Forum Replies Created
-
Posts
-
Altec 604 Duplex koaksialinis buvo sukurtas 1943-iais ir 40 metų JAV įrašų studijose monitoriai su šiais garsiakalbiais buvo populiariausi. Europoje stiprias pozicijas buvo užėmęs Tannoy Gold monitor koaksialinis, bet esmės tai nekeičia – stereo muzikai atkurti reikalingas taškinis garso spinduliuotuvas. Įžengus į stereo laikus buvo atlikti „laikinio suderinimo“ eksperimentai, buvo patobulinti filtrai ir nuo tada visi amerikiečių monitoriai su dideliais koaksialiniais buvo Time aligned.
604 Duplex buvo labai geri patefonų ir FM radijo laikais, tačiau šiuolaikiniams įrašams atkurti reikia geresnių didelio jautrio koaksialinių. Skaitmeninės eros įrašams atkurti reikia platesnės dažnių juostos, mažesnių iškraipymų, o Altec kompresinių draiverių aliuminio membranomis dažninė driekėsi iki ~15 kHz. Pioneer padalinio Amerikoje Technical Audio Devices (TAD) konstruktoriai sukūrė puikių garsiakalbių ir monitorių studijoms, jų draiveriai berilio membranomis dirbo iki 20 kHz ir dar aukščiau, bet koaksialinių garsiakalbių jie nekonstravo.
Plačiai Altec 604 ir sukūrimo istorija aprašyta 1982 m. profesionalios aparatūros žurnale „db“ – The Venerable 604, kurio vertimą rasite temoje ALTEC 604 Duplex.
Atsiprašau, kad neteisingai supratau tavo, Elvio, klausimą.
Atsakysiu lietuviškai, nes šiais laikais bet koks DeepL tobulai Jums išvers į bet kurią kalbą.E-5000 yra puikus integrinis stiprintuvas, dirbantis AB klasėje. Galingas maitinimo šaltinis, balansinis AAVA su specialiai sukonstruotu garsumo reguliavimo sensoriumi.
E-5000 yra galingiausias integrinis, bet jungiant “sunkų apkrovimą” – paminėtos Sonus Faber Amati Suprema būtent tokios – patarčiau patikrinti Accuphase A klasės integrinius stiprintuvus E-800S ir E-700.Dear Elvio,
we are Accuphase distributors in Lithuania and in Latvia only.
The manufacturer has specified that the product warranty is only valid in the country where the product was purchased. Therefore, I recommend contacting your local Accuphase representative.
A list of representatives can be found at https://www.accuphase.com/distributor.htmlKodėl muzikos neklausau iš patefono?
Patefono galvutė yra elektromechaninis garso keitiklis. Kartu tai „mikrofonas“, nes nusileidus adatai, galvutė generuoja ne tik garso takelio signalą, bet taip pat reaguoja į išorės garsus bei vibracijas. Kadangi muzikos kambaryje būna kolonėlės, garsiakalbių membranos skleidžia vibracijas, vibracijos patenka į galvutę, susisumuoja su signalu iš plokštelės ir signalas iškreipiamas. Garsas iš plokštelės būna stipresnis, tačiau į stiprintuvus visad patenka parazitiniai aplinkos signalai, o taip pat šneka arba dainuojančių draugų balsai. Techniškai, tai yra grįžtamasis ryšys, sukeliantis įrašų iškraipymus, panašius į reverberaciją. Stipriai pagarsinus, kolonėlės-patefono galvutė akustinis ryšys pasieks lygį, kai iš garso sistema “užkauks” vyraujančiu kambario ir patefono rezonansu. Panašiai kaip nutinka scenoje – „užgeneravus“ mikrofonui girdime žaižų cypimą.
Gal yra priemonių išvengti?
Įrašus galima klausyti ausinėmis. Magnetofonai į išorės vibracijas taip pat reaguoja žymiai mažiau. Išorės garsams nejautrūs CD grotuvai, FM radijas ir muzikos failai. Jei plokštelių kolekcija vertinga, arba labai mylite „patefonines procedūras“, įrenginį galite išnešti į tylią aplinką arba įdėti į sandarią “akustinę kamerą” išorės įtakoms sumažinti. Abu pasiūlymai nerealūs, todėl audiofilams patefonų siūlyčiau nenaudoti.Kaip veikia patefono galvučių mikrofonas?
Atlikau eksperimentą.
