, galima dainuoti prisikišus, yra patikimas ir nebrangus. Mikrofonai yra garsas-signalas akustinis keitiklis. Shure SM59 taip pat kardioidinis, turi glotnią dažninę, neiškreipia tembro, bet tai daugiau studijinis akustinis keitiklis. Garso tyrinėjimams naudojami metrologiniai elektretiniai visakrypčiai mikrofonai su itin glotnia ir plačia dažnine. Scenai tokie netinka.
Analogiška situacija su garsiakalbiais – sceninai ir garso atkūrimui naudojami skirtingos konstrukcijos signalas-garsas akustiniai keitikliai.
Diskusija prasiplėte, o keli Dariaus teiginiai kviečia pakomentuoti.
…esu fizikas pagal išsilavinimą ir mokslininkas pagal profesiją, bet neturiu jokio specialaus elektroninės inžinerijos išsilavinimo. Manau, kad tai tam tikras privalumas, nes nesu prisirišęs prie jokių rašytų ar nerašytų elektroninės inžinerijos taisyklių, o elektronika bet kuriuo atveju yra taikomoji fizika. Mano kelrodis yra fizikos dėsniai ir išlavinta klausa, nes įgijau ir gana gerą muzikinį išsilavinimą.
Didžiaja dalimi GAS yra elektronika ir elektroakustika. Fizika, chemija, gamybos technologija ir kitos mokslo žinios svarbios daugeliui techninių sričių, bet sakyti, kad elektronika yra taikomoji fizika būtų labai netikslu. Aktyvinių elementų – lempų, tranzistorių – atsiradimą galima sieti su fizika, bet tų elementų panaudojimas aparatūroje yra atskiras elektronikos mokslas. Matematika arba procesų modeliavimo metodai už fiziką svarbesni bendrieji GAS konstravimo dalykai, bet kelyje į kokybišką įrašų atkūrimą reikalingos kompiuterių, architektūros, statybos, medicinos žinios. Filosofija galėtų apjungtų visą GAS mokslų burbulą.
Muzika nieko bendro su GAS neturi, nes tai meno sritis; įrašų studija yra vieta, kur pasibaigia menas ir prasideda technika. Namie klausome membranų virpesių garsą, bet muzikos paprastai ten nebūna. Jei smegenis apgauti pavyksta, jei oro vibracijas pavadiname muzika, dėkoti turime GAS. Muzikinio išsilavinimo arba absoliučios klausos įrašams klausyti nereikia, o absoliuti muzikinė klausa net gali trukdyti. Konstruojant arba renkantis aparatūrą techninis išsilavinimas ir patirtis yra svarbiau. Bičiulis Darius mokslininkas ir tai yra privalumas. Mokslininkai įvaldę analizės metodus, moka sintezuoti ir suprantamai aprašyti. Darius rašo labai gerai, todėl į sąrašą galime įtraukti dar vieną mokslą – Lietuvių gramatiką. Ant plunksnos smaigalio pasiliko rinkodara, bet apie tai šnekėti būtų anksti.Dažnai yra laikoma, kad akustiniai komponentai (mikrofonai, ausinės ir kolonėlės) priklauso audio kategorijai, o štai visi kiti yra elektriniai/elektroniniai ir yra mažiau svarbūs. Tai mano nuomone yra klaida, nes visi komponentai akustinio/elektrinio signalo kelyje link klausytojo ausų priklauso audio kategorijai ir yra labai reikšmingi (išskyrus jų eiliškumą). Žodis “skamba” vienodai taikytinas ir kolonėlėms ir pvz. stiprintuvams.
Deja, sutikti negaliu. Daugelyje sričių keitikliai yra svarbiausia dalis, nes tai kreiviausias elementas. Mikrofonai ir garsiakalbiai yra keitikliai, todėl žymiai kreivesni už stiprintuvus ir už šiuolaikinius signalo šaltinius. Būtent mikrofonai, ausinės, kolonėlės kartu su aplinka (kambariu) yra patys svarbiausi GAS komponentai.…kai gamintojai pasakoja apie savo gaminių savybes, jie skleidžia dūmų uždangą ir slepia ar kartais ir patys nesupranta, kur yra jų gaminio tikroji vertė. Iš čia atsiranda gyrimasis vatų galia ar THD parametrais, kurie jokios esminės reikšmės skambesiui neturi.
