Forum Replies Created
-
Posts
-
Ginčytis dėl esminių principų yra beviltiška, o teoriškai arba pagal išmatuotus parametrus nustatyti, kuris aparatas skambės, o kuris ne – neįmanoma, todėl aš iš karto ir sakiau, kad pasitikiu tik fizikos dėsniais ir savo ausimis (ABX ar AB, jeigu apie ta pati kalbame).
Techninius įrenginius, tame skaičiuje ir GAS, geriausia vertinti parametrais. Galima ir subjektyviai (klausant), bet parametrais yra paprasčiau.
Kastuvo parametrų mažiau, o ekskavatoriui aprašyti reikia daugiau parametrų. Jei kastuvai, ekskavatoriai ar stiprintuvai turi vienodus parametrus, bet vartotojas jaučia skirtumą, reiškia nebuvo įvertinti visi įrenginio parametrai, parametrai buvo išmatuoti skirtingomis metodikomis, neteisingi arba blogai aprašyti. O gal buvo pamiršta ergonimika, daiktas nudažytas netinkama spalva, neįvertintos mados tendencijos.
Hi-Fi laikais plačiai buvo naudojamas garso aparatūros standartas DIN-45500. Apėmė nedidelę dalį aparatūros, bet jei parametrai pagal DIN-45500 buvo geresni, tas aparatas paprastai muziką atkurdavo geriau. Šiuo metu standartų daugybė, didieji gamintojai iš rinkos pasitraukė, mažiesiems būtų sunku atlikti matavimus arba dėl parametrų susitarti. Norint išgyventi šiuolaikinė buitinė aparatūra aprašoma netiksliai, pateikiami iškreipti arba ne pagal metodiką atlikti matavimai. Kalbant apie tą aukščiausią/brangiausią HaiEnd segmentą, darosi madinga parametrų aplamai nepateikti. Ten vyrauja verbalinis aparatūros apibūdinimas, naudojama psichologija, rinkodara, oratoriniai sugebėjimai, apgaulė. Štai kodėl bičiulio Dariaus teiginys yra deguonis šiuolaikinei rinkodarai; skatina pirkti-klausyti-nusivilti-parduoti-pirkti…
Profesionali aparatūra aprašoma plačiau ir tiksliau. Neumann KH 420 garso monitorių aprašymas būtų vienas pavyzdžių, kokių buitinės aparatūros sektoriuje nesurastume:
Kitas Dariaus teiginys taip pat reikalauja komentaro.
Jūs teisus, kad grįžtamieji ryšiai daug kur egzistuoja arba yra sukuriami, bet visų jų poveikis yra neigiamas. Būtų įdomu, jeigu žinote teigiamą pavyzdį, nes aš dar nesusidūriau. Pvz. klimato sistemoje, esant didžiuliam anglies dvideginio kiekiui atmosferoje išimtinai dėl žmogaus veiklos, yra siūloma paleisti milijonus miniatiūrinių palydovų, kurie atspindės Saulės šviesą. Techniškai tai veiks, bet kodėl tiesiog nesumažinus CO2? Šiuolaikinė elektronika iš tiesų yra neįsivaizduojama be grįžtamųjų ryšių, bet dažniausiai todėl, kad bandoma spręsti sukurtas problemas arba maskuojant dizaino klaidas. Ar nevertėtų geriau pašalinti pačią problemą, o ne ją spręsti maskuojančiais triukais, kokiais yra grįžtamieji ryšiai.
Yra priešingai – gamtoje grįžtamieji ryšiai labai paplitę. Be grįžtamojo ryšio šaukštu nepataikytum į burną, nuo saulės apaktum, numirtum persivalgęs saldainių… Paminėtas klimato sistemos reguliavimas milijonais miniatiūrinių palydovų yra dirbtinis. Jei paminėtoje sistemoje grįžtamųjų ryšių nėra, reiškia sistema neveikia kaip galėtų.