Ant nejudančios plokštelės nuleidau galvutę ir paleidau Steely Dan albumą iš CD. Klausymo vietoje garsumas buvo apie 90 dB, patefonas maždaug 3 m. atstume nuo kolonėlių. Diskas nesisuko, patefono galvutė signalo iš plokštelės negeneravo, bet dirbo “mikrofono” režimu. Galvutės signalą sustiprino Mitsubishi pradinis stiprintuvas (MM įėjimas). Signalą iš galvutės įrašiau ir klausant buvo aiškiai atpažįstamas Steely Dan „Gaslightning Abbie“ kūrinys. Trumpai buvau atsistojęs prie patefono, garsiai ištariau frazę, kurią galvutė taip pat „girdėjo“.Plokštelės buvo pagrindinis šaltinis, tačiau patefonų laikais reikalavimai garsui nebuvo dideli. Anais laikais mažai rūpėjo kiti patefonų trūkumai. Nežinojome, kad beveik 3 kartus sumažėjęs linijinis greitis plokštelės centre, kad tame geriausiame išorės takelyje signalas iš stereo galvutės su dideliais fazės iškraipymais, kad LP dinaminis diapazonas ribotas, kad plokštelė ir deimanto adatėlė susidėvi.
Patefonų laikai praeityje, bet žmones vilioja plokštelių kolekcionavimas ir muzikos iš LP klausymo specifika. Seniai iš LP kolekcionavimo pasitraukiu ir dabar mano kolekcijoje vyrauja CD.Nuotraukoje ant plokštelės nuleista galvutė, kurią veikia išorės garsai (muzika iš CD ir garsi šneka netoli patefono).
Eksperimentas trumpame filmuke.
Audiofilų grupėje nudžiugo tampriu ruporinės GAS garsu, nors klausė išmaniuoju ar kompiuterinėmis AS. Parašiau platesnį komentarą ir čia dalinuosi.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Lietuvoje ruporai įsitvirtino ir pradedu laukti pilnai ruporinės GAS. Nemažą atstumą iki ten nukeliavęs Vilmantas Dūda, bet Tomas Urbonas ar kažkuris kitas, tikiuosi, pravers duris į aukščiausią akustikos zoną ir susikonstruoti pilnai ruporinę GAS!Šiame poste parodyta koaksialinė, daugiajuostė, aktyvinė GAS leido pajusti tamprų garsą iš ŽD ruporų net klausant išmaniuoju ar kompiuterinėmis kolonėlėmis. Čia ŽD ruporai 8 kv. m. ploto – didesni į kambarį netilptų, bet Tomas U. sąlygos geresnės. Šios GAS autorius sako, kad atkūrimas nuo 45 Hz, Japonijoje pas Toru Okada klausiau didesnę koaksialinę ruporinę nuo 40 Hz. Ten kambarys didesnis, o prie lubų pro-serijos Sony projektorius. Kinui reikia žemesnių dažnių, todėl T. O. ruporuose sumontavo po du 18″ Mitsubishi žemadažnius garsiakalbius infra-žemiesiems. Muzikai klausyti jie nenaudojami, bet… elektroninės muzikos laikais 40 Hz mažoka.Sakysite – neškite į salę Subvuferius!Deja, panašaus efektyvumo subvuferiams bičiulis Tomas turės pastatyti dar vieną namelį…Kaži ar kur nors yra 30 arba 20 Hz ruporai, o hibridinės sistemos būna ligotos. Štai kodėl ŽD ruporus palikau užribyje.AD ruporai nedideli, galima sukonstruoti moksliškai idealų, o didelio jautrio ŽD moduliai užtikrina palyginti aukštą akustinį slopinimą ir tada 2-juostėje galima suderinti modulių sklaidą bei garso frontus. Tranzistoriniai stiprintuvai papildomai duoda aukštą elektrinį slopinimą – toks mano kelias.Gal esu pasiklydęs?..Turime galimybių patikrinti ruporinę su dideliais subvuferiais, su ultra-AD garsiakalbiais ir kompiuteriniais FIR filtrais aktyvinę su mažesnių gabaritų 2-juoste. Vilmantui D. esu siūlęs atvažiuoti su TAD 2251 studijiniais monitorius ir jo kambaryje organizuoti susitikimą-perklausą. V. D. mane užblokavo, bet mūsų kambariuose kampe tebesėdi Akustika ir šnabžda – “stereo garsui atkurti reikia naudoti 2 taškinius garso šaltinius”.Linkėjimai Tomui ir visiems ruporais užsikrėtusiems!Daugiajuostėje ruporinėje geram stereo gauti, ruporus reiktų išdėstyti koaksiališkai ir suderinti garso fronto laikus taškiniam spinduliavimui gauti. Taip savo ruporinę GAS sukonstravęs, neseniai mus aplankęs Toru Okada.Kitas japoniškas pavyzdys iš interneto: https://www.facebook.com/reel/2002553977201133
Dalinuosi nuoroda, kur labai įdomus vinilo reikalus išmanančio specialisto pasakojimas. LP gerbėjams būtina išklausyti pirmą pusvalandį, tada pasilikti dar 5-ioms minutėms, kad suprasti vinilo ypatumus.
Buvo įdomu klausyti ką pasakė po valandos, kur pagrįstas teiginys, kad po 80-jų aplamai analoginio garso plokštelėse nebuvo, kad lako rėžtukai seniai valdomi skaitmeniniu būdu ir kad naudojama skaitmeninė Ampex “Delay” (įrašo užvėlinimo) technologija.
