Forum Replies Created
-
Posts
-
Galima sakyti, kad 7-ame dešimtmetyje nusistovėjo studijų konsolių formatas, buvo pradėti naudoti įtampa valdomi stiprintuvai (VCA), konsolėse atsirado automatizuoti procesai – užtildymas/pagarsinimas, motorizuoti feideriai. Neve Electronics pirmieji sukūrė pilnai tranzistorinį pultą, o nuo 1976 m. įdiegė NECAM (Neve Computer Assisted Mixdown). Ant konsolių vietą rado artimojo lauko garso monitoriai.
Philips 1983 m. garsiakalbių kataloge radau 8″ žemadažnio AD80680 popierine membrana dažninę ir kelis kitus parametrus:
Membranos būdavo lengvos (šio Philips membrana svėrė 18,5 g.), palyginti žemas rezonansas (35 Hz), 50-7000 Hz dažninė, 35 mm ritės diametras ir 11 mm p-p eiga, per 90 dB/W/m jautris. Matome mažus iškraipymus ir gerai nuslopintus membranos lūžius. Toks garsiakalbis neblogai skambės ir be filtrų, o jei paimsime senovinius su Alnico arba su elektromagnetais, garsas bus dar geresnis. Viena problema – membranos iš gryno popieriaus absorbuoja drėgmę, todėl parametrai nebus stabilūs ir girdėsime laike kintantį garsą.
Pažvelgėme į kupolinių AD garsiakalbaių membranų lūžių problemą ir pamatėme, kad 1″ su minkštomis šilko membranomis problemos prasideda peržengus palyginti žemus dažnius; 1,2 kHz lazeriniu prietaisu buvo užfiksuotos pirmosios membranos deformacijos, o aukštesniuose dažniuose plasdanti membrana duoda dar didesnius iškraipymus. KEF inžinierių tyrinėjimai atlikti seniai, bet išlieka aktualūs.
Gamintojų parametruose retai randame apie iškraipymus – ką kalbėti apie intermoduliacinius! Būtent ten slypi atsakymai, kodėl moderniausių AS garsas varginantis, kodėl žmonės džiaugiasi klausydami iš LP plokštelių arba lempiniais stiprintuvais. Jei signalas itin plataus spektro, koks būna iš CD arba iš high-res falų, AS gauna negirdimus signalus ir iš netoli esančių dažnių susikuria intermoduliacijos girdimoje zonoje. Šilkiniai kupoliniai būna impregnuoti membranos iškraipymams sumažinti, bet intermoduliaciniams iškraipymams esame ypatingai jautrūs. AS su kupoliniais neblogai dirba tyliai, bet garsiau ilgai nepaklausysi. Arba reikia keltis į brangių su berilio, deimanto membranomis kolonėlių zoną. Gali padėti aukščiausiųjų muzikos oktavų atkūrimo apribojimas, bet tada reikalingas ultra-AD modulis su supertviteriu. Ne primityviai pajungtu per kondensatorių, o su pilnaverčiais filtrais ir… tada vėl su naujomis “elektroninėmis” degradacijomis.Kas dedasi žemesnių dažnių zonoje, kokiomis ligomis serga žemadažniai?
Atsiverčiau naujesnių laikų straipsnį, kur lazeriniais prietaisais buvo tyrinėjamas konusinis ŽD garsiakalbis. Straipsnis apie lazerinių tyrinėjimų ypatumus, pateikti matavimų beaidėje kameroje ir lazeriais palyginimai, bet ten yra mums įdomių dalykų.
Paveikslėlyje ŽD garsiakalbio dažninė, kai aukščiau 500 Hz membrana pradeda plazdėti (rocking mode). Dažninė išmatuota 2 būdais: beaidėje kameroje ir lazeriniu matuokliu. Lazeriu gali būti išmatuojama tiksliau, nes matuojant beaidėje kameroje mikrofoną pasiekia naudingo ir parazitinių spinduliavimų suma.
Lazeriu galima tiksliai ištirti vibracijas daugybėje membranos taškų ir gauti puikių iliustracijų.
Taip žemadažnio membranos darbas atrodo žemiausiųjų dažnių “stūmoklinio” darbo zonoje:
Štai kas prasideda prie aukštesnių dažnių:
Membranos lūžius pažymėjus dažninėje charakteristikoje, akivaizdu, kad šio tipo garsiakalbio darbą nuo maždaug 2 kHz būtina apriboti. 
