Forum Replies Created
-
Posts
-
Italų dizaineris Andrea Pivetta nusprendė patirtį išlieti stiprintuvų srityje. 2013-ais pasaulį stebino didžiuliu Opera One su 2112 galingų tranzistorių ir šešiais 30 kW galios toroidiniais transformatoriais plieno ir aviacinio aliuminio korpuse. Pusantros tonos hai-endinis kūrinys brangus (1,65 mln. €), bet techninis menininkas yra sukūręs ir mažesnių stiprintuvų.
Savo Oltre Andrea Pivetta pristato taip:This state of the Art Amp features:
Output Power: 2 x 750W @ 4 ohm / 2 x 400W @ 8 ohm
Frequency Response: 10 Hz – 30 kHz (±1 dB, @ 1 W 8 ohm)
S/N: > 115 dB (20 Hz – 20 kHz A-Weighted 8 ohm)
THD+N: < 0.05% from 0.1 W to full Power
Input impedance: 4.5 kohm balanced
Input sensitivity: 11 dBu – gain 26 dB
Construction :
Chassis: aircraft aluminum, dimensions: 398 x 398 x 115 mm, weight: 18 kgMan sunku įvertinti tokius gaminius. Jei tai dizaino projektas, tada reikia būti šios srities ekspertu, o vertinant stiprintuvą, paviešintų duomenų yra maža.
Pasaulyje daug garsiakalbių gamintojų, bet vis randasi naujų. Bryant Professional Speakers siūlo nusipirkti visokiausių, kai kuriems modeliams siūloma 40-60 % nuolaida, tik reikės nupirkti daug.
Muzikai atkurti reikalingi kitokie profesionalūs, bet jų beveik nebelikę. Rinka susitraukė, nes geruosius gaminius užgožė kompaktiškos buitinės kolonėlės su pigiais komponentais. Įrašų studijos taip pat susitraukė iki bet kur įrengtų “studijų” su kompiuteriu, ausinėmis ir pigiais garso monitoriais. Kokybiško garso mėgėjų daug, žmonės turtingesni, todėl susidarė sąlygos rastis specifinei High-end rinkai. Parduodama už labai brangiai, nors toji hai-endinė dažnai būna sukonstruota ne pagal mokslą.
Bryant Professional Speakers reklamuoja garsiakalbių gamyklą Kinijoje
Kostas Metaxas atsiuntė dailią nuotrauką. Parašė, kad “analoginis juostinis magnetofonas su 10″ kasetėmis ir 15 ips juostelės greičiu be abejonės yra absoliučiai geriausias signalo šaltinis”. Dėl magnetofonų “analogiškumo” abejoju, nes naudojamas pamagnetinimo generatorius. Abejoju, kad šiuolaikinis aplenktų magnetofonų klestėjimo laikais sukonstruotus aparatus, bet nuotrauka graži.
Dar atsiuntė nuorodą į filmuką.
Į laibą šokėją nesigilinau, bet 0:43”-0:55″ filmuko atkarpoje pastebėjau prastai sureguliuotus juostos įtempimo reguliatorius. Startavimas taip pat labai lėtas (0:10”-0:13″ atkarpa), bet čia jau konstrukcinis dalykas. Kažkodėl garsas detonuojantis, bet gal toks buvo įrašas.
Metaxas & Sins aparatūros naujausia brošiūra.Geras magnetofonas yra preciziškas mechanikos ir sudėtingos elektronikos įrenginys, kuriam sukostruoti reikia išmanymo ir gerų rankų.
The Doors per mano jaunus pakinklius kirto taip smarkiai, kad iki šiol išgyti negaliu.
Jim MorrisonKitoje temoje paminėjau inžinierių-ekspertą Ethaną Winerį, o dabar laikas pasakyti, kad šis patyręs žmogus dar ir muzikantas. Anksčiau Čaikovskį grojęs violončele, bet dabar tvirčiau laiko gitarą. Tai sustiprina temų apie blefavimus autoriaus autoritetą – Ethanas Wineris negalėtų meluoti, išniekinti muziką, sumenkinti įrašų atkūrimo aparatūrą ar jungiamuosius laidus.
