Forum Replies Created
-
Posts
-
Išskirtinis didelio jautrio kolonėlių požymis yra dideli žemadažniai ir ruporai. Kurias AS priskiriame šiai klasei aptarta kitoje temoje.
Nuotraukoje B&W 802 D3 Diamond ir JBL Everest DD66000:
Kitoje temoje skaitytojas ras trumpą komentarą apie grindų ir sienų vibracijų įtaką.
Vibruojančios grindys ir sienos garsą gadina. Garsą iš kolonėlių taip pat gadina atspindžiai, bet dabar kalbame apie vibracijas.
Muziką atkuria virpančios membranos. Garso intensyvumas priklauso nuo spinduliuotuvo (garsiakalbio membranos) ploto ir nuo virpėjimo amplitudės. Didžiausias virpėjimas sklinda iš žemųjų dažnų garsiakalbių, o mažiausias – iš aukštadažnių. Jei 10″ (25 cm) diametro ŽD membrana vidutiniškai virpa +/- 1 mm, reiškia spinduliuotuvas stumdo tik ~16 mililitrų oro tūrį. Kadangi virpančių grindų arba gipso sienų plotas nepalyginamai didesnis, konkuruojančią įtaką darys netgi ypatingai mažos amplitudės virpesiai.
Grindis virpina vibruojančios kolonėlės. Lengvesnės ir garsiau “grojančios” AS vibruos smarkiau, todėl ir grindys bus labiau virpinamos. Parketas ar prastai sudėtos ir be kilimo grindys vibruos labiau už betono grindis.
Vibracijas į grindis galima sumažinti kolonėles pastačius ant kilimo. Efektyvesnis yra kolonėlių nuo grindų izoliavimas spygliais. Jei šių priemonių nepakanka, kolonėles reiktų pastatyti ant masyvių plokščių. Spygliai + akmens plokštė + kilimas turėtų būti pakankama priemonė grindims “nuraminti”.
Sienas virpina iš AS sklindantis garsas. Stipriausiai veikia žemiausių dažnių garsas, o smūgį gavusi siena suvirpa savaisiais rezonansais ir įtaka padidėja. Siekiant to išvengti, muzikos kambaryje nereikėtų naudoti gipso ir kitokių vibruojančių plokščių. Sienų vibracijas galima sumažinti atitinkamai sumontuoti plokštes. Mūro sienos paprastai nevibruoja, bet kartais gali vibruoti koks nors paveikslas, šviestuvai, palangė, bufeto stiklo durelės…
Rinkoje daugybė kovos su grindų vibracijomis priemonių, bet dažniausiai matome visokias brangias hai-endines. Bet kuris protaujantis gali rasti nebrangių ir labai efektyvių kovos priemonių, todėl siūlyčiau neskubėti leisti pinigus.
Vibracijas tyrinėjame akselerometrais. Tai specialistų darbas, bet paslauga nėra brangi. Specialisto rekomendacijos labai vertingos, nes leidžia parinkti efektyviausius kovos su vibracijomis būdus ir daug sutaupyti.
Danų Bang and Olufsen turi ilgą istoriją. Man jie yra dizaino lyderiai, bet neseniai griebėsi tyrinėti kolonėlių spinduliuojamo garso kryptingumą. Sukūrė BeoLab 90 kolonėles su daugybe garsiakalbių ir parinko garso valdymo algoritmą.
Kolonėlės aktyvinės su D-klasės stiprintuvais viduje. Sveria 137 kg, kainuoja 85 tūkstančius USD.
Nei gražios, nei išmatuoti parametrai dailūs, bet gal pasitarnaus garso pažinimui?
Filmukas, kuriame Beolab 90 pristatymas AXPONA parodoje (muzika nuo 3′:30″).
Darosi įdomu stebėti, kai po dešimtmečius trukusio burnojimo ant ruporų, didelio jautrio tas su ruporais kolonėles apžvalgininkai ima į glėbį. Atsakymas paprastas – mažosios yra kolonėlių gamintojų pagrindinė produkcija, o jas reikia parduoti. Mažosios kolonėlės vis didėjo ir brango, nors garso kokybės rezervas buvo seniai išsemtas. Dar daugiau – tos didžiosios AS su daugybe garsiakalbių ir sudėtingais filtrais įrašus atkuria prasčiau negu pagal akustikos mokslą sukonstruotos trijuostės su 12″ žemadažniais.
