Forum Replies Created
-
Posts
-
Yra bandančių ištraukti visą garso kokybę iš mechaninių gramofonų. Ruporas yra geriausias akustinis stiprintuvas, tik anais 1920-ais didelių ruporų gaminti neapsimokėjo.
E.Q.B. Gramophones kanale radau filmukų, kurių vienas su dideliu 80 Hz ruporu čia.
Galima palyginti garsą su mažesniu, maždaug 240 Hz ruporu. Čia gramofonas stovi kambario kampe, kambario kampas yra konusinis ruporas, kažkiek išsikreipia garso tembras, bet garsumas taip pat geras.
Kolonėlių konstruktoriai išsikraustė iš proto… Pajungi pliką garsiakalbį ir skamba muzika! Sudedi didesnę krūvą garsiakalbių ir gali didžiuotis projektu!!! Akustikos mokslas juokiasi, bet žmonės mėgsta šildytis pasaulinio interneto spinduliuose.
XiLO Scuderia Hi-Fi su krūva visokių garsiakalbių, subvuferiu ir galingais stiprintuvais už 16 k€:
Mano Virginijos vyresnysis sūnus Ąžuolas Lietuvos Gineso knygoje – buvo jauniausias (6 m.) būgnininkas, koncertavęs su Kauno big-band orkestru (vadovas R. Grabštas). Šį kartą Lapes Records įrašų studijoje Ąžuolas dainuoja ir groja klarnetu.
Loui Armstrong – What a wonderful world: https://www.youtube.com/watch?v=_WrC9baeRhMSvarbiausi techniniai jūsų kambario vertinimai:
1. Muziką klausote akustinių „veidrodžių“ patalpoje, kur labai dideli garso bangų atspindžiai. Stereofonijai svarbiausi pirmieji atspindžiai, todėl į juos koncentruoju dėmesį.
2. Kambario ilgyje (5,4 m) susikuria svarbus 43 Hz išilginis rezonansas. Mažiau svarbūs yra 86 ir 129 Hz rezonansai, bet ir tuos reikia sumažinti.
3. Kambario plotyje/aukštyje (3,25 ir 2,45 m) randasi labai nepalankūs 43,5 ir 43,2 Hz skersiniai rezonansai. Kartu su išilginiu 43 Hz, visi trys sudaro didelės amplitudės bendrąjį ~43 Hz rezonansą. Aukštesnieji 87 ir 130 Hz skersiniai rezonansai taip pat nepalankūs, nes pastarasis (130 Hz) sumuojasi su 129 Hz išilginiu kambario rezonansu.
4. Įstrižainių rezonansai taip pat nepalankūs; kambaryje susidaro 43,7 – 87,4 – 131 Hz įstrižiniai rezonansai ir turite tai, apie ką man parašėte. LIšvados:
1. Geroji žinia – sėdite kambario viduryje ant medžiaginio, garsą sugeriančio krėslo. Paminėsiu, kad atsisėdus prie galo sienos garsas būtų dar prastesnis.
2. Blogoji – šiame kambaryje būtina atlikti akustinį gerinimą, be kurio klausyti muzikos būtų kančia. Dar daugiau – tokiame kambaryje gyventi nemalonu, nes sunku susišnekėti, žiūrėti TV, žaisti kompiuterinius žaidimus.
3. Jūsų subvuferis ne gerina, o gadina garsą. Dalykas tas, kad subvuferis atkuria 43 Hz kambario rezonansus ir namo konstrukcijomis jie iškeliauja nekontroliuojami. Be subvuferio Airpulse A100 atkuria nuo aukščiau (nuo ~50 Hz), todėl garsas kambaryje geresnis.
Palankus rezonansų slopinimo objektas yra lubos, bet Jūsų atveju imtis lubų būtų sunkiau. Žinoma, jei buto savininkas audiofilas, tada galėtumėte sutarti, kad išsikraustant pagerinimus dovanojate.Rekomendacijos:
1. Užuolaida gerai, tačiau kambaryje reikia papildomų ir stipresnių garso gerinimo priemonių.
Sumažinti „akustinių veidrodžių“ įtaką galima storesniu kilimu per visą kambario plotą. Jei leidžia sąlygos, kilimas būtų nebrangu ir paprasta. Amerikoje žmonės gyvena namuose, kur kambariuose ir koridoriuose ilgaplaukiai kilimai. Nuo kilimo rekomenduoju pradėti, nes tą padaręs pajusite didesnį negu užuolaida garso pagerėjimą.
2. Antroji priemonė būtų Jūsų paminėtoji – priekio sienos atspindžių slopinimas. Čia taip pat nebrangi investicija.
Trumpai apie galo sienos gerinimą.
