Forum Replies Created
-
Posts
-
MIDAS kolonėlių išorė panaši į TAD TSM-2 (Exclusive 2402), todėl “Didelio jautrio sistemų apžvalga” temoje plačiau pristačiau didžiuosius Profesionalius Studijinius Monitorius TAD.
Muzikos mylėtojams kelią į labai gerą įrašų atkūrimą rodo didžiųjų įrašų studijų garso kontrolės kambariai. Žinoma, jei kalbame apie siekį kokybiškai atkurti muziką, o ne apie rinkodarą.
Vieni geriausių buvo anksčiau čia paminėti TAD didieji monitoriai. Šiandien pažvelkime giliau.TAD padalinį Kalifornijoje 1975-ais įkūrė Pioneer. Šio Japonijos gamintojo tikslas buvo vienas – sukonstruoti tokius studijinius garsiakalbius, kad TAD/Pioneer garso monitoriai būtų geriausi.
Garso monitorių struktūros išrasti nereikėjo – studijose ir kino salėse seniai buvo įsitvirtinusios 2-juostės AS su dideliais žemadažniais ir AD ruporais. Garsiakalbiai yra pagrindinis AS komponentas, todėl TAD nuo to ir pradėjo.
Vilčių patobulinti garsiakalbius teikė Pioneer gamykloje buvusi įranga kompresinių draiverių membranoms iš gryno berilio pagaminti. Iš JBL į TAD atėjęs dirbti Bart Locanthi atsinešė daugiau didelio jautrio ŽD ir AD garsiakalbių gamybos know-how, todėl po 4 metų buvo sukurti puikūs 4 colių TD-4001 draiveriai bei didelio jautrio 16“ TL-1601 žemadažniai su itin mažais iškraipymais visam modernių įrašų dinaminiam diapazonui atkurti. Dar po kelių metų (1983 m.) pasirodė aukščiausios kokybės TAD “Profesionalūs Studijų Monitoriai” TSM-1 ir TSM-2.Berilio membranos, labai stiprūs Alnico magnetai, preciziški fazės adapteriai, draiverių membranų pakabos iš specialaus polimero, žemadažnių kompozicinės membranos ir akordeono pakabos leido sukurti puikius plačiajuosčius garsiakalbius 5-ioms muzikos oktavoms atkurti. Kadangi didžiųjų TD-4001 kompresinių draiverių berilinių membranų rezonansas (membranos lūžių zonos pradžia) persislinko aukščiau girdimumo ribos (>20 kHz), TAD kompresinius sumontavus į gerai parinktus ruporus, nebereikėjo dažninės koregavimo glotniai monitorių dažninei gauti. Akivaizdu, kad TAD monitorių AD modulis su TD-4001 dičkiu lengvai atkuria AD diapazoną ir įrašų dinamiką su labai mažais iškraipymais.
Žemiau paveikslėlyje TD-4001 dažninė ir iškraipymai padavus 1W galią. AD modulio efektyvumas toks didelis, kad vienas monitorius su 1 Vato galia sukuria labai didelį (110 dB@1 m) garsumą, iškraipymuose vyrauja klausą mažai erzinanti antroji netiesinių iškraipymų harmonika, o bjaurioji trečioji prie 110 dB garsumo išlieka nedidelė (~0,8 %).
Paveikslėlyje TD-4001 su 200 Hz 90×40 garso sklaidos ruporu dažninė ir iškraipymai (matavimai atlikti Brüel & Kjær analoginiais matuokliais):
Nerasčiau ką kritikuoti šioje anų laikų audio žurnalo reklamoje apie TD-4001:
TAD inžinieriai monitoriuose nusprendė naudoti labai selektyvius pasyvinius filtrus. Sudėtingas ir brangus pasirinkimas, bet techniškai tai teisingas sprendimas.