Keli teiginiai ir išvados:
– vinilas labai kaprizinga technologija, todėl diskai gaunasi skirtingos kokybės;
– spalvoti vinilai nėra blogesni už juodus;
– plokštelės svoris įtakos neturi;
– naujo leidimo vinilai gali būti geresni už senuosius, nes naudojamos pažangesnės technologijos…
Pabaigoje svarbi išvada – įrašai į juostas faktiškai panašūs kaip ir į DAT arba į CD, nereikalingas signalo formavimas, todėl jokių privalumų juostos prieš skaitmeną neturi ir turėti negali.Rusiškai suprantantiems vinilo mylėtojams rekomenduoju –
https://www.youtube.com/watch?v=iJV6S-4yCnE
Keli sakiniai apie KPI Pop-klubo “Smūtkeliai” organizuotų diskotekų 55-metį.
1970.09.26 LTSR (KPI Elektronikos ir Automatikos fakultete) pirmąkart vyko diskoteka. Pabandėme prisiminti kokia daina ta diskoteka prasidėjo?
Daugelio klubo veteranų sutarimu, diskoteka prasidėjo ne daina, o dainininko Jimi Hendrix pagerbimu, kuris buvo miręs vos prieš gerą savaitę, t.y. rugsėjo 18 d. Prisimenant istorinį momentą, toje diskotekoje skambėjo Jimi Hendrix atliekama daina “Angelas” (“Angel” dar vadinama “Sweet Angel”); daina apie Jimi mamą, kurią jis sapnavo vaikystėje.
https://www.youtube.com/watch?v=hYngN-BZRhIParašyti apie muzikos atkūrimo “Achilo kulną”, apie pirminę problemą – apie įrašus, paskatino bičiulio Sigito K. kvietimas gero garso ieškoti Vienos filharmonijoje.Visur nenuvyksime arba mylimi atlikėjai nebegroja. Turime įrašų, bet suprantame – įrašas yra garso kopija ir nereikia tikėtis išgirsti tikrą instrumentą, dainininką, orkestrą. Garso atkūrimo aparatūra yra stiprioji reikalo pusė, o garso įrašymas – silpnesnioji. Negalime pykti, nes įrašas ne tik technika, bet kartu tai menas.Pabaigai kelios išvados apie garso įrašus:
1. Garsas/įrašas priklauso nuo klausymo vietos, nuo mikrofonų ir nuo įrašinėtojo.2. Pilnai įrašyti gamtos garsą, muzikantą arba koncertą neįmanoma.3. Muzikos įrašas yra žmogaus produktas ir tai yra specifinė „techninio meno“ sritis.4. Garso įrašas yra elektros signalu užfiksuotas pėdsakas/kopija.5. Bet koks įrašas bet kurioje laikmenoje yra etalonas, kurį stengiamės ir galime atkurti techninėmis GAS priemonėmis.Vienas diskusijos dalyvis pasakė, kad patalpa ima ir viską sugadina, labai stipriai sugadina, o kitas parašė – įrašymo procesui klausytojas įtakos neturi.
Atsakiau, kad pritariu bet mums (atkūrimui) bet koks įrašas yra “etalonas”.
Temos tikslas parodyti, kad ne Atkūrimas, bet Įrašymas yra Achilo kulnas, nuo Įrašymo viskas prasideda, pilnai Įrašyti garsą neįmanoma. Garso Atkūrimas yra techninė, prognozuojama ir lengviau realizuojama sritis.Pateiksiu dvi iliustracijas.Dalyvavau Kauno filharmonijoje vykusioje operos solisto iš JAV albumo įrašymo sesijoje. Man leido fotografuoti ir filmuoti, bet paprašė neviešinti mikrofonų ir jų išdėstymo. Solistas dainavo į du juostinius mikrofonus, bet kiti 4 mikrofonai orkestrui buvo tokiose vietose, kuriose jokios klausytojų ausys nebūna. Reiškia, muzikos įrašymas yra ne mokslinis ir net ne grynai techninis, o specifinė norimo garso kompozicija.Įdomus eksperimentas buvo Vilniaus klube, kur klausėme amerikiečių „Kokolo Afrobeat Group“. Mūsų vietos buvo prie klubo centre esančio stalelio, garsas buvo geras.Buvo įdomu ką girdi klubo viršuje sėdintys?Užlipau patikrinti ir ten viršuje buvo visiškai kitoks klausymas; netoli stalelių buvo 3 plokštumos, kiekviena jų žemuosius dažnius paryškina, todėl buvo didelis (~18 dB) tembro iškreipimas. Po koncerto nusipirkau šios grupės CD, namie galiu klausyti aukštos kokybės garsą, bet tai garsas, kokį sudėliojo įrašų studijos inžinierius-dizaineris.Dar toks pavyzdys.
Žaibo trenksmo negali įrašyti joks mikrofonas ir jokia įrašų studija, todėl įrašas būtų su apribota dinamika ir iškreiptu tembru. Atkurti įrašytą žaibą ir bet kokį kitą garso įrašą šiais laikais didelių sunkumų nėra.