Forum Replies Created
-
Posts
-
Apie atgimusias JBL, Magnat ir Yamaha retro stiliaus kolonėles
Back to the future with JBL’s iconic L100 Classic speaker
The L100 was JBL’s ultimate 1970s rock speaker, and now it’s back and sounding better than everTaip pernai buvo pristatytos šiuolaikinės „JBL L-100 Classsic“ kolonėlės. Parašiau kabutės, nes iš tikrojo JBL L-100 projekto nieko nelikę.
Samsung nupirko Harman Kardon su visais ten buvusiais gerais aparatūros gamintojais, tame skaičiuje ir JBL. Nieko neprikiši – Samsung turi teisę naudoti ir intelektualųjį JBL turtą.JBL L-100 buvo geros trijuostės AS. Tai tie patys „4311“ artimojo lauko studijiniai monitoriai su JBL 2213 12“ žemadažniais baltomis membranomis, LE 25 VD ir LE-5-2 AD garsiakalbiais.
JBL 2213 žemadažniai buvo su Alnico magnetais, leidžiančiais pasiekti mažiausius iškraipymus. Apie senąsias JBL L-100 galima perskaityti brošiūroje. VD garsiakalbiai LE25 buvo su Alnico arba su feritiniais magnetais.
Naujosiose „L-100 Classic“ kolonėlėse taip pat 12“ baltas žemadažnis, išoriškai panašus korpusas, bet tai ir viskas. Kolonėlės pristatomos pagal šiuolaikinį marketingą, lyg būtų analogiškos arba net geresnės už L-100/4311.
L-100 buvo 8 Omų, o naujosios – 4 Omų. Senųjų jautris didesnis, skyrimo dažniai taip pat skiriasi: buvo 1500 ir 6000, o naujųjų – 450 ir 2500 Hz. JBL L-100 buvo kelių modifikacijų.
Vėlesnės L-100, o taip pat 4311 monitoriai atrodė maždaug kaip šioje nuotraukoje:
„JBL L-100 Classic“ vaizdas be apsauginės panelės:
Jei garsiakalbiai ir filtrai yra kitokios konstrukcijos, šnekėti apie analogišką garso kokybę tikroms JBL L-100 yra neatsakinga.Iki maždaug 1975-ųjų TSRS populiariausi buvo Rygos “Akord” patefonai su pjezokeramine galvute. Akščiausios klasės Akords-001 pasirodė 1972 m., kuriame pirmą kartą buvo panaudota magnetoelektrinė galvutė ГЗУМ-73С. Vėliau Rygoje buvo sukonstruotos ГЗМ-105 magnetinės galvutės, bet nei vienas sovietinis patefonas lygiuotis prie vakarietiškų negalėjo. Asmeniškai pažinojau Rygos REMR gamyklos konstruktorius ir žinau kaip magnetinės galvutės buvo konstruojamos. Tiksliau – buvo kopijuojamos nuo vakarietiškų galvučių.
Iki maždaug 1965-ųjų metų pjezokeraminės galvutės buvo plačiai naudojamos ir Vakaruose. Tame skaičiuje studijiniuose EMT patefonuose. Adatėlė būdavo iš korundo (dirbtinio deimanto) arba deimantinė. Signalo lygis toks aukštas, kad patefoną su keramine galvute buvo galima jungti į linijinį stiprintuvo įėjimą. Korekcinių stiprintuvų nereikėjo ir tik vienintelis reikalavimas – reikalinga didelė apkrovimo (stiprintuvo įėjimo) varža.
1960-ųjų Audio žurnale reklamuojasi kanadiečių Sonoton, pardavusi per 10 milijonų keraminių patefonų galvučių. Ten buvo ir naujos stereofoninės 9T galvutės pristatymas.Pigiausias kelias į vinilą yra patefonas su pjezokeramine galvute – gal audiofilams “keraminis” garsas patiktų labiau už magnetinį ar su judančiomis ritelėmis?
Priklausomai nuo klausomos plokštelės, EMT rekomenduodavo naudoti skirtingas galvutes.
Paveikslėlyje EMT 927 galvutės ir tonarmai:
Dar kelios nuotraukos.
Nuotraukas paėmiau iš nyderlandų inžinieriaus J.P. (Hans) van Vliet, užsiimančio technikos restauravimu. Kai tu, bičiuli, čia skaitysi, EMT “927 st” bus iškeliavęs į marčias…
65 kilogramų dėžė su restauruotu EMT 927A st ir korekciniu 139st įvertinta 48.500 €. Profesionalus “927” atnešė daug naudos: dešimtmečius tarnavo studijoje, po to džiugino paprastus žmones, o dabar mes galime patyrinėti. Tokie daiktai nekeliauja į metalo supirktuves, todėl turtingam muzikos mylėtojui tai geresnė investicija negu pinigai valstybės obligacijose.
Ar tai brangu?
927 buvo gaminamas iki 1978-ųjų, bet man nepavyko surasti kiek šis patefonas tada kainavo. Audio žurnaluose suradau kelias EMT 930 kainas. Šis buvo analogiškos konstrukcijos, bet su mažesniu disku. 1967-aisiais EMT 930 SKU kainavo 1275 $. Kaina kažkiek kilo, bet nežymiai. 1973 ir 1975 m. 930 kainavo 1570 $. Vertinant apgraibomis, 927 aparatas gamybos pabaigoje (1978 m.) galėjo kainuoti apie 2000 $. Įvertinus 1978 – 2019 pinigų keturgubą nuvertėjimą (1:4,04) , šiuo metu 927 galėtų kainuoti apie 8000 $.