Paskutinį dešimtmetį buitinių AS rinkoje matome vis daugiau kolonėlių su ruporais. Gamintojai priversti ieškoti naujų sprendimų garso kokybei pagerinti. Prisiminta seniai ištyrinėti ruporai, bet iki teisingo jų panaudojimo laukia ilgas kelias…Styvas Gutenbergas yra patyręs apžvalgininkas. Išklausiau paskutinį jo žodį apie ruporines kolonėles. Ne viskas tvarkingai sudėliota, nepaminėta ruporinių kolonėlių sklaidos svarba. Tai mažina pasisakymo vertę, bet gal dar reikia laiko?
Kviečiu paklausyti ką papasakojo Steve Guttenberg.
Apie 1920-uosius sparčiausiai vystėsi ruporai. Tai buvo panašu į 1960-ųjų kosmoso užkariavimo lenktynes arba į šių laikų interneto sprogstamą progresą. 1925-aisiais amerikiečių Western Electric inžinerinis padalinys tapo Bell Telephone Laboratories, o ten jau gimė visa serija išradimų, kuriais iki šiol naudojamės. Su trenksmu ruporinės garso sistemos įsiveržė ir į gyvenimą. Kinas buvo didžiausia pramoga. Vitaphone Corporation techniškai buvo pažangiausia kino kompanija, kurią įkūrė WE ir kino industrijos milžinas Warner Bros.
Nuotraukoje žiūrovai pozuoja prieš filmo Don Žuanas premjeros pradžią Niujorke, 1926 m. Pirmą kartą su vaizdu iš filmuko žiūrovai girdėjo sinchronišką garso įrašą iš disko. Diske buvo įrašyta muzika, o taip pat garsiniai efektai.
Jei nebeplerpia, reiškia niekas nesudegę. Buvo naudos, nes paklausyta ir dabar žinai kaip muziką atkuria Wharfedale 10.7. Palankus metas parduoti ir žengti pirmyn link dar geresnio garso.
Harbeth ilgas tradicijas turintis gamintojas. Sukūrę daugybę kolonėlių. Kai kurios naudojamos įrašų studijose. Man patinka, kad nesivaiko madų. Korpusai paprasti, stačiakampiai, tačiau konstruktoriai ištikimi “auksinės” korpuso proporcijų taisyklės reikalavimams.
Kainas vertinti sunkus ir nemalonus darbas. Harbeth kolonėlės brangios. Jei siekiama sutaupyti ir mažiau prarasti parduodant, reiktų dairytis antrinėje rinkoje. Žinoma, čia didesnė rizika nusipirkti remontuotas ar “pagerintas”.
Diskusija būtų produktyvesnė žinant konkretų AS modelį, arba žinant skiriamą pinigų sumą.Amerikietis John Inlow susikoncentravęs į ruporines GAS. Gamina įvairiausius ruporus. Iš popieriaus masės (Paper mache), didelių WE 15a kopijas ir spiralinės konstrukcijos ruporus žemiems dažniams atkurti.
Plačiau pasidairyti galime Inlow Sound tinklapyje, o žemiau parinkau kelias paskutiniojo projekto nuotraukas.
Garso kolonėlės yra svarbiausias garso atkūrimo sistemos komponentas, o pagrindinis kolonėlių komponentas yra garsiakalbiai. Kolonėlių konstruktoriams kyla klausimas – kaip garsiakalbių gamintojai išmatuoja savo produkcijos (garsiakalbių) dažninę?
Garsiakalbių parametrai priklauso nuo akustinio apkrovimo, todėl matavimo sąlygas būtina standartizuoti. To nepadarius, negalėtume palyginti skirtingų gamintojų garsiakalbių ir būtų sunku išsirinkti.
Garsiakalbių parametrai dažniausiai matuojami 4 būdais:
a) naudojant standartinį skydą;
b) tam tikrų gabaritų dėžėje;
c) akustinėje kameroje arba atviroje erdvėje be skydo ir be korpuso;
d) “pusės akustinio lauko” erdvėje (half-space free-field) , kai garsiakalbis atitinkamai sumontuojamas tam tikro dydžio skyde.
Dažniausiai naudojami b) ir d) būdai.IEC 60268–5 standartas rekomenduoja ŽD garsiakalbių dažninę matuoti atitinkamo dydžio skyde. Skydo matmenys priklauso nuo matuojamo garsiakalbio dydžio.
Surinktas kolonėles paprastai matuojama be jokio papildomo skydo. Kai matuojama specialių konstrukcijų garsiakalbiai ir kolonėlės, reikia parinkti matavimo sąlygas ir išsamiai jas aprašyti. Taip pat reikia aprašyti matavimo įrangą. Matavimams pasirenkama artimojo akustinio lauko metodika arba matuojama iš toli.
* “Tolimas akustinis laukas” yra nuo ten, kai atstumui padidėjus dvigubai, garso intensyvumas sumažėja 6 dB.