Forum Replies Created
-
Posts
-
Svarbiausi techniniai jūsų kambario vertinimai:
1. Muziką klausote akustinių „veidrodžių“ patalpoje, kur labai dideli garso bangų atspindžiai. Stereofonijai svarbiausi pirmieji atspindžiai, todėl į juos koncentruoju dėmesį.
2. Kambario ilgyje (5,4 m) susikuria svarbus 43 Hz išilginis rezonansas. Mažiau svarbūs yra 86 ir 129 Hz rezonansai, bet ir tuos reikia sumažinti.
3. Kambario plotyje/aukštyje (3,25 ir 2,45 m) randasi labai nepalankūs 43,5 ir 43,2 Hz skersiniai rezonansai. Kartu su išilginiu 43 Hz, visi trys sudaro didelės amplitudės bendrąjį ~43 Hz rezonansą. Aukštesnieji 87 ir 130 Hz skersiniai rezonansai taip pat nepalankūs, nes pastarasis (130 Hz) sumuojasi su 129 Hz išilginiu kambario rezonansu.
4. Įstrižainių rezonansai taip pat nepalankūs; kambaryje susidaro 43,7 – 87,4 – 131 Hz įstrižiniai rezonansai ir turite tai, apie ką man parašėte. LIšvados:
1. Geroji žinia – sėdite kambario viduryje ant medžiaginio, garsą sugeriančio krėslo. Paminėsiu, kad atsisėdus prie galo sienos garsas būtų dar prastesnis.
2. Blogoji – šiame kambaryje būtina atlikti akustinį gerinimą, be kurio klausyti muzikos būtų kančia. Dar daugiau – tokiame kambaryje gyventi nemalonu, nes sunku susišnekėti, žiūrėti TV, žaisti kompiuterinius žaidimus.
3. Jūsų subvuferis ne gerina, o gadina garsą. Dalykas tas, kad subvuferis atkuria 43 Hz kambario rezonansus ir namo konstrukcijomis jie iškeliauja nekontroliuojami. Be subvuferio Airpulse A100 atkuria nuo aukščiau (nuo ~50 Hz), todėl garsas kambaryje geresnis.
Palankus rezonansų slopinimo objektas yra lubos, bet Jūsų atveju imtis lubų būtų sunkiau. Žinoma, jei buto savininkas audiofilas, tada galėtumėte sutarti, kad išsikraustant pagerinimus dovanojate.Rekomendacijos:
1. Užuolaida gerai, tačiau kambaryje reikia papildomų ir stipresnių garso gerinimo priemonių.
Sumažinti „akustinių veidrodžių“ įtaką galima storesniu kilimu per visą kambario plotą. Jei leidžia sąlygos, kilimas būtų nebrangu ir paprasta. Amerikoje žmonės gyvena namuose, kur kambariuose ir koridoriuose ilgaplaukiai kilimai. Nuo kilimo rekomenduoju pradėti, nes tą padaręs pajusite didesnį negu užuolaida garso pagerėjimą.
2. Antroji priemonė būtų Jūsų paminėtoji – priekio sienos atspindžių slopinimas. Čia taip pat nebrangi investicija.
Trumpai apie galo sienos gerinimą.
– nuperkate statybose naudojamus šilumos izoliacijos akmens vatos demblius ir tvirtinate prie sienos. Jei beveik per visą sieną, tada galima naudoti plonesnius, 5 cm storio akmens arba stiklo vatos demblius. Jei ant dalies sienos, rekomenduočiau 10 cm storio medžiagą. Demblius arba stiklo „vatą“ prie sienos galima tvirtinti „prisiuvant“ virvutėmis arba plonais medžio (metalo) bėgeliais;
– demblius reikia pridengti (apgaubti) akustiškai skaidria agro-plėvele dulkėms iš demblių blokuoti;
– konstrukciją paslėpti galite atitinkamos spalvos medžiagos užuolaida per visą kambario galo sieną.
Sienoje reikės nedidelių skylių su 6 arba 8 mm kaiščiais demblių tvirtinimui, bet išsikraustant iš buto nebūtų daug vargo užtaisyti skylutes gipso ar kitokiu glaistu ir nudažyti sienos spalva. Žinoma, tokius dalykus reikėtų derinti su nuomotoju.
Norint klausyti garsiau, subvuferio siūlyčiau nenaudoti. Žaidimams su svarbiais akustiniais efektais siūlyčiau nusipirkti ausines.Dalykinę diskusiją bičiulis Dovydas Vitkus nusprendė sustiprinti parama – nuoširdžiai dėkoju.
https://www.youtube.com/watch?v=gf6v59c5yuYProjektą taip pat parėmė klaipėdietis Mantas P., o aš atsidėkojau man nereikalingais elipsiniais plačiajuosčiais garsiakalbiais.