Kadangi filtrai, o ypatingai – pasyviniai turi savų kaprizų, krosoveris turi pradėti veikti nuo žemesnių dažnių (nuo 1500 ar net nuo 1000 Hz). Taip membranų lūžius sumažinti galima, bet jų neišvengsime.
Šiuolaikiniai ŽD garsiakalbiai būna su plastiko arba aliuminio membranomis. Tokie turi glotnią dažninę žemiausioje darbo zonoje, atsparesni drėgmei, bet membranų lūžiai (iškraipymai) būna ryškesni. Geriausią iškraipymų slopinimą turi membranos iš popieriaus, tačiau tokių gamyba brangesnė. Ypatingai norint pagaminti drėgmei atsparias membranas.
Aukštos klasės kolonėlėms reiktų rinktis garsiakalbius, kurių dažninė užsibaigia sklandžiu kritimu. Tokių rinkoje labai nedaug ir jie yra brangūs.
Paveikslėlyje profesionalaus didelio jautrio 15″ žemadažnio dažninė su impregnuoto popieriaus membrana:
Žemiau paveikslėlyje modernaus SEAS Excel serijos nediduko 5,25 ” žemadažnio su grafeno membrana dažninė. Nepigus (apie 280 €), gerai atkuria žemiausius, bet “glotnumas” pasibaigia nepasiekus 1 kHz:
Šio elitinio šiuolaikinio garsiakalbio iškraipymai didžiausi 900 Hz zonoje, todėl darbą reiktų apriboti ~500 Hz zonoje ir esame verčiami konstruoti 3-juostę.
AudioXpress pateikia tokius SEAS Excel Graphene W16NX003 matavimus:
Rinkoje daugybė žemadažnių, bet šiais laikais nusipirkti gerą ŽD garsiakalbį labai sunku.Vakar forumietis mindrule paklausė apie kolonėlių tūrį ir forume DIY: gaminamės patys sukūrė naują temą. Klausimas tinka Mūsų kolonėlės į kurią ir perkėliau mindrulės postą. Jei klausimų apie korpusus bus daugiau, diskusiją bus galima išskirti atskira rubrika.
Internete daug kolonėlių korpusų tūrio skaičiuoklių. Bakstelėjau vieną, nurodžiau, kad konstruoju uždarą AS ir gavau rekomendaciją gaminti 23 ltr. dėžę.
Paminėsiu, kad rezultatas bus apytikslis, nes garsiakalbių gamintojų T/S parametrai būna netikslūs. Pigių garsiakalbių parametrai gali būti klaidingi. Norint patikimo rezultato pirma reikėtų išmatuoti parametrus, nuspręsti kokio tipo korpusą konstruosite ir leistis į dėžės tūrio skaičiavimus.Vokietijos Stockfish-Records įrašų studija turi gerą vardą, o ten garsas kontroliuojamas šveicariškais SE-MF-2 monitoriais.
Bičiulis Arvis paminėjo studijinę aparatūrą gaminančią Strauss Elektroakustik. Gaminių nedaug, bet profesionalios aparatūros gamintojams tai būdinga.
Pažvelkime ką šveicarai sukūrė.
Visi monitoriai pasyviniai, o mažiausi SE-HF-3 štai kokie dalykiškai dailūs:
Matau puikius sprendimus: geras žemadažnis, platus ŽD-VD modulis formuoja geresnę horizontaliąją sklaidą, AD modulis akustiškai suderintas sinfaziniam garsui gauti, geras fazės apgręžėjas, puikios jungtys, realūs deklaruojami parametrai. Modulinė konstrukcija patogi pajungti aktyvinį filtrą ir taip pagerinti parametrus. Nepigūs – pora ~7400 € – bet muziką atkurtų taip gerai, kiek tokio dydžio kolonėlės gali.
Patiko didesnio jautrio monitoriai su ruporais. SE-MF-1 arba SE-MF-4 taip pat pasyviniai dvijuosčiai ir taip pat moksliškai sukonstruoti. Tikriausiai žemadažniai yra TAD TL-1102 – tokio dydžio geresnių nežinau, todėl kaina nestebina (pora ~24 k€).
Strauss didžiausi monitoriai yra akustinė klasika. Matyti, kad SE-MF-2.1 kolonėlių žemadažnis yra geriausias studijinis TAD TL-1601, bet 2″ ruporiniam moduliui pastabų turėčiau – nenaudočiau CD ruporų ir rinkčiausi berilinį draiverį. 2″ AD draiverių potencialas milžiniškas, todėl galima naudoti dažninės kritimo kompensavimą, bet tada blogėja fazių pasiskirstymas. Beriliniai TD-400x būtų išeitis, bet tada kaina pašoktų. Tiesa, ir dabar ji nemaža – apie 65 k€ už porą.
