Forum Replies Created
-
AuthorPosts
-
1968-ųjų laidos EMT 927 ir 930 patefonų parametrai:

Dar kelios nuotraukos.





Nuotraukas paėmiau iš nyderlandų inžinieriaus J.P. (Hans) van Vliet, užsiimančio technikos restauravimu. Kai tu, bičiuli, čia skaitysi, EMT “927 st” bus iškeliavęs į marčias…
65 kilogramų dėžė su restauruotu EMT 927A st ir korekciniu 139st įvertinta 48.500 €. Profesionalus “927” atnešė daug naudos: dešimtmečius tarnavo studijoje, po to džiugino paprastus žmones, o dabar mes galime patyrinėti. Tokie daiktai nekeliauja į metalo supirktuves, todėl turtingam muzikos mylėtojui tai geresnė investicija negu pinigai valstybės obligacijose.
Ar tai brangu?
927 buvo gaminamas iki 1978-ųjų, bet man nepavyko surasti kiek šis patefonas tada kainavo. Audio žurnaluose suradau kelias EMT 930 kainas. Šis buvo analogiškos konstrukcijos, bet su mažesniu disku. 1967-aisiais EMT 930 SKU kainavo 1275 $. Kaina kažkiek kilo, bet nežymiai. 1973 ir 1975 m. 930 kainavo 1570 $. Vertinant apgraibomis, 927 aparatas gamybos pabaigoje (1978 m.) galėjo kainuoti apie 2000 $. Įvertinus 1978 – 2019 pinigų keturgubą nuvertėjimą (1:4,04) , šiuo metu 927 galėtų kainuoti apie 8000 $.
Rinkoje EMT patefonai vertinami itin aukštai. 50 tūkstančių dolerių už 927 nestebina, nes už panašiai tiek mačiau parduodamas 927 replikas.Koks būtų teisingas vinilo plokštelių grotuvas?
Ilgai ieškoti nereikia – profesionalūs įrenginiai konstruojami paskutinių technikos pasiekimų pagrindu ir būna kruopščiai pagaminti. Didžiausia klaida būtų dairytis į brangiausius hai-endinius; šiuolaikinis gali būti parduotas be parametrų, kainuoti sulig namu ir nepatogus naudoti. Profesionalus priešingai – atskleis visas pagrindines technines paslaptis, bus pritaikytas ilgai naudoti ir nesunku bus parduoti.Vakarų Vokietijos EMT (Elektro-Mess-Technik) gamino patefonus ir kitą profesionalią įrangą. Apie 1950-uosius EMT įsitvirtino pro-rinkoje. Tada dar nebuvo išrastos elektroninės DD patefonų pavaros, bet masyvios, iš aliuminio lydinio išlietoms EMT patefonų dalims tiko paprasčiausia rolikinė (idler drive) kinematika.
1951-ais sukonstruotas EMT “927” turėjo Ortofon RF-297 tonarmą ir magnetinę galvutę. 44 cm diametro diskas pritaikytas didžiausiems 16″ vinilo diskams, bet išsukti tokį diską galėjo stiprus variklis. EMT 927 su ilgo grojimo LP plokštele startuodavo per pusę sekundės – sunku būtų šiandien tokį surasti. Patefonas turėjo visus reikalingus plokštelės sukimo greičius, stroboskopą, mikroliftą ir keičiamų charakteristikų lempinį korektorių. Buvo sukonstruota precizinė “927D” versija laboratoriniams tikslams, o taip pat versija dviems tonarmams. EMT “927 st” buvo stereofoninis aparatas. “927” buvo EMT pirmasis didelės sėkmės sulaukęs serijinis patefonas.
Naujesnės konstrukcijos EMT “950” su elektroniniu DD pavaros valdymu, sukonstruotas 1967 m. Skaičiau, kad EMT konstruktoriai pasižvalgė į pirmąjį pasaulyje studijinį Direct Drive patefoną Technics SP-10. EMT 950 buvo su loginiu valdymu, startuodavo dar greičiau (0,2 s). Toks mechaninis miklumas EMT inžinieriams leido įdiegti patefonams nebūdingą reversą; garso inžinieriai galėjo patogiai nustatyti kūrinio pradžią plokštelėje, klausydami garsą per konsolėje įmontuotą garsiakalbį.
EMT buvo brangūs. Netgi studijoms per brangūs. Buvo sukonstruoti pigesni modeliai, bet įmonės tai neišgelbėjo – 1989-aisiais EMT nupirko belgų Barco. Barco gamino aukštos klasės aparatūrą televizijos studijoms ir patefonų konstravimo jie nepratęsė. Siūbtelėjus skaitmeninėms technologijoms, mechaniniai patefonai buvo tyliai palydimi nuo scenos…Platybėse užtikau dailių EMT “927 st” nuotraukų – pasidairykime į nuostabų inžinerinį kūrinį.




