Forum Replies Created
-
Posts
-
Atsakysiu į Dariaus teiginius apie namų garso sistemų maksimalų garsumą.
Darius parašė – Orientacija į 120dB ir roko koncertą yra neteisinga ir žalinga sveikatai. Roko koncertuose reikia lankytis kuo rečiau ir retkarčiais nueiti nebent emocijų užtaisui, nes kokybės ten niekada nerasite.Sutinku, kad kokybiško garso koncertuose rasti sunku, bet apie 120 dB parašyta neatsakingai.
Niujorko universitete atlikti tyrimai rodo, kad dainininkai pasiekia 126 dB SPL artimoje zonoje arba 110 dB 1 m atstume.
Kažkuriame vadovėlyje esu užtikęs, kad operos soprano dainininkės fortissimo garsumas gali siekti 130 dB. Kondensatoriniai mikrofonai tiek gali neatlaikyti, todėl pastatomi toliau. Arba dainuodami garsiausias natas dainininkai patys atitolina mikrofoną.
Svarbu žinoti, kad koncertuose galimas 20 dB crest-faktorius simfoninio arba džiazo big band orkestro vidutinį 110 dB garsumą salėje paverčia į 130 dB pikinį garsumą. Geriausi mikrofonai tiek gali atlaikyti, maždaug tokį dinaminį diapazoną galima įrašyti. Koncertuose neapkurstame net tada, kai 1976-ais Londono Čarltono stadione The Who koncerte 32 m atstumu nuo garsiakalbių buvo fiksuotas 126 dB. Vėliau koncertuose buvo užfiksuoti žymiai didesni, 136 dB siekiantys SPL. Įrašuose tokio dinaminio diapazono nerasime, bet priimta, kad gera GAS turi atkurti šiuolaikinių įrašų dinamiką, siekiančią maždaug 120 dB. Net didžiausios-brangiausios mažo efektyvumo buitinės daugiajuostės tokio dinaminio diapazono kokybiškai atkurti negali.Perklausose dažnai uždedu didžiausių pasaulyje Wanamaker vargonų įrašą iš CD, nes klausytojams būna įdomu žinoti ar namie galima atkurti per 64 tūkstančius vamzdžių turintį hyper-instrumentą. Filadelfijoje vykstantys koncertai šiuo instrumentu pasibaigia fortissimo, instrumento dažniai driekiasi nuo keliolikos hercų, o garsumas tikrai būna ne 95 ir ne 110 dB. Nors namie dažniausiai klausome tyliai, norint pademonstruoti GAS galimybes, suprasti ko garso sistema verta, didžiųjų vargonų, simfoninio orkestro, roko, didžiųjų džiazo orkestrų arba metalo muzikos įrašų atkūrimas didžiausiu garsumu yra būtinas.
Mažo jautrio kolonėlių potencialas žymiai mažesnis. Matavimai rodo, kad klausant palyginti nedideliu 95 dB garsumu atsiranda garso kompresavimas, padidėja iškraipymai. Klausytojus tai vargina ir jie priversti klausyti muziką maždaug 60 – 70 dB diapazone. Labai tyliai mažo jautrio kolonėlėmis taip pat nepaklausysi.Keli sakiniai apie mažo jautrio sistemų tyrinėjimus.
Su bičiuliais kartu klausėme modernių Genelec, užsirekomendavusių Mackey HR824 Mk1. Esu tyrinėjęs muzikos atkūrimą mažosiomis AS su pajungtu dideliu Genelec subvuferiu. Vienoje kolektyvinėje perklausoje klausėme tą patį kūrinį mažo jautrio monitoriais ir per Nidą. Išvados nepasikeitė.
Perklausai paruoštos Genelec 8350A SAM, Mackie HR824 Mk1, Genelec 8260 APM aktyvinės AS.Bičiulio Dariaus noriu paklausti – kokias didelio jautrio GAS esi turėjęs arba tyrinėjęs?
Pirmai progai atsiradus mano penkiajuostes Beovox M100-2 pakeitė Kalifornijoje nupirktos Altec Lansing Model 19. Pirmi garsai parodė neklydus, o pajungus aktyvinį krosoverį su Threshold stiprintuvais išgirdau įrašų gylį, plotį ir aukštį. Šią GAS klausiau gal dešimtmetį, bet kartu ieškojau dar aukštesnio taško. Artėjo 60-metis ir nusprendžiau konstruoti savo didelio jautrio aktyvines dvijuostes.
