Forum Replies Created
-
Posts
-
Taip buvo kuriamas Disnėjaus filmukų garsas.
Viena mėgstamiausių mano knygų apie akustiką yra “Testing Loudspeakers” by Joseph D’Appolito. Būtent šis inžinierius išsamiai išnagrinėjo ir mums pristatė MTM garsiakalbių išdėstymo schemą, dažnai vadinamą tiesiog D’Appolito schema. Taip sudėliotus garsiakalbius matome monitoriuose ir buitinėse AS, bet pilnai schema atsiskleidžia dvijuostėse.
J. D’Appolito parašęs puikų straipsnį apie AS dažninės matavimą kambaryje – rekomenduoju jį turėti.Kolonėlių dažninė gali būti išmatuojama įvairiais būdais. Literatūroje sutinkame angliškus terminus, todėl pradėsiu nuo jų:
– Free-field matavimai begaliniame akustininiame lauke atliekami gamtoje arba beaidėje kameroje;
– Diffuse field matavimai vykdomi specialioje reverberacinėje kameroje;
– Semi-reverberant field matavimai atliekami kambaryje arba laboratorijoje;
– Simulated free-field taip pat atliekami kambaryje specialia metodika.Paskutinysis būdas patogiausias, bet reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Matuojant, o taip pat interpretuojant rezultatus. Šia prasme, paprastesni būtų Free-field matavimai lauke, tačiau gali būti daug rūpesčių kažkur toli nugabenti dideles AS.
Norintiems išmatuoti kolonėles kambaryje Simulated free-field metodika, siūlyčiau perskaityti šį bazinį dokumentą.
Akustiniai matavimai nebūna labai tikslūs. Priklauso nuo aplinkos sąlygų (oro temperatūros ir drėgmės), nuo AS ir mikrofono padėties, atstumo iki mikrofono, aplinkos triukšmo ir t.t.
Žemųjų dažnių ruože dažninės matavimus skiriame į dvi zonas – slėginę ir modalinę. Pastarojoje didelę įtaką turi kambario modos (rezonansai), bet D. Keele metodikoje paaiškinta kaip to išvengti. Vadinamoje difuzinėje ir aukščiausių dažnių veidrodinių atspindžių zonoje turime vertinti atitinkamą garso bangų spinduliavimą ir sklidimą. Viską atlikus teisingai, išmatuota dažninė yra analogiška kaip beaidėje kameroje.
Verta perskaityti ką apie AS matavimus parašęs Džonas Atkinsas iš Stereophile, o toliau nukeliauti padės akustikos žinios ir praktika.Jei norėtumėte pasikonsultuoti su IT specialistu MariumiB, siūlau nukeliauti į jo FB grupę Tie, kas klausosi skaitmenos.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Bediskutuojant apie muzikos albumus diskuose ir failuose kilo klausimas – koks būtų tobulas telefonas? Senasis laidinis, ar naujausias išmanusis? Analoginis ar šiuolaikinis skaitmeninis?
Nesunku numanyti darželinuko atsakymą, bet YouTube mačiau filmuką, kai paaugliai nesugebėjo paskambinti laidiniu telefonu. Vienas numerį rinko nenukėlęs ragelio, kitas nukėlė ragelį, padėjo jį ant stalo, bet nemokėjo naudotis numerių skriemuliu. Nepavykus nei vienam paskambinti, supykę pasišalino, manydami, kad nesėkmė dėl nevykusio įrenginio. ? Jei tau, bičiuli, trūksta patirties paskambinti tikru telefonu, siūlau pasižiūrėti šį filmuką.Šiuolaikiniame išmaniajame daugybė įrenginių. Fotoaparatas, kamera, radijas, TV, diktofonas, muzikos ir video grotuvai, laikrodis… Išmaniajame yra ir telefonas, bet įlendi kur nors į mišką ir pišš. Arba girdi fragmentus ir bandai suvokti šnekėtojo žodžius.
Laidinio nebenaudoju, nes mobiliajame ryšys visai nekainuoja. Dabar telefonas lyg priedas prie mažučio kompiuterio. Vertinimai apsiverstų, jei akcentuotume telefoninio ryšio kokybę. Tą tikrąją telefono paskirtį, o ne išmaniojo teikiamus malonumus. Patikimiausias, greičiausias, kokybiškiausias ir paprasčiausias naudoti yra laidinis telefonas. Atsakingiausiose srityse tokį iki šiol matome ir matysime. Ligoninėse, dispečeriniam ryšiui arba brangiausiuose Hiltono viešbučiuose naudojamas laidinis telefonas.Išmanųjį sukūrė kelių sričių specialistai. Dalyvavo ir IT inžinieriai, bet sakyti, kad jie geriausiai išmano išmanųjį vėl būtų neatsakinga. Kibernetinis saugumas būtų sritis, kur be IT žinių neišsiversi. Klausyti failų muzikos techniškai nesudėtinga – per minutę prisijungiau prie Spotify ir veltui paklausiau Stasį Povilaitį. Žinoma, galima surasti sudėtingesnių failų parsisiuntimo ir išsaugojimo uždavinių, bet tas pats visose srityse.