Didžiųjų TAD monitorių filtrai:
Paveikslėlyje TSM-2 monitorių deklaruojama dažninė ir iškraipymai:
TSM-2 deklaruojami parametrai:
Galima sakyti, kad TAD pavėlavo, nes devintajame dešimtmetyje kūrėsi nedidelės namų įrašų studijos, daug didžiųjų užsidarė, didelio jautrio monitorių rinkai reikėjo vis mažiau. Monitorių gamybą TAD nutraukė pirmiausia, sumažino garsiakalbių nomenklatūrą. Neseniai sužinojome, kad Pioneer dalimis nupirko kažkokie investiciniai fondai, profesionalių garsiakalbių konstravimo padalinys TAD užsidarė ir pačių geriausių garsiakalbių 2-juostėms AS sukonstruoti nebeliko. Vienas pagrindinių TAD konstruktorių S. Kinoshita 1984-ais įsteigė Rey Audio ir įsitvirtino siauroje studijinių garso monitorių rinkoje. Kinoshita iki šiol gamina aukščiausios klasės didelio jautrio studijinius dvijuosčius monitorius, bet perspektyvos liūdnos.
Esant progai, visiems kokybiško garso mylėtojams siūlyčiau į muzikos kambarius nusipirkti TAD monitorius, pritaikytus pastatyti ant grindų ir galinčius itin kokybiškai atkurti įrašus iš bet kokio signalo šaltinio.
Paaiškėjo, kad visi garso spinduliuotuvai nuo tam tikro dažnio aukštyn garsą pradeda spinduliuoti keliomis kryptimis ir tas spinduliavimas netolygus. Jei garsiakalbis 10″, spinduliuotuvo efektyvus diametras bus ~16 cm ir aukščiausias homogeniško spinduliavimo dažnis bus iki dažnio, kai garso bangos ilgis bus lygus spinduliuotuvo diametrui. Šiuo atveju, 16 cm garsiakalbio membranai aukščiausias dažnis ~2200 Hz. Nedidelis 1″ kupolinis AD garsiakalbis atitinkamai gerai dirba iki ~14 kHz.
Jei aukščiausias atkuriamas dažnis parinktas teisingai, bet kurio ŽD, VD ar AD garsiakalbio spinduliavimas uždarame korpuse arba be galo dideliame skyde bus nukreiptas į priekį nuo žemiausių darbo dažnių iki tų, kur garso sklaida skyla į lapelius ir sklaida bus tokia kaip paveikslėlyje kairėje. Nuo kritinio dažnio aukštyn, visų spinduliuotuvų sklaida skyla į atskirus lapelius (paveikslėlis dešinėje) ir augant dažniui, parazitinių lapelių padaugėja:
Seniai atrastas problemos sprendimo būdas, kai kolonėlėse naudojami keli garsiakalbiai; žemuosius atkuria dideli, VD ir AD atkurti parenkami mažesni garsiakalbiai, o filtrais apribojamas ŽD ir VD garsiakalbių aukščiausias atkuriamas dažnis. Didelio jautrio AS aukštuosius atkuria kompresiniai draiveriai, o sklaida formuojama ruporais. Ten veikia ruporų fizika, todėl sugrįžkime prie AS su įprastais garsiakalbiais.
(Bus daugiau)Bičiulis V. J. nori suprasti lempinius ir tranzistorinius Vatus:
“10 V×0,1A =1W ir 10A×0,1V=1W. Atrodo, tas pats, bet tas tas pats iš tokių skirtingų sudedamųjų. Įdomu, ar tos sudedamosios kažkaip skirtingai veikia, tarkim, dinamikų motoriukus, ar svarbu tik W?
Ar yra dinamikams skirtumas, kai jie tą 1W gauna 10 A ir 0,1 V pavidalu, ar 10V ir 0,1A?