Sugrįžkime prie dar vieno bandymo.Kažkada pagalvojau namą iškeisti į butą kur ramiai pasitikčiau dangų. Altekai būtų per dideli, todėl nusipirkau IMF TLS-80 II. Šios keturių juostų elitinės buitinės labirinto korpuse su šlovingu KEF B139, liaupsių nusipelniusiu KEF B-110 VD garsiakalbiu, vienu geriausiu Celestion HF1300 skvokeriu ir Celestion HF 2000 20 mm aukštadažniu. Dažninė tikrai plati, bet geros garso raiškos nebuvo. TLS-80 buvo brangios buitinės, jas naudodavo ir įrašų studijose.
15 metų nuotraukoje mano IMF TLS80 ir Altec 19. Nors abiejų kaina buvo to paties lygio, garso kokybe IMF TLS80 Altekams pasipriešinti negalėjo.
Su daug dažnių juostų lengviau gauti glotnią ir plačią dažninę, bet įrašams atkurti to neužtenka. Jei ieškoti efektyviausio sprendimo, kokybė/kaina požiūriu dvijuostės lentyninės būtų geriausias pasirinkimas. Mokslas nustato tokių AS galimybių ribas, o jei norime lipti aukštyn, pinigus reiktų leisti ne didesnėms buitinėms grindinėms daugiajuostėms už labai brangiai, bet dairytis didelio jautrio kolonėlių.Esu klausęs brangių buitinių – didžiųjų Magico, Focal, Wilson, PBN Montana, Tannoy, Estelon Extreme ir dar kitokių. Daug kartų įsitikinau, kad daugiajuostės prastai atkuria sceną, prasta mikrodinamika. Mažo jautrio AS reikalauja labai galingų stiprintuvų, nes reikia pagelbėti ŽD garsiakalbiams nuslopinti parazitinį švytavimą pasibaigus signalui. Taip pat reikalingas brangus kambarys su mažais atspindžiais.
Prisimenu, kai Maskvos parodoje dvi dienas paklausęs buitinių GAS, kur buvo ir už milijoną, nuvykau prie JMF HPM500. Ausys atsigavo, pailsėjau. Arba būdavo, užeinu į Miuncheno High-End parodos kambarį kur GIP sistema su senoviškomis didžiulėmis GE kolonėlėmis iš amerikoniškų kino salių ir vėl apsidžiaugiu puikiu atkūrimu. Ne tik man patiko tas parodos kambarys, todėl mano išvados nėra subjektyvus vertinimas.
Šiais laikais rinkoje vyrauja mažylės arba tos daugiajuostės už super-brangiai. Daugiajuostėms tinka nebrangūs garsiakalbiai, galima sukurti daug modelių ir kasmet “tobulinti”. Su didelio jautrio kolonėlėmis reikalai prastesni – tokių rinkoje visai mažai. Gali tekti rinktis iš naudotų arba konstruoti.
Prie daugiajuosčių Estelon Extreme su konstruktoriumi A. Vasilkovu jų perklausų kambaryje.Kolonėlių efektyvumas, kontroliuojama sklaida, didelis akustinis slopinimas atveria duris į garsą, kokį girdime scenoje, iš muzikos instrumentų ar dainuojančio. Kai girdime kontraboso tamprų garsą, kai girdisi stryko mikro-šokinėjimai stygomis, kai obojaus nesumaišysi su klarnetu, o pasibaigus kūriniui tylos sekundė prislegia psichiką ir įtempia delnus ploti…
Manau gera proga prisiminti kas GAS kelyje man buvo svarbiasia, kodėl pasirinkau didelio jautrio GAS. Panašų kelią praėję daug kokybiško garso ieškotojų, todėl verta pašnekėti plačiau. Vakar bičiulis Darius paminėtus fizikinius didelio jautrio kolonėlių ypatumus apėjo, tai ir aš teoriją paliksiu knygoms.Iki 1980-ųjų buvau klausęs ir turėjęs nemažai aparatūros. Buvau dakeliavęs iki brangių-modernių B&O Beovox M100-2 kur 13” Seas žemadažnis, vienas geriausių kupolinių skvokerių ir 20 mm super-aukštadažnis.