2015-ųjų pradžioje Ethan Winer su Danbury simfoniniu orkestru atliko Čaikovskio Rococo Variacijas violončelei ir orkestrui, tik šį kartą 3000 natų skambėjo Fender Telecaster gitara. Filmuke nuo 18′:20″ epizodas, kai solo partija atliekama elektroniniu priedėliu, suteikiančiu gitarai unikalų, į Termenvoksą panašų skambesį.
Audiofilai mėgsta šnekėti apie jungiamųjų laidų svarbą ir šiam dalykui skiria ypatingą dėmesį. Sunkiau sekasi laidų įtaką įrodyti, nes dažniausiai diskusijos užstringa subjektyvume. Patikrinti ką girdime, ar nemeluojame nebūtų sunku, bet užkilusios emocijos ir neapykantą technikos mokslus krimtusiems oponentams procesą sustabdo.
Ethan Winer gerai žinomas ekspertas, parašęs knygų, dalyvaujantis konferencijose. Norėdamas patikrinti objektyviai, išgirsti laidų įtaką, jis sukonstravo “Nulio testerį” (Null Tester). Veikimas paprastas – susimavus vienodus muzikinius signalus priešinga faze, testerio išėjime muzikos signalo nebus. Jei kabeliai daro įtaką signalui, tuomet signalai iš skirtingų kabelių nebus vienodi ir fiksuosime skirtuminį signalą.
Įrenginukas pritaikytas analoginiams signalams, bet yra sukurta PĮ, leidžianti patikrinti/išgirsti pasyvinių komponentų – rezistorių, kondensatorių, ričių įtaką. Audio DiffMaker (signal difference extraction software) galima parsisiųsti nemokamai. Esu išbandęs, klausiau kondensatorių įtaką – viskas veikia.
Čia filmukas apie Ethano Winerio testerį. Paklausiau, pažiūrėjau pusvalandį ir tau, skaitytojau rekomenduoju.Voxativ arkliukas yra kolonėlės su plačiajuosčiais. Techniškai tai paprasčiausia konstrukcija, bet ir čia galima prasimanyti. Galima susikonstruoti plačiajuostį su elektromagnetu, o tada atsiranda elektromagneto maitinimo problema. Plačiajuostis su elektromagnetu bus didelis ir sunkus, o jei bus gaminama labai mažais kiekiais, jei konstrukcijoje pačios brangiausios medžiagos, pora plačiajuosčių gali atseiti 50 tūkstančių €. Panašiai kaip Voxativ AC-XHB. Jei elektromagnetus norėsite maitinti iš šaltinio su lempiniais lygintuvais ir stabilizatoriais, Voxative N5 šaltinis jums kainuos per 8 tūkstančius. Su įrenginiu gausite “suderintus” kabelius, labai pagerinančius elektromagnetinį garsą.
Ampeggio Due visiškai paprastos kolonėlės. Tik po vieną AC-XHB plačiajuostį ir jokių filtrų. Didelė panelė nežymiai sumažina garso sklaidą ir padidina efektyvumą. Panelė kartu yra ruporas, kurį gamintojas pavadino AST® tuned folded horn. Gamintojas sako, kad kolonėlių didžiausias jautris siekia 110 dB. Gal ir siekia, bet gal dažninė su AST ruporu labai nelygi, su rezonansais? Aš žinau, kad 110 jautrį galima pasiekti tik su tobulu ruporu ir kompresiniu draiveriu maždaug 5 oktavų dažnių juostoje.
Keli kiti parametrai iš gamintojo aprašymo:
Frequency Response: 25 – 20.000 Hz
Driver: VOXATIV AC-XHB
Efficiency max: 110 dB / 1W / 1 m
Capacity: 50 W sinus
Dimensions (W x H x D): 47 x 71 x 7,5″ (120x140x19cm)
Weight: 165 lbs (80kg)
Gražus gaminys, bet nepigu – Ampeggio Due kainuoja nuo 80 tūkstančių €.
Efektyvumas yra svarbiausias visų keitiklių, tame skaičiuje – akustinių parametras. Deja, buitinės kolonėlės yra labai mažo efektyvumo įrenginiai.
