Forum Replies Created
-
Posts
-
Atsiprašau, 8 € kainuoja MP3 failiukų rinkinys ne Tidal, o Amazon serveryje.
Kiek kainuoja Tidal Hi-Fi abonementas ir ką už tai galime gauti?
MariusB:
Dėl masteringų mano įsivaizdavimas yra toks: atlikėjas studijoje įrašo albumą, tarkim DSD arba 24/192 kokybės ir vėliau savo nuožiūra gali daryti su juo ką nori.
Jokiu būdu! Masteringas arba knygos pdf’as nei muzikantams, nei rašytojui nepriklauso. Įrašus finansuoja ne autoriai, o prodiuseriai, fondai ir pan. suinteresuoti asmenys. Iš ko gyventų visokie Sony Music, EMI, Warner Music ar BMG, jei vienadieniams e-muzikos pardavėjams parduotų muzikos matricas ir teises juos platinti? Nusipirkti galima viską, bet reikia mūvėti labai ilgomis kelnėmis, bičiuliai. Tiesiog ne Tidal ar kito failų pardavėjo interesas tą daryti.
Truputį kitaip su tais, kurie patys parašė ir išleido knygą ar muzikos albumą. Esu vienas tų, finansavęs A. Krištopaičio akvarelių albumą. Taip, turiu knygos pdf’ą ir galiu jį parduoti. Dalykas kitas – pdf’as būtų daug brangesnis už albumą su teise jį skaitmenizuoti ir platinti. Nupirkti diską su teise platinti ir nuripinti į serverį žymiai paprasčiau ir pigiau negu surinti nežinia kur išbarstytus deimantus (garso takelius).
Taip ir su DAKHABRAKHA – Tidal nenupirko visų šio ansamblio albumų. Muzika jiems nesvarbu, bet svarbu nepramauti failų pardavimo biznyje. Panašu, kad tokio tipo biznis vyksta taip, kaip aprašyta Ilja Laurso knygoje “Verslas naujai”: sukuriamos kompanijos, per kelis pirmuosius metus jos “išpučiamos” (arba ne) ir pelningai parduodamos.
Wikipedijoje perskaičiau, kad Norvegų Tidal įkurta 1914, o 2015 buvo parduota. Pernai buvo parduotas trečdalis kompanijos akcijų ir niekas nežino kuo viskas baigsis. Nors Tidal ir Roon būtų mano favoritai, nedžiugina internete perskaityti pranešimai, kad įmonė įsiskolinusi autoriams, o vėlavimai atsiskaityti didėja. Jei neišsisuks ir bankrutuos, pirmiausia nukentės klientai.
Žingsnelis link muzikos.
Į Lietuvą albumų įrašyti atvyksta vis daugiau iš užsienio. Turime akustiškai gerą Kauno Filharmoniją ir gerus garso inžinierius. Kai kurie albumai laimėję tarptautinių apdovanojimų, o vienos studijos ton-meisteris šiemt pakviestas į Grammy apdovanojimų renginį.
2016-ais iš Niujorko Metrapolitan operos buvo atvykęs vienas pagrindinių solistų John Osborn. Mane pakvietė dalyvauti įrašant albumą. Albumą muzikos kritikai pasitiko šiltai, bet sužinojau, kad net galingiausi operos teatrai neįgali apmokėti įrašų. Teatrai ieško ir suranda mecenatų, o šią įrašų sesiją finansavo viena turtinga operos mylėtoja iš JAV.
Galėsiu sužinoti apie “A Tribute to Gilbert Duprez” albumo masteringo teises, bet numatau atsakymą – “masteringas neparduodamas, kreipkitės į Delos Productions“.Tidal matau šį albumą turi. Už 8 € galima nusipirkti kelis MP3 failiukus. Kiek kainuotų visas CD FLAC formate neparašyta – gal MariusD pasakytų?
Nuotraukoje J. Osborn įrašų sesija Kauno Filharmonijoje (2016 m.)
Esu susukęs trumpą tyzer’į , kuris štai čia.
MariusB:
Tidal’e yra jų albumas The Road, kuris streaminamas CD kokybėje (44 Khz/16 bit). Nusipirkus šio albumą elektroninį nekompresuotą variantą (FLAC failai, kainavo €10,64, užtruko viskas mažiau nei 10 min) gaunamas PDF failas su paveiksliukais ir dainų žodžiais dviem kalbom.