Techninius įrenginius apibūdiname parametrais. Kažkada Hi-Fi laikais sužinojome DIN 45000 standarto svarbą, o dabar žinome daugiau standartų ir parametrų. Teoriniai reikalavimai žinomi, prie jų galima priartėti, bet pasiekti neįmanoma. Vieni parametrai svarbesni, kiti garso kokybę įtakoja mažiau. Iš daugybės parametrų ir parametrų reikšmių gauname mišinį, todėl aparatūra skamba skirtingai. Jei išmatavome gerus pagrindinius parametrus, aparatas skambės geriau už su prastesniais parametrais. Jei muzikos atkūrimas skiriasi, reiškia kai kurie parametrai liko neįvertinti.
Žmonės nežino teorijos, nemėgsta mokytis, todėl pasiklysta jungiamųjų laidų, spyglių po kolonėlėmis, elektros rozečių arba blogosios energijos sugėrėjų rinkodaroje. Garso kokybę galima vertinti ir subjektyviai, rezultatai paprastai sutampa, bet šis kelias sudėtingesnis.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Elektronikos pagrindas yra schemotechnika. Schemotechniniai sprendimai yra aparato kokybės, kainos, patikimumo, konstrukcijos pagrindas. Aparatūros vartotojams tai neįdomu. Fizikos mokslui schemotechnika taip pat yra užribis.
Pora pavyzdžių.
Reaktyviniai komponentai – kondensatoriai ir induktyvumai turi blogąją pusę, apibūdinamą parazitiniais parametrais. Jei prastas kondensatorius pajungtas signalo kelyje, stiprintuvo kokybė nukentės, tačiau prastą-pigų galima panaudoti šuntavimui ir signalas dėl to išliks švarus. Arba degradacijos dėl to bus tokios mažos, kad neišgirsime.
Aktyviniuose filtruose naudojami operaciniai stiprintuvai. Mano krosoveryje 15 operacinių, bet signalo kelyje tik keli. Dauguma kitų operacinių formuoja giratorius, dalis giratorių pajungti lygiagrečiai signalui, todėl signalo negadina.
Paprasti dalykai, bet kiek daug aplink mus rinkodaros šokių!Dėkoju Dariui už diskusiją ir linkiu sėkmės savame kelyje.
Pabaigtuvių proga paprašiau Roko Kašėtos mums padainuoti.
Į mano prašymą pasakyti nuomonę Focal Stella-Utopia EM ar JMF Audio HPM500 kolonėlės geresnės, bičiulis Darius parašė:
Nesirinkčiau nei vienų, nes jos abi namuose būtų perteklinė gigantomanija, o abiejų vieta yra studijose, kuriose būtina ir trinktelėti ir paruošti įrašą visokioms, kad ir nutrūktgalviškoms, situacijoms. Šiaip net ir studijose jų nereikėtų, jei dar neapkurtę jauni rokeriai, reikalaujantys iš studijų inžinierių, kad jų albumas skambėtų garsiai ir garsiau nei John’o (čia ne mano sugalvota, o paliudyta garso inžinierių). Tada prasideda dar ir kompresijų karai ir gauname tragiškos kokybės šiuolaikinius (maždaug nuo 1992) CD ir (nuo dar anksčiau) LP. O tada bandoma sukurti aparatūrą, kuri bent dalinai “pataisytų” kompresuotus CD ir LP. Ir taip pasaka be galo. Tačiau kitaip ir negalėjo nutikti, nutolus nuo fizikos dėsnių.Fizikos dėsniai galioja, aname poste parodytos kolonėlės yra buitinės, bet ne studijiniai monitoriai. Ne pačios didžiausios ir ne brangiausios, todėl nesutikčiau su griežtu Dariaus vertinimu.
Daugybė šiuolaikinių įrašų studijų įsikūrusios namie, nes elektroninę muziką galima sukurti iš semplų. Namų studijose naudojamos nedidelės kolonėlės, bet didžiosiose matome puikiai įrengtus garso kontrolės kambarius su 100 dB/W/m jautrio monitoriais. Klasikinę muziką įrašinėja studijose su daugiajuosčiais monitoriais, bet didesni muzikantų kolektyvai arba roko muzika iki šiol įrašoma studijose su gerai įrengtais kambariais ir gera garso kontrolės aparatūra.
Masterphonic studijos Našvilyje garso kontrolės kambarys su didžiaisiais Kinoshita monitoriais.
Pažengę muzikos mylėtojais – tokių turime ir Lietuvoje – muziką taip pat klauso per didelio jautrio Westlake Audio, Tannoy, Kinoshita, Altek Lansing, JBL monitorius. Vis daugiau matyti muzikos klausymo kambarių su kolonėlėmis sienoje. Pažangiausias sprendimas, tokio realizuoti negalėjau, bet kitiems linkiu įsirengti muzikos kambarį su kolonėlėmis sienoje.
Apie įrašų studijas ir kas nutiko su didžiosiomis skaitykite Muzikos įrašymas temoje.
Darius parašė:
Galingoms kolonėlėms reikia ir galingų stiprintuvų, nes kam gi galingos kolonėlės, jei negali trinktelėti:) Štai čia yra sekantis nesusipratimas, nes šiaip jau galingų stiprintuvų nereikėtų, jeigu jie būtų teisingai konstruojami, o dabar 99% stiprintuvų ir visų kitų komponentų konstruojami neteisingai. Ir aš turiu galvoje ne schemas, o pamatinius dalykus, nes galia yra išvestinis dydis, kuriuo galima ir yra manipuliuojama – viskas priklauso nuo to, ką sudauginsi, ar iš ko padalinsi, priklausomai nuo formulės. Todėl ir gauname situaciją, kai naudojame galingus stiprintuvus, bet realiai tik keletą vatų galios (dažniausiai mažiau). Tiesa, iš esmės jie dauguma tokie ir yra – realiai kelių, geriausiu atveju keliolikos kokybiškų vatų.Nesutinku, arba tokias išvadas reikėtų pagrįsti. Pateiksiu savo skaičiavimus ir išvadą.
95-97 dB/W/m jautrio kolonėlėms reikia 200 Vatų ar net daugiau, o mažo jautrio AS su guminiais žemadažniais reikalauja žymiai didesnės galios.
Daugybė teigiančių, kad mažosios AS geriau skamba su labai galingais stiprintuvais, nors maksimali kolonėlių galia būna keliasdešimt Vatų. Tam visiškai pritariu. Paaiškinti paprasta – didesnės galios stiprintuvų išėjimo varža būna mažesnė, dėl to pagerėja ŽD garsiakalbių slopinimas. Šiuolaikinių AS varža nuslydo į 4 Omų sritį, naudojami selektyvūs filtrai, todėl minimali AS varža nukrenta iki maždaug 2 Omų. Tam tikruose dažniuose apkrovimas būna su didele reaktyvine dedamąja, o tokį atlaikyti gali galingi arba gerai sukonstruoti A-klasės stiprintuvai.
Plačiau apie slopinimą čia.
Taip pat nereikėtų teigti, kad 99% stiprintuvų ir visų kitų komponentų konstruojami neteisingai.
Priešingai – gerų stiprintuvų gamintojai deklaruoja dvigubai sumažintą maksimalią galią, taikydami 3 dB headroom atsargą. Iškraipymai ir kiti parametrai taip pat būna geresni nei deklaruojama.
Po ranka turiu Accuphase A-36 30 W A-klasės galios stiprintuvo išmatuotą maksimalios galios grafiką, kur matyti dvigubai didesnė tikroji maksimali galia. Panaši situacija su PassLabs, Luxman ar kitų gamintojų galios stiprintuvais.
Atsakysiu į Dariaus teiginius apie namų garso sistemų maksimalų garsumą.
Darius parašė – Orientacija į 120dB ir roko koncertą yra neteisinga ir žalinga sveikatai. Roko koncertuose reikia lankytis kuo rečiau ir retkarčiais nueiti nebent emocijų užtaisui, nes kokybės ten niekada nerasite.Sutinku, kad kokybiško garso koncertuose rasti sunku, bet apie 120 dB parašyta neatsakingai.
Niujorko universitete atlikti tyrimai rodo, kad dainininkai pasiekia 126 dB SPL artimoje zonoje arba 110 dB 1 m atstume.
Kažkuriame vadovėlyje esu užtikęs, kad operos soprano dainininkės fortissimo garsumas gali siekti 130 dB. Kondensatoriniai mikrofonai tiek gali neatlaikyti, todėl pastatomi toliau. Arba dainuodami garsiausias natas dainininkai patys atitolina mikrofoną.
Svarbu žinoti, kad koncertuose galimas 20 dB crest-faktorius simfoninio arba džiazo big band orkestro vidutinį 110 dB garsumą salėje paverčia į 130 dB pikinį garsumą. Geriausi mikrofonai tiek gali atlaikyti, maždaug tokį dinaminį diapazoną galima įrašyti. Koncertuose neapkurstame net tada, kai 1976-ais Londono Čarltono stadione The Who koncerte 32 m atstumu nuo garsiakalbių buvo fiksuotas 126 dB. Vėliau koncertuose buvo užfiksuoti žymiai didesni, 136 dB siekiantys SPL. Įrašuose tokio dinaminio diapazono nerasime, bet priimta, kad gera GAS turi atkurti šiuolaikinių įrašų dinamiką, siekiančią maždaug 120 dB. Net didžiausios-brangiausios mažo efektyvumo buitinės daugiajuostės tokio dinaminio diapazono kokybiškai atkurti negali.Perklausose dažnai uždedu didžiausių pasaulyje Wanamaker vargonų įrašą iš CD, nes klausytojams būna įdomu žinoti ar namie galima atkurti per 64 tūkstančius vamzdžių turintį hyper-instrumentą. Filadelfijoje vykstantys koncertai šiuo instrumentu pasibaigia fortissimo, instrumento dažniai driekiasi nuo keliolikos hercų, o garsumas tikrai būna ne 95 ir ne 110 dB. Nors namie dažniausiai klausome tyliai, norint pademonstruoti GAS galimybes, suprasti ko garso sistema verta, didžiųjų vargonų, simfoninio orkestro, roko, didžiųjų džiazo orkestrų arba metalo muzikos įrašų atkūrimas didžiausiu garsumu yra būtinas.
Mažo jautrio kolonėlių potencialas žymiai mažesnis. Matavimai rodo, kad klausant palyginti nedideliu 95 dB garsumu atsiranda garso kompresavimas, padidėja iškraipymai. Klausytojus tai vargina ir jie priversti klausyti muziką maždaug 60 – 70 dB diapazone. Labai tyliai mažo jautrio kolonėlėmis taip pat nepaklausysi.Keli sakiniai apie mažo jautrio sistemų tyrinėjimus.
Su bičiuliais kartu klausėme modernių Genelec, užsirekomendavusių Mackey HR824 Mk1. Esu tyrinėjęs muzikos atkūrimą mažosiomis AS su pajungtu dideliu Genelec subvuferiu. Vienoje kolektyvinėje perklausoje klausėme tą patį kūrinį mažo jautrio monitoriais ir per Nidą. Išvados nepasikeitė.
Perklausai paruoštos Genelec 8350A SAM, Mackie HR824 Mk1, Genelec 8260 APM aktyvinės AS.Bičiulio Dariaus noriu paklausti – kokias didelio jautrio GAS esi turėjęs arba tyrinėjęs?
Pirmai progai atsiradus mano penkiajuostes Beovox M100-2 pakeitė Kalifornijoje nupirktos Altec Lansing Model 19. Pirmi garsai parodė neklydus, o pajungus aktyvinį krosoverį su Threshold stiprintuvais išgirdau įrašų gylį, plotį ir aukštį. Šią GAS klausiau gal dešimtmetį, bet kartu ieškojau dar aukštesnio taško. Artėjo 60-metis ir nusprendžiau konstruoti savo didelio jautrio aktyvines dvijuostes.
Sugrįžkime prie dar vieno bandymo.Kažkada pagalvojau namą iškeisti į butą kur ramiai pasitikčiau dangų. Altekai būtų per dideli, todėl nusipirkau IMF TLS-80 II. Šios keturių juostų elitinės buitinės labirinto korpuse su šlovingu KEF B139, liaupsių nusipelniusiu KEF B-110 VD garsiakalbiu, vienu geriausiu Celestion HF1300 skvokeriu ir Celestion HF 2000 20 mm aukštadažniu. Dažninė tikrai plati, bet geros garso raiškos nebuvo. TLS-80 buvo brangios buitinės, jas naudodavo ir įrašų studijose.
15 metų nuotraukoje mano IMF TLS80 ir Altec 19. Nors abiejų kaina buvo to paties lygio, garso kokybe IMF TLS80 Altekams pasipriešinti negalėjo.
Su daug dažnių juostų lengviau gauti glotnią ir plačią dažninę, bet įrašams atkurti to neužtenka. Jei ieškoti efektyviausio sprendimo, kokybė/kaina požiūriu dvijuostės lentyninės būtų geriausias pasirinkimas. Mokslas nustato tokių AS galimybių ribas, o jei norime lipti aukštyn, pinigus reiktų leisti ne didesnėms buitinėms grindinėms daugiajuostėms už labai brangiai, bet dairytis didelio jautrio kolonėlių.Esu klausęs brangių buitinių – didžiųjų Magico, Focal, Wilson, PBN Montana, Tannoy, Estelon Extreme ir dar kitokių. Daug kartų įsitikinau, kad daugiajuostės prastai atkuria sceną, prasta mikrodinamika. Mažo jautrio AS reikalauja labai galingų stiprintuvų, nes reikia pagelbėti ŽD garsiakalbiams nuslopinti parazitinį švytavimą pasibaigus signalui. Taip pat reikalingas brangus kambarys su mažais atspindžiais.
Prisimenu, kai Maskvos parodoje dvi dienas paklausęs buitinių GAS, kur buvo ir už milijoną, nuvykau prie JMF HPM500. Ausys atsigavo, pailsėjau. Arba būdavo, užeinu į Miuncheno High-End parodos kambarį kur GIP sistema su senoviškomis didžiulėmis GE kolonėlėmis iš amerikoniškų kino salių ir vėl apsidžiaugiu puikiu atkūrimu. Ne tik man patiko tas parodos kambarys, todėl mano išvados nėra subjektyvus vertinimas.
Šiais laikais rinkoje vyrauja mažylės arba tos daugiajuostės už super-brangiai. Daugiajuostėms tinka nebrangūs garsiakalbiai, galima sukurti daug modelių ir kasmet “tobulinti”. Su didelio jautrio kolonėlėmis reikalai prastesni – tokių rinkoje visai mažai. Gali tekti rinktis iš naudotų arba konstruoti.
Prie daugiajuosčių Estelon Extreme su konstruktoriumi A. Vasilkovu jų perklausų kambaryje.Kolonėlių efektyvumas, kontroliuojama sklaida, didelis akustinis slopinimas atveria duris į garsą, kokį girdime scenoje, iš muzikos instrumentų ar dainuojančio. Kai girdime kontraboso tamprų garsą, kai girdisi stryko mikro-šokinėjimai stygomis, kai obojaus nesumaišysi su klarnetu, o pasibaigus kūriniui tylos sekundė prislegia psichiką ir įtempia delnus ploti…
Manau gera proga prisiminti kas GAS kelyje man buvo svarbiasia, kodėl pasirinkau didelio jautrio GAS. Panašų kelią praėję daug kokybiško garso ieškotojų, todėl verta pašnekėti plačiau. Vakar bičiulis Darius paminėtus fizikinius didelio jautrio kolonėlių ypatumus apėjo, tai ir aš teoriją paliksiu knygoms.Iki 1980-ųjų buvau klausęs ir turėjęs nemažai aparatūros. Buvau dakeliavęs iki brangių-modernių B&O Beovox M100-2 kur 13” Seas žemadažnis, vienas geriausių kupolinių skvokerių ir 20 mm super-aukštadažnis.
Lūžis įvyko 1980-aisiais, kai pas maskvietį bičiulį Aleksandrą M. išgirdau JBL 4343 monitorius. Kambaryje radau kitų įdomybių – du Threshold Stasis galios stiprintuvus, brangiausią Mark Levinson pradinį, Kensonic RIAA, Threshold aktyvinį krosoverį, vieną brangiausių Kenwood L-07D patefoną su dviem tonarmais ir brangiausiomis Shure bei Ortofon MC galvutėmis bei Nakamichi 1000ZXL kasetinį. Maskvos standartiniame bute garsiai nepaklausysi, bet to nereikėjo – instrumentai skambėjo tikroviškai, buvo girdėti, kad garsas iš smulkių detalių, muzikantai lokalizuoti erdvėje, garsas lyg būtų scenoje, bet ne iš kolonėlių.
Tada aparatūros nefotografuodavome, bet parsivežiau tos pačios GAS nuotraukų iš A. M. namų Kalifornijoje.
Signalinė aparatūros dalis sudėta kitoje patalpoje. Kitos nuotraukos apačioje dešinėje audeklu pridengtas įspūdingas Kenwood L-07D plokštelių grotuvas.
Paminėsiu, kad pas bičiulį į Maskvą atėjau su svajonėmis kažkada turėti KEF 105 arba B&W 801. Tą pasakius Aleksandras mane sukritikavo. Paminėjus apie tų laikų didžiausią naujieną, apie Heilo aukštadažnius ESS didžiosiose AMT kolonėlėse, bičiulis pasakė turėjęs ESS AMT1B ir liko labai nusivylęs.
Argi rasi argumentų labiau patyrusiam, kuris čia pat kambaryje gali pademonstruoti didelio jautrio GAS?! Buvau 30-metis, prisiskaitęs teorijos, turėjau nemažai praktikos, todėl manes neapgausi. Jei bandytų, galėjau pasiimti ten kambaryje lentynoje gulinčias geriausias elektrostatines Stax ir įsitikinti kad ausys nemeluoja. Kambaryje girdėjau puikų garsą ir supratau suradęs kelią.Konstruojantis melomanas apie mano 97 dB/W/m jautrio kolonėles parašė:
– kam reikia 97dB 150-300W kolonėlių namų sąlygomis? Jūsų techninį pagrindimą kodėl taip reikia skaičiau, bet ausims sveiko klausymo riba yra 95dB (labai retais atvejais iki 100dB), kitaip klausytojų ausys pensijos nesulauks…Koncertuose garsumas siekia 120 dB ir dar daugiau. Šiuolaikinių įrašų ir atkūrimo aparatūros dinaminis diapazonas toks didelis, kad suteikia galimybių koncertą turėti namie. Žinoma, jei namie garsas prastas, ranka sieks pritildyti, bet turint kokybišką aparatūrą kartais norisi trinktelti ir 110-120 dB. Tokiam garsumui pasiekti reikia didelio jautrio kolonėlių ir maždaug 200 W galios stiprintuvų.
Paminėsiu kitą dalyką – atkurti muzikos tylą yra svarbiau!
Kalbu apie mikrodinamiką, kai galime klausyti labai tyliai ir viską girdėti. Mažo jautrio AS mikrodinamiką atkuria prastai, todėl 55 dB garsumu muzikos nepaklausysi. Geriausios čia būtų ruporinės, bet tokios labai didelės ir super-brangios. Praktiškesnės yra AS su didelio jautrio 15″ ŽD garsiakalbiais ir ruporais, kurias matome didžiosiose įrašų studijose. Tokias ar panašias galime nusipirkti ir klausyti moderniausius įrašus nuo labai tyliai iki labai garsiai.
Iš kitų svarbių dalykų paminėsiu garso rezoliuciją ir AS sklaidą.
Gerai rezoliucijai reikia gero/aukšto garsiakalbių slopinimo, AS moduliai turi būti akustiškai suderinti, skyrimo ruože garsiakalbiai turi spinduliuoti sinfazišką garsą. Šie reikalavimai buitinėms daugiajuostėms praktiškai neįveikiami ir tai mus vėl veda prie didelio jautrio AS su kuo mažiau garsiakalbių.
O dar stiprintuvai…
Su 97 dB/W/m kolonėlėmis stiprintuvas dirbs maždaug milivato galia, o buitinėms daugiajuostėms reikės nepalyginamai daugiau tam pačiam garsumui gauti. Atsiranda proga vietoje gero-galingo AB klasės klasės stiprintuvo už tiek pat nupirkti nedidelės galios A-klasės stiprintuvą ir žingsniu priartėti prie geriausios GAS struktūros.
Apie garsiakalbių slopinimą plačiau parašyta čia, o apie kolonėlių jautrį štai čia. Praktikos mėgėjai gali perskaityti perklausose apsilankiusių kokybiško garso ieškotojų nuomonę. Atsiliepimai neredaguojami, nurodyti kontaktai, galima susisiekti su autoriais.Pabaigai iliustracija.
Paveikslėlyje dvi prancūziškos, modernios, brangios, didelės, sunkios kolonėlės. Focal išsikovojusi didelę rinkos dalį, daugelis svajotų tokias turėti, bet aš rinkčiausi didelio jautrio JMF-Audio dvijuostes.
Linkėjimai bičiuliui D. Č. į Airiją.
