Belas

Forum Replies Created

Viewing 10 posts - 841 through 850 (of 982 total)
  • Author
    Posts
  • in reply to: Mūsų muzikos kolekcija #2754
    Belas
    Keymaster

      Londone yra didžiulė vinilo plokštelių biblioteka, kur veltui galima paklausyti bet kurią iš 6 milijonų ten esančių. Bibliotekoje taip pat yra milijonas diskelių ir 200 tūkstančių juostelių.
      British Library Sound Archive (buvęs British Institute of Recorded Sound) kolekcijoje įrašai nuo 1898 m:VF-BL-A2-11

      Yra daugiau panašių bibliotekų. Viena didžiausių Niujorko viešoji biblioteka su 600 tūkstančių 78 RPS diskų ir originaliais Maplesono cilindrais.   Biblioteka turi daug filialų, kuriose per 53 milijonus išsaugotų šaltinių:VF-NYPL-B3-1280×960

      Iš privačių saugyklų galima paminėti Honkonge esantį muzikos kambarį su JBL Pro Blue kolonėlėmis, McIntosh lempiniais stiprintuvais, o taip pat senovinėmis Klipschorn AS. “Bulvės galva” (Potato head) meno centre esančiame kambaryje surinkta per 8 tūkstančius plokštelių. Ten lankytis galima privačiai susitarus arba išskirtinėmis progomis:potata_head_hong_kong1

      in reply to: Bendroji inžinerija #2749
      Belas
      Keymaster

        Iš kur atsiranda aukštesnių dažnių vibracijos, jei žemadažnis jų nespinduliuoja?

        Modeliuojant mechaninį smūgį korpusui, reiktų vertinti, kad ŽD draiverio vibracijos yra ne harmoninis, o plačiajuostis-impulsinis poveikis. Tarkime, AS dirba iki 1 kHz. Tada membranos pajudėjimo iš ramybės padėties mechaninio impulso į AS korpusą trukmė kol pasiekiama 0,9 amplitudės reikšmė yra apie 0,2 ms. Vertinant filtrų slopinimą, žemadažnis dirbs iki 2 ar net iki 3 kHz ir mechaninių membranos (garsiakalbio korpuso) poveikių į kolonėlės korpusą impulsai bus atitinkamai trumpesni (~70 mikrosekundžių smūgiai).
        Reikia nepamiršti, kad garso sklidimo greitis ore ir kietoje korpuso medžiagoje skiriasi; medyje garsas sklinda apie 10 kartų greičiau, todėl vibracijų ir akustiniai procesai atsiskiria ir vyksta katras sau.
        AS korpusų vibracijos yra netiesiškesnės už kolonėlėse vykstančius akustinius procesus. Paprasčiau AS vibracijas būtų nagrinėti atsiejant nuo akustinės įtakos, nes garso įtaka korpusų vibracijoms yra mažareikšmė.

        Vėl prisiminiau marimbą, kur lentelės-rezonatoriai smūgiuojami plaktukais su veltiniu. Nors plaktukų smūgiai vienodi visoms instrumento lentelėms ir tie garso aktyvatoriai lėtaeigiai, aukščiausiai skambančioms instrumento lentelėms sužadinimo užtenka, kad jos virpėtų savais rezonansais, siekiančiais C7 natą.

        in reply to: Akustinė egzotika #2727
        Belas
        Keymaster

          Van Beo skulptūra-ruporas, o žemiau yra nuoroda į filmuką:

          Van Beo

          Filmuką reiktų žiūrėti su įjungtu garsu.

          in reply to: Lempa ir tranzistorius #2722
          Belas
          Keymaster

            Super-įdomūs dalykai scenoje dedasi, apie kuriuos muzikos mylėtojai nei nenutuokia! Inžinerinė nuovoka ir patirtis man kuždėjo, kad šiuolaikinės technologijos leidžia pristatyti klausytojui muziką kitaip, kad populiariojoje muzikoje tikro instrumentinio garso reiktų ilgai ieškoti (jo beveik nebėra), kad koncertuose girdime kolonėles („atkūrimą“), bet ne gamtos ar žmogaus sukurtą garsą – vokalą, dūdelę, būgnus… Tu, Arvi dabar tą patvirtinai – ačiū.