Jei DAKHABRAKHA The Road albumą FLAC formate nupirkai iš Tidal, kodėl Tidal paieškoje Шлях (The Road) surasti man nepavyksta? Nemoku ieškoti?
Kartu noriu paklausti, kaip galima sužinoti kokią muziką iš Tidal galėsiu nusipirkti? Kur viešinami albumų sąrašai? Kokio dydžio yra Tidal albumų kolekcija? Kokia aparatūra (kokiu diskų grotuvu) atliekamas muzikos nuskaitymas? Jei nuskaitomi ir konvertuojami LP, kokia naudojama įranga?
Žinome kas ir kokiais instrumentais groja, galime sužinoti kokia įrašų studijų įranga, bet nesu matęs failų pardavėjų techninės ginkluotės aprašymų. Jei MariusB esi sukaupęs žinių, prašau su mumis pasidalinti.Studijoje muzika įrašoma aukštesne nei CD raiška ir, jei toks įrašas (nebutinai studijinis originalas, bet aukštesnės raiškos) tampa prieinamas vartotojui ir atkuriamas kokybiškai, tai yra privalumas
Nepatikėčiau pasakojimais, kad studijos pardavinėja masteringus, o juos nusiperka failų pardavėjai. Čia būtų tas pats, lyg knygų leidyklos parduotų spaustuvei paruoštą knygos pdf’ą. Knygos pdf’as, o taip pat garso masteringas iš tiesu aukštesnės raiškos, tačiau tai “technologinė matrica”, o ne vartojimui skirtas daiktas. Tokie dalykai neparduodami dar dėl to, kad atsirastų juridinės-teisinės kolizijos. Ekonomiškai masteringų pirkimo kelias būtų ypatingai neefektyvus; kokybės nepajaustume, o failų pardavėjas išleistų žymiai daugiau pinigų ir sugaištų daugiau laiko įrašų bazei sukurti. Žinoma, galima nusipirkti senų master-juostų, bet tai kolekcionierių medžioklės objektas.
Didesnės rezoliucijos failai gali atsirasti iš albumų, tarkime iš SACD diskų. Taip pat galimos įvairiausios techninės manipuliacijos, kai suformuojamas neva-padidintos rezoliucijos failas klientų priviliojimui.
Jei MFS bazės būtų sudaromos masteringų pagrindu, apie tai būtų garsiai parašyta. Nesu apie tai skaitęs, bet jei šis klausimas bus eskaluojamas, reikės gilintis ir konsultuotis su įrašų studijų darbuotojais.
Kol neįrodys kitaip, pasilieku prie nuomonės: failų pardavėjų medžiaga geriausiu atveju yra iš diskų. Vinilo, CD, SACD ar DVD-audio. Iš čia kita išvada: net teoriškai MFS parduodama produkcija negali būti aukštesnės kokybės kaip šaltinis (diskas).Mano patirtis.
2016 metų spalį lankiausi skaitmeninės muzikos “gamykloje” ir mačiau iš kur atsiranda muzikinių failų fonoteka. Didelis kambarys pilnas CD, kuriuos darbuotojas jau būna nustryminęs į galingus serverius. Naudojamas geras, bet ne aukščiausios klasės grotuvas ir atitinkama įranga failams paruošti. Įmonė sutvarko autorinių teisių klausimus ir kaupia kuo didesnę failų bazę. Iš MFS galima nusipirkti albumų arba kažkokį paruoštą grojaraštį. Vartotojai – kirpyklos, siuvyklos, kontoros, parduotuvės ir pan. pasirenka muziką, sumoka nuomos mokestį, tam tikram laikui gauna prieigą ir nebereikia patiems viskuo rūpintis. Negaliu vertinti failų įmonės potencialo, bet savininkas sakė, kad jie antrieji pagal dydį Europoje. Man siūlė užsirašyti prisijungimo prie MFS rekvizitus ir veltui parsisiųsti norimos muzikos. Nebuvo aktualu, todėl padėkojęs atsisakiau.
DėlDar vienas patogus dalykas Tidel’e yra tai, kad rodomi artimiausi grupės koncertai (kovo mėn Prancūzijoje, vėliau – Šveicarijoje) ir pateikiamos nuorodos į bilietų pardavėjus.
