Forum Replies Created
-
Posts
-
Šiuolaikinėje muzikoje pilna “kūrybinio melo”, kurį sukurti padeda kažkada paruošti semplai ir skaitmeniniai procesoriai. Apie tai temoje Lempa ir tranzistorius plačiau papasakojo Arvis, o aš siūlau pažiūrėti filmuką apie muzikos ant dirbtinių pamatų kūrybą.
Angelic Vibes “Hazel” semplo bazėje su ex Gross Beat ir Halftime įskiepiais buvo sukurta daina, kokių panašių dabar daugybė.
Kūrinys įtrauktas į Simon Servida – Steam albumą, kur galime paklausyti visą dainą be tikrų muzikantų.
Sekmadienį einame paklausyti Salvadoro Sobralio iš Portugalijos koncerto. Šiuolaikiniuose koncertuose dažnai girdime muziką su garsų dėlionėmis iš įrašytų šablonų (semplų) ir iš procesorių, bet S. Sobralis, tikiuosi, bus tikras.
Užtikau tikro muzikanto Ed Clute muzikavimą suderinus pianiną Hudson Manor viešbutėlyje rugsėjo pradžioje. Šio talentingo žmogaus istorija spaudžia ašarą, žinant, kad aklas berniukas muzikuoti pradėjo iš Brailio raštu užrašytų natų ir pasiekė master-class lygį.
Sweet Georgia Brown mėgstamas Ed Clute kūrinys – paklausykite.
Norintys užlipti į buitinių AS aukštumas pamėgo D’Appolito garsiakalbių išdėstymą keliomis dažnių pakopomis. Atrodo įspūdingai, bet tokių gremėzdų Joseph D’Appolito neaprašė ir nepateisintų. Kalbu apie Testing Loudspeakers vadovėlį, kur buvo pristatyta MTM garsiakalbių išdėstymo struktūra.
Stalius buvo geras, bet šis kūrinys yra prastas.Muzikos iš internetinių failų FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos renkasi stryminimo fanai. Grupėje paklausiau apie muzikinių failų iškraipymus, koncentruojantis į failų perdavimą, į laikmenas, bet ne į SAK.
Lyginant su muzikos klausymu iš CD mane glumina didelis internetinis džiteris, įtakojantis SAK darbą. Yra būdų sumažinti džiterio įtaką, bet manęs tai neguodžia – lyginant su muzika iš lazerinių diskelių, stryminimo grandyje atsiranda failų pardavėjų aparatūra, muzikos serveriai, kodavimo į atitinkamus failų formatus kodekai, internetas, tinklo grotuvai… GAS su stryminimu schemoje turėsime nebe vieną (CD grotuvo), bet kelis džiterius ir tai manęs nedžiugina.
Išmatavau savo optinės linijos internetinį džiterį. 3 matavimų rezultatai paveikslėlyje, bet džiteris didelis (1,1 – 2,3 ms) ir tai daugybę kartų daugiau už mano CD.
Elektronikos forume padiskutavome apie didelio jautrio kolonėles. Savo pirmąją ruporinę planuojantis susikonstruoti forumietis renkasi 12″ ŽD garsiakalbį, atkuriantį nuo 42 Hz, bet mano nuomone, GAS turi atkurti nuo 30 Hz. Apie tai aname forume parašiau kelis žodžius.
Nuskenavau Ane Brun dainą “These Days”. Paveikslėlyje didelės rezoliucijos spektras, parodantis, kad įraše yra 36 Hz žemieji. Malonumas juos klausyti, kai ausis paglosto iš kažkur ateinantis oro gūsis. Ne bumtelėjimas, bet kažkoks bučinys ausims, lyg rūke klausyčiau į mane atriedančių jūros bangų…
Jei kolonėlės atkurs 40 Hz@-6dB ir bus 94 dB/W/m jautrio, tokios suteiks daugiau malonumo negu geriausios lentyninės. Investuojant laiką ir pinigus į AS konstravimą, reiktų pasistengti atkurti nuo 35 Hz, nes yra populiarios muzikos su tokias dažniais. Didelio jautrio AS su 30 Hz būtų racionalus taškas visiems įrašams atkurti – Ane Brun, Wanamaker hyper-vargonams ar elektroninei muzikai. Namų kino sistemai garso kokybė mažiau svarbi, todėl “racionali” GAS būtų su subvuferiais garso efektams pasiklausyti.