Lūžis įvyko 1980-aisiais, kai pas maskvietį bičiulį Aleksandrą M. išgirdau JBL 4343 monitorius. Kambaryje radau kitų įdomybių – du Threshold Stasis galios stiprintuvus, brangiausią Mark Levinson pradinį, Kensonic RIAA, Threshold aktyvinį krosoverį, vieną brangiausių Kenwood L-07D patefoną su dviem tonarmais ir brangiausiomis Shure bei Ortofon MC galvutėmis bei Nakamichi 1000ZXL kasetinį. Maskvos standartiniame bute garsiai nepaklausysi, bet to nereikėjo – instrumentai skambėjo tikroviškai, buvo girdėti, kad garsas iš smulkių detalių, muzikantai lokalizuoti erdvėje, garsas lyg būtų scenoje, bet ne iš kolonėlių.
Tada aparatūros nefotografuodavome, bet parsivežiau tos pačios GAS nuotraukų iš A. M. namų Kalifornijoje.
Signalinė aparatūros dalis sudėta kitoje patalpoje. Kitos nuotraukos apačioje dešinėje audeklu pridengtas įspūdingas Kenwood L-07D plokštelių grotuvas.
Paminėsiu, kad pas bičiulį į Maskvą atėjau su svajonėmis kažkada turėti KEF 105 arba B&W 801. Tą pasakius Aleksandras mane sukritikavo. Paminėjus apie tų laikų didžiausią naujieną, apie Heilo aukštadažnius ESS didžiosiose AMT kolonėlėse, bičiulis pasakė turėjęs ESS AMT1B ir liko labai nusivylęs.
Argi rasi argumentų labiau patyrusiam, kuris čia pat kambaryje gali pademonstruoti didelio jautrio GAS?! Buvau 30-metis, prisiskaitęs teorijos, turėjau nemažai praktikos, todėl manes neapgausi. Jei bandytų, galėjau pasiimti ten kambaryje lentynoje gulinčias geriausias elektrostatines Stax ir įsitikinti kad ausys nemeluoja. Kambaryje girdėjau puikų garsą ir supratau suradęs kelią.Konstruojantis melomanas apie mano 97 dB/W/m jautrio kolonėles parašė:
– kam reikia 97dB 150-300W kolonėlių namų sąlygomis? Jūsų techninį pagrindimą kodėl taip reikia skaičiau, bet ausims sveiko klausymo riba yra 95dB (labai retais atvejais iki 100dB), kitaip klausytojų ausys pensijos nesulauks…Koncertuose garsumas siekia 120 dB ir dar daugiau. Šiuolaikinių įrašų ir atkūrimo aparatūros dinaminis diapazonas toks didelis, kad suteikia galimybių koncertą turėti namie. Žinoma, jei namie garsas prastas, ranka sieks pritildyti, bet turint kokybišką aparatūrą kartais norisi trinktelti ir 110-120 dB. Tokiam garsumui pasiekti reikia didelio jautrio kolonėlių ir maždaug 200 W galios stiprintuvų.
Paminėsiu kitą dalyką – atkurti muzikos tylą yra svarbiau!
Kalbu apie mikrodinamiką, kai galime klausyti labai tyliai ir viską girdėti. Mažo jautrio AS mikrodinamiką atkuria prastai, todėl 55 dB garsumu muzikos nepaklausysi. Geriausios čia būtų ruporinės, bet tokios labai didelės ir super-brangios. Praktiškesnės yra AS su didelio jautrio 15″ ŽD garsiakalbiais ir ruporais, kurias matome didžiosiose įrašų studijose. Tokias ar panašias galime nusipirkti ir klausyti moderniausius įrašus nuo labai tyliai iki labai garsiai.
Iš kitų svarbių dalykų paminėsiu garso rezoliuciją ir AS sklaidą.
Gerai rezoliucijai reikia gero/aukšto garsiakalbių slopinimo, AS moduliai turi būti akustiškai suderinti, skyrimo ruože garsiakalbiai turi spinduliuoti sinfazišką garsą. Šie reikalavimai buitinėms daugiajuostėms praktiškai neįveikiami ir tai mus vėl veda prie didelio jautrio AS su kuo mažiau garsiakalbių.
