Forum Replies Created
-
AuthorPosts
-
Konstruojantiems rekomenduoju apsilankyti patyrusio inžinieriaus Juliaus Ustinavičiaus tinklapyje. Rasite lempinių ir tranzistorinių stiprintuvų, naudingų patarimų ir paprastai pateiktos teorijos. Aprašymai detalūs, o konstrukcijos patikrintos.
Labiausiai mėgstu klausyti LR „Savaitės kultūra“ laidų. Patinka vedančioji, puikus formatas ir geras turinys. Šeštadienį pasakojo apie Plungės orkestrą. Įsivaizduojate – Plungė turi simfoninį! Koncertuojantį, o taip pat žmonių susibūrimuose grojantį muzikantų kolektyvą. Orkestre patyrę profesionalai ir dar studijuojantys. Neturi fagoto ir obojaus, bet jį pakeičia birbynė. Paruošę populiariosios muzikos programą, bet gali viešai pagroti dūdomis arba atlikti sakralinę muziką. Panašu einame kryptimi, kur kiti seniai nukeliavę – visi Vokietijos kaimai turi bent po nedidelį kamerinį orkestrą. Radijas taip pat papasakojo apie Kauno Šančių „Kopūstų lauką“. Ten taip pat įsisukęs menas, tik čia mėgėjai su profesionalų pagalba kuria operą. Paklausiau ką jie išmokę padainuoti – man labai patiko!
Radijas labai svarbus kultūros žinių šaltinis. Namų kolekcijoje visko nesukaupsi, o ir daugybės įrašų negautume. Radijas užpildo žinių spragas ir supažindina su visomis muzikos naujienomis. FM kokybė labai gera ir viskas veltui. Kasryt įsijungiu radiją ir kol mankštinuosi spėju išklausyti rytines laidas. Visi turime FM tjunerius ir tai yra svarbus muzikos kolekciją papildantis šaltinis.Su triukšmu atatarta internetinis radijas. Tikriausiai užsidarys FM stotys ir tjuneriai nebyliai stovės mūsų namų muziejuose. Internetinis struktūra panašus į skaitmeninių failų serverių paslaugas, tik radijo būna visur, daug ir veltui. Tiesa, apie internetinį to nepasakysi; reikės nusipirkti internetinius imtuvus, o klausyti galėsime ne visur. Arba reikės išmokti susikurti „ryšio tiltus“, bet tai esminis nepatogumas.
Naujovė kažką atsineša. Galime rinktis daugybę stočių iš viso pasaulio, klausyti tik muziką arba tik mėgstamą džiazą. Bliuzą ar bossa nova… Aš internetinio radijo nelaukiu, nes kažkur sodyboje dažant tvorą ar ravint nebegalėsiu klausyti savo nešiojamo radijuko. Tampytis išmanųjį, nuolat būti On-line ir apšvitintam ultra-aukštųjų dažnių elektromagnetinėmis bangomis – nenoriu. Nenoriu maitinti fabrikų ir teršti gamtą, bet noriu girdėti mišką ir kai mane šaukia kavos puodeliui. Taip, kaip yra dabar su FM. Štai kodėl naudoti ryšio resursus ir kūną varginti ausų kamštukais dėl internetinio radijo man bus žingsnis atgal.
Esu už techninę pažangą, bet tą parašęs sustreikavau. 🙂 Tepasilieka FM, tegyvuoja analoginis Radijas! Nelaukime kol ir televizija persikels į internetą! Jei manęs nepaguosite, organizuosiu sąjūdį prieš skaitmeninį radiją!!!

-
This reply was modified 4 years, 1 month ago by
Belas.
Kalėdoms gavau 7 CD albumus. Nukeliavęs į Tidal nesurandu Wolfram Klug presents Burt, the Nerd. Taip pat Mathis Haug Distance . YouTube turi gausesnius aruodus. Ne audiofilui, bet labai tinkami pažinimui. Veikia sklandžiai ir viskas ten veltui. ?
MariausB siūlymą trūkstamus albumus nusipirkti suprantu – failų saugyklos dar vystykluose ir nesukaupę didelių fonotekų. Kyla kitas klausimas – ar reikalingas papildomas vargas ir investicijos į dar vieną signalo šaltinį? Komplikuotą, kaprizingą ir brangų. Gal geriau palaukti?
