Forum Replies Created
-
Posts
-
Dalyvaudamas FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos sužinojau kokie rūpesčiai laukia norinčių pasiekti kokybiškiausią internetinės muzikos lygį. Pažengę rekomenduoja įsigyti NAS, naudoti stryminimo valdymo PĮ ROON, tada iš Tidal ar Qobuz pirkti hai-res failus. Dar reikia žiūrėti ar galėsite klausyti MQA failus, ar turite roon-ready įrenginius, gerą SAK…
Galima nusipirkti moderniausią-brangiausią failų grotuvą, bet specialistai pataria taupyti ir rinktis “savadarbę” klausymo aparatūrą iš atskirų modulių. Kokio reikės stalo viskam sudėti nežinoma, bet geriau viską sudėti į spintelę kad nesimatytų įrenginių įvairovė, kabeliai, maitinimo šaltiniai…
Failų grotuvo kompiuteris turi būti optimizuotas geriausiam garsui gauti. Vindousai čia negerai, kompiuteryje neturi būti triukšmaujančių HDD, PSU. Muzikos bibliotekos valdymas nėra paprasta kaip būna albumus sudėjus į lentyną, o PĮ atnaujinimas reikalauja papildomo dėmesio ir laiko…Labiausiai mėgstu muziką iš CD grotuvo. Kompiuterinė muzika yra puikus papildomas šaltinis susipažinti su naujienomis, šiaip paklausyti, bet reikalauja specifinių žinių. Kaip visa kompiuterinė technika stryminimo aparatūra greitai sensta ir reikalauja žymiai daugiau dėmesio negu CD grotuvas. Paminėtoje grupėje taip ir parašiau, kad techninis progresas sukelia įtampą, po darbų ieškome poilsio, džiaugsmo gyvenime. Esame įklimpę į techninį progresą, bet nenoriu, kad mano sielos progresą užterštų “tagai”, o OS’as diktuotų muzikos klausymo sąlygas. Stryminimas man nebus pagrindinis įrašų šaltinis, bet grupės šeimininkui tai pasirodė liguisti skiedalai ir mano dalyvavimas pasibaigė.
Neseniai perskaičiau apie eksperimentą, kai kompiuteris buvo užkraunamas dirbti iš vinilo plokštelės. Galbūt jautresniems audiofilams garsas iš tokio kompiuterio būtų analogiškesnis negu iš CD?
Džeimsas Kordenas sumanė aplankyti Liverpulį ir pasikvietė Polą Makartnį parodyti miestą. Su Polu jiedu važinėja ten, kur Polas gyveno arba su Bitlais lankydavosi. Daugybė vietų, kur vyko tikri dalykai ir buvo įamžinti dainose. Nutiko karštas susitikimas su publika Liverpulio filharmonijos bare, kur atsivėrė sąlygos pagroti publikai – įmeti monetą į jukebox, atsidaro užuolaida ir groja gyvas Polas Makartnis! Polas nepraradęs muzikinės atminties, išliko jautrus, kuklus veteranas, UK lordas, vienas turtingiausių muzikantų.
Siūlau paskirsti 23 minutes prisiminti, o jaunesniems – sužinoti ant kokių pamatų stovi rokas!
https://www.youtube.com/watch?v=QjvzCTqkBDQ
Siltech gamina brangiausius kabelius. Neseniai nusprendė sulaužyti akustikos dėsnius kokybiškam garsui atkurti ir… gavosi 5-juostė “deimantinė” Simfonija už 400.000 €.
Stebime dėsningumą – kuo buitinė aparatūra brangesnė, tuo mažiau parametrų deklaruoja gamintojas. Techninis Symphony pristatymas štai toks:
– 17Hz-100.000Hz (-3dB);
– 5 way filter with excellent impulse response;
– selection switch for bass direction (Cardioid or bipolar) to adapt room position;
– selection switch for Ribbon or Diamond tweeter;
– overall THD distortion < 0.25% 20Hz-20kHz SPL max 115dB non clipping;
– net Weight Bass/Mid/Top 150/35/22kg;
– dimensions without base WxDxH 70cm x 80cm x 190cm, loudspeaker width 51cm.
