Belas

Forum Replies Created

Viewing 10 posts - 41 through 50 (of 955 total)
  • Author
    Posts
  • in reply to: Ruporai #11037
    Belas
    Keymaster
      Audiofilų grupėje nudžiugo tampriu ruporinės GAS garsu, nors klausė išmaniuoju ar kompiuterinėmis AS. Parašiau platesnį komentarą ir čia dalinuosi.
      ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
      Lietuvoje ruporai įsitvirtino ir pradedu laukti pilnai ruporinės GAS. Nemažą atstumą iki ten nukeliavęs Vilmantas Dūda, bet Tomas Urbonas ar kažkuris kitas, tikiuosi, pravers duris į aukščiausią akustikos zoną ir susikonstruoti pilnai ruporinę GAS!
      Šiame poste parodyta koaksialinė, daugiajuostė, aktyvinė GAS leido pajusti tamprų garsą iš ŽD ruporų net klausant išmaniuoju ar kompiuterinėmis kolonėlėmis. Čia ŽD ruporai 8 kv. m. ploto – didesni į kambarį netilptų, bet Tomas U. sąlygos geresnės. Šios GAS autorius sako, kad atkūrimas nuo 45 Hz, Japonijoje pas Toru Okada klausiau didesnę koaksialinę ruporinę nuo 40 Hz. Ten kambarys didesnis, o prie lubų pro-serijos Sony projektorius. Kinui reikia žemesnių dažnių, todėl T. O. ruporuose sumontavo po du 18″ Mitsubishi žemadažnius garsiakalbius infra-žemiesiems. Muzikai klausyti jie nenaudojami, bet… elektroninės muzikos laikais 40 Hz mažoka.
      Sakysite – neškite į salę Subvuferius!
      Deja, panašaus efektyvumo subvuferiams bičiulis Tomas turės pastatyti dar vieną namelį…
      Kaži ar kur nors yra 30 arba 20 Hz ruporai, o hibridinės sistemos būna ligotos. Štai kodėl ŽD ruporus palikau užribyje.
      AD ruporai nedideli, galima sukonstruoti moksliškai idealų, o didelio jautrio ŽD moduliai užtikrina palyginti aukštą akustinį slopinimą ir tada 2-juostėje galima suderinti modulių sklaidą bei garso frontus. Tranzistoriniai stiprintuvai papildomai duoda aukštą elektrinį slopinimą – toks mano kelias.
      Gal esu pasiklydęs?..
      Turime galimybių patikrinti ruporinę su dideliais subvuferiais, su ultra-AD garsiakalbiais ir kompiuteriniais FIR filtrais aktyvinę su mažesnių gabaritų 2-juoste. Vilmantui D. esu siūlęs atvažiuoti su TAD 2251 studijiniais monitorius ir jo kambaryje organizuoti susitikimą-perklausą. V. D. mane užblokavo, bet mūsų kambariuose kampe tebesėdi Akustika ir šnabžda – “stereo garsui atkurti reikia naudoti 2 taškinius garso šaltinius”.
      Linkėjimai Tomui ir visiems ruporais užsikrėtusiems!
      • This reply was modified 2 months, 3 weeks ago by Belas.
      in reply to: Ruporai #11033
      Belas
      Keymaster
        Daugiajuostėje ruporinėje geram stereo gauti, ruporus reiktų išdėstyti koaksiališkai ir suderinti garso fronto laikus taškiniam spinduliavimui gauti. Taip savo ruporinę GAS sukonstravęs, neseniai mus aplankęs Toru Okada.
        Kitas japoniškas pavyzdys iš interneto: https://www.facebook.com/reel/2002553977201133
        Koaksialinė
        • This reply was modified 2 months, 3 weeks ago by Belas.
        in reply to: Muzikos įrašymas #11031
        Belas
        Keymaster

          Dalinuosi nuoroda, kur labai įdomus vinilo reikalus išmanančio specialisto pasakojimas. LP gerbėjams būtina išklausyti pirmą pusvalandį, tada pasilikti dar 5-ioms minutėms, kad suprasti vinilo ypatumus.
          Buvo įdomu klausyti ką pasakė po valandos, kur pagrįstas teiginys, kad po 80-jų aplamai analoginio garso plokštelėse nebuvo, kad lako rėžtukai seniai valdomi skaitmeniniu būdu ir kad naudojama skaitmeninė Ampex “Delay” (įrašo užvėlinimo) technologija.
          Keli teiginiai ir išvados:
          – vinilas labai kaprizinga technologija, todėl diskai gaunasi skirtingos kokybės;
          – spalvoti vinilai nėra blogesni už juodus;
          – plokštelės svoris įtakos neturi;
          – naujo leidimo vinilai gali būti geresni už senuosius, nes naudojamos pažangesnės technologijos…
          Pabaigoje svarbi išvada – įrašai į juostas faktiškai panašūs kaip ir į DAT arba į CD, nereikalingas signalo formavimas, todėl jokių privalumų juostos prieš skaitmeną neturi ir turėti negali.

          Rusiškai suprantantiems vinilo mylėtojams rekomenduoju –
          https://www.youtube.com/watch?v=iJV6S-4yCnEVinilas

           

          • This reply was modified 3 months ago by Belas.
          in reply to: Audiofilo prisiminimai #11010
          Belas
          Keymaster

            Keli sakiniai apie KPI Pop-klubo “Smūtkeliai” organizuotų diskotekų 55-metį.

            1970.09.26 LTSR (KPI Elektronikos ir Automatikos fakultete) pirmąkart vyko diskoteka. Pabandėme prisiminti kokia daina ta diskoteka prasidėjo?
            Daugelio klubo veteranų sutarimu, diskoteka prasidėjo ne daina, o dainininko Jimi Hendrix pagerbimu, kuris buvo miręs vos prieš gerą savaitę, t.y. rugsėjo 18 d. Prisimenant istorinį momentą, toje diskotekoje skambėjo Jimi Hendrix atliekama daina “Angelas” (“Angel” dar vadinama “Sweet Angel”);  daina apie Jimi mamą, kurią jis sapnavo vaikystėje.
            https://www.youtube.com/watch?v=hYngN-BZRhI

            • This reply was modified 4 months, 3 weeks ago by Belas.
            in reply to: Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą #11006
            Belas
            Keymaster
              Parašyti apie muzikos atkūrimo “Achilo kulną”, apie pirminę problemą – apie įrašus, paskatino bičiulio Sigito K. kvietimas gero garso ieškoti Vienos filharmonijoje.
              Visur nenuvyksime arba mylimi atlikėjai nebegroja. Turime įrašų, bet suprantame – įrašas yra garso kopija ir nereikia tikėtis išgirsti tikrą instrumentą, dainininką, orkestrą. Garso atkūrimo aparatūra yra stiprioji reikalo pusė, o garso įrašymas – silpnesnioji. Negalime pykti, nes įrašas ne tik technika, bet kartu tai menas.

              Pabaigai kelios išvados apie garso įrašus:

              1. Garsas/įrašas priklauso nuo klausymo vietos, nuo mikrofonų ir nuo įrašinėtojo.
              2. Pilnai įrašyti gamtos garsą, muzikantą arba koncertą neįmanoma.
              3. Muzikos įrašas yra žmogaus produktas ir tai yra specifinė „techninio meno“ sritis.
              4. Garso įrašas yra elektros signalu užfiksuotas pėdsakas/kopija.
              5. Bet koks įrašas bet kurioje laikmenoje yra etalonas, kurį stengiamės ir galime atkurti techninėmis GAS priemonėmis.
              in reply to: Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą #11005
              Belas
              Keymaster

                Vienas diskusijos dalyvis pasakė, kad patalpa ima ir viską sugadina, labai stipriai sugadina, o kitas parašė – įrašymo procesui klausytojas įtakos neturi.

                Atsakiau, kad p
                ritariu bet mums (atkūrimui) bet koks įrašas yra “etalonas”.
                Temos tikslas parodyti, kad ne Atkūrimas, bet Įrašymas yra Achilo kulnas, nuo Įrašymo viskas prasideda, pilnai Įrašyti garsą neįmanoma. Garso Atkūrimas yra techninė, prognozuojama ir lengviau realizuojama sritis.

                Pateiksiu dvi iliustracijas.
                Dalyvavau Kauno filharmonijoje vykusioje operos solisto iš JAV albumo įrašymo sesijoje. Man leido fotografuoti ir filmuoti, bet paprašė neviešinti mikrofonų ir jų išdėstymo. Solistas dainavo į du juostinius mikrofonus, bet kiti 4 mikrofonai orkestrui buvo tokiose vietose, kuriose jokios klausytojų ausys nebūna. Reiškia, muzikos įrašymas yra ne mokslinis ir net ne grynai techninis, o specifinė norimo garso kompozicija.
                Įdomus eksperimentas buvo Vilniaus klube, kur klausėme amerikiečių „Kokolo Afrobeat Group“. Mūsų vietos buvo prie klubo centre esančio stalelio, garsas buvo geras.
                Buvo įdomu ką girdi klubo viršuje sėdintys?
                Užlipau patikrinti ir ten viršuje buvo visiškai kitoks klausymas; netoli stalelių buvo 3 plokštumos, kiekviena jų žemuosius dažnius paryškina, todėl buvo didelis (~18 dB) tembro iškreipimas. Po koncerto nusipirkau šios grupės CD, namie galiu klausyti aukštos kokybės garsą, bet tai garsas, kokį sudėliojo įrašų studijos inžinierius-dizaineris.

                Dar toks pavyzdys.
                Žaibo trenksmo negali įrašyti joks mikrofonas ir jokia įrašų studija, todėl įrašas būtų su apribota dinamika ir iškreiptu tembru. Atkurti įrašytą žaibą ir bet kokį kitą garso įrašą šiais laikais didelių sunkumų nėra.

                in reply to: Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą #11004
                Belas
                Keymaster
                  Audiofilai mėgsta siūlyti gero garso ieškoti koncertuose, bet ten dažniausiai garsas būna prastesnis negu girdime iš plokštelės ar iš CD. Kyla kitas klausimas – ar įrašų studija gali Muziką sutalpinti į albumą geriausiame formate? Kas kaltesnis – Įrašymas ar Atkūrimas?
                  Apie tai FB grupėje vyko diskusija.
                  AR KAMBARYJE GALIMA GIRDĖTI TĄ, KĄ GIRDIME FILHARMONIJOSE?
                  Atsakymas žinomas, bet gal pamirštas?
                  Taip, kambaryje galime girdėti tą, ką girdime Vienos ar Kauno filharmonijose. Abejojantiems siūlau perskaityti 1933 m. JAV atlikto eksperimento aprašymą, kai simfoninio orkestro muzika 3 mikrofonais buvo paimta Filadelfijos salėje, telefonų laidais signalas perduotas į Vašingtoną ir atkurta taip, kad didelėje salėje susirinkusiems klausytojams ir muzikos žinovams atrodė, jog už užuolaidos groja ne kolonėlės, bet tikras simfoninis orkestras.
                  Straipsnio vertimas žemiau nuorodoje, bet reikia paminėti, kad eksperimente buvo naudojama ne dviejų (ne stereo), o trijų garso kanalų sistema geresniam erdviniam garsui formuoti.
                  Muzikos mylėtojai investuoja kalnus pinigų, marias laiko kokybiškam įrašų atkūrimui, bet retas kuris mūsų patenkintas rezultatu; kalta garso sistema, kambarys, piniginė, žmona, nuotaika…
                  Pabandysiu ištiesti jums, bičiuliai, ranką.
                  Problema ne atkūrime, o garso įrašyme! Garsiakalbiai ir kambarys yra „kreivi“, bet visko pradžia yra garsas-signalas keitiklio (mikrofono) ribotos galimybės! Muzikos įrašymas yra pirminis, todėl ne garsiakalbis, o mikrofonas, ne GAS, o įrašų studija kalčiausi! Atkurti žaibo trenksmą, mišką, rojalį, simfoninį orkestrą, chorą… nelengva, bet tuos garsus įrašyti nėra galimybių ir nustatytų būdų, bičiuliai!
                  Skaityti nemėgstantiems 2 teiginiai:
                  “Duokite atramos tašką ir aš pajudinsiu Žemę” – pasakė Archimedas;
                  „Duokite muzikos įrašą ir mes jį atkursime!“ – atsakytų GAS specialistas.

                  Stasys E

                  • This reply was modified 5 months, 2 weeks ago by Belas.
                  in reply to: Muzika gyvai #10991
                  Belas
                  Keymaster

                    Masinis renginys vilioja šurmuliu, kelia nuotaiką. Koncerte norime pamatyti atlikėjų lygį, sužinoti ką naujo paruošę arba norime kristi į nostalgiškus prisiminimus. Didieji koncertai būna proginiai, kartais – grandioziniai kaip koks Queen Wemblio stadione 1986-ais. Koncertuose norime matyti pasiaukojantį artistų darbą, išgirsti mylimos gitaros garsą arba stebėti kaip iš padėties sukasi muzikantas nutrūkus stygai. Būgnininkai pameta lazdelę, dainininkai nepataiko į natą, pavargęs triūbačius neišpučia, bet “kaip šauniai šiandien festivalyje improvizavo Mailsas!” Garsas ne toks geras kaip iš studijos, bet kiek gyvybės!..