Kolekcionavimo temoje paliečiau studijinio master-failo ir muzikos albumo diskelyje klausimą ir pabandžiau atsakyti kuris mums yra etalonas.
David Bowie su žmona Angie, 1971-
This reply was modified 4 years, 11 months ago by
Belas.
GAS vartotojui etalonas yra koncertas, studijinis master-failas ar iš lentynos paimtas diskas?
Mano atsakymas – nupirktas albumas, bet ne kažkada studijoje paruoštas failas diskų kepyklai. Jei gaminant diskus įvyko kažkokie pakitimai ir tie pakitimai nukeliavo į mūsų kolekcijas, toks diskas ir bus etalonas, kurį norime atkurti.
Koncertas dar toliau nuo albumo, nes studijoje sukuriama tokių garso variacijų, kokių koncerte neišgirsime;
įrašų studijoje įrašoma pagal tam tikras garso įrašymo taisykles ir muzikantai studijoje groja kitaip negu žiūrovams.
GAS užduotis yra atkurti kas įrašyta atitinkamo muzikos nešėjo galimybių ribose – vinilo plokštelėje, kasetėje, lazeriniame diske ar muzikiniame faile. Studijinis master-failas mums nepasiekiamas ir neįdomus. Be to, master-failas ar master-juosta, gali būti nepritaikyti atkurti buitine aparatūra. Net jei tai buitinio pločio magnetinė juosta, tikriausiai ji bus pasenusi, degradavusi, reikalaujanti papildomo garso inžinieriaus darbo.
Skaitmeninėje eroje skirtumas tarp master-failo ir lazerinio disko nedidelis, bet klausimas – kas pirminis? išlieka. Kalbu apie tai, kad stryminimo laikais failų pardavėjai gali manipuliuoti mūsų pasitikėjimu. Neva, stryminimas gali būti aukštesnės kokybės už parduotuvėje nupirktą diską. Mano vertinimu, tai klaidinga.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Albumo klausymas iš disko yra tiesiausias, paprasčiausias ir tikriausias kelias išgirsti ką mums norėjo papasakoti muzikantas. Master-failas panašu į nuotraukos negatyvą – labai svarbus, bet mums neįdomus.
Janis JoplinMitsubishi DP-84DA Direct Drive Automatic Turntable vaizdas atlikus darbus (dangtis nuimtas):