Siūlyčiau nepraleisti progos ir pasistengti su šeimyna suderinti bendrojo kambario projektą taip, kad nenukentėtų akustika. Jei netinka Armstrong lubų estetika, galima rinktis kitą medžiagą, kitą gamintoją arba pakabinamas lubas susikonstruoti pagal žmonos norą. Padėti galėtų dizaineris – jo darbas yra paruošti projektą, tenkinantį estetikos, kainos ir kambario paskirties reikalavimus.
Lubos yra toks svarbus ir patogus kambario atspindžių mažinimo “objektas”, kad palikti betonines-dažytas su kabančia liustra būtų neprotinga. Dar blogiau būtų sumontuoti vibruojančias ir garsą atspindinčias gipsines lubas. Jei vis tik ant lubų bus gipso plokštės, reiktų sumontuoti dvigubas plokštes (pastorinti konstrukciją) ir gerai pritvirtinti prie karkaso. Jei tarpusavyje plokštes suklijuosite hermetiku, gipsinio buterbrodo vibracijos bus mažesnės. Gipso plokštes klijuoti prie kieto pagrindo (prie betoninių klubų) būtų geriausia, bet jūsų lubose jau sumontuotos “gegnės” ir stiklo vata. Pagrindo klijavimui nėra ir reikia ieškoti kitų vibracijas mažinančių gipso plokščių tvirtinimo būdų. Siūlyčiau pagalvoti apie tankesnį plokščių tvirtinimą ir antivibracines tarpines.
Norint kokybiškesnio garso, kietas gipso lubas reikėtų pridengti garso sugeriančia medžiaga. Kitaip sakant, reikės dar vienų pakabinamų lubų akustiniam kambario slopinimui užtikrinti.
Taip pat reikėtų akustiškai paruošti už kolonėlių esančią kambario sieną. Kadangi tolygesnį muzikos atkūrimą duoda kolonėlių atitraukimas nuo sienų, atitrauktoje erdvėje už kolonėlių atsiranda vietos sumontuoti garso sugėrimo medžiagą. Sprendimų čia daug, bet ant galinės sienos turėtų būti ~10 cm storio akmens ar stiklo vatos “ekvivalentinis” kilimas.
Pasirinkus akustinių plokščių gamintoją, abu dalykus (lubas ir galinę sieną) galima įrengti pigiau, negu pačiam pirkti medžiagas ir konstruoti. Akustiškai labai svarbūs kambario kampai, bet šį dalyką galima sutvarkyti vėliau.Paminėjau svarbiausius dalykus. Internete daugybę pamokų kaip įrengti Hi-Fi kambarį, todėl siūlau pasidairyti į projektus ir į nuotraukas.
Įrengti muzikos kambarius nėra paprasta. Reikia sumažinti garso atspindžius, bet turime ribotas galimybes. Grindimis vaikštome, todėl turi būti kietos. Taip pat norime kietų sienų, nes ant minkštų rinktųsi dulkės. Kieti daiktai atspindi garsą, o atspindžiai trukdo atkurti muziką. Kambaryje su dideliais atspindžiais sunku groti, dainuoti, susišnekėti, todėl investuoti į akustinę kambario kokybę verta.
Atsakant į Bakano klausimą turiu pasakyti, kad nutinkuotos blokelių sienos yra neblogas “klasikinis” variantas, tinkantis ir muzikos kambariui. Ant sienų tinko tiktų rupios faktūros klijuojami tapetai arba audinys, bet tai nėra reikšminga.
Ant grindų reiktų kilimo. Kuo storesnio ir dengiančio visas grindis. Jei pasiūlymas netinka, tuomet zonoje tarp muzikos klausymo vietos ir kolonėlių garso sugėrėjas (kilimas) yra būtinas.
Patogiausia ir efektyvi garso atspindžių kambariuose mažinimo priemonė yra lubos. Jei ant lubų dar nėra gipso plokščių, turite puikią progą sumontuoti akustiškai gerą dangą. Parašėte – “perdangai naudota lengvoji medine konstrukcija 50/200 medines sijos, uzpilditos akmens vata. Toliau butu metalo konstrukcija ir gipso plokste, bet kaip ja paruosti kad ji nevirpetu?”.
