Forum Replies Created
-
Posts
-
Noriu paklausti kas yra aktyvinė struktūra? Ar naudojant ją reikėtų naudoti daugiau nei vieną stiprintuvą?
Aktyvinė 2402 struktūra būtų analogiška kaip GAS Nida. 2-juostei aktyvinei GAS reikalingi 2 galios stiprintuvai, bet stiprintuvai gali būti paprastesni nei vienas stiprintuvas kolonėlėms su pasyviniais filtrais. Techniškai aktyvinė yra pažangiausia, paplitusi garso įrašų studijose. Koncertai taip pat įgarsinami aktyvinėmis garso sistemomis, o ir namie vis daugiau siekia klausyti aktyvinių kolonėlių. Nepamenu ar esu minėjęs apie FB grupę, kurioje galite pamatyti nemažai aukščiausio kalibro garso sistemų.
Aktyvinės 2-juostės GAS struktūra paveikslėlyje:
Man labiau patinka WE, Altec, JBL darbai, bet RCA buvo stiprus konkurentas, skatinantis tobulinti ruporines garso sistemas.
Nuotraukoje RCA PL-301A kino kolonėlėmis stipriai įgarsintas garažas Pensilvanijoje:
PL-301A pokario metais gamintos kolonėlės yra RCA PG-301A garso sistemų dalis. Šios sistemos dažniausiai buvo naudojama įgarsinti 4 garso takelių Stereoscope filmams JAV; 3 kanalai buvo skirti priekio garsui, o ketvirtasis – surround efektams. Aukštuosius dažnius atkurdavo MI-9584 kompresiniai garsiakalbiai su 3″ fenolio membranomis, aliuminio ritėmis ir pipirinės tipo fazės adapteriais. Kolonėlių dažninė nuo 40 Hz iki 8,5 kHz ir tai atitiko pokario laikų Amerikos kino salių įgarsinimo standartą. MI-9594 arba MI-9595 radialiniai ruporai būdavo sureguliuoti taip, kad įgarsintų salės priekio ir toliau esančias žiūrovų eiles.PL-301A taip pat buvo naudojamos stadionų ir panašių erdvių įgarsinimui:
RCA gamino plačią įgarsinimo sistemų gamą:
Man atrodo, šis kolekcionierius pasiklydęs. Suskaičiavau 11 MC2101 galios ir dar kitokių McIntosh stiprintuvų, bet nesugalvoju kam reikia tonos aparatūros?
The Absolute Sound elektroniniame žurnale pasirodė publikacija Measurements, Listening, and What Matters in Audio, kuria pasidalino bičiulis Ugnius Stančius. Rusiškai skaitantys straipsnį ras čia, o orginali publikacija štai čia.Pirmojoje dalyje supratimą apie GAS trumpai išdėsto matematikos profesorius iš Kalifornijos instituto Robert E. Greene. Antrame tekste moksliniam vertinimui atkerta žurnalo redaktorius Robert Harley. Pirmasis tekstas rodo mokslo kelią, leidžiantį sukurti ir patikrinti garso aparatūrą. Robertas G. įsitikinęs, kad parametrais galima apibūdinti GAS, kad pati svarbiausia grandis yra kolonėlės tinkamai paruoštame kambaryje. Profesorius sako, kad muzikos kokybė priklauso nuo mikrofonų ir nuo specialistų sugebėjimų, o štai išgelbėti muzikos signalo šaltiniais, stiprintuvais arba kabeliais nebepavyks. Pripažįsta mažas garso kokybės dedamąsias, bet rekomenduoja koncentruotis į pagrindinius dalykus. R. G. informuoja skaitytojus, kad GAS srityje matavimais galima įvertinti praktiškai viską. Žinoma, jei matavimai išsamūs ir atlikti pagal metodikas. Tikėti gamintojais, ekspertais, spėlioti kuris iš girdėtų panašiai skambančių aparatų geresnis yra kelias į niekur. Jei pagrindiniai reikalavimai būna įvertinti, tada kitos smulkmenos nebesvarbios. Galbūt bus girdimos, bet didelės reikšmės jos nedaro – teigia autorius.
The Absolute Sound redaktoriaus nuomonė priešinga.
Pirmais sakiniais Robert Harley neria į neaprėpiamas oro molekulių sąveikos, smegenų žievės garsą suvokiančios zonos gilumas. Teigia, kad analoginiam signalui svarbios milijardinės sekundės dalys, nes mes tai girdime. Autorius daro prielaidą, kad mes sukurti taip, kad galėtume pastebėti mažiausius panašių dalykų skirtumus. Pamini vyną, šunų ir kačių paradus, kavą, sūrius ir priduria Bobo Stiuarto iš Meridian pastebėtą fenomeną – mažiausių pokyčių reikšmė nuolat didėja. Autorius rašo apie muziką, neatskirdamas jos nuo technikos (nuo įrašų ir nuo GAS). Savo novelę užbaigia pasakydamas, kad klaidinga manyti, kad techniniai matavimai gali rungtyniauti su vertinimu klausant.