Elektronikoje grįtamieji ryšiai pradėti naudoti netrukus po to, kai atsirado lempinis triodas. 1933-iais Amerikos inžinieriams pavyko įrodyti, kad muzika gali būti paversta elektriniais signalais, signalai perduoti laidais ir muzika atkurta taip, kad Vašingtono Konstitucijos salėje tūkstančiai susirinkusių negalėjo patikėti, jog už užuolaidų skamba kolonėlės, bet ne tikras simfoninis orkestras. Pasiekti reikiamą GAS linijiškumą buvo galima tik grįžtamųjų ryšių pagalba.
Šiais laikais GAS rinka užsipildžiusi, o aparatūra atpigusi. Norint uždirbti prigalvojama beprasmių dalykų arba siūloma sugrįžti šimtmečiu atgal prie lempų. Kai kurie namie patys gaminasi lempas, klauso stiprintuvų su vienu tranzistoriumi, šneka apie grįžtamųjų ryšių kenkimą, neigia mokslo pasiekimus. Smagūs užsiėmimai, bet tai nėra kelias į kokybišką muzikos atkūrimą.Dariui ir neskaičiusiems siūlau atsiversti apžvalgą, kurioje aprašytas Muzikos perdavimas iš Filadelfijos į Vašingtoną. Apžvalga čia, o kelios išvados pateiktos Audiofile čia.
Darius parašė –
ši tema, mano nuomone jau išsemta, nes jūsų ir mano filosofija labai skiriasi. Ir tame nematau nieko blogo. Pasikartosiu paskutinį sykį – aš niekada nenorėjau pasakyti, kad jūsų (ar apskritai) aktyvių akustinių kolonėlių sistema yra kažkuo bloga. Priešingai, aš galvoju, kad jūs padarėte geriau, nei dauguma komercinių sistemų, bet kol neišgirdau, lieku prie savo nuomonės, kad perteklinės priemonės nebūtinos, nors tikriausiai duoda norimą rezultatą. Tačiau, sąžiningai žiūrint, turi ir 6 skaičių kainą, kas mano nuomone nėra optimalu (ne veltui paminėjau pirmųjų buitinių kolonėlių šių dienų kainą).
Vartotojams svarbu įrenginio kokybė, kaina, estetika, gabaritai, patikimumas, galimybė parduoti ir dar daug kas. Jei kainą mes išskirsime, tai trukdytų suvokti muzikos atkūrimo dimensiją.
Ši vieta ieškantiems tiesiausio kelio į kokybišką muzikos atkūrimą, o jei norima apžvelgti šiuolaikinės rinkodaros grimasas, pašnekėti apie garso aparatūrą jungiančius kabelius arba kitus mažai svarbius dalykus, diskutuoti galime temoje Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą. Ten taip pat tiktų GAS nagrinėjimą pradėti nuo kainų ar dydžio.Rolling Stones grojo rupiau negu jaunystėje mylimiausi Bitlai, bet buvo ne mažiau mėgiami. Atsiradus galimybei klausyti Doors, Who, Creedence Clearwater Revival, Black Sabath ar Deep Purple, Rolingų muzika įsitvirtino visiems laikams.
Turėjau beveik visus The Rolling Stones LP, o šiandien klausau Remastered using the latest 20 bit technology from original masters geriausių kūrinių rinkinį CD formate. Mano vertinimu, CD skamba geriau negu įrašai vinile.
Ilgiausiai grojanti grupė prieš savaitę neteko Čarli Vatso (Charlie Watts), mušusio būgnus 62 metus.
Akustinės muzikos įrašai prasideda nuo mikrofonų. Muzika vertinama meno kriterijais, o įrašų atkūrimas – techniškai. Žmonės nenoriai priima faktą, kad muzika ir garso atkūrimas tarpusavyje nesusiję dalykai. Sulydyti į krūvą stengiasi aparatūros pardavėjai, nes techninis GAS vertinimas gali būti pamatuotas, objektyvus, o aparatūros emocinis garso vertinimas yra begalinis, subjektyvus.