Uždėjus gipso plokštę, lubose esanti akmens vata nebeturės įtakos (nebeslopins garso). Plokštė rezonuos ir kambaryje bus blogas garsas. Siūlyčiau išnaudoti akmens vatą, o tai padaryti galima sumontuojant pakabinamas lubas iš akustinių plokščių. Lietuvoje Lemora prekiauja Armstrong, bet yra daugybė kitų gamintojų. Pasirinkti reiktų su kuo didesniu akustiniu slopinimu ir nepagailėti pinigų. Nereikės dažyti, pakabinamos leidžia įmontuoti šviestuvus, virš lubų paslėpti laidus ar ventiliacijos kanalus.
Jei architektas siūlytų prašmatnesnį variantą, būtų galima sukonstruoti ypatingai atrodančias lubas. Galima naudoti įtempiamą audinį, akustinius demblius arba vertikaliai sumontuoti garsą praleidžiančias “lenteles”. Autoriniai projektai būna brangūs ir būna sunkiau prognozuoti rezultatą.
Jūsų situacija taip pat leidžia ant sienų sumontuoti garsą gerinančias paneles. Pasitarkite su dizaineriu ir tada galėsime pasitarti kur labiausiai reikalingi sienų slopintuvai.Čia trumpas filmukas apie Armstrong lubas kambariams. Parsisiųskite katalogus, perskaitykite rekomendacijas ir tada aplankykite lubų pardavėją.
Patiko LRT laida “Studija 50” su patyrusiu muzikos žinovu Dovydu Bluvšteinu. Audiofilijos jis nelietė, bet melomanams pasakė daug. Pasakė tiesiai – “rokas miręs”, seniai išsisėmęs bliuzas ir nieko naujo nebėra. Dovydo žodžiais – dar seniau mirė simfoninė muzika.
Turiu tą pripažinti. Parašiau laiškelį, padėkojau Dovydui už tvirtus žodžius.
Šią įdomią diskusiją siūlau išklausyti.
Aukščiau paminėtoje diskusijos forumietis parašė –
Svarbiausią pojūčių dalį, “mėsą” duoda midbosas 70-300 hz. Taip kad be daugiajuostiškumo namie nebus ir koncerto. Pasikartojanti nuomonė, nes galingesnės šiuolaikinės buitinės AS iš tiesu būna daugiajuostės. Bėda, kad natūralaus instrumentų garso tokios kolonėlės neatkuria. Būtent to siekia autorius, todėl parašiau apie savo patirtį.
Nemažai metų tupinėjau scenoje, gaminau scenines AS ir stiprintuvus, žinau kaip skamba instrumentai. Namie to išgirsti nepavykdavo. Reikėjo laiko suvokti, kad pramoninė akustika ne vystosi, bet degraduoja; “Viktorijos” kolonėlės neskambėjo geriau už “Simfonijos”, o 35AS-1 (S-90) galutinai užmušė muzikos gyvybę. Apie 70-uosius prasivėrė vartai ir plūstelėjo “galingos”, mažos ir bukos daugiajuostės buitinės kolonėlės.
Užsienyje situacija buvo geresnė, buvo geresnių projektų, bet argi viską išbandysi?..
Kažkada prieš dešimtmečius artimai susipažinau su 15″ ŽD plačiajuosčiais. Maskvoje tyrinėjau JBL 4343 monitorius, o vėliau iš Kalifornijos parsivežiau 2-juostes Altec Lansing “Model 19”. Mano namuose muzika tapo panaši į girdimą koncertuose; didelis jautris padidino dinamiką, pagerėjo mikrodinamiką, gerai skambėjo visų muzikinių žanrų įrašai. Anksčiau klausyto brangios ir sudėtingos konstrukcijos 5-juostės B&O su Seas 13″ žemadažniais konkurencijos neatlaikė ir iš mano namų iškeliavo amžiams. Žinoma, turiu visokių AS su guminukais, bet bičiulis kwlw siekia tikro koncertinio garso. Jei už nebrangiai, tiesiausias kelias yra didelio jautrio AS su plačiajuosčiais. Jei svarbi rezoliucija (scenos atkūrimas), tada siūlyčiau didelio jautrio dvijuostes. Kokio dydžio kambarys neklausiu – svarbu, kad kolonėlės pro duris pralįstų… ?