Atsiprašau, 8 € kainuoja MP3 failiukų rinkinys ne Tidal, o Amazon serveryje.
Kiek kainuoja Tidal Hi-Fi abonementas ir ką už tai galime gauti?
MariusB:
Dėl masteringų mano įsivaizdavimas yra toks: atlikėjas studijoje įrašo albumą, tarkim DSD arba 24/192 kokybės ir vėliau savo nuožiūra gali daryti su juo ką nori.
Jokiu būdu! Masteringas arba knygos pdf’as nei muzikantams, nei rašytojui nepriklauso. Įrašus finansuoja ne autoriai, o prodiuseriai, fondai ir pan. suinteresuoti asmenys. Iš ko gyventų visokie Sony Music, EMI, Warner Music ar BMG, jei vienadieniams e-muzikos pardavėjams parduotų muzikos matricas ir teises juos platinti? Nusipirkti galima viską, bet reikia mūvėti labai ilgomis kelnėmis, bičiuliai. Tiesiog ne Tidal ar kito failų pardavėjo interesas tą daryti.
Truputį kitaip su tais, kurie patys parašė ir išleido knygą ar muzikos albumą. Esu vienas tų, finansavęs A. Krištopaičio akvarelių albumą. Taip, turiu knygos pdf’ą ir galiu jį parduoti. Dalykas kitas – pdf’as būtų daug brangesnis už albumą su teise jį skaitmenizuoti ir platinti. Nupirkti diską su teise platinti ir nuripinti į serverį žymiai paprasčiau ir pigiau negu surinti nežinia kur išbarstytus deimantus (garso takelius).
Taip ir su DAKHABRAKHA – Tidal nenupirko visų šio ansamblio albumų. Muzika jiems nesvarbu, bet svarbu nepramauti failų pardavimo biznyje. Panašu, kad tokio tipo biznis vyksta taip, kaip aprašyta Ilja Laurso knygoje “Verslas naujai”: sukuriamos kompanijos, per kelis pirmuosius metus jos “išpučiamos” (arba ne) ir pelningai parduodamos.
Wikipedijoje perskaičiau, kad Norvegų Tidal įkurta 1914, o 2015 buvo parduota. Pernai buvo parduotas trečdalis kompanijos akcijų ir niekas nežino kuo viskas baigsis. Nors Tidal ir Roon būtų mano favoritai, nedžiugina internete perskaityti pranešimai, kad įmonė įsiskolinusi autoriams, o vėlavimai atsiskaityti didėja. Jei neišsisuks ir bankrutuos, pirmiausia nukentės klientai.
Žingsnelis link muzikos.
Į Lietuvą albumų įrašyti atvyksta vis daugiau iš užsienio. Turime akustiškai gerą Kauno Filharmoniją ir gerus garso inžinierius. Kai kurie albumai laimėję tarptautinių apdovanojimų, o vienos studijos ton-meisteris šiemt pakviestas į Grammy apdovanojimų renginį.
2016-ais iš Niujorko Metrapolitan operos buvo atvykęs vienas pagrindinių solistų John Osborn. Mane pakvietė dalyvauti įrašant albumą. Albumą muzikos kritikai pasitiko šiltai, bet sužinojau, kad net galingiausi operos teatrai neįgali apmokėti įrašų. Teatrai ieško ir suranda mecenatų, o šią įrašų sesiją finansavo viena turtinga operos mylėtoja iš JAV.
Galėsiu sužinoti apie “A Tribute to Gilbert Duprez” albumo masteringo teises, bet numatau atsakymą – “masteringas neparduodamas, kreipkitės į Delos Productions“.Tidal matau šį albumą turi. Už 8 € galima nusipirkti kelis MP3 failiukus. Kiek kainuotų visas CD FLAC formate neparašyta – gal MariusD pasakytų?
Nuotraukoje J. Osborn įrašų sesija Kauno Filharmonijoje (2016 m.)

Esu susukęs trumpą tyzer’į , kuris štai čia.
