Forum Replies Created
-
Posts
-
Accuphase E-460 stiprintuvo pagrindinių parametrų matavimas analoginiais prietaisais ir skaitmenine įranga pademonstruotas čia.
Apie Accuphase E-460 integrinio stiprintuvo remontą čia.
Turėjau progos ištirti Accuphase E-460. Šis stiprintuvas buvo gaminamas 2010-2014 metais, yra iš tų geresnių integrinių. Išėjimuose dirba po tris Toshiba MOSFET’inius tranzistorius lygiagrečiai kiekviename petyje. E-460 turi labai galingą maitinimą. Įrenginys patikimas, bet vieną ištiko trauma. Iš gamintojo užsakiau galios stiprintuvo modulį, buvo pakeisti didieji elektrolitiniai kondensatoriai. Suremontavęs suderinau, išmatavau parametrus ir ilgai patreniravau prieš atiduodant.
Pagrindinius remonto epizodus sudėjau į 18 min filmuką:– nuo 35″ apie suderinimą, maksimalios galios, dažninės ir triukšmų matavimus analoginiais Tektronix 2236A, Tektronix FG 502, DM 501A, DC 509 ir Fluke 8060A prietaisais;– nuo 10′:30″ dažninės ir iškraipymų matavimas skaitmeninėmis priemonėmis;– nuo 15′:40 apie darbo patikrinimą klausant įrašus.Filmuką įkėliau į Youtube Nida Mk1 kanalą, bet du muzikos epizodai pabaigoje buvo užtildyti. Pilną versiją galite pažiūrėti čia. Gamintojo bukletas apie E-460 čia.
Naujas stiprintuvo modulis ir maitinimo šaltinio elektrolitiniai kondensatoriai.
Parametrus matavau su 8 ir 4 Omų apkrovimais.
Analoginė matavimų aparatūra: Tektronix 2236A oscilografas, multimetras Fluke 8060A ir Tektronix 515 metrologinė laboratorija su signalų generatoriumi FG 502, multimetru DM 501A, dažnomačiu DC 509.
Skaitmeninė parametrų matavimo įranga.
Poremontinis testavimas. Mano bičiulis vėl susijaudinęs. Puikiu automobiliu 10 km važinėja pas mamą, nuveža lauktuvių, parsiveža pieno, sūrių, o laisvalaikiu neatsisako aplankyti draugą. Va tada ir prasideda…
Bičiulio draugas gyvena tame pačiame kaime. Pas mylimąją joja arkliu, į parduotuvę – pėsčias, o pas kaimyną per upelį brenda ant ilgų kojūkų. Laimingas ir linksmas, manajam bičiuliui giriasi neseniai nusipirkęs vienaratį dviratį – ruošiasi važinėti į kultūrnamio renginius.
Bičiulis klausia – gal ir man automobilį iškeisti į arklį? Sako, draugas pigiau parduotų ir avižų pridėtų. Aš sakau, kad keliai dabar geri, automobilis duoda daugiau galimybių, kad pigiau, kad galima nuvykti į sostinės teatrą arba iš kermošiaus pyragų vaikams parvežti.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Žinoma, rašinėlis apie GAS. Tiksliau – apie rinkodarą ir žaidimus. Žmonės nenori pripažinti, kad biedni ar buvo suklydę. Žinau kaip sunku būna nuraminti sielą svetimame muzikos kambaryje; šeimininkas čiauška vis kitą plokštelę uždėdamas, o tavo vaikai patefono dar nematę!
Neskubėkite manyti, kad tai neišmanėliai. Daugybė prakutusių neišprusę, bet į sėkmę juos atvedė gudrumas. Pas gudrų reikia eiti perskaičius knygų, peržvelgus GAS istoriją, apsilankius prie moksliškai sukomplektuotų garso sistemų, peržiūrėjus inžinierių pasakojimų Jųtūbe. Tada apsauga bus pakankama apsisaugoti nuo šiuolaikinių šamanų.
Laikykis ramiai, bičiuli! Eidamas pas draugą pasiimk perskaitytą knygą, papasakok ką įrašų studijoje pamatęs. Tegu liūdi draugas, ieškodamas kitų pirkėjų.
Ar esate pasiruošę atlikti aukštos kvalifikacijos reikalingus darbus sprendžiate jūs, bet mano patarimas būtų nusipirkti AS su tuo pačiu koaksialiniu garsiakalbiu trijuostę, pvz., KEF Q950 arba Blade. KEF konstruktoriai bus išspaudę viską ką gali garsiakalbiai ir bus trumpesnis kelias iki kokybiško muzikos klausymo.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Subvuferiai tinka namų kino sistemoms, nes stiprūs žemieji dažniai padidina pojūčius. Koncertų įgarsinimo sistemose subvuferiai taip pat plačiai naudojami, nes suteikia lankstumo; iš atskirų modulių lengviau surinkti sceninę aparatūrą, galima prisitaikyti prie įgarsinimo erdvės dydžio arba muzikantų reikalavimų.