Konsultuojant reikia techninių duomenų apie kambarį, aparatūrą ir muzikos mylėtojo siekius. Būtų paprasčiau pasišnekėti telefonu, galite paskambinti ryt po 10 val. Arba šeštadienį.
8686 36285 – Česlovas.Šis resursas kuriamas dalintis informacija apie namų garso sistemas. Stengiuosi išlaikyti Audiofilas.com struktūrą, todėl tai nėra vieta leisti laiką.
Taisykles sudėliojau peržiūrėjęs kelių užsienyje veikiančių panašaus profilio forumų taisykles. Patirtis rodo, kad sušvelninus arba atsisakius moderavimo, šis resursas virstų klampyne ir taptų neįdomus kokybiškomis GAS besidomintiems skaitytojams.Audio Note kolonėlės buvo sukonstruotos amerikiečių Snell Acoustics. Lietuvoje aplink Audio Note kolonėles daug diskusijų, todėl keli sakiniai plačiau.
1984-ais Snell įkūrėją ir konstruktorių P. Snell ištiko širdies smūgis. 40-ies nesulaukęs inžinierius buvo spėjęs sukurti puikių kolonėlių, konstruodamas naudojo naujausius projektavimo metodus, kompiuterinę PĮ ir griežtą gamybos kontrolę. Esu skaitęs, kad kiekviena kolonėlė ir kiekvienas filtras buvo suderinami taip, kad tenkintų griežtus Snell reikalavimus. Panašiai buvo gaminami studijiniai garso monitoriai, bet buitinių AS zonoje toks kruopštumas buvo retenybė.JAV rinkoje Snell buvo įsitvirtinę, bet… nutiko nelaimė, P. Snell pakeitė kitas puikus akustikos žinovas J. D’Appolito. Buvo sukurta naujų AS, bet po kelių metų buvo nuspręsta biznį parduoti. Dabar Snell yra Boston Acoustics dalis.Geriausios buvo Snell Type A 3-juostės uždaruose, dideliuose korpusuose. Truputį žemiau sekė Type C 3-juostės su fazės apgręžėjais. Type A ir Type C su 10″ žemadažniais, tik “C” mažesnės ir pigesnės. Be “A” ir “C” Snell turėjo žemesnės klasės E ir J serijų 2-juostes su 8″ ŽD ir 1″ kupoliniais AD garsiakalbiais grindines, bei K-serijos lentyninės. 2-juostės buvo mažesnės, paprastesnės, su žymiai paprastesniais filtrais ir kelis kartus pigesnės už Type A arba Type C.P. Qvortrup iš Audio Note talentingas žmogus, dirbęs Snell dileriu. Pasinaudojęs proga, P. Q. įsigijo teises į paprasčiausias Snell E, J, K serijų dvijuostes AS. Kolonėles “pertvarkė” taip, kad žmonės patikėjo garsu iš AN kolonėlių su kanapės siūlais, garsiakalbiais su sidabro ritėmis, dideliais kondensatoriais primityvios konstrukcijos išorės filtruose, kolonėlių statymo į kambario kampus privalumais. Virpantys korpusai, difrakciniai iškraipymai, akustinis garsiakalbių suderinimas liko nuošalėje, bet nemažai tautiečių labai brangias Audio Note kolonėles giria. Turėjau progą patyrinėti Snell Type C/IV ir galiu pasakyti, kad tai geros buitinės 3-juostės į vidutiniško dydžio muzikos kambarį už racionalią kainą. Dvijuostės AS su 8″ žemadažniais būtų pradedančiam audiofilui arba nereikliam melomanui.Nuskenavau Snell kolonėlių kainas (1984 m.):
Skaitytojus turiu įspėti, kad plati ir glotni dažninė yra svarbus, bet tik vienas garso kokybės parametras. Kokybiškam įrašų atkūrimui ne mažiau svarbu kolonėlių sklaida, iškraipymai, akustinis slopinimas, mikro ir makro dinaminės galimybės, garsiakalbių kompresavimas, spinduliuotuvų išsidėstymas erdvėje, akustinis AS modulių suderinimas.
Štai ką apie palyginimą FB grupėje parašė V. K.:
Pirmiausia ačiū Česlovui Paplauskui už galimybę pirmiausia palyginti pamatuojamus dalykus, o tada pasiklausyti ir palyginti.
