Forum Replies Created
-
Posts
-
Audrius Šulcas paprašė plačiau parašyti apie kompresavimą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Garso kompresavimas yra reiškinys, kai padidinus stiprintuvo galią, kolonėlių garsas proporcingai nebepadidėja. Kompresavimas išryškėja prie didesnių galių, kai įkaista garsiakalbių ritės ir jų varža padidėja. Atitinkamai sumažėja iš stiprintuvo į AS paduodama galia. Čia veikia Omo dėsnis, sakantis, kad galia priklauso nuo įtampos kvadratiniu dėsniu ir yra atvirkščiai proporcinga varžai (P=U2/R). Varžai padidėjus, galia atitinkamai sumažėja.
Didelėse, profesionaliai pagamintose ritėse, esančiose gerai sukonstruotame garsiakalbyje varža nuo didesnės galios pasikeičia nežymiai. Mažiausią kompresavimą turi garsiakalbiai su didžiausiomis 10 cm (4“) diametro „ilgomis“ ritėmis magnetinėje sistemoje su gera oro cirkuliacija. Didesnio jautrio AS kaip tik naudoja didelius garsiakalbius su didelėmis ritėmis. Mažų, tų visokių 6,5“ žemadažnių ritės būna mažesnės ir su prastesniu aušinimu, todėl garso kompresavimas pasireiškia labiau.
Diskusijoje pasakyta, kad 15“ Tannoy Westminster garsiakalbio su didesne rite (2“ 50 mm) kompresavimas bus mažesnis už kažkokio nedidelio žemadažnio su 35 mm diametro rite kompresavimą, todėl yra prasmė naudoti galingesnį stiprintuvą.
Mažoms AS galingas stiprintuvas gali duoti geresnį slopinimą (elektrinį demferiavimą – DF), dėl to muzika gali skambėti kažkiek geriau, bet sistemos linijiškumo didesnė galia nepagerins.Garso kompresavimas taip priklauso nuo mechanikos. Tai yra todėl, kad padavus daugiau galios, garsiakalbio membrana švytuoja daugiau ir pakabos stangrumas pasikeičia (padidėja). Viršijus tam tikrą pakabos darbinį režimą, pakaba nebeleidžia membranai pasislinkti proporcingai paduodamo signalo amplitudei.
Nuo tam tikros galios nutinka dar vienas reiškinys, kai ritė išeina iš magnetinio lauko. Tada sumažėja jėga į membraną ir atsiranda „elektrinis“ (garsiakalbio motoro jėgos) ribojimas.Šiuolaikinėse lentyninėse vyrauja 5 – 6,5“ žemadažniai, kurių kompresavimas jaučiamas nuo maždaug 20 W. Didelio jautrio kolonėlėse naudojami 15“ žemadažniai, kuriuose panašaus lygio kompresavimas prasideda nuo 50 W. Jei skaičiais, tai geras 15“ Pro studijinis žemadažnis su 4“ rite turi apie 1 dB (12%) kompresavimą, galiai padidėjus nuo 1 iki 100 W (SPL pakitus nuo 70 iki 90 dB). Joks brangiausias 5″ ar net 12“ žemadažnis, o tuo labiau buitinės konstrukcijos garsiakalbis tokio kompresavimo lygio (= tokį didelį tiesiškumą) pasiekti negali.
Plačiau apie kompresavimą parašyta JBL Technical Note Vol. 1, Nbr 9Paveikslėlyje matome JBL inžinierių pateiktą grafiką, kuriame pavaizduotas didelio žemadažnio akustinis kompresavimas.
Kreivių pluoštas atvaizduoja dažninės pasikeitimą nuo paduodamos galios. Viršutinė kreivė parodo dažninę prie 200 vatų galios, o “sunormavus” grafikų pluoštą matome, kad 200 – 2000 dažnių ruože dažninė išlaiko formą. Žemiausiuose dažniuose (20-100 Hz), didėjant paduodamai galiai, dažninė dėl kompresavimo proporcingai nebepakyla, todėl klausant girdėtume žemųjų dažnių sumažėjimą bei padidėjusius iškraipymus.