Mano patirtis sutampa su profesoriaus R. Gryno, bet suprantu ir žurnalo vyr. redaktorių R. Harley – pripažinus mokslą The Absolute Sound bankrutuotų.FB grupės dalyviui trumpai atsakiau į kitą V. D. laiško dalį –
Mano atveju tik supertweeteris turi 96dB filtrą nupjaunantį žemiau ~22K, tweeteris labai staigiai krenta ties tuo dažniu akustiškai ir jokio papildomo filtro jam nereikia. Prijungus supertweeteri jokių papildomu IMD VD-AD ruože išmatuoti nepavyksta, išgirsti taip pat.Žinome, kad dažnių juostų didinimas yra viena iš IMD iškraipymus mažinanti priemonė. Aktyvinėse kolonėlėse su 10 dažnių juostų iškraipymai būtų nuslopinti, nes nebūtų sąlygų rastis antrajai ir aukštesnėms THD harmonikoms. Su IMD reikalai sudėtingesni. Kolonėlių dažnių juostų didinimas situaciją gerina, bet lieka kitas klausimas – kokius iškraipymus generuoja patys garsiakalbiai, koks jų linijiškumas, kokia dinaminė priklausomybė?
Daugiajuostės AS leidžia naudoti pigesnius garsiakalbius arba būna paprasčiau garsiakalbius keisti kitais. Daugiajuostės vilioja pirkėjus, todėl daugiajuostės AS plačiai naudojamas buitinių kolonėlių gamintojų manevras. Kitas dalykas su Goto. Produkcija brangi, bet nesu matęs Goto garsiakalbių iškraipymų matavimų. Abejonių kelia konstrukcija ir vienetinė-rankinė gamybos technologija. Žinau, kad Goto garsiakalbiai išsiderina, kad žmonės periodiškai siųsdavo savo kompresinius draiverius gamintojui į Japoniją patikrinti ir sureguliuoti. Man taip pat kyla abejonių, kad Goto kompresiniai yra mažų iškraipymų šaltinis. Esu kvietęs Vilmantą D. atvykti išmatuoti jo aukštadažnio draiverio iškraipymus, bet bičiulis atsisakė. Būtume palyginę su TAD kompresiniais garsiakalbiais, diskusija įgautų dalykiškumo. Nesiplečiant turime žinoti, kad daugiajuostės AS, o ypatingai didelio jautrio su apvaliais ruporais netenkina Akustikos reikalavimo spinduliuoti garsą iš vieno taško. Vilmanto D. paminėti didelio slopinimo filtrai problemos neišsprendžia, o “programiniai” FIR dalytuvai ateina su specifinėmis problemomis.Jei mano vertinimas pasirodė aštrus, skaitytojams siūlau perskaityti ką apie Goto parašę kiti. Žemiau 2 nuorodos į Romythecat.com forumą:
– apie Goto 505 draiverių „skylę“ dažninėje ir apie Goto garsiakalbių kokybę;
– apie Goto distribuciją.Diskusija apie skaitmeninį garsą nukrypo link kolonėlių, bet skaitytojo laiškas paskatino stabtelti.
Muzikos mylėtojas paprašė pakomentuoti šį V. D. tekstą:
tokiu atveju yra viena problema – sistema skamba kaip “iš sėdynės” , čia jau turbūt tikrai nesvarbu ar vinilas ar CD ar MC.
Mano atveju tik supertweeteris turi 96dB filtrą nupjaunantį žemiau ~22K, tweeteris labai staigiai krenta ties tuo dažniu akustiškai ir jokio papildomo filtro jam nereikia. Prijungus supertweeteri jokių papildomu IMD VD-AD ruože išmatuoti nepavyksta, išgirsti taip pat.
Taip Vilmantas Dūda pasisakė dėl sprendimo mano garso sistemoje prislopinti aukščiausią muzikos oktavą.Aukščiausiųjų muzikos dažnių slopinimą pasirinkau po tyrinėjimų. Kažkada siekiau lygaus atkūrimo iki 20 kHz, o apie klausos nuovargį nesusimastydavau. Iš Kalifornijos parsigabenęs Altec Lansing Model-19 ir pusmetį paklausęs, parametrinį išlygintoją nusprendžiau sureguliuoti taip, kad iki 20 kHz garsas klausymo vietoje būtų vienodo garsumo. Muzikos paklausiau kelias dienas ir išlygintojo aukštųjų dažnių reguliatorius vėl sugrąžinau į neutralią padėtį.
