Forum Replies Created
-
Posts
-
Klaipėdietis papasakojo bjaurią istoriją, nutikusią ieškant nusipirkti A-klasės stiprintuvą.
Perku.lt užtiko skelbimą apie naujus, su garantija parduodamus Accuphase stiprintuvus. Susisiekus su pardavėju tas ėmė atkalbėti nuo Accuphase pirkimo, šnekėdamas kad reiktų pirkti kitokius. Vietoje A-klasės siūlė D-klasės Emotiva, Nad, Hegel arba McIntosh, MBL. Klaipėdietis Bronius paklausė ką iš Accuphase galėtų pasiūlyti Virgiu prisistatęs pardavėjas, bet atsakymo nesulaukė. Virgis pažadėjo paieškoti Accuphase A-36 arba A-48 ir prapuolė.Perku.lt kabo toks skelbimas:
Skaitytojus informuoju, kad Accuphase LT ir LV atstovauja vienas distributorius. Jei Accuphase aparatas būtų nupirktas iš kitur, garantija negaliotų (gamintojas suteikia 3 metų garantiją). Akivaizdu, kad pardavėjas “Virgis” (+370 601 19711 ) Accuphase vardu ieško patiklių klientų savo aparatūrai parduoti.
Gyvename užterštoje visuomenėje, o jei su šiuo sukčiumi jums teko bendrauti, parašykite ceslovaspa@gmail.com. Arba 8686 36285.
Apie Accuphase produkciją skaitykite čia. Patirtimi pasidalinti arba pasitarti galima FB grupėje Accuphase LT & LV.Platybėse užtikau diskusiją su atomo fiziku iš Rusijos apie audio kabelius. Filmas ilgas, bet išklausiau ir pamačiau viską. Diskusijai pakviestas specialistas apžvelgė kabelių biznio istoriją, kurią neblogai žinau. Paminėjo pavardes ir gamintojų vardus, akcentavo Japonijos pasiekimus, bet būtent ten aukštosios technologijos persipynusios su išpuoselėta rinkodara. Kaip kitaip pavadinsi Goto Unit arba ALE garsiakalbių gamintojus, kurie ant amerikoniškų schemų pasistatė ezoterinius rūmus?
“Audiokabeliai. Mitai ir realybė” filme pašnekovas pamini paviršinių srovių efektą ir Litz audio kabelius. Pirmas teiginys lieka nepagrįstas ir per visą filmą eina argumentas – audio kabelių įtaka aiškiai girdima.
Litz kabelių pavyzdžius iš JAV parsivežiau 1991-ais, kai buvo pristatyti San-Franciske vykusioje parodoje. Tokius kaip filmo pradžioje parodytus Litz Cobra kolonėlių laidus turiu pasidėjęs namų “muziejuje”. Po paminėtos parodos mudu su bičiuliu jo laboratorijoje Kalifornijoje tyrinėjome ir klausėme egzotinius kolonėlių laidus. Jei apie garsą, tai šis kabelis yra prastas. Garso pasikeitimą išgirsti galima, bet pasikeitimas savaime nėra privalumas ir neverta leisti pinigų.
Turiu nedidelį grieką – su Altec-19 kolonėlėmis naudojau keturis Monster Cable kolonėlių laido gabalus aktyvinei GAS sujungti. Tai “Power Line 2 Plus “Time coherent Precision Wound High Current Speaker Cable with Bass Control Conductor” svaiginančiu pavadinimu laidas iš 16 žodžių. Tame kabelyje centre iš tiesu yra storas laidas atskiroje floroplasto izoliacijoje rinkodarai pagrįsti. Kabelio laidininkų dalis gera, keliolika $ už pėdą kaina Kalifornijos parduotuvėje man tiko tai ir nusipirkau kelioliką metrų. Šiuo metu taip pat naudoju ne pačius pigiausius laidus, bet visi mano laidai ir kabeliai inžinerinės logikos rėmuose.Tokia Litz Cobra kabelio nuotrauka ir pašnekovo minčių pyne prasideda filmas:
Kadras iš filmo 32′:00″ epizodo.
30 metų ta pati Kobra ilsisi mano namų muziejaus lentynoje.