Sužinoti kur koncertuoja ir nusipirkti bilietus interneto laikais mokame veltui. Tai komercinė informacija, už kurią galima papildomai uždirbti. Man ji būtų perteklinė.
DAKHABRAKHA albumas nugulė į “auksinės kolekcijos” lentyną. Dar ne kartą klausysiu, tyrinėsiu, bet turiu progą padėkoti Agniui – ačiū už naują pažintį ir už įrašų kolekcijos papildymą.
Sugrįžtu prie kolekcionavimo.
Neseniai Vilniuje koncertavo DAKHABRAKHA. Nebuvau, bet karštų žodžių man atsiuntė sūnus Agnius. Pridėjo YouTube nuorodą į kūrinį „Vesna“, o Kalėdoms padovanojo albumą Шлях (Road).
Ukrainiečių grupė 2016 –ais šį albumą išleido patys: dvigubu LP (limited 250 copies), nes įrašo trukmė per valandą, o taip pat CD. Platybėse yra ir skaitmeniniai šio albumo MP3 failai.
Trumpai apie audiofilinį kelią per muziką, kurį aukščiau schemoje pažymėjau raudonai.
Pradžioje mėgstu perklausyti foniniu režimu. Paklausius rekomenduotą kūrinį YouTube, pirmasis DAKHABRAKHA Шлях albumo įspūdis nebuvo gilus. Jaučiau, kad reikia perklausyti atidžiai, nes parekomenduotas “Vesna” galėjo užgožti kitokio turinio darbą.
Vakar prisėdau ir 2 akademines valandas prilipau. Pirmąjį kūrinį išklausęs, įnikau sekti dainų žodžius. Varčiau, skaitinėjau ir apžiūrinėjau albumą – išleistas puikiai. Paaiškėjo kodėl įrašyta gili muzika – prasmę albumui išleisti suteikė Krymo įvykiai. Albumo knygutėje perskaičiau, kad 4-tą “Salgir Boyu” kūrinį Krymo Bachčisarajaus rajono Malavidnoje kaime užrašė ne ansamblio narė, bet Katerina Maslenkaja. Kiti kūriniai iš kažkurių kitų vietų ir kitų autorių užrašyti. Perklausęs viską ištisai, sugrįžau prie išskirtinų garso įrašo vietų. Susirašiau lapelyje ir dabar galėsiu bičiuliams pademonstruoti kaip galima įrašyti muzikinę sceną, perteikti erdvę, sukurti muzikinę emociją.Bičiulio MariausB noriu paklausti ką gali pasiūlyti Tidal. Ar galėsiu išgirsti Шлях ir visus DAKHABRAKHA albumus? Ar matysiu visas nuotraukas ir dainų žodžius? Ar galėsiu kitam padovanoti? Arba nepatikusį parduoti, išsimainyti?
Temoje apie muzikos kolekcionavimą diskusija pakrypo apie muzikos failus. Besidomintiems muzika, įrašais ir atkūrimu, tikriausiai bus įdomu pažvelgti į schemą.
Diskusijose apie muziką ir jos atkūrimą dažnai pasiklystama.
Techniškai muzika ir atkūrimas visiškai nesusiję dalykai. Muzika yra menas, todėl apibūdinama meno sąvokomis. Muzikos atkūrimas yra įrašyto signalo atgaminimas techninėmis priemonėmis, todėl GAS apibūdinama parametrais. Įrašų studija būtų vieta, kur menas susitinka su technika ir gimsta muzikos garso takelis. Pabandžiau pavaizduoti schematiškai:
Norėdamas geriau apžiūrėti, MariausB paveiksliukus padidinau, perkėliau į centrą ir iš abiejų pusių vertikaliai panaikinau tarpus. Dydis Visual režime patampomas pelyte, centruoti leidžia redagavimo panelė, o tarpus galima panaikinti perjungus į Text režimą. Sutvarkius paveikslėlį, Visual režime reiktų panaikinti po juo likusį tarpą.