Klausimas kilo sužinojus, kad lempa yra įtampos stiprintuvas, o tranzistorius – srovės“1. Lempos dirba didelių įtampų, bet mažų srovių režime. Elektronikos prasme išėjimo galios Vatai bus tie patys kaip iš srovės režime dirbančių tranzistorinių stiprintuvų, bet lempiniams reikia naudoti mažoms srovėms pritaikytus (didelės varžos) garsiakalbius. Kažkada 100 ir didesnės garsiakalbių ritės varžos garsiakalbiai buvo gaminami, bet tokių srovė-garsas keitiklių (garsiakalbių) efektyvumas labai žemas. Aplinkybė ta, kad rites reikia daryti iš plonos vielos, didesnė darbo įtampa reikalauja storesnės laido izoliacijos ir gaunasi, kad plono ritės laido izoliacija užima daug vietos, krenta garsiakalbio motoro efektyvumas.
Geresnis būdas yra naudoti transformatorių didelės lempinio stiprintuvo išėjimo varžos ir nedidelės garsiakalbio varžos suderinimui. Pirminė transformatoriaus apvija būna pritaikyta dirbti su didele lempos varža, o antrinė transformatoriaus apvija būna iš storos vielos mažos garsiakalbių varžos apkrovimui pajungti. Kitaip sakant, išėjimo transformatorius “didelės įtampos” galią paveržia analogiško dydžio “didelės srovės” galia garsiakalbiams maitinti. Stiprintuvo išėjimo transformatorius gali būti bet kokio dydžio, laidai gali būti storesni, sumažėja nuostoliai.
Yra trūkumų – transformatorius sukuria iškraipymus, didėja stiprintuvo kainą, mažėja įrenginio patikimumas.
Lempinio ar tranzistorinio stiprintuvo 1 W galia nesiskiria ir mes girdime AS efektyvumui/jautriui proporcingą garsumą.2. Tranzistoriai dirba mažų įtampų režime. Galios tranzistorius lengvai gali duoti 100 W, tranzistorius paprasta sujungti laygiagrečiam darbui ir gauti bet kokią išėjimo galią į bet kokį apkrovimą. Yra aukštos įtampos tranzistoriu, būtų galima gaminti mažos išėjimo srovės įrenginius su išėjimo transformatoriais mažos varžos kolonėlėms pajungti. Taip nedaroma, nes tranzistoriai leido išvengti išėjimo transformatorių, pagerinti garso kokybę, sumažinti stiprintuvų svorį, atpiginti, padidinti tarnavimo laiką.
3. Lempinių stiprintuvų mada sugrįžo, nes daug audiofilų mėgsta sunkesnį kelią. Didžiųjų stiprintuvų gamintojų rinkoje nebeliko, todėl radosi vietos mažiukams uždirbti. Nedideliais kiekiais galima parduoti lempinius vientakčius su milžiniškais išėjimo transformatoriais ir senovinėmis lempomis už dešimtis ar šimtus tūkstančių €. Vientakčiai (SE) lempiniai pasižymi specifiniais iškraipymais (vyrauja lyginės harmonikos), klausant nesudėtingos muzikos įrašų garsas iš tokių būna sudrėkintas atlikėjų jausmais, bet tada šneka apie garso įrašų atkūrimą persikelia į rinkodaros zoną. 😊
D. Š. apie OB kryptingumą parašė papildomai:
Jei OB ir uždaros dėžės ašinės dažninės charakteristikos yra lygios, uždara dėžė žemuose dažniuose lygiai taip pat intensyviai spinduliuos atgal, kaip ir OB (tik OB – priešfazėje), nes jos spinduliavimas ŽD yra homogeniškas (tas sąlygoja stipresnę sąveiką su kambariu, todėl tai yra trūkumas, o ne privalumas). OB gi žemuose dažniuose spinduliuoja nehomogeniškai, nes idealiuoju atveju OB/dipolis visiškai neslinduliuoja statmena akustinei ašiai kryptimi, dėl ko galima pasiekti mažesnę sąveiką su patalpa.VD ruože, kuomet bangos ilgis tampa palyginamas su priekio panėlės perimetru, uždaros dėžės spinduliavimas irgi tampa nehomogenišku ir pradeda pasireikšti kryptingumas, dėl ko mažėja sąveika su patalpa, o OB kaip spinduliavo atgal, taip ir spinduliuoja. Todėl nuo tam tikro dažnio VD ruože, uždara dėžė yra racionalesnis pasirinkimas, nei OB.Atsakiau:
Jei apie OB kryptingumą, tada reikia apibrėžti dažnių ruožą. Kalbant apie žemiausius OB atkūrimo dažnius, didesnis plačiajuostis vidutinio dydžio lentoje gali atkurti nuo 60-80 Hz. Bangos ilgis palyginti didelis (~5 m), todėl uždaros dėžės, stovinčios per metrą nuo šoninės sienos kuriami atspindžiai nuo sienos bus sinfaziški garso signalui ir garsas dėl to nukentės nedaug. Štai kodėl aš nematau OB didesnio kryptingumo ŽD ruože privalumų.