Visi tikime, kad turime gerą GAS. Daugybė šnekančių, kad žino kuris stiprintuvas skamba geriausiai, kad žinotų kurias kolonėles pirktų – tik duokit pinigų!
Išsirinkti aparatūrą gali būti klaidu, bet nėra sunku. Yra objektyvių kokybės vertinimo būdų, tinkančių profesionalams ir garso teorijos nemėgstantiems praktikams. GAS kokybės suvokimo dalykai aprašyti straipsniuose, bet pardavimo rinkodara stengiasi išmušti iš tiesaus kelio. Ramina tai, kad aparatūros klausymo ir pasirinkimo klaidos kartu yra malonumas. Klaidos nebaisios, nes palengvina kelionę aukštyn.
F. Toole ir E. Olive iš Harman 1994-ais padovanojo mums puikų straipsnį – “Girdėjimas yra tikėjimas ar Tikėjimas yra Girdėjimas: aklasis prieš tyrinėjimą matant ir kiti svarbūs dalykai” (Hearing is Believing vs. Believing is Hearing: Blind vs. Sighted Listening Tests, and Other Interesting Things). Buvo ištyrinėta žinių ir klausomos muzikos įtaka, klausytojų amžius, lytis ir pateiktos išvados. Įrodyta, kad įtaką kokybės vertinimui darė aparatūros gamintojo žinojimas. Pasirodo, išreklamuotas gamintojo vardas svarbesnis negu girdimas garsas. Štai kodėl aklieji testai patikimesni. Įdomi kita išvada – nepatyrusių tyrinėtojų-vyrų išvados beveik sutapo su patyrusių. Straipsnio autoriai sutiko kelis itin įžvalgius (canny) nepatyrusius, o nepatyrusių vyrų ir moterų rezultatai sutapo. Viva la similarite! – sušuko tyrinėtojai.
Straipsnį galite parsisiųsti iš čia.Kiekviena sritis reikalauja žinių. Skaičiau, kad šis pležas labai geras, bet nežinočiau nuo kurio galo pradėti tyrinėti…
Kodėl žmonės mėgsta lempinius stiprintuvus?
Labiausiai gundanti lempinių stiprintuvų savybė yra vyraujančios lyginės D2, D4, D6… iškraipymų harmonikos. Lyginius harmoninius iškraipymus klausa gerai toleruoja, girdime lyg grotų daugiau tarpusavyje suderintų instrumentų. “Daugiau muzikos” patinka klausantiems solinius kūrinius arba nedidelės sudėties orkestrus. GAS su lempomis turi rimtą trūkumą – sudėtinga didelių orkestrų muzika arba rokas su elektros gitaromis pavirsta garso koše. Be to, lempinė GAS prastai atkuria šiuolaikinių įrašų dinamiką. Arba reiktų naudoti brangias ir labai gremėzdiškas pilnai ruporines kolonėles.
Lempinę aparatūrą labiausiai mėgsta “subrendę” muzikos mylėtojai, kurių namuose negarsiai skamba rami muzika. Lempinių stiprintuvų slopinimas mažas, todėl geriau tinka didelio jaustrio AS su didesniais garsiakalbiais. Lempos netoleruoja kompleksinių apkrovimų, todėl lempinėse GAS dažniausiai matome 2-juostes AS su paprastais filtrais arba su plačiajuosčiais garsiakalbiais.Kaip gauti dar daugiau lyginių harmonikų?
Transformatoriai yra kitas po lempų iškraipymų šaltinis. Transformatorius naudoja patefonų MC galvutėms pajungti, balansiniuose stiprintuvų įėjimuose ir, žinoma, lempinių stiprintuvų išėjimuose.
Transformatorių yra įvairiausių, todėl tai universalus pasyvinis komponentas. McIntosh yra dideli transformatorių meistrai. Net šiuolaikinių tranzistorinių stiprintuvų išėjime jie naudoja Autoformer transformatorius. Vienas iš argumentų būtų – taip siekiama gauti lempinį garsą. Lempinių stiprintuvų konstruktorius Susumu Sakuma nukeliavo toliau – skiriamuosius kondensatorius pakeitė transformatoriais. Tikriausiai tai ne pabaiga – atsiras stiprintuvų vien iš lempų ir transformatorių “muzikaliausiam” garsui gauti. 😊Sakuma-San stiprintuvas aktyvinėms AS su 5 lempomis ir 9 transformatoriais:
Trumpai pažvelkime į kupolinius aukštadažnius garsiakalbius.