Shure SM58 yra populiariausias sceninis mikrofonas. Mikrofonas paryškina aukštuosius dažnius, balsas skamba skaidriai, galima dainuoti prisikišus, yra patikimas ir nebrangus. Mikrofonai yra garsas-signalas akustinis keitiklis. Shure SM59 taip pat kardioidinis, turi glotnią dažninę, neiškreipia tembro, bet tai daugiau studijinis akustinis keitiklis. Garso tyrinėjimams naudojami metrologiniai elektretiniai visakrypčiai mikrofonai su itin glotnia ir plačia dažnine. Scenai tokie netinka.
Analogiška situacija su garsiakalbiais – sceninai ir garso atkūrimui naudojami skirtingos konstrukcijos signalas-garsas akustiniai keitikliai.
Diskusija prasiplėte, o keli Dariaus teiginiai kviečia pakomentuoti.
…esu fizikas pagal išsilavinimą ir mokslininkas pagal profesiją, bet neturiu jokio specialaus elektroninės inžinerijos išsilavinimo. Manau, kad tai tam tikras privalumas, nes nesu prisirišęs prie jokių rašytų ar nerašytų elektroninės inžinerijos taisyklių, o elektronika bet kuriuo atveju yra taikomoji fizika. Mano kelrodis yra fizikos dėsniai ir išlavinta klausa, nes įgijau ir gana gerą muzikinį išsilavinimą.
Didžiaja dalimi GAS yra elektronika ir elektroakustika. Fizika, chemija, gamybos technologija ir kitos mokslo žinios svarbios daugeliui techninių sričių, bet sakyti, kad elektronika yra taikomoji fizika būtų labai netikslu. Aktyvinių elementų – lempų, tranzistorių – atsiradimą galima sieti su fizika, bet tų elementų panaudojimas aparatūroje yra atskiras elektronikos mokslas. Matematika arba procesų modeliavimo metodai už fiziką svarbesni bendrieji GAS konstravimo dalykai, bet kelyje į kokybišką įrašų atkūrimą reikalingos kompiuterių, architektūros, statybos, medicinos žinios. Filosofija galėtų apjungtų visą GAS mokslų burbulą.
Muzika nieko bendro su GAS neturi, nes tai meno sritis; įrašų studija yra vieta, kur pasibaigia menas ir prasideda technika. Namie klausome membranų virpesių garsą, bet muzikos paprastai ten nebūna. Jei smegenis apgauti pavyksta, jei oro vibracijas pavadiname muzika, dėkoti turime GAS. Muzikinio išsilavinimo arba absoliučios klausos įrašams klausyti nereikia, o absoliuti muzikinė klausa net gali trukdyti. Konstruojant arba renkantis aparatūrą techninis išsilavinimas ir patirtis yra svarbiau. Bičiulis Darius mokslininkas ir tai yra privalumas. Mokslininkai įvaldę analizės metodus, moka sintezuoti ir suprantamai aprašyti. Darius rašo labai gerai, todėl į sąrašą galime įtraukti dar vieną mokslą – Lietuvių gramatiką. Ant plunksnos smaigalio pasiliko rinkodara, bet apie tai šnekėti būtų anksti.Dažnai yra laikoma, kad akustiniai komponentai (mikrofonai, ausinės ir kolonėlės) priklauso audio kategorijai, o štai visi kiti yra elektriniai/elektroniniai ir yra mažiau svarbūs. Tai mano nuomone yra klaida, nes visi komponentai akustinio/elektrinio signalo kelyje link klausytojo ausų priklauso audio kategorijai ir yra labai reikšmingi (išskyrus jų eiliškumą). Žodis “skamba” vienodai taikytinas ir kolonėlėms ir pvz. stiprintuvams.
Deja, sutikti negaliu. Daugelyje sričių keitikliai yra svarbiausia dalis, nes tai kreiviausias elementas. Mikrofonai ir garsiakalbiai yra keitikliai, todėl žymiai kreivesni už stiprintuvus ir už šiuolaikinius signalo šaltinius. Būtent mikrofonai, ausinės, kolonėlės kartu su aplinka (kambariu) yra patys svarbiausi GAS komponentai.…kai gamintojai pasakoja apie savo gaminių savybes, jie skleidžia dūmų uždangą ir slepia ar kartais ir patys nesupranta, kur yra jų gaminio tikroji vertė. Iš čia atsiranda gyrimasis vatų galia ar THD parametrais, kurie jokios esminės reikšmės skambesiui neturi.