-
This reply was modified 4 years, 1 month ago by
Belas.
MariusB:
Tidal’e yra jų albumas The Road, kuris streaminamas CD kokybėje (44 Khz/16 bit). Nusipirkus šio albumą elektroninį nekompresuotą variantą (FLAC failai, kainavo €10,64, užtruko viskas mažiau nei 10 min) gaunamas PDF failas su paveiksliukais ir dainų žodžiais dviem kalbom.
Jei DAKHABRAKHA The Road albumą FLAC formate nupirkai iš Tidal, kodėl Tidal paieškoje Шлях (The Road) surasti man nepavyksta? Nemoku ieškoti?
Kartu noriu paklausti, kaip galima sužinoti kokią muziką iš Tidal galėsiu nusipirkti? Kur viešinami albumų sąrašai? Kokio dydžio yra Tidal albumų kolekcija? Kokia aparatūra (kokiu diskų grotuvu) atliekamas muzikos nuskaitymas? Jei nuskaitomi ir konvertuojami LP, kokia naudojama įranga?
Žinome kas ir kokiais instrumentais groja, galime sužinoti kokia įrašų studijų įranga, bet nesu matęs failų pardavėjų techninės ginkluotės aprašymų. Jei MariusB esi sukaupęs žinių, prašau su mumis pasidalinti.Studijoje muzika įrašoma aukštesne nei CD raiška ir, jei toks įrašas (nebutinai studijinis originalas, bet aukštesnės raiškos) tampa prieinamas vartotojui ir atkuriamas kokybiškai, tai yra privalumas
Nepatikėčiau pasakojimais, kad studijos pardavinėja masteringus, o juos nusiperka failų pardavėjai. Čia būtų tas pats, lyg knygų leidyklos parduotų spaustuvei paruoštą knygos pdf’ą. Knygos pdf’as, o taip pat garso masteringas iš tiesu aukštesnės raiškos, tačiau tai “technologinė matrica”, o ne vartojimui skirtas daiktas. Tokie dalykai neparduodami dar dėl to, kad atsirastų juridinės-teisinės kolizijos. Ekonomiškai masteringų pirkimo kelias būtų ypatingai neefektyvus; kokybės nepajaustume, o failų pardavėjas išleistų žymiai daugiau pinigų ir sugaištų daugiau laiko įrašų bazei sukurti. Žinoma, galima nusipirkti senų master-juostų, bet tai kolekcionierių medžioklės objektas.
Didesnės rezoliucijos failai gali atsirasti iš albumų, tarkime iš SACD diskų. Taip pat galimos įvairiausios techninės manipuliacijos, kai suformuojamas neva-padidintos rezoliucijos failas klientų priviliojimui.
Jei MFS bazės būtų sudaromos masteringų pagrindu, apie tai būtų garsiai parašyta. Nesu apie tai skaitęs, bet jei šis klausimas bus eskaluojamas, reikės gilintis ir konsultuotis su įrašų studijų darbuotojais.
Kol neįrodys kitaip, pasilieku prie nuomonės: failų pardavėjų medžiaga geriausiu atveju yra iš diskų. Vinilo, CD, SACD ar DVD-audio. Iš čia kita išvada: net teoriškai MFS parduodama produkcija negali būti aukštesnės kokybės kaip šaltinis (diskas).Mano patirtis.
2016 metų spalį lankiausi skaitmeninės muzikos “gamykloje” ir mačiau iš kur atsiranda muzikinių failų fonoteka. Didelis kambarys pilnas CD, kuriuos darbuotojas jau būna nustryminęs į galingus serverius. Naudojamas geras, bet ne aukščiausios klasės grotuvas ir atitinkama įranga failams paruošti. Įmonė sutvarko autorinių teisių klausimus ir kaupia kuo didesnę failų bazę. Iš MFS galima nusipirkti albumų arba kažkokį paruoštą grojaraštį. Vartotojai – kirpyklos, siuvyklos, kontoros, parduotuvės ir pan. pasirenka muziką, sumoka nuomos mokestį, tam tikram laikui gauna prieigą ir nebereikia patiems viskuo rūpintis. Negaliu vertinti failų įmonės potencialo, bet savininkas sakė, kad jie antrieji pagal dydį Europoje. Man siūlė užsirašyti prisijungimo prie MFS rekvizitus ir veltui parsisiųsti norimos muzikos. Nebuvo aktualu, todėl padėkojęs atsisakiau.
