Forum Replies Created
-
Posts
-
Diskusijų apie muzikos klausymą iš failų (stryminimą) įkarštyje kilo minčių apie muzikos kolekcionavimą ir apie kokybišką įrašų atkūrimą.
Paveikslui apžiūrėti reikalinga erdvė, apšvietimas, ramybė. Čiurlioniui pastatyta galerija, o kolekcionieriaus M. Žilinsko dovanotai kolekcijai pastatytos dvi. Milžiniškos erdvės ir prižiūrėtojų būrys Ermitaže, Luvre. Visos dailės kūrybos niekur nesutalpintume, bet to ir nereikia. Galime atsiversti tapybos darbų albumą, galime pasidairyti visko pilname internete, bet argi sakytume, kad tai tas pats ką jaučiame muziejuose?
Sakote, kad Spotify ar Tidal dovanoja mums visą muziką, galime parsisiųsti ir turėti norimų kūrinių fonoteką failais? Sakote, galiu klausyti ausinėmis už 5 € arba lentyninėmis už 300? Ką ten už tris, jau šnekama, kad yra puikiai skambančių šiuolaikinių “monitorių” už mažiau šimtą!Susipažinti su muzika užtektų išmaniojo, bet jei norime atkurti Muziką, turime pradėti nuo patalpos, nuo kolonėlių, nuo stiprintuvo ir tik tada pasirinkti signalą. Signalas paprasčiausias dalykas, nes 1982 sukurtas CD užtikrina tokią įrašų kokybę, kurios nepasiekia jokios kolonėlės ir jokios ausinės, bičiuliai!
Man reikalinga ne visa muzika, o mano “ermitažas”. Savo muziką galėčiau klausyti iš MP3, FLAC ar DSD failų, iš HDD ar iš interneto, bet kodėl turiu klausyti ne muzikos albumą, bet jo kopiją? Taip pat matau aparatūrinę problemą – daugiau aparatūros mažina patikimumą. Stryminimas yra ne vienas aparatas-pristavkė kaip magnetofonas ar LP grotuvas, o ištisa aparatūros grandinė! Specifinė, nes reikia mokytis suvaldyti Linux, ekranėlyje spoksoti į “viską daug”, skaityti reklamą apie mano atlikėjo koncertinius turus ir nepamiršti atsinaujinti failų grotuvo PĮ… Nesuprantu, kodėl turėčiau rūpintis tuo savo rankomis sukurtu darželiu, jei iš lentynos galiu pasiimti albumą ir klausyti originalą? Kam man įrašų kopijų grojaraščiai, jei galiu turėti savo “ermitažą”?
Arvydas Jofė mano mylimiausias būgnininkas. Su Arvyduku jaunystėje grojome KPI grupėje-ansamblyje Nuogi ant slenksčio.
Šiandien perklausiau savo mėgstamiausią radijo laidą “Pakartot”, kurioje Domantas Razauskas pasikvietė į Tėviškę iš Londono sugrįžusį Marijų Aleksą. 10 metų Marijus gyveno Londone, lakstė po pasaulį, grojo su žinomais įvairiausių muzikinių stilių muzikantais. 150 koncertų metuose yra milžiniška patirtis, bet šiandien Marijus pasakė, kad visai neseniai nustojo “mušti” ir pradėjo “groti”.Pernai Marijus išleido pirmąjį albumą “Maps”, o šiemet planuojamas antrasis. Marijaus kūryba ir muzikavimas įsirėžė. Pamilau, seksiu ir klausysiu šį būgnininką. Panašu turėsiu du mylimiausius.
Laidos įrašas čia.
Neseniai užtikau korekcinį pradinį stiprintuvą patefonui iš Šveicarijos už 77 tūkst. USD. Šveicarams daugiau leidžiama negu kitiems, bet man inžineriškai suprantamas šiuolaikinis aukščiausios klasės korekcinis kainuotų arti 10 k$.
Aparatūrą mėgstu pradėti vertinti parametrais.
HSE SWISS Audio Lab. Phono Preamp 7 atrodo prašmatniai. 14 kg aliuminio frezuotas korpusas puikus, o ir įrenginys turi plačias priderinimo galimybes. Deklaruotų parametrų pluoštelis nepilnas ir keliantis abejonių. Tokia aparatūra ant laboratorijos stalo paprastai nepapuola, todėl savo prielaidų pagrįsti negalėčiau ir pasilieku jas sau.
Kviečiu pasigrožėti paveikslėliais.
Šiuolaikinėje muzikoje pilna “kūrybinio melo”, kurį sukurti padeda kažkada paruošti semplai ir skaitmeniniai procesoriai. Apie tai temoje Lempa ir tranzistorius plačiau papasakojo Arvis, o aš siūlau pažiūrėti filmuką apie muzikos ant dirbtinių pamatų kūrybą.