Noriu atkreipti dėmesį į FA dydį. Gera matyti žemyn nukreiptą ruporą, tada garsas geriau fokusuojamas į klausytoją. Neabejoju, kad per tokius aparatus gerai skambėtų visi įrašai.
Noriu atkreipti dėmesį į pagrindinių parametrų seką, parodančią kokia dažninę, kokius iškraipymus ir kokį jautrį gali turėti pasyvinės kolonėlės su 13, 27 ir 40 cm dydžio garsiakalbiais. Ši serija taip pat parodo 2-juosčių AS potencialą, kokio dydžio turi būti FA ir kad svarbu kontroliuoti sklaidą.
Kodėl daugiajuostėms AS netinka D’Appolito schema?
Inžinierius D’Appolito pasiūlė ir aprašė garsiakalbių išdėstymo schemą MTM, kurioje nedidelis aukštadažnis iš abiejų pusių apgaubtas žemuosius ir viduriniuosius dažnius atkuriančiais garsiakalbiais. Dvijuosčių AS skyrimo dažnis palyginti neaukštas, garsiakalbių linijoje – dažniausiai vertikalioje plokštumoje – suformuojamas koaksialinis spinduliavimas. Vardan simetriškos vertikaliosios sklaidos galima susitaikyti su padidėjusiu dažninės netolygumu skyrimo juostoje, o jei MTM kolonėlėse filtrai selektyvūs, nauda bus dar labiau apčiuopiama.
Tokia struktūra išpopuliarėjusi, gaminami netgi didelio jautrio 2-juosčiai monitoriai su 15″ žemadažniais ir ruporu per vidurį. Jei MTM pavirsta į LMTML ar dar sudėtingesnę schemą, vienoje dažnių juostoje garsiakalbiai būna akustiškai toli, kolonėlėse daugiau skyrimo juostų ir jose rasis kombi-filtrų problema. Klausant tokių kolonėlių įprastame kambaryje tembras nebus atkuriamas gerai, garsas priklausys nuo klausytojo vietos.Matome daugybę kažkokių “super-d’appolitinių” konstrukcijų, kurių galbūt būtų galima klausyti pievose iš 10 metrų, bet tada reikėtų kitaip suderinti filtrus. Matyt buitinių AS gamintojai nori uždirbti, todėl konstruoja per kambario aukštį AS ir muzikos mylėtojams šneka apie hai-endą.
Garsui atkurti reikia stengtis naudoti taškinio spinduliavimo įrenginius arba klausyti iš toli. Nedideliam kambariui tinka 2-juostės lentyninės, bet didesnei patalpai įgarsinti perkame 3-juostes su didesniais ŽD garsiakalbiais ir muziką klausome iš toliau. Arba renkamės su koaksialiniais garsiakalbiais.
Daug juostų su daug nedidelių garsiakalbių D’Appolito išdėstyme pagerina AS dinamines sąvybes, sumažėja netiesiniai iškraipymai, bet kiti labai svarbūs parametrai degraduoja.MEG RL901K su 16″ žemadažniu atvirame korpuse ir koaksiališkai sumontuotais VD ir AD garsiakalbiais:
Pakilusi magnetofonų banga pažadino kasetinių antrinę rinką, žmonės pradėjo prisiminti ir vėl klausyti seniai pamirštų kompakt-kasečių. Turiu smagių prisiminimų ir kelis magnetofonus, bet man tai tik praeities aidas. Komercinėje pasiutpolkėje aplink magnetofonus nedalyvausiu, bet šie įrenginiai labai įdomūs inžineriškai – magnetofonai jungia mechaninį preciziškumą, sudėtingą elektroniką ir reikalauja ypatingos priežiūros. Už patefonus magnetofonai žymiai sudėtingesni. Kaprizingi, bet labiausiai mane gundantys aparatai, neskaitant kolonėlių, kur susipynusios kelios sritys – akustika, elektronika, psichoakustika.
Revox buvo šveicarų gamintojo Willi Studer prekinis ženklas. Gamino kolonėles, stiprintuvus, patefonus, kasetinius ir CD grotuvus, bet pagrindinis arkliukas buvo juostiniai magnetofonai. Aukščiausią pripažinimą buvo išsikovoję Revox studijiniai juostiniai.