Tie 1″ su 25 mm membranomis kupoliniai populiariausi. Minkštieji kupoliniai iš impregnuoto šilko pasirodė 70-ųjų pradžioje, kai rinkoje atsirado Peerless 1″ (25 mm) aukštadažniai Polk kolonėlėse. Galima paminėti, kad apsijungę danų garsiakalbių gamintojai – Vifa, Scan-Speak in Peerless – dabar tai DSD (Danish Sound Technology), yra pasidalinę rinkas. Peerless gamina žemadažnius, aukštadažniai palikti broliams iš Vifa, o pats DSD persikraustęs į Kiniją. Nusipirkus to paties senojo pavadinimo kupolinį galima suklupti, nes dėžutėje rasite prastesnių parametrų negu pirkote iš Danijos garsiakalbį. Nieko nepadarysi, bet Peerless pėdsakas ryškus.
Sugrįžtant prie šaknų reiktų pasakyti, kad netrukus po pirmųjų Peerless AD kupolinių sekė dar geresni Audax. Vėl daniški, bet būtent šie visą dešimtmetį buvo įsitvirtinę Britanijos ir JAV kolonėlių projektuose. Kaip čia nepridursi, kad anais laikais konstruktoriai naudojo geriausius pasaulyje daniškus Brüel & Kjær akustinių matavimų prietaisus.
Šilkinių kupolinių aprašymuose dažnai matome glotnią dažninę, bet kas slypi po ja?
Nuo tam tikro, palyginti žemo dažnio minkšta 25 mm diametro membrana nebegali atlaikyti oro slėgio, stūmoklinis darbas griūna ir prasideda vadinama – membranų lūžių zona. Padidėja iškraipymai, bet jie būna mažesni negu seniau naudojamuose konusiniuose aukštadažniuose garsiakalbiuose su popieriaus membranomis. Dalykas tas, kad kupolinių membranų diametras toks pat kaip ir ričių, sumažėja galimybė membranose rastis atspindžiams ir tos iškraipymų dedamosios nebelieka. Šilkinių kupolinių membranos būna impregnuotos didelio slopinimo medžiaga, tai sumažina rezonansų įtaką ir stebime palyginti glotnią dažninę. Blogoji žinia, kad kupolinių motorai silpni ir prie didesnių SPL stipriai išauga iškraipymai. Šiuolaikinės technologijos leido ištobulinti šio tipo aukštadažnius ir dabar jie plačiai naudojami įrašų studijose, tačiau netiesiniai, intermoduliaciniai, doplerio, galios kompresavimo ir panašūs iškraipymai neleidžia šio tipo garsiakalbiams kokybiškai atkurti visą šiuolaikinių įrašų dinamiką. Kolonėlės su kupoliniais šilkiniais taip pat prastai atkuria sudėtingo muzikinio spektro įrašus ir kelia didesnius reikalavimus kambariui. Šių garsiakalbių garso sklaida priklauso nuo dažnio. Žemiausi darbo dažniai sklinda labai plačiai į sienas ir grindis, todėl atspindžių išvengti būna sunku. Įrašų studijos įrengtos taip, kad atspindžių nebūtų, ten garso kontrolei galima naudoti galingas daugiajuostės AS su įprastais garsiakalbiais, bet atspindžiai įprastuose kambariuose yra didelis audiofilų skausmas.Paveikslėlyje KEF laboratorijoje atliktų kupolinių minkštų membranų tyrinėjimų lazeriu rezultatai iš M. Colloms vadovėlio: viršuje žemus (30 Hz) dažnius membrana atkuria stūmoklio režimu (be iškraipymų), maždaug 1200 Hz ruože priartėjama prie membranos \”vartymosi\” pradžios (vaizdas viduryje), o 9,5 kHz dažnyje membrana pasiekia pirmąjį centrinės dalies rezonansą (apačioje), kur iškraipymai dar didesni.