Techninius įrenginius apibūdiname parametrais. Kažkada Hi-Fi laikais sužinojome DIN 45000 standarto svarbą, o dabar žinome daugiau standartų ir parametrų. Teoriniai reikalavimai žinomi, prie jų galima priartėti, bet pasiekti neįmanoma. Vieni parametrai svarbesni, kiti garso kokybę įtakoja mažiau. Iš daugybės parametrų ir parametrų reikšmių gauname mišinį, todėl aparatūra skamba skirtingai. Jei išmatavome gerus pagrindinius parametrus, aparatas skambės geriau už su prastesniais parametrais. Jei muzikos atkūrimas skiriasi, reiškia kai kurie parametrai liko neįvertinti.
Žmonės nežino teorijos, nemėgsta mokytis, todėl pasiklysta jungiamųjų laidų, spyglių po kolonėlėmis, elektros rozečių arba blogosios energijos sugėrėjų rinkodaroje. Garso kokybę galima vertinti ir subjektyviai, rezultatai paprastai sutampa, bet šis kelias sudėtingesnis.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Elektronikos pagrindas yra schemotechnika. Schemotechniniai sprendimai yra aparato kokybės, kainos, patikimumo, konstrukcijos pagrindas. Aparatūros vartotojams tai neįdomu. Fizikos mokslui schemotechnika taip pat yra užribis.
Pora pavyzdžių.
Reaktyviniai komponentai – kondensatoriai ir induktyvumai turi blogąją pusę, apibūdinamą parazitiniais parametrais. Jei prastas kondensatorius pajungtas signalo kelyje, stiprintuvo kokybė nukentės, tačiau prastą-pigų galima panaudoti šuntavimui ir signalas dėl to išliks švarus. Arba degradacijos dėl to bus tokios mažos, kad neišgirsime.
Aktyviniuose filtruose naudojami operaciniai stiprintuvai. Mano krosoveryje 15 operacinių, bet signalo kelyje tik keli. Dauguma kitų operacinių formuoja giratorius, dalis giratorių pajungti lygiagrečiai signalui, todėl signalo negadina.
Paprasti dalykai, bet kiek daug aplink mus rinkodaros šokių!Dėkoju Dariui už diskusiją ir linkiu sėkmės savame kelyje.
Pabaigtuvių proga paprašiau Roko Kašėtos mums padainuoti.
Į mano prašymą pasakyti nuomonę Focal Stella-Utopia EM ar JMF Audio HPM500 kolonėlės geresnės, bičiulis Darius parašė:
Nesirinkčiau nei vienų, nes jos abi namuose būtų perteklinė gigantomanija, o abiejų vieta yra studijose, kuriose būtina ir trinktelėti ir paruošti įrašą visokioms, kad ir nutrūktgalviškoms, situacijoms. Šiaip net ir studijose jų nereikėtų, jei dar neapkurtę jauni rokeriai, reikalaujantys iš studijų inžinierių, kad jų albumas skambėtų garsiai ir garsiau nei John’o (čia ne mano sugalvota, o paliudyta garso inžinierių). Tada prasideda dar ir kompresijų karai ir gauname tragiškos kokybės šiuolaikinius (maždaug nuo 1992) CD ir (nuo dar anksčiau) LP. O tada bandoma sukurti aparatūrą, kuri bent dalinai “pataisytų” kompresuotus CD ir LP. Ir taip pasaka be galo. Tačiau kitaip ir negalėjo nutikti, nutolus nuo fizikos dėsnių.Fizikos dėsniai galioja, aname poste parodytos kolonėlės yra buitinės, bet ne studijiniai monitoriai. Ne pačios didžiausios ir ne brangiausios, todėl nesutikčiau su griežtu Dariaus vertinimu.