O dar stiprintuvai…
Su 97 dB/W/m kolonėlėmis stiprintuvas dirbs maždaug milivato galia, o buitinėms daugiajuostėms reikės nepalyginamai daugiau tam pačiam garsumui gauti. Atsiranda proga vietoje gero-galingo AB klasės klasės stiprintuvo už tiek pat nupirkti nedidelės galios A-klasės stiprintuvą ir žingsniu priartėti prie geriausios GAS struktūros.
Apie garsiakalbių slopinimą plačiau parašyta čia, o apie kolonėlių jautrį štai čia. Praktikos mėgėjai gali perskaityti perklausose apsilankiusių kokybiško garso ieškotojų nuomonę. Atsiliepimai neredaguojami, nurodyti kontaktai, galima susisiekti su autoriais.Pabaigai iliustracija.
Paveikslėlyje dvi prancūziškos, modernios, brangios, didelės, sunkios kolonėlės. Focal išsikovojusi didelę rinkos dalį, daugelis svajotų tokias turėti, bet aš rinkčiausi didelio jautrio JMF-Audio dvijuostes.
Linkėjimai bičiuliui D. Č. į Airiją.
Ten pat diskusijoje apie ekvalaizerius Audioforumas.lt moderatorius parašė –
“Mes nematome šiuolaikinėse GAS ekvalaizerių ten, kur jie tiktų – kambario korekcijoje, bet matome ekvalaizerių populiarėjimą tarp ausinių mėgėjų, ten kur kambario korekcijos visai nereikia. Kodėl taip vyksta – tik “vėjas atsakys”…Atsakymai paviršiuje ir jie suprantami.
Pažvelkime į išmatuotas ausinių dažnines. Pirmajame paveikslėlyje Sennheiser HD820:
Gal elektrostatinių ausinių dažninė geresnė?
Žemiau Stax SRM-353X išmatuota dažninė:
Elektrostatiniai keitikliai dažninės prasme geriausi, bet dažninė vistiek kažkokia kreiva. Pažvelgus į kelis kartus brangesnes Stax už tūkstančius € glotnios dažninės taip pat nepamatysime…
Kažkada ponas Sankas publikavo straipsnį, kuriame pateikė tokias siektinas ausinių dažninės fliuktuacijų ribas:
Vėliau F. Toole ir S. Oliver iš Harman Kardon nustatė kokia turi būti neutraliai skambančių ausinių dažninė. Matome ne į tiesę panašų grafiką, bet dar vieną elbrusą:
Kreivė primena p. Sanko nustatytų fliuktuacijų vidurkį, bet 20 dB (10 kartų) ausinių dažninės išsibarstymas ruože nuo 1 kHz ir didelis netolygumas netenkintų net DIN Hi-Fi standarto kolonėlėms.
Kodėl ausinių dažninės matavimai duoda tokius neįprastus rezultatus?
Dažninė netolygi, nes inžinieriams reikėjo įvertinti ausinių darbo specifiką ir matavimo paklaidas. Rezultatus iškreipia ausinių pagalvėlės kur neišvengiami rezonansai. Ausinių dažninę matuojame matavimo galvoje, kurioje kažkur mažo diametro kanale įtaisytas mikrofonas. Tai neatitinka metrologinių visakrypčių mikrofonų darbo sąlygų, todėl mikrofono dažninė išsikreipia. Matuojant kolonėlių dažninę rekomenduojama matavimus atlikti toliau nuo garsą atspindinčių plokštumų kur galima pritaikyti „vartų“ technologiją atspindžiams sumažinti, bet ausinėms tai netinka – atspindžiai ausinių pagalvėlių ertmėje ir nuo klausytojo galvos neišvengiami. AS galima išmatuoti akustinėje kameroje, bet ne ausines. Kolonėlių dažninės matavimas standartizuotas, turime galimybę išmatuoti ADCH net kambaryje. Klausymas iš kolonėlių gerai ištirtas, žinome dažninės ir garsumo priklausomybę, yra garsumo kreivių standartai, AS klausome ir matuojame sąlygomis, žinodami ko siekti – tolygi kolonėlių dažninė yra pasiekiamas dalykas, bet matuojant ausinių dažninę dirbtine galva atsiranda dideli rezultatų iškrypimai.