Pradėsiu nuo to, kad Snell pas mane atsirado po ilgų paieškų ir daugybės atsiliepimų perskaitymo. Susidariau sąrašą ką įmanoma įsigyti Lietuvoje ir Snell tapo garbė būti Nr. 1 sąraše. Pagal sąrašą susiderinau susitikimą ir vieną vėlų vakarą aš jų virpesius išgirdau. Man klausimų nekilo ir parsitempiau namo. Bemaž 2 metus džiaugiuosi, tačiau norisi kažko… Taip pažinau ne vieną garso sistemą, tačiau niekas taip neužkabino, kaip Nida perklausa ir netyčia pastebėtas Midas projektas. Kantriai laukiau kol Midas bus paruoštas ir man teko garbė jas išgirsti, būnant tarp tų 6. Užsikabinau. Kadangi su Česlovas Paplauskas turime panašų požiūrį, gavau pasiūlymą palyginti. Pirmą kartą gyvenime klausiau užsimerkęs ir tampiau virvutę. Kai nuspręsdavau, kas man skamba mieliau atsimerkdavau ir žinodavau, tai Snell (raudona) ar Midas (Žalia). Kūrinių buvo apie 14, paskutinių nebefiksavau, nes jau iš virpesių atpažndavau kuri yra kuri, tad pasilikau prie pirmų 9 kūrinių vertinimo ir Midas nugalėjo. Grįštant prie Snell, jos būdamos geresnėje akustinėje aplinkoje suskambėjo taip, kaip dar negirdėjau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad erdvė, kur yra GAS būtini akustiniai sprendimai. GAS sistema pirmiausia turi nevarginti klausant bet kokiu garsumu ir svarbiausia išlaikyti tą patį tikslumą. Mane dar kartą nustebino tų detalių tikslumas, kurį girdėjau iš Midas ir deja, nepateikė Snell. Na o artėjant prie 120 dB, Snell tiesiog teko išjungti dėl “triukšmo” ir koncertinį garsą klausytis tik per Midas. Neišdildoma patirtis, ką gali mokslas, inžinerinis mąstymas ir atsidavimas savo hobiui ir darbui viename. Ačiū. Pagarba.Labas vakaras, Dariau.
Šį resursą sukūriau norintiems suprasti kokybiško garso atkūrimo sistemų pagrindus. Yra daugybė literatūros, bet lietuviškai geros nesu matęs. Ta angliškai parašyta gali būti sunkiai prieinama ir suprantama net pažengusiam GAS konstruktoriui. Audiofilas.com yra vieta skaityti, pasidalinti, paklausti suprantama kalba. Sakyčiau, toks elektroninis tezauras, kurį galime plėsti, dalintis, kažką išsisaugoti.
Jei vienu sakiniu, tai noriu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau aukščiausio lygio GAS.
Jūs, bičiuli Dariau, atėjote čia antrą kartą su vėl man nesuprantama filosofija apie laidininkų skambesį ir gero atkūrimo garso siūlote ieškoti ne knygose, o klausant koncertų. Vėl parašėte, kad savo patirties neatskleisite, todėl tai panašu į 2021-ais čia parašytus gundymus, į ezoteriką, audio-šamanizmą. Aną kartą skyriau atskirą forumą – Diskutuoja fizikai, bet diskusija baigėsi niekuo. Nenorėčiau dar kartą, todėl siūlau savo matymus ir pamąstymus surašyti knygoje. Vieną egzempliorių atsiųskite perskaityti ir tada pasitarsime ką mūsų skaitytojams būtų verta pateikti. Šį kartą informuoju, kad iki to laiko liksime prie laiko patikrintų vadovėlių, prie klasikinio mokslo apie GAS. Jūsų laiškų viešinimui aš nepritarsiu.Nuotraukoje keli ryškiausi vadovėliai iš mano bibliotekos:
High-Quality Horn Loudspeaker Systems (B. Kolbrek ir T. Dunker) – išsami didelio jautrio garso sistemų apžvalga, ruporų ir kompresinių garsiakalbių darbo aprašymas, gausūs techninės literatūros sąrašai.
Loudspeakers For Music Recording And Reproduction (P. Newell ir K. Holland). Įrašų studijų įrengimo specialistas su mokslininku paaiškina ko reikia kokybiškam garsui gauti, pateikia gausius literatūros sąrašus. Išėjęs antras knygos leidimas, mačiau galima nusipirkti Pigu.lt
Testing Loudspeakers by Joseph D‘Appolito – garsiakalbių, o taip pat AS įvairių tipų korpusuose analizė.
Loudspeaker Design Cookbook by V. Dickason. Išsamus vadovėlis apie akustiką, garsiakalbius, apie tai kaip suprojektuoti ir pasigaminti kolonėles.Visiems čia būnantiems ir fizikui Dariui siunčiu linksmų merginų iš Osakos šokį.