OB pasiteisina su labai didele priekio panele – tokios GAS buvo naudojamos senajame kine. Jei priekio panelė nedidelė arba garsiakalbiai visai be lentos, tada efektyvumas būna mažas, degraduoja kiti parametrai.Nedidelė OB gali dirbti lauke, tinka monofoniniam garsui, tačiau muzikos kambaryje atvirosios AS sukuria labai sudėtingą akustinį lauką, todėl stereo muzikai atkurti yra prastas pasirinkimas. “Lentos” yra paprasčiausia konstrukcija, tai mėgėjiškas pasirinkimas, pramoninių būdu nedidelių stereo-OB pramonė praktiškai negamina.Fizikas D. Š. paminėjo vieną OB privalumą:
OB kolonelių panaudojimas turi ir racionalaus grūdo. Apart žinomų OB trūkumų, OB privalumas yra kad žemuose dažniuose OB nespinduliuoja garso į šonus, skirtingai nuo įprastinių uždarų dėžių. Inžineriškai kalbant, OB turi didesnį kryptingumo indeksą (DI), kuris parodo kaip kryptingai šaltinis geba koncentruoti spinduliavimą pasirinkta kryptimi. Kuo didesnis kryptingumo indeksas, tuo kryptingiau spinduliuoja šaltinis. Pvz. idealaus dipolio DI yra lygus ~4.8dB (realiose OB kolonėlėse toks DI bus tik žemuose dažniuose), tuo tarpu monopolio (uždara dėžė ŽD dažniuose) – 0dB. Teoriškai tai reiškia, kad esant vienodai dažninei charakteristikai, ant akustinės ašies dipolinė akustika spinduliuos į patalpą ~3 kartus (4.8dB) mažiau akustinės galios, ir palankiomis sąlygomis slabniau turėtų žadinti kambario modas. Tačiau dipolinės akustikos sąveika su patalpa yra sudetingesnė, ir reikalauja gero teorinio akustikos pasiruošimo, norint realizuoti dipolinės akustikos teikiamus privalumis ŽD dažniuose.
VD ir AD dažniuose dipolinės akustikos naudojimas nėra prasmingas.Bėda, kad tas kryptingumas neproporcingai brangiai kainuoja – nedidelėse dipolinėse AS neišvengiami akustiniai trumpinimai, todėl patiriamas labai didelis OB kolonėlių efektyvumo praradimas. Kryptingumas taip pat reiškia didesnį spinduliavimą į kambario galo sieną, išsikreipia impulsiniai parametrai, nukenčia/išsikreipia stereo atkūrimas.