Norint subvuferiu pagerinti turimų AS atkūrimą, reikės leistis į kolonėlių konstravimo subtilybes, todėl garso sistemose subvuferių reikėtų vengti; lengviau sukonstruoti vientisą AS nuo bet kokių žemiausiųjų dažnių, negu prie turimos muzikos atkūrimo sistemos prijungti subvuferį.Audiofilams rekomenduočiau rinktis AS su kuo mažiau dažnių juostų. Plačiajuostės netenkina akustinių reikalavimų, bet turime puikių dvijuosčių, nuo lentyninių iki didelio jautrio su ruporais, visai įrašų dinamikai atkurti. Turime žinoti, kad subvuferis ateina su dar viena dažnių juosta ir dar vienu krosoveriu.Miuncheno High-End parodose matome šimtmečio senumo projektą. Apie visokias šiuolaikines daugiajuostes dičkes rasite įvairiausių atsiliepimų, bet apie šias WE senovines nesu skaitęs ar girdėjęs blogų. Dideliame kambaryje matydavau susikaupusius muzikos mylėtojus, koridoriuose jie dalindavosi patirtomis emocijomis… Subvuferių tokioms nereikia ir reikiamo jautrio subų net nesukonstruotume.
Amerikiečių WE kino sistema Mirrophonic Sound System (1936), kurią parodose pristato GIP Laboratory.Reikia paminėti dar vieną problemą.
Ddaugelis stiprintuvų neturi tembro reguliatorių ir tonkompensacijos (loudness). Gamintojams tai palanku, galima atpiginti produkciją, o “aprengus” hai-end rinkodara, kainą galima net padidinti.
Tembro reguliatoriai leidžia kompensuoti įrašų išsibarstymą, užmaskuoti kambario akustinius trūkumus arba klausos degradacijas. Jei stiprintuve reguliatorių nėra, žmonės ieško kelių padidinti ŽD arba AD garsumą. Subvuferis arba ultra-tviteris yra prieinamiausias būdas, tačiau nei vienas, nei kitas akustiškai nėra geresni už tembro reguliatorius. Pamažu situacija keičiasi, kreipiasi daugiau patyrusių muzikos mylėtojų, ieško stiprintuvų su tembro reguliatoriais ir tonkompensacija.Panagrinėkime dar vieną pavyzdį.
Tarkime, turime lentynines KEF LS50, tačiau norime girdėti daugiau žemųjų. Nusprendėme nupirkti subvuferį, dairomės į neblogai užsirekomendavusius REL.Dvijuosčių KEF LS50 dažninė glotni, tačiau žemiausios oktavos atkūrimas yra ribotas:
Matyti, kad lentyninės LS50 dirba nuo ~50 Hz@-6 dB. Kolonėlės su FA, todėl dažninė kritimas ŽD ruože yra 18 dB/okt.
Pajungus subvuferį ir apribojus į LS50 patenkančius žemiausius dažnius iki 80 Hz, kolonėlių darbas pasidarytų lengvesnis, sumažėtų iškraipymų, išaugtų dinaminės galimybės.
REL subvuferių derinimo galimybės matyti paveikslėlyje:
Būtų racionalu nustatyti subvuferį dirbti iki 80 Hz, nes aukščiau pradeda reikštis garso kryptingumas ir sumažėtų stereo scena. Tada LS50 darbas turėtų būti apribotas HP filtru taip, kad dažninė būtų ne nuo ~50 Hz, bet nuo 80 Hz (mėlyna linija):
Jei subvuferio dažninė turi tą patį 12 dB/okt selektyvumą, atitinkamai parinkus darbinį dažnį, bendrasis sistemos garsumas bus be duobių ir be pakilimų. Jei subvuferio selektyvumas kitoks, tarkime 18 arba 24 dB/okt., atitinkamai LS50 HP filtras turėtų būti 3-ios arba 4-tos eilės (18 arba 24 dB/okt.) tiesiai suminei dažninei gauti.
Atlikus LS50 modifikaciją kolonėlių dinaminis diapazonas padidėtų ir siektų nebe 109 dB, bet 112 dB arba dar daugiau, sumažėtų iškraipymai.