Gal bus įdomu perskaityti darbų ataskaitą ir pažiūrėti trumpą filmuką.Ieškančiam sau pirmojo LP grotuvo patariau pirkti Direct Drive (DD). Patefonų klestėjimo laikais japoniški DD kokybė/kaina požiūriu buvo nugalėję visus kitokius rolikinius (idler-drive) ir dirželinius (belt-drive). Direct Drive nebuvo pigiausi, nes buvo reikalinga variklio valdymo elektronika. Japonai gamybą buvo taip ištobulinę, kad už 300 $ buvo galima nupirkti gerą “suktuką” su S-tonarmu. Uždėjus geresnę galvutę su elipsine adatėle, 2 gramų apkrovimu buvo galima atkurti bet kurį vinilo įrašą negadinant plokštelių. DD kinematika neturi susidėvinčių dalių, nereikalauja priežiūros, o parametrais lenkia visokius senuosius buitinius Garrard, Lenco ar Thorens rolikinius.
Mano klientui pavyko nupirkti automatinį Mitsubishi TD-84DA, su gerais deklaruojamais pagrindiniais parametrais: 33,3 ir 45 rpm greičiai, detonacijos (± 0,1 % DIN p-p ir 0,03 % WRMS), rumble triukšmai (70 dB pagal DIN-B), takelio nuskaitymo paklaida (+ 2.9 °/-1.5 °).
Nuolatinės srovės bekontaktis servo-variklis yra 4 fazių su 12 polių elektroniniu valdymu. Statiškai subalansuotas S-tipo tanarmas pritaikytas 4,5 – 10 g svorio galvutėms. Patefono diskas didelis (324 mm, 1,3 kg), išlietas iš aliuminio mišinio (silumino) aukšto slėgio būdu. Patefonas sunkus – 9.5 kg. Japoniški gaminiai pasižymi aukšta kokybe, o Mitsubishi/Diatone buvo vieni iš lyderių.Manęs paprašė patefoną paruošti darbui. Patikrinau, išvaliau, suderinau. Komplekte buvo nebloga Denon DL-110 aukšto išėjimo signalo MC galvutė elipsine adatėle. Adatėlė turėjusi traumą – buvo remontuotas adatos laikiklis (cantilever). Adatėlė nesudilusi, o ir laikiklio remontas atliktas gerai. Testuojant išlindo problema – ilgiau pagrojus įrašą su gilesniais ŽD prapuldavo vienas ar abu kanalai. Pavyko sutvarkyti ir dabar patefonas laukia užsakovo. Galiu garantuoti, kad šis patefonas suksis dar daug metų ir bet kada bus galima parduoti už pirkimo kainą (220 + 50 € man už darbą) – puiki investicija!
Kelios nuotraukos.
4-fazis 12 polių DD variklis:
Vidaus vaizdas ir elektronika:
Adatėlė iš visų pusių:


Adatėlė iš viršaus:
Parodose ir pas draugus dažnai matome LP grotuvus ir magnetofonus, bet muzika klausoma iš skaitmeninių įrašų.
YouTube mačiau dalykus išmanančio žmogaus GAS pristatymą. Kambaryje EMT, Micro Seiki ir kiti aukščiausios klasės patefonai bei geri magnetofonai, tačiau visi “analoginiai” šaltiniai ilsisi.LP plokštelė arba magnetofonas yra gerai, bet skaitmeniniam įrašui neprilygsta joks “analogas”.

Aptarėme šiuolaikinę muzikos fonoteką, bet žmonės kartais neria į senuosius įrašų formatus. Vieni pamėgo kolekcionuoti vinilo plokšteles, o kiti džiaugiasi nusipirkę įrašytą juostelę.
Profesionalus juostinis magnetofonas gali labai gerai įrašyti ir atkurti muziką. Kalbu apie 2 takelių įrašus 6,3 mm pločio juostelėje, 38 arba 76 cm/s juostelės greitį ir gerai suderintą magnetofoną. Rinkoje atsirado daug perrašinėtojų į juostas – gal imti kolekcionuoti šiuolaikinius įrašus R2R juostose?
Juostelių kolekcija būtų labai brangi ir nepatogi naudoti. Vienoje juostoje pro-standartu įrašomas vienas albumas, todėl nedidelei kelių šimtų albumų fonotekai reikėtų atskiro kambariuko su stelažu juostoms. Maždaug taip atrodytų aktyviai naudojama didesnė juostelių kolekcija:

Juostos nepritaikytos ilgam laikymui. Ištrupa magnetinis sluoksnis, prastėja dinaminis diapazonas, sumažėja AD signalo lygis ir kitos magnetofoninės problemos. Magnetofono priežiūra sudėtingesnė už LP grotuvo, todėl čia reikalingi dideli pinigai ir pasišventimas.
Juostų gamybos technologijos nebevystomos, todėl pigių ir kokybiškų juostelių rinkoje nebelikę. CD biznis nebepelningas, vinilas atsibodęs, todėl atsirado proga prikelti dar vieną dinozaurą – prekyba įrašais juostose. Į talką suskubo nedidelės įrašų studijos, kurių įrenginių sąrašuose puikuojasi senieji juostiniai magnetofonai.
Jei kolekcionuoti šiuolaikinių įrašinėtojų juostas, albumas gali kainuoti 400 € ir dar daugiau. Finansinis kolekcijos vertinimas paprastas – už vieną albumą juostoje nupirksite 35 CD albumus. Jei muzika nepatiks, CD padovanosite arba parduosite. Panaudotą šiuolaikinę juostelę su įrašu parduoti būtų sunkiau negu anų laikų tuščia Maxell ar Ampex. Štai kodėl prieš pradedant kolekcionuoti muziką juostose reiktų gerai pagalvoti.Magnetofoną smagu turėti. Įjungi, pasidžiaugi, kad vis dar veikia ir kitiems gali pademonstruoti sudėtingą elektromechanikos stebuklą. Tam reikia bent vienos geros juostelės. Galima paprašyti kad kažkas įrašytų iš CD ir turėsite nepriekaištingą “analoginį signalą”. Arba už 345 € galima nusipirkti iš juostos į juostą perrašytą demo-juostelę gražioje pakuotėje – didelė kaina dar labiau prikaustys dėmesį!
Jei apie garso kokybę, tai skaitmeninis studijinis “magnetofonas” su kažkokiu SSD vietoje juostelės yra geriausia vieta muzikos signalui suformuoti, o dabartiniai skaitmeniniai diskeliai ar failai visiems užtikrina puikų signalą už mažą kainą.Paveikslėlyje italų Open Reel Records juostelė, kurioje Enriko Dindo ir I Solisti di Pavia groja F. J. Haydn muziką. Šalia ta pati muzika CD formate – ką pirkti renkatės jūs.

Pabandysiu surašyti svarbiausius reikalavimus muzikos kambariui:
- Kambario VD ir AD slopinimas neturi būti per didelis, o ŽD slopinimas turi būti kuo didesnis.
- Geram scenos atkūrimui kairiojo ir dešiniojo kanalų akustinės savybės turi būti vienodos. Štai kodėl reiktų vengti įstrižo kolonėlių išdėstymo.
- Reikia minimizuoti pagrindinius garso atspindžius, kurie patenka klausytojui. Atspindžių amplitudė turi būti >10 kartų (> -20 dB) mažesnė už tiesioginio garso iš kolonėlių amplitudę.
- Kambario reverberacijos laikas RT60 turi būti trumpas (0,2 – 0,4 s), o reverberacijos laiko grafikas
60 – 12000 Hz dažnių juostoje turi būti plokščias. - Garso difuzoriai geriau dirba didesniais atstumais, todėl juos rekomenduojama naudoti priešingoje kambario pusėje.
- Garso slopintuvus (absorbtorius) geriau paskirstyti tolygiai. Stereo sistemose absorbtoriais uždengti priešingą kambario sieną nėra geras sprendimas.
- Pašaliniai garsai turi būti surasti ir panaikinti.
- Gipso ir kitokių plnų sienų ar lubų apdailos plokščių reikėtų vengti, nes tai vibruojantys ir rezonuojantys paviršiai. Kai nėra kitokių sprendimų, plokštes reikia sumontuoti taip, kad jos nevirpėtų.
- Tarp lygiagrečių sienų girdėsime ilgesnės trukmės atspindžius, todėl geresnis tas kambarys, kuriame sienos (garsą atspindinčios plokštumos) nėra lygiagrečios.
- Audio sistemos triukšmai maskuoja signalą ir įtakoja reverberacijos slopimą. Norint atkurti mikrodinamiką, GAS triukšmai turi būti maži.
- Kolonėlių akustinė ašis turi būti nukreipta į klausytoją. Stereo įrašams standartas numato 30° kolonėlių pasukimo į klausytoją kampą. Ruporinėms AS pasukimo kampas gali būti mažesnis.
- Montuojant kolonėles į sieną, siena turi būti tvirta ir sunki.
- Audio sistemą reikia patikrinti ir suderinti su akustinių matavimų PĮ, arba sumontuoti pagal gamintojų pateiktą instrukciją.
Daugiau patarimų rasime vadovėliuose ir internete, tačiau pastarajame perskaitytas rekomendacijas pirma reiktų įvertinti. Geriausiai kambarį įrengtų specialistas-kambarių projektuotojas.

-
This reply was modified 4 years, 11 months ago by
-
AuthorPosts