Jei nedidelės OB moksliškai būtų pripažintos, tikriausiai jokių kitokių nebūtų konstruojama. Deja, yra priešingai – jokiose kokybiško garso atkūrimo sistemose OB nebeliko. Didžiąsias OB taip pat išstūmė geresnę garso kokybę užtikrinančios didelio jautrio GAS uždaruose koprusuose.OB vilioja paprastumu, leidžia panaudoti praktiškai bet kokius garsiakalbius iš stalčiaus. Tatsuyoshi Moriyama toną sverianti OB taip pat daugiau paišdykavimui su kaltais ir obliais. Toks buvo ir mano PiKo projektas – super pigus, maloniai leidau laiką, turiu daiktą FM radijui ar muzikai iš interneto sodyboje ant pievos paklausyti.
Gal yra sprendimų pagerinti OB darbą?Jei OB klausysite lauke – mano atvejis – OB kolonėlę galėsite nešioti laukais, miškais, dirvonais.Ar su OB kambaryje galima klausyti stereo?Jei į sieną tarp kambarių sumontuosite dvi OB, bus puikus stereo, padidės efektyvumas, galėsite naudoti pigesnį stiprintuvą. Kyla klausimas – ar kambaryje už sienos žmonės norės klausyti tą pačią muziką?Jei tai ligoninė arba kalėjimo kameros, tada OB bus geras pasirinkimas skelbti pranešimus – “Kelkitės, apsirenkite, ateikite pusryčiauti ir nepamirškite pasiimti šlapimo tyrimams!”
Pakomentuosiu teiginį – “Kuo didesnis kryptingumo indeksas, tuo kryptingiau spinduliuoja šaltinis. Pvz. idealaus dipolio DI yra lygus ~4.8dB…”
Teorijos krepšelyje radosi 4,8 dB dipolinių kolonėlių kryptingumo indeksas. Kyla klausimas – tai privalumas ar trūkumas?Tarkime tai “laimėjimas”, bet DI decibelus perdėkime į praktikos pintinę.Aš matau tą patį rezultatą – kambaryje OB yra prasta atkūrimo priemonė.
1. OB kryptingumas pasireiškia ne tik į priekį klausytojui – taip nutinka AD kupolinį sumontavus akustinėje panelėje – bet dipolinės spinduliavimas į kambario galo sieną neprapuola ir net nesumažėja. Reiškia, garso signalas užterštas atspindžiais nuo galo sienos, nukenčia rezoliucija ir stereo atkūrimas.2. OB, taip pat kitų konstrukcijų dipolinės ar visakryptės AS, sukuria pašalinių garsų, patalpa užpildoma daugybe atspindžių, todėl iš “šiltos” klausymo vietos pasitraukus, garsas iš OB bus prastas.Pateiksiu iliustraciją.Seniai pastebėjau, kad išėjus iš kambario garsas iš ruporinių AS geresnis negu būna su įprastomis kolonėlėmis. Muzika iš ruporinių neblogai skamba net išėjus į holą ar virtuvę. Atsakymas paprastas – AS su įprastais garsiakalbiais nekontroliuoja garso sklaidos, patalpa labiau prisipildo atspindžiais, negu būna iš ruporinių AS su kontroliuojama sklaida. Nedidelės dipolinės AS kambarį užteršia dar labiau negu garsiakalbiai dėžėje ir kolonėlių vietos parinkimu šios problemos išspręsti nepavyks.3. OB garso spinduliavimas iš galo “apšvitina” ne tik sieną, bet kambario kampą. 4,8 dB indeksas atrodytų nedidelis, bet žemieji dažniai iš OB sklinda plačiu kampu. O ir kolonėlės dažniausiai būna pasuktos į klausytoją ir, tuo pačiu – į kambario kampus. Kampas yra ruporas, šiuo atveju – prastas ruporas, bet kampo stiprinimas tikriausiai 10 dB arba daugiau. Kambario kampo DI turės didesnę įtaką atspindžiams nuo priekio sienos, negu buvo laimėta atspindžių nuo šoninių.