Angelic Vibes “Hazel” semplo bazėje su ex Gross Beat ir Halftime įskiepiais buvo sukurta daina, kokių panašių dabar daugybė.
Kūrinys įtrauktas į Simon Servida – Steam albumą, kur galime paklausyti visą dainą be tikrų muzikantų.
Sekmadienį einame paklausyti Salvadoro Sobralio iš Portugalijos koncerto. Šiuolaikiniuose koncertuose dažnai girdime muziką su garsų dėlionėmis iš įrašytų šablonų (semplų) ir iš procesorių, bet S. Sobralis, tikiuosi, bus tikras.
Užtikau tikro muzikanto Ed Clute muzikavimą suderinus pianiną Hudson Manor viešbutėlyje rugsėjo pradžioje. Šio talentingo žmogaus istorija spaudžia ašarą, žinant, kad aklas berniukas muzikuoti pradėjo iš Brailio raštu užrašytų natų ir pasiekė master-class lygį.
Sweet Georgia Brown mėgstamas Ed Clute kūrinys – paklausykite.
Norintys užlipti į buitinių AS aukštumas pamėgo D’Appolito garsiakalbių išdėstymą keliomis dažnių pakopomis. Atrodo įspūdingai, bet tokių gremėzdų Joseph D’Appolito neaprašė ir nepateisintų. Kalbu apie Testing Loudspeakers vadovėlį, kur buvo pristatyta MTM garsiakalbių išdėstymo struktūra.
Stalius buvo geras, bet šis kūrinys yra prastas.Muzikos iš internetinių failų FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos renkasi stryminimo fanai. Grupėje paklausiau apie muzikinių failų iškraipymus, koncentruojantis į failų perdavimą, į laikmenas, bet ne į SAK.
Lyginant su muzikos klausymu iš CD mane glumina didelis internetinis džiteris, įtakojantis SAK darbą. Yra būdų sumažinti džiterio įtaką, bet manęs tai neguodžia – lyginant su muzika iš lazerinių diskelių, stryminimo grandyje atsiranda failų pardavėjų aparatūra, muzikos serveriai, kodavimo į atitinkamus failų formatus kodekai, internetas, tinklo grotuvai… GAS su stryminimu schemoje turėsime nebe vieną (CD grotuvo), bet kelis džiterius ir tai manęs nedžiugina.
Išmatavau savo optinės linijos internetinį džiterį. 3 matavimų rezultatai paveikslėlyje, bet džiteris didelis (1,1 – 2,3 ms) ir tai daugybę kartų daugiau už mano CD.
Elektronikos forume padiskutavome apie didelio jautrio kolonėles. Savo pirmąją ruporinę planuojantis susikonstruoti forumietis renkasi 12″ ŽD garsiakalbį, atkuriantį nuo 42 Hz, bet mano nuomone, GAS turi atkurti nuo 30 Hz. Apie tai aname forume parašiau kelis žodžius.
Nuskenavau Ane Brun dainą “These Days”. Paveikslėlyje didelės rezoliucijos spektras, parodantis, kad įraše yra 36 Hz žemieji. Malonumas juos klausyti, kai ausis paglosto iš kažkur ateinantis oro gūsis. Ne bumtelėjimas, bet kažkoks bučinys ausims, lyg rūke klausyčiau į mane atriedančių jūros bangų…
Jei kolonėlės atkurs 40 Hz@-6dB ir bus 94 dB/W/m jautrio, tokios suteiks daugiau malonumo negu geriausios lentyninės. Investuojant laiką ir pinigus į AS konstravimą, reiktų pasistengti atkurti nuo 35 Hz, nes yra populiarios muzikos su tokias dažniais. Didelio jautrio AS su 30 Hz būtų racionalus taškas visiems įrašams atkurti – Ane Brun, Wanamaker hyper-vargonams ar elektroninei muzikai. Namų kino sistemai garso kokybė mažiau svarbi, todėl “racionali” GAS būtų su subvuferiais garso efektams pasiklausyti.
Siūlyčiau nepraleisti progos ir pasistengti su šeimyna suderinti bendrojo kambario projektą taip, kad nenukentėtų akustika. Jei netinka Armstrong lubų estetika, galima rinktis kitą medžiagą, kitą gamintoją arba pakabinamas lubas susikonstruoti pagal žmonos norą. Padėti galėtų dizaineris – jo darbas yra paruošti projektą, tenkinantį estetikos, kainos ir kambario paskirties reikalavimus.