Fizikas-atomistas pamini, kad dirba kabeliais prekiaujančioje įmonėje. Ant fizikos specialistas slidinėja daug kartų. Pvz., 54′:50 epizode šneka apie auksuotus paladžiu padengtus vario laidus ir sako, kad srovė teka auksu. Aukso sluoksnis būna kelių mikroninų storio, o garso signalai laidais teka visu laido storiu. Nuo 58 filmo minutės vedantysis pasako, kad jam kilo abejonių ir užduoda kelis klausimus. Atsakymuose girdime vėjus: tinklo kabeliai atlieka filtraciją, autorius burbuliuoja apie kabelių prasigrojimą (Burn-In), temperatūrinį kabelių dresavimą ir laidų kryptingumą. Mokslinių argumentų arba eksperimentų rezultatų iš aklųjų testavimų kabelių žinovas nepateikė.
Nuotraukoje mano pirmasis “hai-endinis” kolonėlių laidas iš statmenai supintų kelių storų laidų. Tokią schemą kabelių žinovas filme taip pat pateikia. Tolimais 1975-ais pakankamai storų laidų būdavo sunku gauti. Siekiau Norėjau mažesnių nuostolių ir mažesnio parazitinio talpio, todėl atitinkamu būdu nupyniau kolonėlių laidą iš plonesnių. Toks pynimas žinomas šimtą metų tik niekam nekildavo minčių iš to uždirbti.
Panašią akustinę dilemą sprendė Magico – kaip iš kompaktiškos ruporinės gauti infra-žemųjų?
Magico Ultimate yra daugiajuostės ruporinės, kuriose žemiausius dažnius atkuria subvuferis. Ponas Alonas Volfas kūrybingas inžinierius, sukonstravęs ir pagaminęs štai tokias kolonėles.
Ruporinių modulių jautris arti 110 dB/W/m, kolonėlės galėtų įgarsinti didelę salę su mažais iškraipymais, tačiau subvuferio dinaminis diapazonas nepalyginamai mažesnis. Nesvarbu, kad garsiakalbį judina 2 kW stiprintuvas, Ultimate kolonėlių dinamiką ir iškraipymus lemia būtent subvuferiniai garsiakalbiai. Jei subvuferį priversime generuoti 20 Hz akustines bangas, vienas 15″ garsiakalbis neatskleis dešimtadalio ruporinės Ultimate dalies potencialo. Matyt buvo kiti konstruktoriaus tikslai, bet jo pasirinkimas prastesnis už aukščiau aptartą Avantgarde sprendimą.
Kitoje nuotraukoje matyti Ultimate galingų ir brangių stiprintuvų apsuptyje. Ruporinėms užtektų mažesnės galios, galima būtų nupirkti geresnius A-klasės stiprintuvus, bet koją kiša siekis atkurti nuo labai žemai.
Skaitėme, kad Magico Ultimate III buvo parduotos už 1,2 mln. Kažkieno muzikos kambarį tokios įgarsins labai gerai, yra išskirtinio dizaino vienetinis gaminys, todėl kaina nestebina. Ramybės neduoda klausimas – kaip susitarti su p. Akustika, kad ji ant Magico išdykavimo nesupyktų?Plačiau apie Magico Ultimate galima perskaityti Elektronika.lt forume.
Pažvelkime į buitinę aparatūrą.
Nuotraukoje Yamaha GF-1 daugiajuostės aktyvinės ir JMF Audio didelio jautrio ruporinės HPM500 kolonėlės.
Yamaha nepateikia duomenų apie dažninę, bet iki 60 Hz dirbantis ŽD modulis su 12″ žemadažniu ir galingu stiprintuvu dideliame korpuse su FA gali atkurti pačią žemiausią muzikos oktavą ir glotnią dažninę. Net tokia sudėtinga, 150 kg svorio aktyvinė GAS bus nedidelio jautrio. Nesunku tai įvertinti: jei 3 cm diametro berilinių AD kupolinių jautris apie 94 dB/W/m, analogiško jautrio ŽD modulio nuo 20 Hz tūris turi būti maždaug 500 ltr. Yamaha GF-1 subvuferio tūris mažesnis (apie 220 ltr), todėl 94 dB/W/m kolonėlių jautris gali būti nuo maždaug 30 Hz@-3 dB. Jei pasirinktas žemesnis atkūrimas, GF-1 kolonėlių jautris bus mažesnis. Tokia yra tūrio-jautrio-žemiausių dažnių atkūrimo teorija ir praktika.