Kita iliustracija.Tyrinėjant anksčiau paminėtą OB simuliaciją iš dviejų uždarų AS, atjungus tą į priešingą pusę spinduliuojančią AS, garsas visad pagerėdavo (geriau skambėdavo tų pačių parametrų uždara AS). Prognozavau, kad išnešus į lauką, į kitą pusę spinduliuojanti kolonėlė garso nebegadins, nes lauke nėra atspindžių. Deja, dipolinė sistema ir lauke skambėjo prasčiau negu iš uždaros kolonėlės. Atsakymas paprastas – dipolinės garsai iš priekio ir iš galo yra priešfazėje, garso bangos kompensuojasi ir garsas dėl to degraduoja. Taip pat nukenčia impulsinė charakteristika ir tos OB savybės jokiomis priemonėmis nepanaikinsi.OB yra seniausia kolonėlių konstrukcija, tokios buvo naudojamos kine ir monofoninei muzikai klausyti. Būdavo labai didelės su didelio jautrio garsiakalbiais. Tokios gali gerai atkurti ir stereo, bet projektai super-brangūs ir labai nepraktiški.
Japonijos medžio architekto Tatsuyoshi Moriyama sukonstruota OB stereo muzikai klausyti su 4 didelio jautrio žemadažniais ir apvaliais ruporais tarp jų:
Galima sakyti, kad nedidelės OB yra “antimokslinis” kolonėlių tipas, nes šiuolaikinėse storose knygose apie tokių AS projektavimą nerašoma. OB projektų nesu matęs, nes kažkokiame Lampizator tinklapyje nerasite konkrečių rekomendacijų, ten bus minčių rinkinys OB pasidaryti. Pvz., P17 Endorphine:
Lampizator konstruktorius rašo, kad gali būti panaudoti bet kurie iš paminėtų ŽD garsiakalbių – Altec Lansing B416 arba bet kuris 15 arba 18 colių žemadažnis, kurio rezonansas 25 – 37 Hz, Qts 0,35 – 1 ribose, o mažiausias jautris – 97 dB/W/m. Rekomenduoja su Alnico magnetu, bet tinka ir bet kuris su kitokiais magnetais. Bosinis garsiakalbis montuojamas į dėžę be galo panelės.
Viduriniesiems tinka Saba Grun 20 cm Alnico, arba kitoks 18/22 cm dydžio ovalinis. Filtrai taip pat primityviausi.
Norint gauti gerą rezultatą, kolonėlių konstruktoriai nurodo tikslius garsiakalbių modelius, korpusų dydį, filtrus, todėl P17 Endorphine vadinu anti-moksliniu.“Mokslinių” AS konstrukcijų žmonės ieško Troels Gravesen “DIY Loudspeaker” tinklapyje. Ten pateikiamos išsamios AS pasigaminimo instrukcijos, komponentų specifikacijos, matavimai. Yra nedidelis skyrelis OB mėgėjams, bet inžinieriaus mintys nuoseklios ir pradedamos teiginiu – “OB kolonėlių darbas labai priklauso nuo panelės dydžio…”, kad net su didelio jautrio dviem dideliais garsiakalbiais nedidelėje lentoje bus mažas jautris ir t.t.
Troels Gravesen ištyrė Lampizator P17 ir pateikė tokius duomenis:
Pakeitus VD garsiakalbio poliaringumą pagerėja, bet išlieka labai prasta:
Apie stereo įrašų atkūrimą atvirosiomis kolonėlėmis (OB – Open Baffle) išsivystė diskusija. Nedidelių OB klausantys šneka apie išskirtinį tokių kolonėlių “muzikalumą”, lyg šnekėtume apie muziką.