Reikia paminėti, kad klausymas ausinėmis yra dirbtinis dalykas, nes tokio klaysymo režimo gamtoje nesutiksi. O dar skirtingi ausinių veikimo principai, konstrukciniai ypatumai. Mūsų ausys fiziškai skirtingos, todėl užtikrinti vienodas ausinių naudojimo sąlygas neįmanoma; pakreipkite ausines arba per milimetrą atitraukite ir garsas pasikeis žymiai. Štai kodėl ausinių dažninės paklaidos labai didelės, o jų sumažinti galimybių nėra. Turime daug ausinių ir vienintelis būdas suvienodinti tembrą yra ekvalaizeris.
Matome, kad ausinių dažninės matavimai mažai naudingi, todėl lieka emocinis-jausminis ausinių garso reguliavimo būdas. Dar galima paminėti, kad yra svarbus techninis privalumas – ekvalaizeriu reguliuojant vieno garso spinduliuotuvo dažninę, pakitusi fazinė turi mažą įtaką. Tai dėl to, kad fazės pokytis ausinėse yra vienoje (laiko) koordinatėje. Nebėra ir kito trūkumo, kai ekvalaizeriu sumažinus kambario rezonansus klausymo vietoje dažninės netolygumas padidėja kitose kambario vietose. Ausinės ekvalaizeriams šiuo požiūriu yra draugiškesnės.Nuotraukoje Sennheiser HD800 ekvalaizeriu sureguliuota dažninė neutraliam garsui gauti. Grafike mėlyna spalva matome Harman Kardon specialistų ištirtą kreivę, pagal kurią programiškai gali būti “ištiesintas” garsas.
Jei AutoEQ sąraše savųjų nerasite, teks palaukti arba sureguliuoti iš klausos.
Kelios išvados:
– neutraliam garso atkūrimui ausinių dažninė turi būti kuo tiesesnė, bet dėl matavimų ypatumų išmatuota dažninė išsikreipia ir neatitinka tikrovės;
– ausinės skambės neutraliai, jei ausinių dažninė bus tokia, kaip Harman Kardon mokslininkų nustatyta kreivė;
– DSP laikais sukonstruoti skaitmeninį ekvalaizerį paprasta ir pigu, ausinių klestėjimo laikais naudoti ekvalaizerius yra pagrįsta;
– geru ekvalaizeriu vienodai sureguliavus to paties tipo Koss Porta už 50 garsas būtų panašus kaip Sennheiser HD 800S už 30 kartų brangiau;
– ekvalaizeris leidžia suvienodinti skirtingai skambančių ausinių garsą arba skambėjimą pritaikyti klausomai muzikai;
– ausinių ir kolonėlių dažninės ištiesinimas dėl kambario rezonansų yra panašūs procesai;
– jei kažkur matote glotnią ausinių dažninę, reiškia kreivė buvo dirbtinai išlyginta arba matavimų rezultatui buvo pritaikytas kažkoks ausinių garso kreivės kompensavimas.Audioforumas.lt grupėje paliesta ekvalaizerių (EQ) tema, paminėtas šiuolaikinis Schiit Lokius su 6 reguliatoriais ir sudėtingesnis SPL Audio Qure 9738 parametrinis ant lempų.
Pasidalinsiu patirtimi.
Ekvalaizeris reguliuoja signalo amplitudę tam tikroje dažnių juostoje. Ištirta, kad žmogaus klausa skiria maždaug 1/3 muzikinės oktavos dažnius. Tada visą girdimą dažnių diapazoną galima padalinti į ~30 dažnių ruožų. Tokiam padalinimui ISO standartas nustato centrinius dažnius, o ekvalaizerių konstruktoriai atitinkamai parenka ekvalaizerių filtrų komponentus. Parametriniai EQ leidžia keisti reguliavimo dažnį ir filtrų selektyvumą, todėl tokie turi mažiau reguliatorių. Buitiniai ekvalaizeriai būna grubesni su 10 ar tik keliais reguliatoriais. Tada naudojama kita dažnių lentelė – vienos oktavos arba net dviejų.