                    Visa tai praeitis. Koncertuose nebegros muzikantai ir mes už tūkstantį klausysime aikščių įgarsinimo PA tipo kolonėlių? Vakar Operos ir baleto teatre garsas iš kolonėlių, o rytoj atėję tikriausiai gausime bevielius ausų kamštukus ir vaizdą išmaniajame?..
                    TEGYVUOJA GARSO ATKŪRIMO SISTEMOS, TEGYVUOJA GARSO INŽINIERIAI!
                    Užrakinkite stadionus su tais Entertainment’ais, apsaugokite vaikus, akis ir ausis!!!

                    https://www.youtube.com/watch?v=YiPJhdzOys0&t=85s

                    • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                    in reply to: Muzika gyvai #10988
                    Belas
                    Keymaster
                      Iš R. Viljamso koncerto parsinešiau 3 įrašytus epizodus. Pažvelgę į spektrus matome iš kur koncerte į krūtinę kalantys žemieji. Labai žemųjų koncertuose nebūna, o nuo 50-60 Hz įgarsinimo kolonėlės gali kurti labai didelį SPL. Nuo darbų pavargusiam nereikliam klausytojui “kepenų masažas” patinka, o šiuolaikiniai muzikantai už to mėgsta slėptis.
                      Spektras taip pat rodo skurdžią AD zon; roko muzika turi platų spektrą, bet aukštieji ore greitai slopsta. Daugelis buvusių pasakytų, kad aukštųjų buvo daug, netgi per daug, tačiau tai muzikos garsų viršutinis registras, kuris faktiškai yra nuo ~1 kHz per 2 oktavas aukštyn. Įgarsinimo kolonėlėse būna pigūs kompresiniai garsiakalbiai plastiko membranomis su plastiko arba storos skardos ruporais. Netolygus aikštės ar salės įgarsinimas, kažkiek paryškinti AD ir turime klausą pjaunančius aukštuosius.
                      Aptariamame “enterteinmente” aukštieji buvo bjaurūs, varginantys, o jūs bičiuliai atkreipkite dėmesį į tai, kad spektre nėra “legendomis apipintų” ultra-aukštųjų.
                      30-60 Hz oktava mums reikalinga įrašams atkurti, bet ultra aukštieji yra marketingas.
                      ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
                      Paveikslėlyje:
                      1 – koncerto pirmojo kūrinio (šildančios grupės) spektras.
                      2 – kito tos grupės kūrinio spektras.
                      3. R. Viljamso “The Road To Mandalay”dainos Kaune spektras.

                      Spektrai

                      • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                      in reply to: Muzika gyvai #10983
                      Belas
                      Keymaster
                        Pernai Pervalkoje klausėme Musica Humana koncertą prieš jiems išvykstant gastrolių į JAV. Pusiau atvira erdvė, aukšto lygio atlikėjai, nuoširdus vadovo R. Beinario priėmimas ir muzikavimas obojumi. Nusipirkome šviežiai išleistą knygą apie kamerinį orkestrą, o dovanai gavome CD. Namie galėjau palyginti ir galiu patvirtinti – kambaryje muzika skamba ne prasčiau, netgi dar geriau. GAS perklausose ir susitikimuose šį CD uždedu bičiuliams paklausyti, pasitikrinti.
                        Pinigų Viljamsui ir komandai negaila, bet būtų galima išleisti kokiam cardas ar kimber laidams interjerui papuošti ir draugams papasakoti apie pagerėjusį GAS “muzikalumą”. 🙂
                        Kur ieškoti geriausio garso?
                        Gitara prie laužo su draugais ir bendra daina. Eriko Klaptono dainavimas man ir draugams mano kambaryje. Ela Fidžerald kieme po medžiu pavėsyje priverstų verkti Virginiją…

                        Turime kitą stebuklą – arti atlikėjo mikrofonas girdi tiek Mikro ir Makro, kad pasitelkus Akustiką ir elektronikos inžineriją, muzikos kambaryje turime super-aukštos kokybės garsą ir viso pasaulio Muziką beveik veltui. Žinoma, reikės investuoti ir skirti laiko kambariui paruošti, bet mūsų vaikai gaus pamoką, bus prisilietę prie Meno, užaugs Žmonėmis. Protingai nupirkta aparatūra vertės nepraranda, o prastas Show tave, bičiuli, gali apglušinti. Suprantu norą penktadienį po sunkių darbų įsipilti stiklą alaus ir krūtinę kišti po dundančiomis kolonėlėmis. Tą seniai suprato Bitlai – jaunystėje pats kaifuodavau!

                        The Beatles – A Hard Day’s Night (1964)

                        • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                      Viewing 10 posts - 41 through 50 (of 955 total)