Skaitytojams gali būti įdomus diskusijos tęsinys.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Francisco Franco paprašė įvertinti jo turimą 90 vatų A-klasės A-47 stiprintuvą, pajungtą prie Tannoy Westminster. Ar šis stiprintuvas taip pat gerai dirbtų su TAD 2251 monitoriais?
Tannoy Westminster ir TAD 2251 geros kolonėlės, tačiau Westminster yra jautresnės (99 dB/W/m vs 93 dB/W/m). A-47 gerai tinka abiems AS, tačiau su Westminster taip pat galima naudoti didesnės galios A-75.
Turiu pasakyti, kad skirtumas tarp A-47/A-75 bus nedidelis, todėl rekomenduočiau pasilikti A-47 – Westminster yra “trapios” kolonėlės (nesunku sudeginti brangų koaksialinį garsiakalbį).Thomas Tremblay. Nesu angliakalbis, todėl jūsų paaiškinimų nesupratau.
Jei naudojame A-klasės E-650 (30 W/8 Omų) stiprintuvą, reiktų rinktis 4 ar 8 Omų kolonėles, žinant, kad kolonėlių jautris ne mažesnis kaip 90 dB/W/m?
Diskutuojame apie stiprintuvų galią. Taigi, jei siekiame didesnės akustinės galios (didesnio SPL – Sound Pressure Level), reiktų naudoti jautresnes kolonėles, bet ne galingesnį stiprintuvą.
Kalbant apie E-650 ir 8 Omų kolonėles, maksimali šio stiprintuvo galia bus ne 30, bet 60 W ir 3 metrų atstume girdėsime 88 dB maksimalų efektyvinį (suvidurkintą) arba 104 dB pikinį garsumą. Su geromis 4 Omų kolonėlėmis ir tuo pačiu E-650 gausite 91 dB ir 104 dB pikinį SPL.
Garsumą įvertinti padės paveikslėlis:
Padėkojęs, Thomas Tremblay paklausė – kodėl sakote, kad 8 Omų kolonėlės yra geriau?
8, bet ne 4 Omai yra palankesnis apkrovimas stiprintuvams. Apkrovus 8 Omais, sumažėja stiprintuvų iškraipymai, pagerėja slopinimas (damping factor DF).
Paveikslėlyje A-47 matavimų rezultatai, kai apkrovimas 8 ir 2 Omai:
Thomas Tremblay: Ar teisinga galvoti, kad reiktų rinktis 8 Omų ne mažesnio kaip 90 dB jautrio kolonėles?
Ir paskutinis klausimas – klausant SACD įrašytą klasikinę muziką, man reikalingas labai mažas garsumas ir tada garsumo reguliatorių nusuku netoli “0 dB” padėties. Ar Accuphase E-650 arba Luxman L590ax-mk2 pakankamai galingi stiprintuvai atkurti pikinius Simfoninius garsus?
Vidutinio dydžio kambaryje 90 dB/W/m jautrio AS su E-650 stiprintuvu labai gerai atkurs klasikinę ir pop muziką.
Jūs taip pat parašėte – “klausant SACD įrašytą klasikinę muziką, man reikalingas labai mažas garsumas ir tada garsumo reguliatorių nusuku netoli “0 dB” padėties”
Čia jau būtų įrašų mikrodinamikos atkūrimo problema.
Siekiant atkurti mikrodinamiką, rekomenduočiau didelio jautrio (94-100 dB/W/m) kolonėles. Tokios turi labai didelį tiesiškumą, gali atkurti sunkųjį roką, o taip pat visą šiuolaikinių įrašų dinaminį diapazoną.Dar karščiau padėkojęs, Thomas Tremblay paklausė ar žinočiau įperkamų 94-100 dB/W/m jautrio kolonėlių.