Stereophile žurnalo redaktorius Džonas Atkinsonas 1998-aisiais suskaičiavo kokias AS jie tyrinėjo ir pateikė statistinius rezultatus. Išmatavus 261 buitinių kolonėlių komplektų paaiškėjo, kad daugiausia jų buvo labai nejautrios – 85 dB/W/m arba turėjo 0,19 % efektyvumą. Tyrinėtų kolonėlių jautrio diapazonas svyravo tarp 80 ir 90 dB/W/m.Viename forume kilo diskusija – ar Magico Q7 yra didelio jautrio AS, jei gamintojas deklaruoja 94 dB? Forumietis parašė, kad nusipirkto dar porą 200 W (@ 4 Ω) A-klasės monoblokų, sujungęs tiltine schema gavo 800 W galią ir apsidžiaugė geresne savo GAS su Magico Q7 Mk I dinamika. Dabar laukia naujesnio modelio Magico Q7 Mk II.
Q7 iš tiesu įspūdingos: sveria 340 kg, atlaiko 1200 W galią, kainuoja 229 k$. Kadangi Q7 yra 4 Omų, tikras deklaruojamas jautris būtų -3 dB mažesnis (91 dB/W/m). Forume parašius, kad tai mažo jautrio įrenginys kilo triukšmas – su dviem 12″ žemadažniais kolonėlės negali būti mažo jautrio! Tuolab, tai viršija Stereophile laboratorijoje išmatuotų AS jautrio vidurkį…Vienas pagrindinių visų buitinių AS požymių yra mažas efektyvumas. Nesvarbu, tai didžiausios Focal “Grande Utopia”, Wilson “WAMM Master Chronosonic”, B&W “800 D3 Diamond”, kažkokios Spendor ar Magico – visų jautris nedidelis. Pirmiausia tai dėl to, kad buitinėse AS naudojami kupoliniai tviteriai, turintys ~92 dB/W/m ribinį jautrį. Įvertinus pasyvinių filtrų slopinimą ir nuostolius laiduose, net su dideliais žemadažniais buitinių AS jautris retai perkopia 92 dB/W/m. Ypatingai tų šiuolaikinių, atkuriančių žemiausius girdimus dažnius.
Galbūt keli 10 -12″ ar integruoti subvuferiai su 15″ žemadažniais ir deklaruojama didžiulė kolonėlių galia gali išgelbėti situaciją?
Deja, negali. Rinka džiaugiasi, nes mažo jautrio galingoms kolonėlėms reikia galingų stiprintuvų, bet net su 4 monoblokais tiltiniame jungime tas džiaugsmas bus trumpas; kilovatinė galia kaitins rites, padidės iškraipymai, bet maksimali akustinė galia nepadidės.Aną diskusiją užbaigiau pateikdamas trumpą skyrelį iš storo vadovėlio garso inžinieriams – Handbook for Sound Engineers (The New Audio Cyclopedia), Glen Ballou. Siūlau perskaityti, o giliau besidomintiems siūlau peržvelgti į anksčiau paviešintus grafikus, padedančius suvokti kolonėlių dydžio, jautrio ir žemiausių atkuriamų dažnių santykį.
Visakryptės kolonėlės
Garsiakalbiui išspinduliavus garso bangą, atgal į membraną sugrįžtantys atspindžiai sumuojasi su naujomis bangomis ir gadina AS darbą. Atspindžiai pakeičia dažninę, bet išmatuoti juos sunku dėl nedidelės atspindžių amplitudės ir naudingo signalo susimaišymo (garsų maskavimo efekto). Lengviau išmatuoti kitą svarbų parametrą – iškraipymus. Atspindžiai daro tiesioginę įtaką THD, todėl reikia stengtis juos sumažinti.
Visakrypčių AS garsas sklinda visomis kryptimis. Jei AS stovi netoli sienų, atgal į membranas sugrįžę atspindžiai visakryptėms kolonėlėms darys didžiausią neigiamą įtaką. AS su įprastais garsiakalbiais spinduliuoja mažesniais kampais, bet ir šios kolonėlės yra stipriai veikiamos atspindžių.