– nuperkate statybose naudojamus šilumos izoliacijos akmens vatos demblius ir tvirtinate prie sienos. Jei beveik per visą sieną, tada galima naudoti plonesnius, 5 cm storio akmens arba stiklo vatos demblius. Jei ant dalies sienos, rekomenduočiau 10 cm storio medžiagą. Demblius arba stiklo „vatą“ prie sienos galima tvirtinti „prisiuvant“ virvutėmis arba plonais medžio (metalo) bėgeliais;
– demblius reikia pridengti (apgaubti) akustiškai skaidria agro-plėvele dulkėms iš demblių blokuoti;
– konstrukciją paslėpti galite atitinkamos spalvos medžiagos užuolaida per visą kambario galo sieną.
Sienoje reikės nedidelių skylių su 6 arba 8 mm kaiščiais demblių tvirtinimui, bet išsikraustant iš buto nebūtų daug vargo užtaisyti skylutes gipso ar kitokiu glaistu ir nudažyti sienos spalva. Žinoma, tokius dalykus reikėtų derinti su nuomotoju.
Norint klausyti garsiau, subvuferio siūlyčiau nenaudoti. Žaidimams su svarbiais akustiniais efektais siūlyčiau nusipirkti ausines.Dalykinę diskusiją bičiulis Dovydas Vitkus nusprendė sustiprinti parama – nuoširdžiai dėkoju.
https://www.youtube.com/watch?v=gf6v59c5yuYProjektą taip pat parėmė klaipėdietis Mantas P., o aš atsidėkojau man nereikalingais elipsiniais plačiajuosčiais garsiakalbiais.
Konsultuojant reikia techninių duomenų apie kambarį, aparatūrą ir muzikos mylėtojo siekius. Būtų paprasčiau pasišnekėti telefonu, galite paskambinti ryt po 10 val. Arba šeštadienį.
8686 36285 – Česlovas.Šis resursas kuriamas dalintis informacija apie namų garso sistemas. Stengiuosi išlaikyti Audiofilas.com struktūrą, todėl tai nėra vieta leisti laiką.
Taisykles sudėliojau peržiūrėjęs kelių užsienyje veikiančių panašaus profilio forumų taisykles. Patirtis rodo, kad sušvelninus arba atsisakius moderavimo, šis resursas virstų klampyne ir taptų neįdomus kokybiškomis GAS besidomintiems skaitytojams.Audio Note kolonėlės buvo sukonstruotos amerikiečių Snell Acoustics. Lietuvoje aplink Audio Note kolonėles daug diskusijų, todėl keli sakiniai plačiau.
1984-ais Snell įkūrėją ir konstruktorių P. Snell ištiko širdies smūgis. 40-ies nesulaukęs inžinierius buvo spėjęs sukurti puikių kolonėlių, konstruodamas naudojo naujausius projektavimo metodus, kompiuterinę PĮ ir griežtą gamybos kontrolę. Esu skaitęs, kad kiekviena kolonėlė ir kiekvienas filtras buvo suderinami taip, kad tenkintų griežtus Snell reikalavimus. Panašiai buvo gaminami studijiniai garso monitoriai, bet buitinių AS zonoje toks kruopštumas buvo retenybė.JAV rinkoje Snell buvo įsitvirtinę, bet… nutiko nelaimė, P. Snell pakeitė kitas puikus akustikos žinovas J. D’Appolito. Buvo sukurta naujų AS, bet po kelių metų buvo nuspręsta biznį parduoti. Dabar Snell yra Boston Acoustics dalis.Geriausios buvo Snell Type A 3-juostės uždaruose, dideliuose korpusuose. Truputį žemiau sekė Type C 3-juostės su fazės apgręžėjais. Type A ir Type C su 10″ žemadažniais, tik “C” mažesnės ir pigesnės. Be “A” ir “C” Snell turėjo žemesnės klasės E ir J serijų 2-juostes su 8″ ŽD ir 1″ kupoliniais AD garsiakalbiais grindines, bei K-serijos lentyninės. 2-juostės buvo mažesnės, paprastesnės, su žymiai paprastesniais filtrais ir kelis kartus pigesnės už Type A arba Type C.P. Qvortrup iš Audio Note talentingas žmogus, dirbęs Snell dileriu. Pasinaudojęs proga, P. Q. įsigijo teises į paprasčiausias Snell E, J, K serijų dvijuostes AS. Kolonėles “pertvarkė” taip, kad žmonės patikėjo garsu iš AN kolonėlių su kanapės siūlais, garsiakalbiais su sidabro ritėmis, dideliais kondensatoriais primityvios konstrukcijos išorės filtruose, kolonėlių statymo į kambario kampus privalumais. Virpantys korpusai, difrakciniai iškraipymai, akustinis garsiakalbių suderinimas liko nuošalėje, bet nemažai tautiečių labai brangias Audio Note kolonėles giria. Turėjau progą patyrinėti Snell Type C/IV ir galiu pasakyti, kad tai geros buitinės 3-juostės į vidutiniško dydžio muzikos kambarį už racionalią kainą. Dvijuostės AS su 8″ žemadažniais būtų pradedančiam audiofilui arba nereikliam melomanui.Nuskenavau Snell kolonėlių kainas (1984 m.):
John Lennon ir Paul McCartney