“Įperkamos” subjektyvu, bet galiu paminėti kurios didelio jautrio AS buvo mano kelyje.
JBL 4343 klausydavau 1980-1990 pusiau aktyviniame jungime. Vėliau beveik du dešimtmečius pilnai aktyvinę sistemą su Altec Lansing Model-19. Pastarųjų jautris buvo ~98 dB/W/m.
Francisco Franco parašė, kad į sąrašą norėtų įtraukti Tannoy.
Iš tiesu senosios didžiosios Tannoy su 15″ koaksialiniais labai gerai atkuria muziką.
♦Išskirtinis didelio jautrio kolonėlių požymis yra dideli žemadažniai ir ruporai. Kurias AS priskiriame šiai klasei aptarta kitoje temoje.
Nuotraukoje B&W 802 D3 Diamond ir JBL Everest DD66000:
Kitoje temoje skaitytojas ras trumpą komentarą apie grindų ir sienų vibracijų įtaką.
Vibruojančios grindys ir sienos garsą gadina. Garsą iš kolonėlių taip pat gadina atspindžiai, bet dabar kalbame apie vibracijas.
Muziką atkuria virpančios membranos. Garso intensyvumas priklauso nuo spinduliuotuvo (garsiakalbio membranos) ploto ir nuo virpėjimo amplitudės. Didžiausias virpėjimas sklinda iš žemųjų dažnų garsiakalbių, o mažiausias – iš aukštadažnių. Jei 10″ (25 cm) diametro ŽD membrana vidutiniškai virpa +/- 1 mm, reiškia spinduliuotuvas stumdo tik ~16 mililitrų oro tūrį. Kadangi virpančių grindų arba gipso sienų plotas nepalyginamai didesnis, konkuruojančią įtaką darys netgi ypatingai mažos amplitudės virpesiai.
Grindis virpina vibruojančios kolonėlės. Lengvesnės ir garsiau “grojančios” AS vibruos smarkiau, todėl ir grindys bus labiau virpinamos. Parketas ar prastai sudėtos ir be kilimo grindys vibruos labiau už betono grindis.
Vibracijas į grindis galima sumažinti kolonėles pastačius ant kilimo. Efektyvesnis yra kolonėlių nuo grindų izoliavimas spygliais. Jei šių priemonių nepakanka, kolonėles reiktų pastatyti ant masyvių plokščių. Spygliai + akmens plokštė + kilimas turėtų būti pakankama priemonė grindims “nuraminti”.
Sienas virpina iš AS sklindantis garsas. Stipriausiai veikia žemiausių dažnių garsas, o smūgį gavusi siena suvirpa savaisiais rezonansais ir įtaka padidėja. Siekiant to išvengti, muzikos kambaryje nereikėtų naudoti gipso ir kitokių vibruojančių plokščių. Sienų vibracijas galima sumažinti atitinkamai sumontuoti plokštes. Mūro sienos paprastai nevibruoja, bet kartais gali vibruoti koks nors paveikslas, šviestuvai, palangė, bufeto stiklo durelės…
Rinkoje daugybė kovos su grindų vibracijomis priemonių, bet dažniausiai matome visokias brangias hai-endines. Bet kuris protaujantis gali rasti nebrangių ir labai efektyvių kovos priemonių, todėl siūlyčiau neskubėti leisti pinigus.
Vibracijas tyrinėjame akselerometrais. Tai specialistų darbas, bet paslauga nėra brangi. Specialisto rekomendacijos labai vertingos, nes leidžia parinkti efektyviausius kovos su vibracijomis būdus ir daug sutaupyti.
Danų Bang and Olufsen turi ilgą istoriją. Man jie yra dizaino lyderiai, bet neseniai griebėsi tyrinėti kolonėlių spinduliuojamo garso kryptingumą. Sukūrė BeoLab 90 kolonėles su daugybe garsiakalbių ir parinko garso valdymo algoritmą.