Rinkoje EMT patefonai vertinami itin aukštai. 50 tūkstančių dolerių už 927 nestebina, nes už panašiai tiek mačiau parduodamas 927 replikas.Koks būtų teisingas vinilo plokštelių grotuvas?
Ilgai ieškoti nereikia – profesionalūs įrenginiai konstruojami paskutinių technikos pasiekimų pagrindu ir būna kruopščiai pagaminti. Didžiausia klaida būtų dairytis į brangiausius hai-endinius; šiuolaikinis gali būti parduotas be parametrų, kainuoti sulig namu ir nepatogus naudoti. Profesionalus priešingai – atskleis visas pagrindines technines paslaptis, bus pritaikytas ilgai naudoti ir nesunku bus parduoti.Vakarų Vokietijos EMT (Elektro-Mess-Technik) gamino patefonus ir kitą profesionalią įrangą. Apie 1950-uosius EMT įsitvirtino pro-rinkoje. Tada dar nebuvo išrastos elektroninės DD patefonų pavaros, bet masyvios, iš aliuminio lydinio išlietoms EMT patefonų dalims tiko paprasčiausia rolikinė (idler drive) kinematika.
1951-ais sukonstruotas EMT “927” turėjo Ortofon RF-297 tonarmą ir magnetinę galvutę. 44 cm diametro diskas pritaikytas didžiausiems 16″ vinilo diskams, bet išsukti tokį diską galėjo stiprus variklis. EMT 927 su ilgo grojimo LP plokštele startuodavo per pusę sekundės – sunku būtų šiandien tokį surasti. Patefonas turėjo visus reikalingus plokštelės sukimo greičius, stroboskopą, mikroliftą ir keičiamų charakteristikų lempinį korektorių. Buvo sukonstruota precizinė “927D” versija laboratoriniams tikslams, o taip pat versija dviems tonarmams. EMT “927 st” buvo stereofoninis aparatas. “927” buvo EMT pirmasis didelės sėkmės sulaukęs serijinis patefonas.
Naujesnės konstrukcijos EMT “950” su elektroniniu DD pavaros valdymu, sukonstruotas 1967 m. Skaičiau, kad EMT konstruktoriai pasižvalgė į pirmąjį pasaulyje studijinį Direct Drive patefoną Technics SP-10. EMT 950 buvo su loginiu valdymu, startuodavo dar greičiau (0,2 s). Toks mechaninis miklumas EMT inžinieriams leido įdiegti patefonams nebūdingą reversą; garso inžinieriai galėjo patogiai nustatyti kūrinio pradžią plokštelėje, klausydami garsą per konsolėje įmontuotą garsiakalbį.
EMT buvo brangūs. Netgi studijoms per brangūs. Buvo sukonstruoti pigesni modeliai, bet įmonės tai neišgelbėjo – 1989-aisiais EMT nupirko belgų Barco. Barco gamino aukštos klasės aparatūrą televizijos studijoms ir patefonų konstravimo jie nepratęsė. Siūbtelėjus skaitmeninėms technologijoms, mechaniniai patefonai buvo tyliai palydimi nuo scenos…Platybėse užtikau dailių EMT “927 st” nuotraukų – pasidairykime į nuostabų inžinerinį kūrinį.
Kolekcionavimo temoje paliečiau studijinio master-failo ir muzikos albumo diskelyje klausimą ir pabandžiau atsakyti kuris mums yra etalonas.
David Bowie su žmona Angie, 1971GAS vartotojui etalonas yra koncertas, studijinis master-failas ar iš lentynos paimtas diskas?
Mano atsakymas – nupirktas albumas, bet ne kažkada studijoje paruoštas failas diskų kepyklai. Jei gaminant diskus įvyko kažkokie pakitimai ir tie pakitimai nukeliavo į mūsų kolekcijas, toks diskas ir bus etalonas, kurį norime atkurti.
Koncertas dar toliau nuo albumo, nes studijoje sukuriama tokių garso variacijų, kokių koncerte neišgirsime;
įrašų studijoje įrašoma pagal tam tikras garso įrašymo taisykles ir muzikantai studijoje groja kitaip negu žiūrovams.
GAS užduotis yra atkurti kas įrašyta atitinkamo muzikos nešėjo galimybių ribose – vinilo plokštelėje, kasetėje, lazeriniame diske ar muzikiniame faile. Studijinis master-failas mums nepasiekiamas ir neįdomus. Be to, master-failas ar master-juosta, gali būti nepritaikyti atkurti buitine aparatūra. Net jei tai buitinio pločio magnetinė juosta, tikriausiai ji bus pasenusi, degradavusi, reikalaujanti papildomo garso inžinieriaus darbo.
Skaitmeninėje eroje skirtumas tarp master-failo ir lazerinio disko nedidelis, bet klausimas – kas pirminis? išlieka. Kalbu apie tai, kad stryminimo laikais failų pardavėjai gali manipuliuoti mūsų pasitikėjimu. Neva, stryminimas gali būti aukštesnės kokybės už parduotuvėje nupirktą diską. Mano vertinimu, tai klaidinga.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Albumo klausymas iš disko yra tiesiausias, paprasčiausias ir tikriausias kelias išgirsti ką mums norėjo papasakoti muzikantas. Master-failas panašu į nuotraukos negatyvą – labai svarbus, bet mums neįdomus.
Janis JoplinMitsubishi DP-84DA Direct Drive Automatic Turntable vaizdas atlikus darbus (dangtis nuimtas):
Gal bus įdomu perskaityti darbų ataskaitą ir pažiūrėti trumpą filmuką.