            Prisiminiau tokią lempinę patirtį.
            Besimokant Šiaulių politechnikume grojau Šiaulių kultūros namų vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje. Pirmasis mano instrumentas buvo vokiški elektro-vargonai Ionika su daugybe lempų. Būdavo ateini repetuoti, bet instrumentas groja ne pilnai; kažkuris modulis nustojęs veikęs ir per visas oktavas nėra vienos natos. Trinkteli kumščiu, arba atsidaręs instrumento panelę pajudini lempas ir garsas atsirasdavo. Pagrojus nutikdavo kita problema – aparatas buvo jautrus temperatūros pokyčiams ir įkaitęs išsiderindavo. Vėl reikdavo atsidaryti ir atsuktuvu paderinti potenciometrus. Instrumentas turėjo gerą tembrą, tačiau patikimumas buvo lempiškai-prastas.
            Kitais metais Šiaulių kultūros namai nupirko rusišką instrumentą Юность. Šis buvo tranzistorinis ir remontuoti arba derinti nebereikėdavo. Bėda, kad sovietų konstruktoriai nemokėjo sukonstruoti platesnių galimybių elektro-vargonų ir sintezatorių.
            Kaune organizuotoje roko grupėje jau turėjau Vermona. Šie vokiški gerai skambėjo ir buvo patikimi, bet tai jau tranzistorinė technika.
            Kiekvienas instrumentas turėdavo savo stiprintuvą ir kolonėlę. Būgnai nebūdavo įgarsinami, o mikrofonus naudodavome vokalui, smuikui, fleitai, akustinei gitarai. Vokalui naudodavome 2 scenos priekyje pastatytas kolonėles ir stengdavomės, kad į plačiajuostes kolonėles kuo mažiau patektų garso iš instrumentų kolonėlių.

            A-Mačiulskio-ansamblis-big_A. Mačiulskio vadovaujamas Šiaulių kultūros namų vokalinis-instrumentinis ansamblis (1968-69 m.)
            nuogi_ant_slenkscio_5KPI roko grupė “Nuogi ant slenksčio” (1970-74 m.)Ionika ir JunostVokiška lempinė Ionika ir rusiški elektro-vargonai Юность.

            • This reply was modified 5 years ago by Belas.
            in reply to: Išpažintys #2710
            Belas
            Keymaster

              Audioforumas buvo vieta, kur rinkdavomės diskutuoti apie kokybišką garsą. Ten sudėliojome esminius akustikos, o taip pat GAS dalykus. Leidome laiką, bardavomės su aparatūros prekiautojais, kritikavome šiuolaikinę rinkodarą, bet judėjome pirmyn. Audioforumas paskatino mane patikrinti ką galima sukonstruoti naujausių pasiekimų pagrindu ir tada pasigaminau Nidą.
              Mano vertinimu, per 3 metus nuo 2008-ųjų daug nuveikėme. Nuo tada prigijo trumpinys GAS, nebereikia aiškinti kad muzika neturi nieko bendro su įrašų atkūrimu, kad plati dažninė nėra garso kokybės garantas ir kad CD yra geriau už LP plokštelę.
              Gramofone, kurio taip pat nebeliko vyravo kitos tradicijos. Diskusijos sukdavosi aplink analoginį garsą, jungiamuosius laidus, brangią aparatūrą ir tarpusavio nesusipratimus. Mokslas buvo antrajame plane, tačiau ir ten pasiliko įsimintinų diskusijų. Aptarėme kolonėlių sklaidos problemą ir tai jau prigiję. Įrašų studijos įranga ir garso monitoriai dabar taip pat yra garso kokybės vertinimo skalėje.
              Forumuose buvo smagu, bet… dabar visi turime grumdytis Feisbuke. Ten vėl Audioforumas.lt ir vėl Gramofono forumas. Visokių specializuotų skaitmenos, ausinių ar plokštelių mylėtojų feisbukinių bendruomenių nesuskaičiuosi.
              Man gaila, kad kokybiško garso vektorius drimba žemyn. Krykštaujama suvokus, kad ausinėmis galima pilnai atkurti įrašus. Arba nusprendžiama, kad už 300 € galima nusipirkti puikias kolonėles. Neseniai perskaičiau, kad kolonėlėms užtenka 65 eurų, kad AS nuolat gerėja, kad bus dar pigesnės ir dar geresnės! Kaži kam leisti pinigus, jei išmaniajame telefone visa muzika, o komplekte Samsungas duoda grojančius ausų kamštukus? Jei tai, tada nebėra apie ką diskutuoti. ?
              Man tai primena aną ratą, kurį apsuko geros muzikos mylėtojai su boom-boksais. Bičiuliai nešiojamą aparatūrą seniai padėjo į lentyną ir vėl klauso stacianarias GAS. Būtų smagu sulaukti kada apsisuks lietuviškų feisbukų ratas ir diskutuosime kaip pasiekti garso aukštumas.
              ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
              Garso kokybės prasme per dešimtmetį nuo 1978 m. nešiojami aparatai mažai tobulėjo. Gamintojai nėrėsi iš kailio vis daugiau prikišdami garsiakalbių, bet struktūra neleido patobulinti garsą.