Populiaru šnekėti apie garso aparatų muzikalumą. Aparatūros muzikalumo nesuprantu ir apie tai keli mano sakiniai.
Muzikalumas yra meninė sąvoka nevykusiai aparatūrai pareklamuoti. Arba tai techninius dalykus neišmanančio melomano jausmingi šūksniai.
Žiūrint dalykiškai ir nežengiant į inžineriją, kiekvieno gamintojo aparatūros modelių eilutėje geresnius parametrus – platesnę dažninę, mažesnius iškraipymus, geresnę dinamiką turi viršuje stovintys aparatai. Reiškia, kainos ir vertinimo skalėje yra parametrai, bet ne “muzikalumas”. Nesu radęs, kad “muzikalumas” būtų kažkoks kriterijus, pasiekiamas kolonėlių filtrais išderinus dažninę nuo glotnios į kažkokią muzikaliai-banguotą. Būna, kad buitinių AS konstruktoriai naudoja tam tikrą kompromisinį kolonėlių “suderinimą” pirkėjui privilioti, bet tai siekis sutaupyti, ne iki galo užbaigtas projektas, o ne muzikalumas.
Kalbu apie tai, kad naudojant pigesnius garsiakalbius ir sumažintus AS korpusus, gali būti suformuota kupra aukščiau esantiems žemiems dažniams paryškinti. Profesionalioje aparatūroje tokių dalykų nebūna, ten “muzikalumas” (kokybiškas garso signalo atkūrimas) pasiekiamas moksliniai-inžineriniais būdais.
Atskirai galima paminėti gamintojus, kurie šneka apie “muzikalias” kolonėles rezonuojančiuose korpusuose. Vienas tokių yra austrų pianinų gamintojas, konstruojantis AS su virpančiomis lentomis. Pirkėją vilioja ne tik muzikalumu, bet ir nepagrįstai didele kolonėlių kaina. Manęs apgauti nepavyko – virpančios kolonėlės skambėjo prastai.Fizikos mokslus baigęs bičiulis FB grupėje paminėjo svarbų dalyką – progresą.GAS srityje progresas sulėtėjęs. Mano vertinimu, skaitmeninis garso signalo apdorojimas, išsaugojimas ir atkūrimas yra vienintelė progresuojanti sritis. Lempinių stiprintuvų, patefonų, magnetofonų ir vinilo plokštelių srityje progreso aš nematau. Man patefonas, magnetofonas yra kambario puošybos elementai, bet akustikoje yra progresuojantis įrenginys – ausines.
Pirmą kartą ausinės nustebino 1969-ais. Kaune pas radijo inžinierių O. Urboną pamačiau tranzistorinį AKAI juostinį ir gavau paklausyti uždaro tipo AKAI ausinių. Aparatūra buvo iš senųjų laikų, primityvi, bet stereo garsas iš ausinių nustebino stipriai.Turėjau įvairiausių ausinių. Aukščiausias garso kokybės taškas buvo elektrostatinės STAX. Turėjau KOSS, esu klausęs Jeclin-Float elektrostatinių, bet STAX buvo geriausios. Manosios Stax Lambda (nuotraukoje 1) iš aštuntojo dešimtmečio, buvo brangios, bet tai puikus instrumentas įrašams klausyti. Jei randate senąsias elektrostatines Stax, siūlau nepraleisti progos nusipirkti.Iš istorinių paminėčiau pirmąsias bevielės Sennheiser HDI 434 (1976-80). Buvo brangios (220 USD, 1980), brangiausios iš Sennheiser, bet stebuklas – su ausinėmis ant galvos galėjai šokti! Veikė su infra-raudonųjų spindulių adapteriu, todėl su ausinėmis turėjai būti “matymo” zonoje. HDI 434 nuotraukoje pažymėjau 2 numeriu.Walkman laikais geras kompaktiškas ausines pradėjo gaminti SONY. Numeriu 3 pažymėjau MDR-4L1 portabilias ausines , kurias kažkada pirkau kartu su aukštos klasės Sony WM-3 Walkman. Tokias buvo galima sukonstruoti, nes atsirado stiprių mažagabaričių magnetų.
4 numeriu pažymėjau šių laikų kompaktiškas Sennheiser PH100-II, o 5 numeriu – pirmos laidos PH100, tik sulankstytas. 6 numeriu pažymėtos prašmatnios bevielio ryšio “vailesines” į ausis už keliasdešimt €, o 7 numeryje – modernios ausinės vaikščioti kartu su išmaniuoju.Turime daugybę ausinių, bet ausinių srityje matome didelį ir spartų progresą.Ausinių srityje progresas tikriausiai didžiausias.
John Lennon ir Paul McCartney