Audiofilo skaitytojams gali būti įdomu, todėl dalinuosi.Bene ryškiausias buvo daniškos JAMO R909. Labai tvirtai padarytos su specialiai sukonstruotais garsiakalbiais, su dviem 15″ žemadažniais už nemenką kainą (~12 k€). Buvo su mažesniais (12″) žemadažniais R907 už 10 k€, šių apžvalgą galite rasti Stereophile.Gal 2000-aisiais Vilniuje mačiau R909, bet tada atsisakė pajungti paklausyti, pasiūlė domėtis kitomis AS. Vėliau su kita kompanija Jamo atvirasias paklausyti pavyko, bet šis anti-mokslinis projektas gyvavo trumpai. Tikriausiai niekas nenupirko, bet pėdsaką paliko – nuo tada žmonės puolė tyčiotis iš akustikos, klauso plikus garsiakalbius, prisuka kelis turimus prie šluotkočių, pasigamina nedideles OB-lentas ir skelbia “muzikalumą”.
A. P. klausia kur dingo didelio jautrio studijiniai garsiakalbiai:
O tai čia dar neatsirado gerų garsiakalbių gamintojų? Gamina patefonas, stiprintuvus dac, galvas patefonams, cd grotuvus. Groja pas visus “geriausiai”… Keista kad garsiakalbių negamina.1. Kalbant apie aukščiausią didelio jautrio GAS lygą, garsiakalbių gamintojų byrėjimas prasidėjo kobalto deficito laikais. Didieji garsiakalbių gamintojai Alnico magnetus keitė feritiniais, su feritu atėjo tam tikri garsiakalbių motorų konstrukcijos tobulinimo būdai, tačiau akustine prasme praradimas buvo akivaizdus. Alnico galima pakeisti elektromagnetais, bet tokį žingsnį į praeitį techniškai-ekonomiškai sunku pagrįsti.
2. Lempinių stiprintuvų laikais senasis kinas reikalavo didelio efektyvumo kolonėlių, bet tranzistoriai atvėrė kelius visokiam daugiakanaliniam kinui su daug nedidelių kolonėlių kino salės šonuose. Senajam kinui buvo naudojami geri-dideli-jautrūs garsiakalbiai, dabartiniam kinui tokių nebereikia, todėl čia dar vienas praradimas.
3. Įrašų studijos mums, muzikos mylėtojams, yra orientyras kokybiškam garsui namuose gauti. 1980-ais madas dar diktavo didžiosios įrašų studijos, į ten atkeliavo skaitmeniniai įrenginiai, o apie 90-uosius buvo studijų “aparatūrinis pikas”. Didžiųjų įrašų studijų valanda kainavo brangiai, personaliniai kompiuteriai atpigo, todėl radosi naujas upelis link mažų įrašų studijų namuose. Štai čia įvyko svarbiausias garsiakalbių regreso žingsnis – daugelis didžiųjų įrašų studijų su aukščiausios klasės garso kontrolės kambariais užsidarė, didžiųjų monitorių poreikis sumenko, iš rinkos pasitraukė daug didelio jautrio garsiakalbių gamintojų. Palyginti nebrangių, studijoms tinkančių garsiakalbių gamintojas, JBL-Pro padalinys laikėsi ilgiausiai, bet JBL nupirko Samsung, kuriems garso kokybė nėra svarbiausias tikslas. Neseniai nebeliko Tannoy didžiųjų Monitor Gold Dual Concentric koaksialinių garsiakalbių, bet buvo galima nusipirkti aukščiausios klasės studijinių garsiakalbių su Alnico ir berilio membranomis gamintojas TAD (Pioneer padalinys) didelio jautrio dvijuostėms kolonėlėms sukonstruoti. TAD inžinieriai Amerikoje projektuodavo, garsiakalbius Japonijoje gamino Pioneer, bet 2015-ais Pioneer gabalais nupirko investuotojai, TAD neteko gamybos bazės ir studijinių garsiakalbių rinkoje įsivyravo spengianti tyla. Pavieniai gamintojai kažką sukonstruoja, rinkoje rasite “egzotinių” gamintojų, bet didelio efektyvumo AS mėgstantiems tai sunkmetis…
Platesnė muzikos įrašų studijų apžvalga čia.
Šiais laikais ne garso monitoriai, bet DAW (Digital Audio Workstation) yra namų garso įrašų studijų pagrindas: