Forum Replies Created
-
Posts
-
Skaitmeninė aparatūra studijose pasirodė 7-to dešimtmečio pabaigoje, o 8-ajame prasidėjo intensyvi studijų skaitmenizacija. Kiekviename pro-aparatūros žurnale būdavo po straipsnį apie skaitmeninius garso signalo formavimo ir apdorojimo metodus. Paprastiems žmonėms reikėjo sulaukti windousų ir mobiliųjų telefonų, kad pradėtume suvokti naujos eros reikšmę.
db Sep 1982 numeris.
Skaitmeniniam signalo apdorojimui buvo reikalingi kompiuteriai ir specialios programos. 1983-iais pasirodė IBM-XT. 16 bitų CPU, valdomas DOS operacinės sistemos, 640 kB RAM, 20 MB HDD, 5.25″ lanksčių diskelių išorinės atminties įrenginys ir monochrominis žalios spalvos arba spalvotas CGA monitorius. Turėjau tokį, JAV kainavo gal 2 tūkst. $. Studijoms buvo reikalingi su specializuotomis programomis, o toks kainuodavo apie 20 tūkst. Deja, po 2-3 metų reikėdavo išmesti, nes skaitmeninė technika greitai sensta morališkai – 1984-ais atsirado pažangesni IBM PC-AT su plaukiojančio kablelio ko-procesoriais.
Įrašų studijos privalėjo turėti skaitmeninių būgnų komplektą, kurie tada buvo brangi naujovė.
Būgnams valdyti reikalinga skaitmeninė įranga.
Vartydamas db, viename pamačiau Linn Drum programuojamos skaitmeninių būgnų mašinos reklamą:
Klausydamas Pink Floyd The Dark Side of the Moon ir krūpčiodamas nuo įrašyto žadintuvo, prisiminiau 7-tą dešimtmetį. 1970-ais buvo įrašyta Jesus Christ Superstar roko opera, tą dešimtmetį visi didžiausi Pink Floyd albumai, Bitlai ir daugybė kitos auksinės vertės muzikos. Iš dabartinės nežinočiau ką šalia padėti, o tada įrašų studijoms reikėjo aptarnauti į rinką įsiveržusią video produkciją, įgarsinti vaizdo klipus. Muzikos rinka buvo milžiniška, buvo generuojamas didelis pelnas. Tai skatino kurtis įrašų studijoms, o konkurencija vertė studijas siūlyti karščiausias technines naujoves.
Prieš keliaujant į 9-tą dešimtmetį pavartykime aukso amžiaus studijinės aparatūros žurnalus. db, The Sound Engineering Magazine buvo leidžiamas Niujorke, o Europoje šį žurnalą redagavo apie studijų darbą ir apie akustiką knygas parašęs John Borwick (1924-2016). Kitas buvo įrašų industrijos žurnalas Mix. Taip pat mėnesinis, amerikoniškas tik iš Kalifornijos. Spaudos kioskuose Mix nenusipirksi, žurnalas buvo platinamas profesionalios aparatūros parduotuvėse, įrašų studijose arba reikėdavo užsiprenumeruoti.
1982, 83 ir 84 m. db ir Mix.Kaži kiek kainuodavo bazinis įrašų studijos aparatūros komplektas?
Skaitmeniniai studijiniai aparatai 1980-aisiais buvo labai brangūs, ypatingai automatizuoti pultai ir skaitmeniniai magnetofonai. Konkurencija vertė įsigyti moderniausią aparatūrą, arba muzikantai iškeliaus pas konkurentus. Skaitmeninė technika sparčiai tobulėja ir dar sparčiau atpinga, bet išsilaikyti įsikibus į naujoves būdavo sunku. Tuolab, kolonėlės nepigo, reikėjo geresnių kambarių, daugiau patalpų ir darbuotojų. Studija negalėjo neturėti skaitmeninių būgnų arba dirbti su pasenusia programine įranga. Iš įrašų biznio ėmė trauktis daug metų ten dirbę. Skaičiau Graham Langley iš Amek prisiminimus, kur jis rašė, kad 1982 m. nusprendė nebesigalinėti su “skaitmenizacijos pažanga”, nes suvokė, kad po poros metų jo aparatūra išeis iš mados, dviem jo studijoms reikės 600 tūkstančių, kurių per 2 metus uždirbti nebuvo galima.
1987-ais bazinis komplektas – Sony PCM-3324 skaitmeninis magnetofonas, pultas ir skaitmeninė įrašų suvedimo įranga kainavo beveik pusę milijono JAV dolerių.
Spartus techninis vystymasis didžiąsias studijas vertė atsinaujinti ir naujai įrangai išleisti visus sukauptus pinigus. Arba reikėjo pasitraukti. Šiek tiek lengviau buvo periferijoje, nes ten studija kainuodavo pigiau. 1980-aisiais didžiosios studijos prarado daug klientų, dvigubai padidėjo paskolų palūkanos ir prasidėjo bankrotai. Nežiūrint to, 1970-ųjų gale prasidėjęs pakilimas leido studijoms dirbti, tik reikėjo per dieną gauti apie 3000 USD. Atsirado naujas įrašų organizavimo būdas, kai muzikantai įrašomi kažkur Abbey Road studijoje, tada lekiama į Wessex pasidaryti garso užklojimus (overdubbing), o trečioje studijoje atliekamas mikšeriavimas. Prasčiau įrengtoms mažosioms buvo lengviau išsilaikyti, bet didžiosios studijos toliau užsidarydavo ir beveik niekas į jas nebeinvestuodavo. Užsidarė garsios Strawberry South, Odyssey Studios. 1989-ais darbą pradėjo Londono Metropolis Studios, bet tai greičiau išimtinis atvejis.
Metropolis vienos iš įrašų studijų (Studio-B) aparatūrinė.
Metropolis garso suvedimo studija.1980-aisiais prasidėjo dar radikalesni pasikeitimai – studijose buvo pradėti naudoti skaitmeniniai įrenginiai. 1983 m. buvo baigtas kurti CD standartas, aukštyn šoko įrašų biznio pelnas, atsirado poreikis gerinti įrašus. Pamenu, didžiausia reklama buvo ant LP plokštelių užrašai AAD arba ADD. Galiu patvirtinti, kad plakštelės su daugiau skaitmenizacijos, tos ADD vidutiniškai skambėjo geriau. Pradžioje CD buvo brangūs, bet nuo 1988 lazeriniai diskeliai tapo populiariausi.
Muzikos įrašų fronte UK buvo vieni iš lyderių, todėl lengviau rasti duomenų apie skirtingų formatų pardavimus. Parinkau kelis iš 1980-90 dešimtmečio.
1980 išleista per 67 tūkst. LP (visų laikų aukščiausias vinilo pasiekimas), 8 takelių įrašų nebeliko, o kompakt-kasetėse buvo išleista per 25 tūkst. albumų.
1983: LP – 54 k, kasečių – 36 k ir 165 CD albumai.
1985: 53, 55 ir 3 tūkstančiai albumų atitinkamai, o 1989 – 38 k LP, 83 k kasečių ir 47 k CD. Tais metais buvo pasiektas naujas albumų išleidimo rekordas – per 160 tūkstančių.
1978 m. buvo prasidėjęs albumų išleidimo mažėjimas, rinka stagnavo ties 90 k riba. Sąstingis buvo dėl 78-79 m. ištikusios naftos krizės, bet ir dėl to, kad muziką kasetėse buvo galima persirašyti. Rinkoje buvo daugybė pigių dvigubų kasetinių ir tai leido susikomplektuoti mėgstamą muziką arba nusikopijuoti albumą.
Muzikos rinkos atsigavimą paskatino 1981 m. pradėjusi dirbti MTV, kur buvo skelbiamos pop muzikos naujienos. 1990-ais MTV klausėsi per 100 milijonų muzikos mylėtojų, atsirado naujas muzikos žvaigždžių reitingavimas – ne tik pagal parduotų albumų skaičių, bet pagal populiarumą viešuose kanaluose. Sutrumpėjo naujų dainų kelias iki klausytojo – kūrinį buvo galima pristatyti nelaukiant pasirodant albumo. 1986 m. įvyko leidyklų susiliejimas į 6 didžiules bendroves. Daug muzikos buvo įrašoma naujomis technologijomis ir taip pat daug įrašų gimdavo nedidelėse namų studijose. Prie to prisidėjo ir CD formato populiarumas.
Gerai prisimenu kai svajodavau – kada gi pas mane namie ims suktis CD grotuvas? Tas super švarus ir dinamiškas įrašas, kokio negalėjau išgirsti iš plokštelių arba juostų…
Likimas suteikė progą 1989-ais lankytis Berlyne Vokietijas skiriančios sienos griuvimo dienomis. Žmonės jautė, kad kažkas turi įvykti. Su žmona ir sūnumi kelis kartus tikrinome kas dedasi prie Branderburgo vartų ir vieną rytą sulaukėme – siena prasivėrė. Būriu su vokiečiais nėrėme į Vakarų Berlyną. Kišenėje turėjau VDR markių, už kurias tada buvo galima nusipirkti ir Vakarų Berlyne. Išvykstant į VDR kiekvienam turistui buvo leidžiama išsikeisti tam tikrą sumą rublių. Į VDR vykome trise, todėl galėjau išsikeisti 300 x 3 rublių. Gavau apie 1300 VDR markių, bet kirtus VFR sieną, mano rublinės kapeikos virto tvirta valiuta. Greit sudėliojau planą – pinigus išleisiu 3 daiktams: testiniam CD, satelitinei galvutei su resiveriui TV programoms iš Astra palydovų priimti ir dujiniam pistoletui.
Muzikos iš CD buvau girdėjęs ir nei karto kokybė nenuvylė. Tą iš VFR parsivežtą Japonijoje (Sanyo) 1983 m. išleistą CD turiu. Mėgstu paklausyti, kelis kūrinius esu įtraukęs į aparatūros testavimo rinkinius, Audiogourmet-2015 parodos lankytojai galėjo paklausyti iš šio CD kelis kūrinius per Nida garso sistemą.
Galima sakyti, kad 7-ame dešimtmetyje nusistovėjo studijų konsolių formatas, buvo pradėti naudoti įtampa valdomi stiprintuvai (VCA), konsolėse atsirado automatizuoti procesai – užtildymas/pagarsinimas, motorizuoti feideriai. Neve Electronics pirmieji sukūrė pilnai tranzistorinį pultą, o nuo 1976 m. įdiegė NECAM (Neve Computer Assisted Mixdown). Ant konsolių vietą rado artimojo lauko garso monitoriai.
Philips 1983 m. garsiakalbių kataloge radau 8″ žemadažnio AD80680 popierine membrana dažninę ir kelis kitus parametrus:
Membranos būdavo lengvos (šio Philips membrana svėrė 18,5 g.), palyginti žemas rezonansas (35 Hz), 50-7000 Hz dažninė, 35 mm ritės diametras ir 11 mm p-p eiga, per 90 dB/W/m jautris. Matome mažus iškraipymus ir gerai nuslopintus membranos lūžius. Toks garsiakalbis neblogai skambės ir be filtrų, o jei paimsime senovinius su Alnico arba su elektromagnetais, garsas bus dar geresnis. Viena problema – membranos iš gryno popieriaus absorbuoja drėgmę, todėl parametrai nebus stabilūs ir girdėsime laike kintantį garsą.
Pažvelgėme į kupolinių AD garsiakalbaių membranų lūžių problemą ir pamatėme, kad 1″ su minkštomis šilko membranomis problemos prasideda peržengus palyginti žemus dažnius; 1,2 kHz lazeriniu prietaisu buvo užfiksuotos pirmosios membranos deformacijos, o aukštesniuose dažniuose plasdanti membrana duoda dar didesnius iškraipymus. KEF inžinierių tyrinėjimai atlikti seniai, bet išlieka aktualūs.
Gamintojų parametruose retai randame apie iškraipymus – ką kalbėti apie intermoduliacinius! Būtent ten slypi atsakymai, kodėl moderniausių AS garsas varginantis, kodėl žmonės džiaugiasi klausydami iš LP plokštelių arba lempiniais stiprintuvais. Jei signalas itin plataus spektro, koks būna iš CD arba iš high-res falų, AS gauna negirdimus signalus ir iš netoli esančių dažnių susikuria intermoduliacijos girdimoje zonoje. Šilkiniai kupoliniai būna impregnuoti membranos iškraipymams sumažinti, bet intermoduliaciniams iškraipymams esame ypatingai jautrūs. AS su kupoliniais neblogai dirba tyliai, bet garsiau ilgai nepaklausysi. Arba reikia keltis į brangių su berilio, deimanto membranomis kolonėlių zoną. Gali padėti aukščiausiųjų muzikos oktavų atkūrimo apribojimas, bet tada reikalingas ultra-AD modulis su supertviteriu. Ne primityviai pajungtu per kondensatorių, o su pilnaverčiais filtrais ir… tada vėl su naujomis “elektroninėmis” degradacijomis.Kas dedasi žemesnių dažnių zonoje, kokiomis ligomis serga žemadažniai?