Kolonėlės aktyvinės su D-klasės stiprintuvais viduje. Sveria 137 kg, kainuoja 85 tūkstančius USD.
Nei gražios, nei išmatuoti parametrai dailūs, bet gal pasitarnaus garso pažinimui?
Filmukas, kuriame Beolab 90 pristatymas AXPONA parodoje (muzika nuo 3′:30″).
Darosi įdomu stebėti, kai po dešimtmečius trukusio burnojimo ant ruporų, didelio jautrio tas su ruporais kolonėles apžvalgininkai ima į glėbį. Atsakymas paprastas – mažosios yra kolonėlių gamintojų pagrindinė produkcija, o jas reikia parduoti. Mažosios kolonėlės vis didėjo ir brango, nors garso kokybės rezervas buvo seniai išsemtas. Dar daugiau – tos didžiosios AS su daugybe garsiakalbių ir sudėtingais filtrais įrašus atkuria prasčiau negu pagal akustikos mokslą sukonstruotos trijuostės su 12″ žemadažniais.
Paskutinį dešimtmetį buitinių AS rinkoje matome vis daugiau kolonėlių su ruporais. Gamintojai priversti ieškoti naujų sprendimų garso kokybei pagerinti. Prisiminta seniai ištyrinėti ruporai, bet iki teisingo jų panaudojimo laukia ilgas kelias…Styvas Gutenbergas yra patyręs apžvalgininkas. Išklausiau paskutinį jo žodį apie ruporines kolonėles. Ne viskas tvarkingai sudėliota, nepaminėta ruporinių kolonėlių sklaidos svarba. Tai mažina pasisakymo vertę, bet gal dar reikia laiko?
Kviečiu paklausyti ką papasakojo Steve Guttenberg.
Apie 1920-uosius sparčiausiai vystėsi ruporai. Tai buvo panašu į 1960-ųjų kosmoso užkariavimo lenktynes arba į šių laikų interneto sprogstamą progresą. 1925-aisiais amerikiečių Western Electric inžinerinis padalinys tapo Bell Telephone Laboratories, o ten jau gimė visa serija išradimų, kuriais iki šiol naudojamės. Su trenksmu ruporinės garso sistemos įsiveržė ir į gyvenimą. Kinas buvo didžiausia pramoga. Vitaphone Corporation techniškai buvo pažangiausia kino kompanija, kurią įkūrė WE ir kino industrijos milžinas Warner Bros.
Nuotraukoje žiūrovai pozuoja prieš filmo Don Žuanas premjeros pradžią Niujorke, 1926 m. Pirmą kartą su vaizdu iš filmuko žiūrovai girdėjo sinchronišką garso įrašą iš disko. Diske buvo įrašyta muzika, o taip pat garsiniai efektai.
Jei nebeplerpia, reiškia niekas nesudegę. Buvo naudos, nes paklausyta ir dabar žinai kaip muziką atkuria Wharfedale 10.7. Palankus metas parduoti ir žengti pirmyn link dar geresnio garso.
Harbeth ilgas tradicijas turintis gamintojas. Sukūrę daugybę kolonėlių. Kai kurios naudojamos įrašų studijose. Man patinka, kad nesivaiko madų. Korpusai paprasti, stačiakampiai, tačiau konstruktoriai ištikimi “auksinės” korpuso proporcijų taisyklės reikalavimams.
Kainas vertinti sunkus ir nemalonus darbas. Harbeth kolonėlės brangios. Jei siekiama sutaupyti ir mažiau prarasti parduodant, reiktų dairytis antrinėje rinkoje. Žinoma, čia didesnė rizika nusipirkti remontuotas ar “pagerintas”.
Diskusija būtų produktyvesnė žinant konkretų AS modelį, arba žinant skiriamą pinigų sumą.