Įdomu ką pasakytų IT specialistai – geresnis telefonas dešinėje, ar tas kairėje?
Akustiniai matavimai sudėtingi, nėra ypatingai tikslūs, tačiau kolonėlių parametrų matavimai būtini konstruojant, o taip pat vertinant gaminius. Matuotojas turi žinoti matavimų standartus ir atskirų metodikų privalumus ir tr8kumus. Skaitytojui taip pat svarbu mokėti perskaityti išmatuotus parametrus ir suvokti jų reikšmę.
GAS įrenginių parametrus apibrėžia standartai, o pagrindinis yra tarptautinis IEC 602683. Šio dokumento rekomendacijos yra svarbios kitiems standartams ir matavimo metodikoms.
Galima paminėti standartus kuriančias organizacijas – jų kelios:
– ISO (International Organization for Standardization);
– IEC (International Electrotechnical Commission). Šis organas mūsų sričiai svarbiausias, nes rūpinasi elektrotechnika ir elektroakustika;
– ITU Radio Communications Bureau, anksčiau buvęs CCIR (Comité Consultatif International de Radio). Šis komitetas daugiau susijęs su radijo transliacijomis.Ne mažiau svarbūs šalių nacionaliniai standartai.
Kažkada svarbiausias mums buvo Rusijos ГОСТ (GOSTR), tačiau pastaruoju metu dažniau sutinkame šiuos:
– JIS (Japanese Industrial Standards Committee);
– DIN (German Institute for Standardization)
– BSI (British Standards Institution);
– NEC (Netherlands Standardization Institute).Japonijoje svarbios dvi institucijos – JSA (Japanese Standards Association), o taip pat EIAJ (Electronic Industries Association of Japan). Pastarosios rekomendacijos po tam tikro laiko neretai tampa tarptautiniais standartais.
Pats svarbiausias būtų amerikiečių ANSI (American National Standards Institute), kuris deleguoja savo funkcijas kitoms organizacijoms. Gaunasi sudėtinga norminių dokumentų kūrimo schema, bet joje yra keli mums svarbiausi institutai:
– Elektros ir Elektronikos Inžinierių Institutas – IEEE (Institute of Electrical and Electronic Engineers);
– Audio Inžinierių Asociacija – AES (Audio Engineering Society).
Pastarosios dokumentai formuoja nacionalinius standartus ir rekomendacijas, neretai tampančiais tarptautiniais standartais. Tą patį galima pasakyti apie Aukštos Kokybės Garso Institutą – IHF (Institute for High Fidelity), dariusi įtaką JAV rinkai ir už jos ribų.
Skirtingai nuo kitų paminėtų, AES yra tarptautinis organas, sudarytas iš inžinierių ir mokslininkų, atstovaujančių gamintojus ir akademinius sluoksnius. Tokia struktūra AES padaro svarbiu audio industrijos forumu, kur aptariamos naujausios technologijos.Tikiuosi ši apžvalga padės suvokti techninėje ir mokslinėje literatūroje sutiktų abreviatūrų reikšmę.
Ši tema apie muzikos įrašų kolekcionavimą. Pirmiausia pats apgalvojau, o po to parašiau, kad muzikinių failų klausymas ir kaupimas nėra kolekcionavimas. Panašiai dalykus įvertino forumietis y5357. MariusB lieka įsitikinęs, kad stryminimui priklauso ateitis, o vinilas ir CD liks egzotika.
Stryminimas dalykas naujas, čia susikerta menas (muzika) ir biznis (failų pardavimas). Jaunystės karštis ir patirtis. Žinojau, kad bus karštų diskusijų, o dabar dėkoju bičiuliui MariuiB už nuomonę ir už kibirkštis.MariausB pasitraukimo proga IT specialistams siunčiu muzikinį failą Laiptai į rojų.
MariusB
mano mintis tokia ir buvo, kad streamingas puikiausiai tinka kaip pagrindinis muzikos šaltinis
Jei jūs teigiate, kad šis srautas kokybe nusileidžia CD, norėčiau tam įrodymų. Transportas tam ir yra skirtas, kad užtikrintų duomenų perdavimo kokybę iki DAC’o koks tai šaltinis bebūtų: USB atmintukas, kietas diskas, CD, MFS internete ar lokalus MFS.
Dar dėl diagramos, mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.Apie muzikinių failų iš MFS kokybę rašiau – LP kopija serveryje gali būti artima, o skaitmeninio disko atveju tokia pati, bet net teoriškai jokia kopija negali būti geresnė už originalą (už diską).
Apie tai plačiau.