Atsiverčiau naujesnių laikų straipsnį, kur lazeriniais prietaisais buvo tyrinėjamas konusinis ŽD garsiakalbis. Straipsnis apie lazerinių tyrinėjimų ypatumus, pateikti matavimų beaidėje kameroje ir lazeriais palyginimai, bet ten yra mums įdomių dalykų.
Paveikslėlyje ŽD garsiakalbio dažninė, kai aukščiau 500 Hz membrana pradeda plazdėti (rocking mode). Dažninė išmatuota 2 būdais: beaidėje kameroje ir lazeriniu matuokliu. Lazeriu gali būti išmatuojama tiksliau, nes matuojant beaidėje kameroje mikrofoną pasiekia naudingo ir parazitinių spinduliavimų suma.
Lazeriu galima tiksliai ištirti vibracijas daugybėje membranos taškų ir gauti puikių iliustracijų.
Taip žemadažnio membranos darbas atrodo žemiausiųjų dažnių “stūmoklinio” darbo zonoje:
Štai kas prasideda prie aukštesnių dažnių:
Membranos lūžius pažymėjus dažninėje charakteristikoje, akivaizdu, kad šio tipo garsiakalbio darbą nuo maždaug 2 kHz būtina apriboti. 
Kadangi filtrai, o ypatingai – pasyviniai turi savų kaprizų, krosoveris turi pradėti veikti nuo žemesnių dažnių (nuo 1500 ar net nuo 1000 Hz). Taip membranų lūžius sumažinti galima, bet jų neišvengsime.
Šiuolaikiniai ŽD garsiakalbiai būna su plastiko arba aliuminio membranomis. Tokie turi glotnią dažninę žemiausioje darbo zonoje, atsparesni drėgmei, bet membranų lūžiai (iškraipymai) būna ryškesni. Geriausią iškraipymų slopinimą turi membranos iš popieriaus, tačiau tokių gamyba brangesnė. Ypatingai norint pagaminti drėgmei atsparias membranas.
Aukštos klasės kolonėlėms reiktų rinktis garsiakalbius, kurių dažninė užsibaigia sklandžiu kritimu. Tokių rinkoje labai nedaug ir jie yra brangūs.
Paveikslėlyje profesionalaus didelio jautrio 15″ žemadažnio dažninė su impregnuoto popieriaus membrana:
Žemiau paveikslėlyje modernaus SEAS Excel serijos nediduko 5,25 ” žemadažnio su grafeno membrana dažninė. Nepigus (apie 280 €), gerai atkuria žemiausius, bet “glotnumas” pasibaigia nepasiekus 1 kHz:
Šio elitinio šiuolaikinio garsiakalbio iškraipymai didžiausi 900 Hz zonoje, todėl darbą reiktų apriboti ~500 Hz zonoje ir esame verčiami konstruoti 3-juostę.
AudioXpress pateikia tokius SEAS Excel Graphene W16NX003 matavimus:
Rinkoje daugybė žemadažnių, bet šiais laikais nusipirkti gerą ŽD garsiakalbį labai sunku.Vakar forumietis mindrule paklausė apie kolonėlių tūrį ir forume DIY: gaminamės patys sukūrė naują temą. Klausimas tinka Mūsų kolonėlės į kurią ir perkėliau mindrulės postą. Jei klausimų apie korpusus bus daugiau, diskusiją bus galima išskirti atskira rubrika.
Internete daug kolonėlių korpusų tūrio skaičiuoklių. Bakstelėjau vieną, nurodžiau, kad konstruoju uždarą AS ir gavau rekomendaciją gaminti 23 ltr. dėžę.
Paminėsiu, kad rezultatas bus apytikslis, nes garsiakalbių gamintojų T/S parametrai būna netikslūs. Pigių garsiakalbių parametrai gali būti klaidingi. Norint patikimo rezultato pirma reikėtų išmatuoti parametrus, nuspręsti kokio tipo korpusą konstruosite ir leistis į dėžės tūrio skaičiavimus.