Daugybė šiuolaikinių įrašų studijų įsikūrusios namie, nes elektroninę muziką galima sukurti iš semplų. Namų studijose naudojamos nedidelės kolonėlės, bet didžiosiose matome puikiai įrengtus garso kontrolės kambarius su 100 dB/W/m jautrio monitoriais. Klasikinę muziką įrašinėja studijose su daugiajuosčiais monitoriais, bet didesni muzikantų kolektyvai arba roko muzika iki šiol įrašoma studijose su gerai įrengtais kambariais ir gera garso kontrolės aparatūra.
Masterphonic studijos Našvilyje garso kontrolės kambarys su didžiaisiais Kinoshita monitoriais.
Pažengę muzikos mylėtojais – tokių turime ir Lietuvoje – muziką taip pat klauso per didelio jautrio Westlake Audio, Tannoy, Kinoshita, Altek Lansing, JBL monitorius. Vis daugiau matyti muzikos klausymo kambarių su kolonėlėmis sienoje. Pažangiausias sprendimas, tokio realizuoti negalėjau, bet kitiems linkiu įsirengti muzikos kambarį su kolonėlėmis sienoje.
Apie įrašų studijas ir kas nutiko su didžiosiomis skaitykite Muzikos įrašymas temoje.
Darius parašė:
Galingoms kolonėlėms reikia ir galingų stiprintuvų, nes kam gi galingos kolonėlės, jei negali trinktelėti:) Štai čia yra sekantis nesusipratimas, nes šiaip jau galingų stiprintuvų nereikėtų, jeigu jie būtų teisingai konstruojami, o dabar 99% stiprintuvų ir visų kitų komponentų konstruojami neteisingai. Ir aš turiu galvoje ne schemas, o pamatinius dalykus, nes galia yra išvestinis dydis, kuriuo galima ir yra manipuliuojama – viskas priklauso nuo to, ką sudauginsi, ar iš ko padalinsi, priklausomai nuo formulės. Todėl ir gauname situaciją, kai naudojame galingus stiprintuvus, bet realiai tik keletą vatų galios (dažniausiai mažiau). Tiesa, iš esmės jie dauguma tokie ir yra – realiai kelių, geriausiu atveju keliolikos kokybiškų vatų.Nesutinku, arba tokias išvadas reikėtų pagrįsti. Pateiksiu savo skaičiavimus ir išvadą.
95-97 dB/W/m jautrio kolonėlėms reikia 200 Vatų ar net daugiau, o mažo jautrio AS su guminiais žemadažniais reikalauja žymiai didesnės galios.
Daugybė teigiančių, kad mažosios AS geriau skamba su labai galingais stiprintuvais, nors maksimali kolonėlių galia būna keliasdešimt Vatų. Tam visiškai pritariu. Paaiškinti paprasta – didesnės galios stiprintuvų išėjimo varža būna mažesnė, dėl to pagerėja ŽD garsiakalbių slopinimas. Šiuolaikinių AS varža nuslydo į 4 Omų sritį, naudojami selektyvūs filtrai, todėl minimali AS varža nukrenta iki maždaug 2 Omų. Tam tikruose dažniuose apkrovimas būna su didele reaktyvine dedamąja, o tokį atlaikyti gali galingi arba gerai sukonstruoti A-klasės stiprintuvai.
Plačiau apie slopinimą čia.
Taip pat nereikėtų teigti, kad 99% stiprintuvų ir visų kitų komponentų konstruojami neteisingai.
Priešingai – gerų stiprintuvų gamintojai deklaruoja dvigubai sumažintą maksimalią galią, taikydami 3 dB headroom atsargą. Iškraipymai ir kiti parametrai taip pat būna geresni nei deklaruojama.
Po ranka turiu Accuphase A-36 30 W A-klasės galios stiprintuvo išmatuotą maksimalios galios grafiką, kur matyti dvigubai didesnė tikroji maksimali galia. Panaši situacija su PassLabs, Luxman ar kitų gamintojų galios stiprintuvais.