              2 puslapiai iš Hitachi 1988 m. katalogo:
              Hitachi-1988 1

              O čia lietuvo svajonė – 75 cm dydžio plastmasės korpuse 3-juostės kolonėlės su subvuferiais. Tokio Šarpo nepanešiosi ir ilgai muzikos neklausysi. Reikėjo laiko tą suvokti. ?777Z

              in reply to: GAS elektronika #2697
              Belas
              Keymaster

                Muzikinių failų kompresavimo pagrindas yra garsų maskavimo fenomenas. Kuriant MP3 kaip tik šis psichoakaustikos reiškinys buvo išnaudotas, bet nežinojau, kad formato kūrėjų grupės vadovas Karlheinz Brandenburg rezultatus tikrindavo klausydamas Suzanne Vega atliekamą dainą Tom’s diner iš 1987-ųjų  albumo Solitude Standing. Skaičiau, kad šią dainą MP3 konstruktorius klausęs 500, o gal 1000 kartų…123

                in reply to: GAS elektronika #2690
                Belas
                Keymaster

                  Ar išgirsime pagerėjimą, klausydami aukštesnės rezoliucijos muzikos failus?
                  Mano patirtis sako, kad CD formatas yra tobulas. Atliekant įrašų apdorojimą studijoje naudojami aukštesnės rezoliucijos formatai, tačiau muzikos atkūrimo grandyje 16/44 standartas gali patenkinti įnoringiausią melomaną. Aparatūra, o pirmiausia – kolonėlės ir muzikos kambarys neleidžia išgirsti visos CD formate įrašytos muzikos ir garsų, todėl neverta švaistyti laiko sunkiasvorių failų kaupimui. Kitaip sakant – pati brangiausia GAS bus ta siauroji vieta, bus tas butelio kakliukas, bet ne CD ar 16/44 failas su geru įrašu.
                  Sakoma, kad sviestu košės nepagadinsi. Gal todėl susigundome pirkti sunkiasvorę garso produkciją, nors visą mums reikalingą dažnių ir dinaminį diapazoną galime atkurti iš 16/44 WAV, FLAC, AAC ar net mažiau kompresuotų MP3 256 kbps failų.
                  Patiko patyrusio muzikanto, mokytojo, prodiuserio Rick Beato pasakojimas ir eksperimentas su jauna dalyve Mišele. 10 minučių filmukui Audiophile or Audio-Fooled? How Good Are Your Ears? paskirti verta.

                   

                  Rick Beato
                  Skirtingų formatų garso failų dydis labai skirtingas. Ar verta rinktis didelės rezoliucijos failus sprendžiate jūs, bet man labiausiai patinka CD.

                  in reply to: Muzika gyvai #2676
                  Belas
                  Keymaster

                    Įdomių techninių dalykų apie techninius scenos reikalus ir apie šiuolaikinį garso formavimą papasakojo bičiulis Arvis, gitara ir armonikėlėmis tebegrojantis roko grupėje “Poliarizuoti stiklai”.

                    Diskusija temoje “Lempa ir tranzistorius” – kviečiu dalyvauti.Poliarizuoti-stiklai-510×511

                    in reply to: Lempa ir tranzistorius #2668
                    Belas
                    Keymaster

                      Parašysiu kaip aš supratau atsakymą.