DėlDar vienas patogus dalykas Tidel’e yra tai, kad rodomi artimiausi grupės koncertai (kovo mėn Prancūzijoje, vėliau – Šveicarijoje) ir pateikiamos nuorodos į bilietų pardavėjus.
Sužinoti kur koncertuoja ir nusipirkti bilietus interneto laikais mokame veltui. Tai komercinė informacija, už kurią galima papildomai uždirbti. Man ji būtų perteklinė.
DAKHABRAKHA albumas nugulė į “auksinės kolekcijos” lentyną. Dar ne kartą klausysiu, tyrinėsiu, bet turiu progą padėkoti Agniui – ačiū už naują pažintį ir už įrašų kolekcijos papildymą.

Sugrįžtu prie kolekcionavimo.
Neseniai Vilniuje koncertavo DAKHABRAKHA. Nebuvau, bet karštų žodžių man atsiuntė sūnus Agnius. Pridėjo YouTube nuorodą į kūrinį „Vesna“, o Kalėdoms padovanojo albumą Шлях (Road).
Ukrainiečių grupė 2016 –ais šį albumą išleido patys: dvigubu LP (limited 250 copies), nes įrašo trukmė per valandą, o taip pat CD. Platybėse yra ir skaitmeniniai šio albumo MP3 failai.
Trumpai apie audiofilinį kelią per muziką, kurį aukščiau schemoje pažymėjau raudonai.
Pradžioje mėgstu perklausyti foniniu režimu. Paklausius rekomenduotą kūrinį YouTube, pirmasis DAKHABRAKHA Шлях albumo įspūdis nebuvo gilus. Jaučiau, kad reikia perklausyti atidžiai, nes parekomenduotas “Vesna” galėjo užgožti kitokio turinio darbą.
Vakar prisėdau ir 2 akademines valandas prilipau. Pirmąjį kūrinį išklausęs, įnikau sekti dainų žodžius. Varčiau, skaitinėjau ir apžiūrinėjau albumą – išleistas puikiai. Paaiškėjo kodėl įrašyta gili muzika – prasmę albumui išleisti suteikė Krymo įvykiai. Albumo knygutėje perskaičiau, kad 4-tą “Salgir Boyu” kūrinį Krymo Bachčisarajaus rajono Malavidnoje kaime užrašė ne ansamblio narė, bet Katerina Maslenkaja. Kiti kūriniai iš kažkurių kitų vietų ir kitų autorių užrašyti. Perklausęs viską ištisai, sugrįžau prie išskirtinų garso įrašo vietų. Susirašiau lapelyje ir dabar galėsiu bičiuliams pademonstruoti kaip galima įrašyti muzikinę sceną, perteikti erdvę, sukurti muzikinę emociją.Bičiulio MariausB noriu paklausti ką gali pasiūlyti Tidal. Ar galėsiu išgirsti Шлях ir visus DAKHABRAKHA albumus? Ar matysiu visas nuotraukas ir dainų žodžius? Ar galėsiu kitam padovanoti? Arba nepatikusį parduoti, išsimainyti?

Temoje apie muzikos kolekcionavimą diskusija pakrypo apie muzikos failus. Besidomintiems muzika, įrašais ir atkūrimu, tikriausiai bus įdomu pažvelgti į schemą.
Diskusijose apie muziką ir jos atkūrimą dažnai pasiklystama.
Techniškai muzika ir atkūrimas visiškai nesusiję dalykai. Muzika yra menas, todėl apibūdinama meno sąvokomis. Muzikos atkūrimas yra įrašyto signalo atgaminimas techninėmis priemonėmis, todėl GAS apibūdinama parametrais. Įrašų studija būtų vieta, kur menas susitinka su technika ir gimsta muzikos garso takelis. Pabandžiau pavaizduoti schematiškai:

-
This reply was modified 4 years, 1 month ago by
-
AuthorPosts