Ekvalaizeriai skirti įrašų studijoms, nes leidžia pakeisti kažkurio instrumento skambesį, priartinti arba atitolinti dainininką, sumažinti įraše atsiradusį parazitinį garsą. Ekvalaizeriai taip pat būna koncertinės aparatūros sudėtyje, nes leidžia sušvelninti koncerto aplinkos įtaką, paryškinti instrumentą ar dainininką. Abi paminėtos sritys yra muzikos meno dalis, kur naudojamos pačios įvairiausios garso formavimo priemonės. GAS pirmiausia yra techninė sritis, čia kiti kokybės kriterijai, mes vengiame keisti kas buvo pagrota arba įrašų studijoje sumanyta.
Buitinės GAS sudėtyje ekvalaizeriai pasirodė prieš maždaug 50 metų. Nebuvo brangūs, už maždaug 200 USD buvo galima nusipirkti oktavinį EQ. Netrukus daugelis japonų gamintojų savo aparatūros rinkinyje turėdavo grafinį ekvalaizerį. “Grafinį”, nes reguliatorių rankenėlės rodydavo įrenginio sureguliavimą. Populiaresni buvo dviejų oktavų ekvalaizeriai, kuriuos matydavome Marantz, McIntosh ir kitų gamintojų integriniuose stiprintuvuose. Kadangi 5 reguliatoriai dirba labai plačioje dažnių juostoje, tokius reikėtų vadinti daugiajuosčiais tembrų reguliatoriais.
Įrašų studijose dažniausiai matome 1/3 oktavos grafinius EQ. Vienas didžiausių pro-serijos EQ gamintojų yra Klark Teknik iš UK. 1976-ais pasirodęs jų DN27 stereo ekvalaizeris buvo toks populiarus, kad buitinės aparatūros gamintojai negalėjo praleisti progos klientams taip pat pasiūlyti “ekvalaizerį”. Rinkoje buvo pigių šliaužiklinių reguliatorių, su daug rankenėlių įrenginys puošdavo kambarį, o gamintojai iš to uždirbdavo.Keliais sakiniais apie techninę pusę.
EQ leidžia suformuoti dažninę, tačiau kartu pakeičia fazinę charakteristikas. Pirmoji teigiama savybė – norima dažninė – būtinai iššaukia antrąją neigiamą savybę – selektyviai reguliuojant signalo amplitudę pakinta fazė. Įrašų ruošimo etape fazinė charakteristika mažiau svarbi, bet atkūrimo zonoje priešingai – įrašo signalo fazės pakeitimas yra labai svarbus! Žinoma, jei kalbame apie kokybišką įrašų atkūrimą, jei siekiame atkurti įrašytą sceną, turėti gerą garso rezoliuciją ir maksimalų dinaminį diapazoną.
Kadangi ekvalaizeris yra aktyvinis įrenginys su keliais stiprinimo kaskadais, dėl stiprintuvų vidinių triukšmų sumažėja GAS dinaminis diapazonas, padidėja iškraipymai, būna ilgesnis signalo atkūrimo kelias ir garso atkūrimo sistema tolsta nuo reikalavimo – least is best.Gal skaitmeniniai EQ negadina fazės ir nesumažina dinaminio diapazono?
Nesvarbu analoginis ar skaitmeninis signalo apdorojimas, amplitudinė-dažninė ir fazinė charakteristikos yra tarpusavyje neatsiejami dalykai. Skaitmeninių įrenginių dinaminis diapazonas didesnis, tačiau čia esantys ASK/SAK signalo keitikliai atneša papildomų specifinių problemų. Skaitmeninis signalo apdorojimas atveria daug galimybių, leidžia sumažinti kainą, bet kokybiškas skaitmeninis EQ bus brangesnis už analoginį. Ir atvirkščiai – GAS sudėtyje esantis nebrangus skaitmeninis EQ parodo, kad tai žemos klasės garso sistema.Kodėl ekvalaizerius retai matome buitinėse garso atkūrimo sistemose?
Pagrindinis buitinio EQ tikslas yra kambario rezonansų sumažinimas. Rezonansai driekiasi iki aukštų dažnių, bet su rezonansais stengiamasi kovoti iki maždaug 200 Hz. Dalykas paprastas – aukštesniuose dažniuose rezonansai sumuojasi ir įvyksta automatiška kompensacija. Reiškia, kambario modoms/rezonansams sumažinti būtų reikalingas EQ su keliais reguliatoriais 20 – 300 Hz zonoje. Tokių nėra, nes įrenginiui sureguliuoti reikalinga matavimo aparatūra ir aukšta kvalifikacija. Netgi viską atlikus teisingai, rezultatai klausytoją gali nuliūdinti. Štai kodėl dažniausiai matome nuosekliai besileidžiančius ir nuo viduriniųjų dažnių kylančius buitinių EQ reguliatorius, atkartojančius paprasčiausius ŽD ir AD tembrų reguliatorius.Kokie dažninės išlyginimo reguliatoriai naudojami šiuolaikinėje GAS?
Paminėjau, kad pagrindinis ekvalaizerių tikslas būtų kambario rezonansų įtakos sumažinimas. Rankiniu būdu tai atlikti sudėtinga, bet šiuolaikinės technologijos leido susiformuoti atskira įrenginių klasę – Voicing EQ. Tai skaitmeniniai EQ su į čiulbesį panašių signalų generatoriumi, mikrofonu ir PĮ glotniai dažninei gauti. Paminėsiu, kad esu tyrinėjęs Accuphase DG-48 Voicing EQ. Techniškai sudėtingas ir brangus skaitmeninis įrenginys, tačiau darbą atlieka labai gerai. Iš bendrųjų trūkumų paminėčiau tai, kad garsą galima pagerinti tik vienoje vietoje. Kitaip sakant, kuo labiau išlyginame dažninę klausymo zonoje, tuo labiau sugadinamas garsas kitose kambario vietose. Štai kodėl akustinis, bet ne elektroninis patalpos gerinimas yra geresnė priemonė. Pasirinkau šį kelią ir jokio EQ mano GAS nėra.
Eksperimentai su DG-48 Voicing EQ.
Buvau susukęs trumpą filmuką su DG-48 – galite pažiūrėti.Kelios iliustracijos iš praeities.
Pirmoji pažintis su Pro-serijos EQ buvo apie 1980-uosius, kai bičiulio kambaryje pamačiau du UREI 527A grafinius ekvalaizerius su įspūdingomis juodomis panelėmis. Pas bičiulį buvo aukščiausio lygio aparatūra, klausydavome JBL 4343 monitorius su A-klasės stiprintuvais ir signalu iš Kenwood L-07D plokštelių grotuvo, bet ekvalaizeriai nebūdavo įjungti. Nuo ilgo nenaudojimo kai kurie reguliatoriai sugedo, įrenginius teko remontuoti, o vėliau buvo išmontuoti. Nuotraukų neturiu, bet internete radau štai tokią su UREI 527A:
Kitas susitikimas įvyko, kai kartu su Altec Lansing Model 19 kolonėlėmis iš JAV parsivežiau buitinį ADC Sound Shaper Three-IC Paragraphic ekvalaizerį. Komplekte buvo triukšmų generatorius, oktavinis spektro analizatorius ir mikrofonas. Tai leido atlikti matavimus ir parametriniu ekvalaizeriu išlyginti kambario rezonansus. Pavyko pagerinti garsą, bet geresnis yra akustinis patalpos gerinimo kelias, kuriuo ir pasukau.
Žemiau ADC EQ nuotrauka iš interneto, tik be triukšmų generatoriaus ir mikrofono:
Ar GAS reikalingi tembro reguliatoriai?
Nebūtini, tačiau tembro reguliatorius turėti verta.
Globalus žemųjų ir aukštųjų dažnių reguliatorius leidžia pakoreguoti įrašus, kolonėlių garsą, kompensuoti klausos praradimą arba gauti klausytojui norimą garso atspalvį. Paprasti tembro reguliatoriai suderinami iš klausos, matavimai čia nereikalingi. Geri pradiniai stiprintuvai turi ne tik tembro reguliatorius, bet ir tonkomensacijos funkciją. Tai leidžia pakoreguoti klausos charakteristikos priklausomybę nuo garsumo. Tiksliai kompensuoti klausą būtų sudėtinga, tačiau loudness yra geras dalykas. Jei nepatinka, stiprintuvuose būna tembro ir tonkompensacijos išjungimo jungikliai trumpiausiam signalo stiprinimo keliui užtikrinti. Hai-endas bandė išstumti tembro reguliatorius, bet dalis gamintojų tembro reguliatorių neatsisakė. Daugiau žinau apie Accuphase, todėl iliustracijai pateikiu pradinio stiprintuvo C-2450 aprašymą ir nuotrauką.
Accuphase C-2450 pradinis stiprintuvas su atjungiamais tembro reguliatoriais ir tonkompensacijos filtrais.Man buvo naujiena, kad garso inžinieriai skaito natas, seka muzikantus, o pastebėję klaidas siunčia į sceną dirigentui komandas. Vilius ir Aleksandra Kerai baigę konservatoriją, yra profesionalūs muzikantai. Ruošėsi darbui įrašų studijose, todėl užsienyje įgijo garso inžinieriaus ir tonmeisterio išsilavinimą. Ruošiant Džono Osborno albumą mačiau, kaip Vilius organizuoja įrašymą. Jei pastebi kažkokia klaida – taip buvo nutikę su trambonininku, epizodas buvo kartojamas. Laikinojoje studijoje Kauno filharmonijoje Aleksandra atidžiai sekė natas, grojimą iš scenos klausydama Genelec monitoriais. Garso suvedimo etape darbo imasi tonmeisteris Aleksandra, bet ten garsas sklinda iš studijinių garso monitorių.
Vilius Keras Metropolis studijoje.
BMR studijai sekasi, studija sulaukusi tarptautinių apdovanojimų.Diskusijoje bičiulis Darius patvirtino, kad geriausiai muziką atkuria elektrostatinės ausinės, bet stebisi kodėl įrašų studijose dažniausiai naudojamos elektrodinaminės.
Elektrostatinės yra brangios, reikalingas poliarizuojančios įtampos šaltinis ir A-klasės galios stiprintuvas. Jei elektrostatinių varža 8 Omai, stiprintuvo galia turi būti ne mažiau 10 W. Pažvelgę į Stax ausinių kainas pamatysime, kad „elektrostatiniam“ komplektui reikia apie 10 kartų daugiau negu dinaminėms ausinėms.
Elektrodinaminės ne tik pigesnės, bet garso inžinieriams tokios patogesnės; galima rinktis uždaras, atviras arba į ausis įkišamas. Galima pasikeisti laidus, pagalvėles, jungtis. Dinaminės yra atspariausios signalo perkrovimui, jas lengva transportuoti. Elektrostatinės priešingai – yra gležnos, nepritaikytos kažkur vežtis, naudojami specialūs aukštos įtampos laidai, yra atviro tipo, todėl netinka naudoti koncertinėje ar triukšmingoje aplinkoje.Jei kalbame apie muzikos įrašus studijose, tai šiais laikais įrašymas vyksta etapais. Pirmajame etape svarbiausia yra teisingai parinkti mikrofonus ir įrašyti muzikos fragmentus. Tai techninis darbas, todėl patogiausia naudoti ausines ir čia praktiškai tinka bet kurios. Antrajame etape garso inžinieriai atlieka įrašytų epizodų atrinkimą ir sujungimą į kūrinį. Taip pat techninis darbas, kur patogiau naudoti ausines. Paskutiniajame etape atliekamas garso suvedimas, čia svarbu girdėti stereo, todėl dirbama garso kontrolės kambariuose su studijiniais monitoriais. Jei nutiktų, kad garso suvedimui studijos nebūtų – toks hipotetinis atvejis – garso inžinieriai tikriausiai naudotų elektrostatines.
Nuotraukoje Niujorko Metropolitan operos teatro solisto Džono Osborno įrašų sesija Kauno Filharmonijoje 2016-ais. Įrašų kambaryje garso inžinieriai Aleksandra ir Vilius Kerai iš Baltic Mobile Recordings įrašų studijos elektrodinaminėmis ausinėmis seka partitūrą ir iš scenos girdimą grojimą.
Plačiau apie tai trumpame filmuke-tyzeryje.
A Tribute to Gilbert Duprez albumo suvedimą garso inžinieriai atliko didelėje stacionarioje studijoje Berlyne.