                      Mažose salėse (50 – 100) naudojamos gitarinės kolonėlės, o būgnai groja be mikrofonų. Arba būgnai su 2 mikrofonais. Visa kita eina per priekio AS.
                      Jei didelėse erdvėse instrumentinių garso sistemų nebelieka ir viskas eina per priekio AS, visokių Marshall instrumentinių kolonėlių gitaroms kaip kažkada matėme Bryan Adams atvirame koncerte Vilniuje nebelikę? Taip pat Phil Jones boso gitarinės aparatūros dideliuose koncertuose nebereikia? Tada didžiulis krūvis priekinėms AS ir reikalingi ypatingai geri garsiakalbiai.
                      Mano nuomone, su specializuota instrumentine aparatūra garsas turėtų būti geresnis (mažiau intermoduliacijų).BryanAdams
                      Gal tendencijas vertinti reiktų ne “maža 50 – 100″ ir “didesnė salė kaip Tamsta klubas”, bet pridėti dar vieną ar dvi dydžio kategorijas? Tarkime, Kauno Žalgirio arena ir Vemblio stadionas. Gal Arvis plačiau pakomentuotum dabartinę situaciją ir tendencijas?

                      in reply to: Bendroji inžinerija #2639
                      Belas
                      Keymaster

                        Diskusijose apie kolonėlių korpusų vibracijas kartais teigiama, kad žemųjų dažnių modulio sienelių vibracijų spektras nėra ir negali būti platesnis už ŽD garsiakalbio darbo spektrą. Mano patirtis kitokia – žemadažnio garsiakalbio smūginės vibracijos yra stimulas AS korpuso panelėms virpėti savais rezonansais ir atsirasti kombinaciniams aukštesnių dažnių virpesiams.

                        Paveikslėlyje studijinių artimojo lauko 2-juosčių monitorių išmatuota vibracijų dažninė, kai akselerometras pritvirtintas prie AS šoninės panelės (raudona kreivė) arba prie priekio panelės (mėlyna). Visuose matavimuose garsumas buvo 90 dBA @ 0.8m. Buvo svarbūs santykiniai dydžiai, todėl vibracijų amplitudžių reikšmės nekalibruotos: HR824 šono ir priekio vibracijos_su komentarais1ŽD skyrimo dažnis – 2 kHz (24 dB/okt. filtrai). Lentyninių monitorių korpusas iš tvirto MDF kompozito su spec. slopinimo medžiaga (adiabatic foam) viduje. Vibracijų spektre matome daug korpuso elementų rezonansų ir suminių kombinacijų.

                        Kitame paveikslėlyje Genelec 8350A SAM monitorių vibracijų spektras, kai akselerometras pritvirtintas prie AS priekio viduryje tarp garsiakalbių (juoda spalva) arba netoli šono vidurio (raudona):Genelec vibracijos_su komentaruGenelec korpusai išlieti iš aliuminio lydinio su stangrumo briaunomis ir akustiniu slopinimu viduje.

                        Konstruodamas sistemą Nida atlikau vibracijų tyrinėjimus specialiame stende. Geriausių rezultatų pavyko pasiekti storą antivibracinį sluoksnį fiksuojant prie korpuso panelių, ant viršaus papildomai užklijavus aliuminio lakštą. Tokia konstrukcija sudaro fermą, plačiai naudojamą tiltų statyboje. Vibracijas pavyko sumažinti ~100 kartų (žalia spalva): Vibracijos_New-Justui-LT-490×410Korpuso vibracijos papildomai buvo mažinamos iš metalo kampuočių suvirintais kronšteinais ir vidinėmis korpuso pertvaromis.

                        Kolonėlių priekinė panelė yra stipriausiai veikiama ŽD garsiakalbių vibracijų, todėl čia skiriamas didžiausias dėmesys; naudojamos storos panelės, garsiakalbiai tvirtinami per tarpines ir pan.
                        Nida kolonėlių priekio panelę sudaro 65 mm storio sudėtinė konstrukcija su antivibraciniu sluoksniu viduje.

                        Paveikslėlyje Genelec 8260A monitorių ir Nida kolonėlių išmatuotos vibracijos, esant vienodam garso intensyvumui:Nida ir Genelec vibracijos_su komentarais 1. Kolonėlių korpuso vibracijos priklauso nuo muzikos spektro, nuo garsumo, nuo korpuso ir konstrukcijos.
                        2. Korpuso vibracijos spinduliuoja platesnį garso spektrą negu filtrais nustatytas ŽD garsiakalbių darbo spektras.

                        3. Didesnių korpusų vibracijas nuslopinti būna neproporcingai sunkiau.
                        4. Kolonėlių konstruktorius sprendžia kokybės, kainos, svorio, naudojamų medžiagų, antivibracinių priemonių ir estetikos kompromisinį uždavinį.

                        • This reply was modified 5 years, 3 months ago by Belas.
                      Viewing 10 posts - 841 through 850 (of 982 total)