Lubos yra toks svarbus ir patogus kambario atspindžių mažinimo “objektas”, kad palikti betonines-dažytas su kabančia liustra būtų neprotinga. Dar blogiau būtų sumontuoti vibruojančias ir garsą atspindinčias gipsines lubas. Jei vis tik ant lubų bus gipso plokštės, reiktų sumontuoti dvigubas plokštes (pastorinti konstrukciją) ir gerai pritvirtinti prie karkaso. Jei tarpusavyje plokštes suklijuosite hermetiku, gipsinio buterbrodo vibracijos bus mažesnės. Gipso plokštes klijuoti prie kieto pagrindo (prie betoninių klubų) būtų geriausia, bet jūsų lubose jau sumontuotos “gegnės” ir stiklo vata. Pagrindo klijavimui nėra ir reikia ieškoti kitų vibracijas mažinančių gipso plokščių tvirtinimo būdų. Siūlyčiau pagalvoti apie tankesnį plokščių tvirtinimą ir antivibracines tarpines.
Norint kokybiškesnio garso, kietas gipso lubas reikėtų pridengti garso sugeriančia medžiaga. Kitaip sakant, reikės dar vienų pakabinamų lubų akustiniam kambario slopinimui užtikrinti.
Taip pat reikėtų akustiškai paruošti už kolonėlių esančią kambario sieną. Kadangi tolygesnį muzikos atkūrimą duoda kolonėlių atitraukimas nuo sienų, atitrauktoje erdvėje už kolonėlių atsiranda vietos sumontuoti garso sugėrimo medžiagą. Sprendimų čia daug, bet ant galinės sienos turėtų būti ~10 cm storio akmens ar stiklo vatos “ekvivalentinis” kilimas.
Pasirinkus akustinių plokščių gamintoją, abu dalykus (lubas ir galinę sieną) galima įrengti pigiau, negu pačiam pirkti medžiagas ir konstruoti. Akustiškai labai svarbūs kambario kampai, bet šį dalyką galima sutvarkyti vėliau.Paminėjau svarbiausius dalykus. Internete daugybę pamokų kaip įrengti Hi-Fi kambarį, todėl siūlau pasidairyti į projektus ir į nuotraukas.
Įrengti muzikos kambarius nėra paprasta. Reikia sumažinti garso atspindžius, bet turime ribotas galimybes. Grindimis vaikštome, todėl turi būti kietos. Taip pat norime kietų sienų, nes ant minkštų rinktųsi dulkės. Kieti daiktai atspindi garsą, o atspindžiai trukdo atkurti muziką. Kambaryje su dideliais atspindžiais sunku groti, dainuoti, susišnekėti, todėl investuoti į akustinę kambario kokybę verta.
Atsakant į Bakano klausimą turiu pasakyti, kad nutinkuotos blokelių sienos yra neblogas “klasikinis” variantas, tinkantis ir muzikos kambariui. Ant sienų tinko tiktų rupios faktūros klijuojami tapetai arba audinys, bet tai nėra reikšminga.
Ant grindų reiktų kilimo. Kuo storesnio ir dengiančio visas grindis. Jei pasiūlymas netinka, tuomet zonoje tarp muzikos klausymo vietos ir kolonėlių garso sugėrėjas (kilimas) yra būtinas.
Patogiausia ir efektyvi garso atspindžių kambariuose mažinimo priemonė yra lubos. Jei ant lubų dar nėra gipso plokščių, turite puikią progą sumontuoti akustiškai gerą dangą. Parašėte – “perdangai naudota lengvoji medine konstrukcija 50/200 medines sijos, uzpilditos akmens vata. Toliau butu metalo konstrukcija ir gipso plokste, bet kaip ja paruosti kad ji nevirpetu?”.
Uždėjus gipso plokštę, lubose esanti akmens vata nebeturės įtakos (nebeslopins garso). Plokštė rezonuos ir kambaryje bus blogas garsas. Siūlyčiau išnaudoti akmens vatą, o tai padaryti galima sumontuojant pakabinamas lubas iš akustinių plokščių. Lietuvoje Lemora prekiauja Armstrong, bet yra daugybė kitų gamintojų. Pasirinkti reiktų su kuo didesniu akustiniu slopinimu ir nepagailėti pinigų. Nereikės dažyti, pakabinamos leidžia įmontuoti šviestuvus, virš lubų paslėpti laidus ar ventiliacijos kanalus.
Jei architektas siūlytų prašmatnesnį variantą, būtų galima sukonstruoti ypatingai atrodančias lubas. Galima naudoti įtempiamą audinį, akustinius demblius arba vertikaliai sumontuoti garsą praleidžiančias “lenteles”. Autoriniai projektai būna brangūs ir būna sunkiau prognozuoti rezultatą.
Jūsų situacija taip pat leidžia ant sienų sumontuoti garsą gerinančias paneles. Pasitarkite su dizaineriu ir tada galėsime pasitarti kur labiausiai reikalingi sienų slopintuvai.Čia trumpas filmukas apie Armstrong lubas kambariams. Parsisiųskite katalogus, perskaitykite rekomendacijas ir tada aplankykite lubų pardavėją.