Muzikos albumų įrašų kokybe suinteresuoti muzikantai, įrašų studijos, prodiuseriai ir pardavėjai. Visi tampriai surišti viena virvele, nes kokybė yra išgyvenimo garantas. Muzikinių failų pardavėjai ryšio su muzika nebeturi; iš diskų pardavėjo jie perką tuos albumus, kuriuos galės parduoti. Menininkai šiame biznyje nereikalingi, failų pardavėjams nei įrašų kokybė, nei pati muzika nėra svarbi. Dar daugiau – kokybę jie suinteresuoti paaukoti savo veiklai optimizuoti. Tarkime, sukompresavus muziką, failai užims mažiau vietos serveryje, prekę bus galima greičiau pristatyti pirkėjui, padidėja apyvarta, sumažėja paslaugos savikaina.MariusB paminėto, kad “transporto” kokybė yra garantuota, bet ir čia aš abejoju.
Lyginant su muzikos klausymu iš diskų, failų kelias žymiai ilgesnis. Pabandysiu surašyti kur gali atsirasti paklaidos ir garso kokybės degradacijos:
– albumo nuskaitymo paklaida pas failų pardavėją (schemos viršuje pilkame lauke pažymėjau “Grotuvas”);
– failų konvertavimo į MP3, FLAC ar kitą formatą paklaida (“Failų paruošimas”);
– duomenų praradimas serveryje;
– failų nuskaitymo iš serverio, duomenų į internetą perdavimo paklaidos, duomenų praradimai internete iki vartotojo muzikinio serverio ar failų grotuvo;
– vartotojo muzikinio serverio arba failų grotuvo įnešami “skaitmeniniai” iškraipymai.
Dar gali būti specifinių nuostolių (MQA ir pan.).
Taigi, schemoje pažymėtas kelias Muzikos failų šaka yra sudėtingas ir ilgas. Šnekėti, kad muzikinių failų kokybė yra tokia pati kaip klausant iš diskų, yra neatsakinga. Žinoma, kai kurių paminėtų paklaidų gali neatsirasti, bet gali nutikti ir taip, kad sutrikus internetui, vestuvinio maršo ar tautinės giesmės iki galo neišgirsite. Net idealiu atveju dalis praradimų neišvengiami. Kaip tai įtakoja garsą, ar failų kelyje esančius iškraipymus girdėsime savo GAS, jau būtų kita tema.Siūlymo failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią priimti nenorėčiau, nes muziką klausyti iš diskų yra vienintelis audiofilinis kelias.
Kitoje temoje paminėjau dvijuostės lentyninės Paradigm Persona B. Retai sutiksi, kad abu garsiakalbiai būtų su berilio membranomis, todėl stabtelkime.
Kolonėlės nepigios (7000 USD+). Tikriausiai šių AS niekas nematę ir negirdėję. Yra apžvalgų, bet ar galima jomis pasitikėti? Aš nelabai pasitikiu, nors paskaitinėti mėgstu. Trumpai peržvelgiau šią.
Gamintojas deklaruoja tokius Persona B parametrus:
2-driver, 2 way bookshelf bass reflex
Crossover: 3rd order electro-acoustic at 2 kHz (tweeter/midbass)
Frequency Response On-Axis: +/- 2dB from 60Hz – 45kHz
Frequency Response30° Off-Axis: +/- 2dB from 60Hz – 20kHz
High Frequency Driver: 1″ (25mm) Truextent® Beryllium dome, ferro-fluid damped / cooled, Perforated Phase-Aligning (PPA™) Tweeter Lens, Finite Element Analysis (FEA) optimized pole piece assembly
Midrange Frequency Driver: 7″ (178mm) Truextent® Beryllium driver, Perforated Phase-Aligning (PPA™) Lens, overmolded Active Ridge Technology (ART™) surrounds, SHOCK-MOUNT™ Isolation Mounting System, 1.5″ high-temp tandem voice coil
Low Frequency Extension: 36Hz
Sensitivity Room / Anechoic: 92 dB / 89 dB
Impedance: Compatible with 8 ohms
Suitable Amplifier Power Range: 15 – 250 watts
Maximum Input Power: 150 Watts
Weight: 14 kg
Dimensions, HxWxD: 43.5×22.5×33 cmGalime pažvelgti į kelis akustinėje kameroje padarytus matavimus, kuriuos atliko Kanados akustikai:
Matavimuose kažko įspūdingo nepamačiau, bet kai kurių pasigendu. Įtarimų kelia kolonėlių filtrai (didelis netolygumas VD). Darbiniuose ruožuose netolygumas taip pat galėtų būti mažesnis. Tikėtina, kad tai dėl garsiakalbių apsaugos grotelių konstrukcijos ir dėl garsiakalbių konstrukcijos. Kolonėlių akustiniu suderinimu taip pat abejočiau.
Tikėtina, kad šios AS pasižymi gera pereinamąja charakteristika. Berilis pasižymi labai geru impulsų atkūrimu, todėl šių kolonėlių garsas gali priminti elektrostatines. Galbūt ir žemųjų atkūrimas pasižymi trumpesniu negu įprastų lentyninių su FA (fazės apgręžėjais) pereinamuoju procesu.