REL, o ir kitų subvuferių gamintojai efektyvumo arba jautrio nenurodo. Šiuo atveju reikėtų rinktis su 12“ arba dviem tokio dydžio ŽD garsiakalbiais. Nuo 30 Hz galima tikėtis 106 – 110 dB subvuferio dinaminio diapazono ir būtų galima priderinti prie LS50 dinaminių galimybių.REL gamina su FA, bet yra ir uždaruose korpusuose. REL G1 MK II uždarame korpuse, būtų neblogas pasirinkimas. LS50 su G1 MK II iš dvijuostės pavirstų trijuostėmis kolonėlėmis:
KEF LS50 būtų galima palikti dirbti be papildomų HP filtrų, bet tada REL G1 MK II turėtų būti suderintas maždaug 50 Hz dažniui. Tokia sistema turėtų mažą dinaminį diapazoną ir jį ribotų nedidelis LS50 potencialas (109 dB max).
Subvuferis leidžia pagerinti kolonėlių darbą, yra nepigus įrenginys, todėl pasitenkinti vien geresniu ŽD atkūrimu, atsisakyti ne mažiau svarbaus efektyvumo didinimo būtų neprotinga.
Esu tyrinėjęs pro-serijos aktyvinį Genelec 7370A SAM subvuferį. Didelis ir nepigus (3700 €), turi aktyvinį DSP krosoverį, leidžiantį parinkti darbo dažnį ir sureguliuoti taip, kad bendroji dažninė su kolonėlėmis klausymo vietoje būtų kuo glotnesnė. Suderininimui reikalingas adapteris, mikrofonas ir GLM (Genelec Loudspeaker Management) PĮ. Tai leidžia suderinti darbą su modernios SAM serijos Genelec monitoriais, bet prie kitų kolonėlių šie subvuferiai nėra pritaikyti.
Gal lengviau sukonstruoti trijuostę AS, negu prie dvijuosčių lentyninių prikabinti subvuferį?
AS konstruktoriai stengiasi sugrupuoti garsiakalbius arčiau vienas kito, pasiekti akustinį suderinimą, filtrais pagerinti signalo fazę, sumažinti korpusą, sutaupyti medžiagų. Rinkoje daug pavyzdžių su subvuferiais. Focal daugiajuostės būtų ryškus pavyzdys.
Focal Grande Utopia 4-juostėje žemiausius atkuria subvuferiai su 40 cm dydžio infra-žemųjų garsiakalbiais.
Magico Ultimate su integruotais aktyviniais subvuferiais.
Avantgarde daugiajuostė su priderintu aktyviniu subvuferiu iš šešių Basshorn modulių.Kolonėlės konstruojamos taip, kad atkurtų pačius žemiausius įrašytus dažnius. Suprantama, mažoms AS parenkamas ne 20 arba 30, bet 40 arba aukštesnis dažnis. Kompromisą diktuoja efektyvumo sąlyga – nedidelės AS nuo 20 Hz būtų tokios neefektyvios, kad negalėtume įgarsinti net mažiausią patalpą. Teorinis žemiausiųjų dažnių-korpuso dydžio-efektyvumo pagrindas jau buvo aptartas čia.
Jei kolonėlių atkūrimas, tarkime iki 40 Hz, subvuferis turėtų dirbti ne iki 80 Hz, kaip dažniausiai rekomenduojama, bet iki 40 Hz. Jei kolonėlių dažninė ir subvuferio LP filtras turės vienodą selektyvumą, bendroji dažninė bus glotni. Rasis kita problema – tokia sistema nebus optimali pagal efektyvumą; jei subvuferis gali dirbti iki 80 Hz, kolonėlių dažninė turėtų baigtis ties 80 Hz, bet ne žemiau. Konstruojant nuo aukštesnių dažnių dirbančią AS (ne nuo 40, bet nuo 80 Hz), konstruktorius parinktų garsiakalbius lengvesnėmis membranomis ir net nedidelių lentyninių jautris būtų toks, kaip kupolinių AD garsiakalbių (~92 dB/W/m). Kartu su efektyvumu ateitų dar vienas privalumas – būtų mažesni THD.Pažvelkime į tokį atvejį.
Tarkime, turime kolonėles su dideliais žemadažniais, bet trūksta žemųjų. Daugybė japonų firmų gamino AS su 12“ arba 15“ žemadažniais nedideliuose korpusuose. Spindintis dizainas ir žema kaina suviliodavo, bet garsas buvo prastas.
Subvuferis padidins žemiausiųjų dažnių garsumą, bet bendroji garso kokybė liks prasta; šiose kolonėlėse primityvūs filtrai, garsą vienu metu spinduliuoja keli garsiakalbiai, garsiakalbiai su silpnais motorais, korpusai prasti, kolonėlės sukonstruotos nusižengiant akustikai.