Iš kitų ypatumų reikia paminėti, kad daugiajuosčių AS garsas nebus homogeniškas, negalės atkurti muzikos scenos kaip tai gali dvijuostės. Dėl nekontroliuojamos sklaidos daugiajuosčių AS garso raiška būna prastesnė, padidėja reikalavimai kambariui, reikalingi geresnių parametrų stiprintuvai.
JMF Audio eina pripažintu keliu – 16″ žemadažnis su lengva membrana plačiai dažnių juostai ir AD kompresinis garsiakalbis su ruporu kitai muzikos pusei atkurti. HPM500 deklaruojamas jautris – 96 dB/W/m, o dažninė 30Hz (-3dB) – 20kHz (0dB). 0,5 – 1 dB efektyvumo galima atkovoti šias kolonėles pritaikius darbui aktyviniame režime, bet ir pasyviniame muziką HPM500 atkuria labai gerai. Iš trūkumų galima paminėti didelio jautrio kolonėlių gabaritus ir kainą. Tokias sukonstruoti būna sunkiau, o gamyba – mažaserijinė arba vienetinė.
Aktyvinės Yamaha GF-1 su berilio VD ir AD kupoliniais buvo jų aukščiausios klasės gaminys, bet kolonėlės nebegaminamos. Antrinėje rinkoje mačiau už 25-34 tūkst. USD. 230 kg svorio JMF Audio HPM500 su TAD žemadažniais ir 2″ beriliniais kompresiniais draiveriais kainuoja per šimtą tūkstančių €.Sony stebino pasaulį daugybę kartų. 2008-ais buvo pristatytas įdomios visakryptės kolonėlės Sony NSA-PF1 Sountina. Sony moka pristatyti savo gaminius: Metro aukščio organinio stiklo cilindras spinduliuoja aukštos kokybės garsą horizontalioje plokštumoje visomis kryptimis.
Jei laukimo salėse, holuose ar didelėse erdvėse pilna žmonių, visakryptės yra geriausias pasirinkimas. Šitos Sony kartu yra interjerą puošiantis elementas.
Mantas parašė, kad jam ramybės neduoda toks sakinys: Buitinėms “AS deklaruotas 30 Hz žemiausias atkūrimas gali reikšti, kad 30 Hz bus nukritę -6, -10 ar netgi daugiau decibelų”. Atsakiau temoje Akustiniai matavimai, kur Mantas ras atsakymą ir į klausimą – jeigu projektinis dažnis bus 25 Hz, tai galbūt labiau tikėtina, kad 30 Hz gros su mažesniu nuokrypiu?
Plačią ir glotnią dažninę galima gauti iš daugiajuosčių kolonėlių. Jei reikia infra-žemųjų, galima susikonstruoti subvuferį nuo 25 ar nuo 20 Hz. Yra būdų atkurti ir nuo dar žemesnių dažnių, bet tai bus labai mažo efektyvumo GAS. Reikės labai galingų stiprintuvų, triukšmus skleis iš kolonėlių FA sklindančio oro srautai, nedidelių garsiakalbių membranos turės judėti labai greitai didele amplitude, atsiras membranų krašto turbulenciniai ir membranos asimetrinių apkrovimų iškraipymai. Garsas iš AS su guminiais žemadažniais būna ne toks natūralus, kaip iš didelio jautrio kolonėlių su geresniu garsiakalbių akustiniu slopinimu.
Plačiau apie nedidelių kolonėlių ypatumus galite perskaityti referate “Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus”.Ką atsakyti norinčiam turėti nuo 20 Hz atkuriančią didelio jautrio GAS?
Viduryje tarp šoninių AS matome Kinoshita Infrasonic Monitor RIS-1C subvuferius, atkuriančius 9 – 20 Hz dažnius ir galinčius dirbti su didelio jautrio kolonėlėmis. Netgi tokie sudėtingi aparatai 20 Hz gali atkurti iki maksimalaus 110 dB SPL (iki 113 dB su dviem RIS-1C). Net du tokie po 1200 ltr. kiekvienas RIS-1C subvuferiai apriboja sistemos dinamines galimybes, nes tos iš kraštų stovinčios Kinoshita RM-7VC su ruporais gali dirbti iki 133 dB. 20 dB praradimas yra didžiulis ir jo nepanaikintų dar daugiau subvuferių – taip veikia akustika ir tokia praktika…
RIS-1C subvuferiai reikalingi įrašų studijai kur įrašomas garsas namų kinui, bet muzikai atkurti reiktų rinktis tas iš kraštų stovinčias AS be jokių subvuferių.