Galbūt pavyks automatizuoti šį procesą, bet iki to laiko kviečiu tai atlikti patiems. Arba įspėti, kad neredaguočiau paveikslėlio vietos ir dydžio.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Trumpai atsakysiu į –matosi kaip Tidal siunčia didesnės raiškos nei CD srautą. Dabar klausau šį albumą ir jis skamba absoliučiai puikiai, nėra jokių abejonių dėl garso kokybės
Muzika puikiai skamba todėl, kad ji buvo gerai įrašyta, bičiuli MariauB. CD standartas nustatė tokius aukštus parametrus, kad visa muzika į jį sutelpa ir dar lieka daug vietos GAS gerinti. Apie tai diskutuosime kitose temose, bet jei kažkuris norėtų čia, reikėtų nepamiršti parašyti kokia aparatūra buvo įvertintas “absoliučiai puikus skambesys”.
y5357:
Manau pirmas tikras smūgis buvo vokiečių sugalvota idėja muziką rašyti į magnetinę juostą, technologiją, kurią verslininkai ištobulino iki juostų ir kasečių ir aparatūros joms naudoti namuose.
Muzikos prasme sutikčiau, bet negaliu audiofiliškai.
Magnetofonai buvo brangūs. Į juostų fonoteką daug muzikos nesudėsi. Buitinis 4 takelių formatas neatitinka kokybės ir buvo neatsparus laikui. Kasetės buvo geresnis išradimas, bet aukštos kokybės kasetinių aparatų buvo vos keli ir jie buvo labai brangūs.
Melomanams “analoginis” kopijavimas buvo svarbus, bet muzikos pramonei didelės reikšmės neturėjo. Kitas dalykas CD. Atsirado galimybė skaitmeniniu būdu paruoštus įrašus sukelti į lazerinius diskelius ir garso kokybę priartinti prie teorinės. Pradžioje CD grotuvai buvo brangūs, bet dabar labai atpigę. Nusikopijuoti CD, paruošti norimos muzikos rinkinį beveik nebekainuoja.
Melomanams ir audiofilams yra svarbu ne tik patogumas, bet ir tai kaip gyvena muzikos pramonė. Deja, įrašų kokybės pagerėjimą atsveria muzikos turinio degradavimas. Pažįstu muzikantų, šnekėjome su į Lietuvą atvažiavusiais Niujorko “Metropolitan” operos solistais ir su įrašų studijų darbuotojais – muzikantai išgyvena sunkius laikus.MariusB:
mano nuomone, pilką dėžutę Grotuvas reikėtų išimti (nesuprantu kas čia turima omeny), o Failų paruošimą, MFS ir internetą nuleisti žemiau ir apjungti į Audiofilo kelią.
Neteko girdėti, kad kažkoks Tidal albumų failus gautų iš įrašų studijų. Net jei studijos pardavinėtų masteringus, reikėtų nežmoniškai daug pastangų iš daugybės, nežinia kur esančių studijų juos surinkti. Daugelio studijų aplamai nebėra. O dar masteringai magnetinėse juostose…
Paprasčiausias kelias, kai skaitmeninių failų pardavėjai perka albumus ir muziką sukelia į serverius. Kadangi rinkoje vyrauja diskai, į MFS juos perkelti reikalingi grotuvai. Jei keliama iš vinilo, tada naudojamas LP grotuvas ir ASK. Taigi, pilkai nuspalvintas “Grotuvas” yra pas muzikinių failų paslaugų teikėjus esantis muzikinių albumų nuskaitymo įrenginys.“Failų paruošimas” yra procedūra, kai siekiama sumažinti MFS apkrovimą (informacijos dydį). Taip pat paspartinti muzikos perdavimą ir sumažinti produkcijos savikainą. Kalbu apie MP3, FLAC ar kitokį duomenų kompresavimą.
MFS ir visoje schemos pilkoje šakoje pažymėjau muzikinių failų paslaugų teikėją. Internetas taip pat ne mūsų, o kartu mums tai yra dar vienas šaltinis. Panašiai kaip radijas ar TV.
“Audiofilo kelias” yra siekis tobulai atkurti garsą. Pagrindinis kelias į muzikos pažinimą ir garso kokybę išlieka albumų diskuose klausymas. Schemoje tai paryškinau raudona linija.Trumpai apie MFS kokybę.
LP kopija gali būti artima, o skaitmeninio disko atveju – tokia pati, bet net teoriškai jokia kopija negali būti geresnė už originalą.
MariausB noriu paprašyti pakomentuoti teiginį – “…Tidal Hi-Fi duoda CD kokybę (arba net aukštesnę)…”.