Žemiau grafiškai paaiškinamas kupolinių membranų darbas: membrana dirba stumoklio režime (d), pasiekiamas pirmas lūžio dažnis (e) ir dažnis, kai centras spinduliuoja priešingos fazės garsą (f).
Yra sukurta kupolinių aukštadažnių su lengvomis ir labai kietomis membranomis, kurių lūžių zona toli už girdimų dažnių. Brangiausiose AS matome berilio ar dirbtinio deimanto aukštadažnius, dirbančius iki ultra-aukštųjų dažnių. Tokie gali gerai atkurti muziką, tačiau kita dalis kupolinių garsiakalbių trūkumų – nedidelis dinaminis diapazonas ir nekontroliuojama sklaida išlieka.FB vykusioje diskusijoje vienas dalyvis akcentavo impulsų svarbą. Teigė, kad norint atkurti muzikos signalo stačiakampius impulsus, kolonėlės turi būti su dažnine iki ultra-garsų.Vienas iš mano atsakymų anoje diskusijoje.
Siūlau nepamiršti, kad muzikos garse stačiakampių impulsų nėra. Žinoma, galima rasti kelių harmoninių signalų samplaką į trikampį ar kažkokią formą, bet tai nėra toks signalas, koks būna, pvz. iš trikampio signalo generatoriaus. Be to, trikampio impulso siauras spektras ir jam atkurti nereikia GAS su ultra-dažnine. Jei nėra stačiakampio arba “meandrinio” garso, reiškia tokių impulsų atkūrimo problema yra išgalvota.
Muzika pasibaigia ties 5 kHz, o harmonikos tęsiasi iki begalybės. Visuotinai pripažinta, kad harmoniniams signalams (tokiems sudarytiems iš virpančių kūnų rezonansų, reiškia, iš sinusoidžių) užtenka dažninės iki 20 kHz.Žmonija turi patirties:– AM radijas turėjo dažninę iki 6,5 kHz. AM buvo skirtas tolimam garso signalui perduoti, bet ne muzikai transliuoti. Muzika skambėdavo dusliai, nes AM neperduodavo aukštųjų harmonikų;– FM radijas buvo skirtas muzikai. Buvo parinkta 30 Hz- 15 kHz dažninė su itin staigiu kritimu iš abiejų pusių. Būna problemų dėl naudojamo signalo kompresavimo, bet nekompresuota muzika skambėjo labai gerai;
– studijinių juostinių magnetofonų dažninė paprastai būdavo 30 Hz – 20 kHz +/- 2 dB ir tai buvo “etaloninė” garso kokybė;
– CD arba Flac failai 16/44 formate leidžia turėti glotnią dažninę dar platesnėje 0,5 Hz – 22 (24 kHz) dažnių juostoje ir labai mažus iškraipymus.
Reikia paminėti, kad čia atsirado problemų ir garso kokybės vertinimo nesusipratimų. Viena pagrindinių yra tai, kad signalui nukeliavus iki ultra-garsų padidėja reikalavimai kolonėlėms; absoliuti dauguma AD garsiakalbių šioje zonoje duoda iškraipymus dėl membranų lūžių ir atsirandančių intermoduliacinių iškraipymų girdimoje zonoje. Jei SAK geras, o kolonėlių AD moduliai aukščiausios klasės (su berilio ar deimanto membranomis), muzkos atkūrimas iš CD/Flac būna labai kokybiškas. Sakoma – sviestu košės nepagadinsi, bet garso srityje būna ir kitaip. 🙃
Šiuo metu CD formatas išlieka populiariausias ir albumai iki šiol leidžiami diskeliuose. Visi aukštesnieji skaitmeniniai standartai turi dar didesnį potencialą, bet komercine prasme nėra racioanalūs; pagerėjimas menkas arba jo nėra, o failams reikia kelis kartus daugiau vietos. Čia taip pat žymiai mažesnis muzikos pasirinkimas, todėl SACD, DVD-Audio ir pan. formatai pasitraukė.Aukštos rezoliucijos failų sritis yra įrašų studijos, kur atliekamos manipuliacijos. Namų sistemose Hi-Res formatai nereikalingi. Impulsai čia niekuo dėti, bet kartais ši “akustinė nesąmonė” naudojama rinkodaros tikslais.