Jei mano atsakymai neįtikino, Manto paprašysiu nurodyti kūrinius, kurių spektre radote 20 Hz. Žinau kad tokių įrašų būna, pats vieną turiu, bet tai vienas iš tūkstančio mano kolekcijoje esančių CD. Netgi tą kur įrašytas hyper-instrumentas (didžiausi pasaulyje vargonai) su žemaisiais nuo keliolikos hercų, mano “30 Hz” kolonėlės atkuria panašiai kaip įrašą klausant elektrostatinėmis Stax Lambda ausinėmis.Jei kalbame apie AS su ruporais, ŽD modulio jautris turi būti ne mažesnis kaip 94 dB/W/m. Pasirinkę kolonėles nuo 20-25 Hz, ŽD garsiakalbiai bus su sunkiomis membranomis ir didelės eigos gumos pakabomis. Reikės konstruoti daugiajuostes AS, o jautris bus toks mažas, kad ruporai nereikalingi.
Apie kolonėlių dažninę.
Elektroninių komponentų dažninė būna labai glotni. Sutarta, kad stiprintuvų ar kitų el. prietaisų dažninė yra tokio pločio, kai kraštuose išėjimo signalo amplitudė sumažėja 3 dB arba nukrenta iki 0,71 lygio (akustinė galia sumažėja dvigubai). Garsiakalbių dažninė labai netolygi, todėl kolonėlių dažninės ribos nustatomos su didesniais SPL pokyčiais. 3 dB SPL pokytis akustikoje reiškia dvigubą garsumo pasikeitimą, bet daugeliui garsiakalbių +/-3 dB arba 6 dB svyravimo tunelis būtų sunkiai pasiekiamas.
Focal Maestro Utopia III yra brangios kolonėlės. Paveikslėlyje Stereophile laboratorijoje išmatuota dažninė su 1/6 okt. glotninimu (juoda kreivė):
Be glotninimo dažninės svyravimas būtų dar didesnis, bet ir dabar matome 10 dB svyravimą ŽD ruože nuo 30 Hz. 25 Hz atkūrimas būtų -10 dB arba 10 kartų silpnesnis už 1 kHz atkūrimą. Akustikoje tokios ribos gali būti toleruojamos.
Dalykas paprastas – dėl kambarių rezonansų kambarių dažninė gali svyruoti +/-10 dB arba daugiau. Ypatingai svarbūs kambario rezonansai ŽD ruože iki maždaug 100 Hz. Konkretus kambarys arba kolonėlių stovėjimo vieta gali sustiprinti tam tikrus dažnius, praplėsti Maestro Utopia III kolonėlių atkūrimą iki 25 Hz@-3 dB arba dažninę dar labiau sugadinti. Kolonėles matuojame akustinėje kamerose arba simuliuojant tokią erdvę, bet bendras dėsningumas nesikeičia – kolonėlėms taikomos didesnės dažninės svyravimo ribos.
Pažvelkime į Focal Sopra No2 kolonėlių dažninę.
Nors gamintojas deklaruoja 34 Hz@+/-3 dB akūrimą, realiai Sopra No2 dirba nuo 38 Hz 7 dB netolygumo tunelyje, o lyginant su 1 kHz, 34 Hz nukritę per -10 dB.
Buitinių kolonėlių parametrai dažniausiai būna pagražinti ir net pačių brangiausių dažninė nebus glotni kaip stiprintuvų arba prasidedanti nuo 20 – 25 Hz. Studijiniuose monitoriuose naudojami geresni garsiakalbiai, stengiamasi pagaminti tiksliai tembrą atkuriančias AS, būna geriau įrengtos patalpos, bet ir ten neįmanoma pasiekti glotnios ir plačios kaip stiprintuvo dažninės.
Buitinės aparatūros Hi-Fi standartas DIN 45500 kolonėlėms nustato tokias dažninės svyravimo ribas:
Matome, kad žemiau 50 Hz ir aukščiau 12,5 kHz dažninės kritimas nėra reglamentuojamas, todėl paminėtos Focal kolonėlės šį standartą tenkina.
Apie muzikos kambarių dažninės netolygumą, tame skaičiuje apie vieną geriausių Tėviškėje galima perskaityti reportaže 7 dienos su NIDA Mk1 ir NOVA-Utopia.Pirmasis Tado teiginys teisingas – nuo 30 Hz dirbantis didelio jautrio žemadažnis turės lengvesnę membraną, negu nuo žemiau dirbantis garsiakalbis, turės didesnį jautrį ir galės aprėpti platesnį darbo dažnių ruožą.