Tam tikroje situacijoje visakryptės AS gali būti geriausias pasirinkimas. Tarkime, kažkur gamtoje žmonės nori pašokti. Jei vietoje laužo pastatysime visakryptę kolonėlę, aikštelėje muzika pasklis tolygiai. Su įprastomis įgarsinti erdvę būtų sunkiau, reikėtų kelių AS, sustatytų laužo vietoje nugarėlėmis.
Klausant stereo muziką kambaryje, kolonėles tenka statyti arčiau sienos, o klausytojai būna kažkur kambario centre. Atspindžiai nuo sienų, o ypatingai tie pirmieji, gadina įrašytą garsų lokalizacija. Akustiškai izoliuoti sienas taip, kad atspindžiai sumažėtų plačiame dažnių diapazone yra sunku ir labai brangu, todėl visakrypčių kolonėlių reiktų vengti. Geresnės yra AS su įprastais garsiakalbiais, bet jų garso sklaida priklauso nuo dažnių, yra kintanti ir sunkiai kontroliuojama. Geriausios yra AS su ruporais, leidžiančiais kontroliuoti sklaidą ir žymiai sumažinti pirmuosius atspindžius.
Visakrypčių AS atspindžius galima sumažinti pritvirtinus išorinius garso reflektorius
Šiuolaikinės prancūziškos “Epsilon” kolonėlės, kur panaudotas senas išradimas visakrypčių sukeliamiems atspindžiams sumažinti.Tėviškės platybėse skaitome apie siekį sukonstruoti idealią GAS. Arba šnekama, kad nupirktoji audio sistema tobula, kažkas ieško tokios…
Šiuolaikinės priemonės leidžia muziką atkurti taip tiksliai, kad būtų sunku atskirti dvi labai geras skirtingų gamintojų GAS. Kalbu apie tokias, kurios labai netoli teorinių reikalavimų.
Galbūt problema išspręsta ir namų muzikos kambaryje galime girdėti tokį garsą, koks buvo koncerte?
Neįmanoma dabar ir to niekada nebus. Pirmiausia, tai tobuliausiai-geriausiai aparatūrai reikia idealaus kambario, o tokio dažniausiai neturime. Didelės įrašų studijos garso kontrolės kambarys tam reikalui labai tiktų, bet tai nebūtų tobulybė.
Ne mažiau svarbūs kiti 2 dalykai:
1. Stereofonija turi apribojimų muzikos scenai atkurti.
Išmanome stereofoniją, žinome apie kanalų simetriškumą ir fazių suderinimą, garsiakalbių spinduliavimą stengiamės sukontroliuoti ruporais, ausis padedame ten kur joms geriausia būti, bet kažkada buvo pasirinktas dviejų garso kanalų kiekis. Buvo ištirta, kad geriau scena įrašoma/atkuriama tri-kanaliu būdu, bet 6-ajame dešimtmetyje tai būtų buvę per brangu ir konkursą laimėjo Stereo. Idealios lokalizacijos negalime tikėtis, tačiau man stereo patinka – viską gerai atlikus, įrašytą muzikos sceną atkurti galime.
2. Muzikos įrašymas.
Tai pats sunkiausias, pats brangiausias ir pats svarbiausias dalykas, nuo kurio viskas prasideda. Mikrofonai panašiai sudėtingi kaip ir garsiakalbiai, o jų čia reikia daug. Nėra teorijos ar taisyklių kiek reikia mikrofonų ir kaip juos išdėstyti. Net jei galėtume įrašyti techniškai idealiai, tobulai nepavyks dar ir dėl to, kad susikerta kelios sritys: menas, techniniai resursai, įrašų kaina, laikas, ribotos galimybė pakartoti įrašymą, aplinkos triukšmas ir atspindžiai, operatoriaus talentas, prodiuserio norai…
Įrašų studijoje galima ištaisyti kai kurias klaidas, ten tęsiasi kūryba, kai signalas papildomas scenoje negirdėtais ar gamtoje nesančiais garsais.Suvokus, kad bet kuris muzikos signalas yra idealas, lengviau pamiršime kas scenoje dedasi ir galėsime panirti į kuo tikslesnį įrašų atkūrimą.