Nuotraukoje pirmoji mano tyrinėta pusiau aktyvinė GAS su didelio jautrio 4-juosčiais monitoriais JBL 4343. Tada ji buvo pas mano bičiulį Aleksandrą M. Maskvoje, o vėliau su visais stiprintuvais ir krosoveriais iškeliavo į Kaliforniją. Nuotrauka jau iš Kalifornijos, o ant JBL 4343 matyti Aleksandro sukonstruotos trijuostės su Dynaudio garsiakalbiais. Prie jų A.M. buvo sukonstravęs subvuferius su Scan Speak 26W8861.Prabėgo 50 metų nuo Vudstoko festivalio.
Taip jau sutapo, kad tais pačiais 1969-aisiais įstojau į KPI ir įkūrėme Pop-klubą. A. Šešelgio ranka rašytuose klubo steigimo įstatuose buvo akiplėšiškai aštrus pavadinimas – Big Beat’o Fan klubas. Vėliau pasivadinome “Smūtkeliais”, bet ir tai buvo erzinančiai drąsu.
Išsaugojome įstatus, kuriuose įrašyta:
1) Nariu gali būti kiekvienas KPI studentas ir dėstytojas, pripažįstantis ir vykdantis klubo įstatus.
2) Klubo tikslas – populiarinti lietuvišką ir užsienio big-beat’o muziką…
Klubas buvo nedidukas, bet su trimis departamentais, 3 viceprezidentais ir prezidentu! Lyg demonstruotų vakarietišką laisvę ir ambicijas propaguoti big-beat’ą Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Buvome jaunatviškai narsūs, o ir Automatikos bei Radioelektronikos fakultetų administracija į mūsų veiklą žiūrėjo pro pirštus. Prikrėtėme daug muzikinių su politiniu kontekstu zbitkų, bet sugrįžkime prie Vudstoko.Apie 1969-ųjų rugpjūčio 15-18 dienomis JAV vykstantį festivalį sužinojau klausydamas Radio Luxembourg muzikinių laidų. Viduriniosiomis bangomis transliuojamas garsas būdavo prastas, o ir angliškai ne kažką suprasdavau. Apie festivalio muziką sužinojau į Lietuvą atkeliavus trigubam albumui. Vinilo diskus su muzika iš Vudstoko paėmiau 1970-ųjų vasarą, gal po 3 mėnesių nuo pasirodymo JAV. Dalykas čia paprastas – buvau išrinktas klubo viceprezidentu, atsakingu už fonoteką. Turėjau naują magnetofoną Астра-4, latvišką Aккорд 101 stereo “vertuškę” ir klubo pinigų plokštelėms išsinuomoti. Kaune žinojau kelis taškus, į kur suplaukdavo iš Amerikos atkeliavusios plokštelės. Įgijau nuomotojų pasitikėjimą ir klubo juostų fonotekoje turėjome daug muzikos naujienų tiesiai iš amerikoniškų LP.
Pirmasis iš festivalio buvo trigubas albumas Woodstock: Music from the Original Soundtrack and More. Jame žinomi, o taip pat dar negirdėti atlikėjai. The Who, Jimi Hendrix, Santana, Janis Joplin, Jefferson Airplane, Creedence Clearwater Revival muziką žinojau iš vinilo albumų, bet festivalį susprogdinęs Joe Cocker’is su Bitlų daina With A Little Help From My Friends, arba Crosby, Stills & Nash tada man buvo naujiena.
Dabar žinome, kad festivaliui buvo gerai pasiruošta. Garso inžinierius Bill Hanley sukonstravo kolonėles, pritaikytas statyti ant kalno. Dar 16 galingų kolonėlių buvo užkeltos į 21 metrų aukščio bokštus. Altec sukonstravo 1,8 x 0,91 x 1,2 m dydžio kolonėlių dėžes iš ypatingos faneros, sveriančias po pusę tonos. Viduje prisuko po keturis 15″ JBL D140 žemadažnius, o ant viršaus užkėlė Altec AD draiverius multiceliniuose ruporuose. 2000 amperų srovę stiprintuvams tiekė 3 transformatoriai scenos užnugaryje. Planavo įgarsinti iki 200 tūkstančių lankytojų batalioną, bet iš visos Amerikos į karvių fermos laukus netoli Niujorko susirinko dvigubai didesnė armija!..