Kadangi kalbame apie kolonėles su ruporais, ŽD modulio jautris yra labai svarbu. 15″ pro-žemadažniai gali dirbti iki muzikos garsų spektro vidurio (iki maždaug 1000 Hz), turėti apie 30 Hz rezonansą ir 95 – 98 dB/W/m jautrį. Jei skyrimo dažnis 400 – 500 Hz, galima naudoti du 15″ arba 18″ žemadažnius, pasiekti maždaug +3 dB didesnį efektyvumą/jautrį, bet tada dvijuostei bus sunku parinkti kompresinį garsiakalbį AD moduliui.
Kinoshita dideji garso kontrolės monitoriai būna su vienu arba dviem 16″ ŽD garsiakalbiais, o aukštuosius atkuria ruporas su 2″ darbinės angos TD-4001 kompresiniais garsiakalbiais. S. Kinoshita parinko 425 Hz skyrimo dažnį, tinkantį ŽD moduliams, bet labai sunkų net dideliems 2″ kompresiniams draiveriams su 4″ berilio membranomis.
Kinoshita RM-6V montoriai.
Su tais pačiais TAD TL-1601 žemadažniais galima konstruoti 2-juostes, turinčias aukštesnį skyrimą.
Exclussive/TAD 2401 ir 2402 monitoriai yra su 650 Hz skyrimo dažniu. Aukštuosius taip pat atkuria TD-4001 beriliniai draiveriai ir TH-4001 ruporai.
Gamintojas deklaruoja tokius parametrus:
Jei TAD garsiakalbiai per brangūs, 400 – 500 Hz skyrimo dažnis suponuoja konstruoti 3-juostę: 15″ arba 18″ ŽD moduliuose, 8″ VD ir 1″ kompresinis su ruporu AD. Bet kuriuo atveju rekomenduočiau nuo maždaug 30 Hz ŽD modulio atkūrimą.
Platesnis tokio siūlymo komentaras “30 Hz” temoje.Plačiajuosčiai negali atkurti viso muzikos spektro, todėl reikia naudoti 2 ar daugiau specializuotų garsiakalbių. Atsiranda kitas reikalavimas – ŽD ir AD garsas turi sklisti iš vieno taško. Tik taip namie iš stereo GAS galime girdėti įrašytą sceną.
Seniai išrasti koaksialiniai taškiniam garsui sukurti. Žinome dvi pagrindines schemas: Altec Lansing 604 ir Tannoy Dual Concentric su 15″ žemadažniais bei kompresiniais AD draiveriais žemadažnių centre. Buvo ir trijuosčių koaksialinių.Danų inžinierius P. L. Jensen buvo vienas ryškiausių Hi-Fi aparatūros konstruktorių. Gamino muzikantų mėgstamus gitarinius garsiakalbius, bet mums įdomesnis yra Jensen Triaxial išradimas.
15″ ŽD garsiakalbyje sumontuotas kompresinis AD, o didžiojo membranos priekyje yra trečias, pačius aukščiausius atkuriantis aukštadažnis. Jensen Triaxial konstrukcijoje iki 600 Hz atkuria žemadažnis, 600 – 4000 Hz – kompresinis garsiakalbis, o nuo 4 kHz pradeda dirbti didelio jautrio nedidelis aukštadažnis. Galima sakyti, kad G-610B yra Tannoy koaksialinis su papildomu AD garsiakalbiu.
Trijuosčiam G-610B Jensen sukūrė A-604 filtrus ir buvo lengva sukonstruoti didelio jautrio kompaktiškas kolonėles.
P. L. Jensen gyveno Amerikoje, kur nuožmiai išradimų srityje konkuravo dvi mokyklos – WE/Altec Lansing/JBL ir RCA. Pirmoji mokykla lyderiavo, man taip pat labiau patinka Altec koaksialiniai. Jausmus padėjus šalin reikia pasakyti, kad Jensen garsiakalbiai taip pat geras instrumentas muzikai atkurti. 
Jensen Imperial su G-610B Triaxial garsiakalbiais
Akį patraukė jausmingo konstruktoriaus kolonėlės su Jensen koaksialiniais.
Neabejoju, kad į šarmankę panašios kolonėlės su Jensen 3-juosčiais džiugina autorių ir jų klausytojus.