Išlyginus dažninę garsas pasidarė varginantis ir nebeliko to muzikos klausymo malonumo kaip tai buvo pastačius ruporines Altec-19 vietoje 5-juosčių B&O Beovox M-100. Netrukus suradau pagrindimą: studijiniams garso monitoriams rekomenduojama dažninė su -6 dB/okt nuosekliai mažėjančiu SPL nuo 5 kHz. John Eargle savo knygose tvirtino tą patį, tik išskyrė 4 šiek tiek skirtingus dažninės formavimo būdus įvairios paskirties įrašų studijoms. Ne visi monitorių gamintojai rekomendacijų laikėsi, bet jei papuldavo klausyti su išlyginta dažnine (pvz., Genelec), daugeliui kartu buvusių bičiulių garsas būdavo aštrus ir varginantis. “Varginančio garso” tyrinėjimų kryptį turėjau nukreipti ne į ruporus, o į kolonėlių AD modulių iškraipymus.Konstruojant aktyvinę GAS su 1” beriliniais AD kompresiniais garsiakalbiais galėjau suformuoti bet kokią dažninę. Apvalaus ruporo iškraipymai patys mažiausi, kompresinio garsiakalbio jautris (dinaminė atsarga) leidžia laisvai formuoti dažninę. Vėl tyrinėjau, matavau iškraipymus ir klausiau. Pasirinkau krentančią dažninę, nes galėjau klausyti ilgai, garsas nevargino.
Mano GAS perklausose dalyvavo daug įvairaus amžiaus klausytojų. Įvairių įrašų klausydavome nuo labai tyliai iki garsiai, bet pastabų, kad trūksta aukštųjų dažnių nesulaukiau. Galiu pasakyti, kad dažniau patiriu, kad aukštuosius būtų galima dar -1 dB pažeminti, nes randu aštriai skambančių kūrinių. Paskutinysis buvo žinomo tenoro J. O. iš Niujorko Metropolitan operos teatro įrašo epizodas, kuris geriau skambėjo per Stax elektrostatines ausines. Yra įrašų, kuriuose AD įrašyti santūriau, klausyti būtų galima ir su išlyginta dažnine, bet nedidelis duslumas man netrukdo. Tiems kam tai labai svarbu turėtų rinktis stiprintuvą su tembro reguliatoriais. Dar geriau – su tembro reguliatoriais ir tonkompensavimo funkcija.Garso skaidrumui didelę reikšmę turi kambario akustika. Čia gelbsti aktyvinė struktūra, leidžianti priderinti prie kambario, įrašų ir klausytojo norų. Svarbu tai, kad įrašai skirtingi. Pasyvinė GAS turi būti parinkta arba aktyvinė suderinta taip, kad didžioji fonotekos dalis skambėtų gerai. Derindamas savo GAS stengiuosi AD atkūrimą sureguliuoti taip, kad galėčiau klausyti “aštriausius” savo fonotekos įrašus. Paminėjau, kad nežiūrint visų pastangų turiu CD, kuriuose yra aštriai skambančių epizodų. Matyt įraše nepalankiai pasiskirsto garso harmonikos ir atsiranda didesni intermoduliaciniai iškraipymai. Norint to išvengti reikėtų pradėti nuo kambario, kokie būna įrašų studijose, kolonėles sumontuoti sienoje, o aštrius įrašus tiesiog išmesti. 🙂
Sugrįžtant prie Vilmanto vertinimo, kad mano GAS skamba kaip iš sėdynės, reiktų nepamiršti, kad žmonių klausa turi didelį išsibarstymą.
Paveikslėlyje klausos jautrio grafikas, kuriame pilka zona rodo, kad girdime skirtingai.
Grafikas rodo, kad žmonių aukštųjų dažnių girdėjimas gali skirtis 10 – 15 dB arba 3 – 6 kartus. Įrašuose aukštųjų dažnių lygis tikriausiai taip pat skiriasi tiek pat, todėl muzikos klausytojams nelengva išsirinkti aparatūrą. Retai kuris šiuolaikinis stiprintuvas turi tembro reguliatorius, todėl kolonėlių pritaikymas prie kambario, muzikos ir klausytojo yra didelis iššūkis! Atrodytų, suformuoti reikiamą dažninę galima skaitmeniniais kambario rezonansų išlygintojais, bet ši priemonė atsineša degradacijų, todėl siūlau nepaskubėti.Siūlyčiau pirkti originalius krosoverius. Tokius galima parduoti, o savadarbius arba klonus parduoti būtų sunku. Tiktų ir TAD TN-1 originalūs krosoveriai, kuriuos būtų galima modifikuoti ir naudoti su 2402.
Ar bandėte ieškoti Japonijoje?TAD naudojo Soshin žėrutinius silver-mica kondensatorius, bet ŽD modulyje tikriausia buvo kitokie (silver-mica būna nedidelio talpio). Nukopijuotame TN2 krosoveryje sudėti Mundorf, bet ŽD modulyje galima naudoti pigesnius. Jei pavyktų nupirkti originalius TN2, tada būtų galima žinoti kokius kondensatorius naudojo TAD. Patentais konstrukcija neapsaugota, todėl būtų galima pagaminti kelis gerus klonus, parduoti originalius ir be nuostolių išspręsti situaciją.
Sugrįžtant prie klonuotų pasakysiu, kad bandomąjį krosoverį eksperimentams galėčiau pasigaminti. Išdailintų TN2 klonų šiame etape nereikia, bet jei gamintoju pasitikite, o kaina tinka, galite užsakyti. Aktyvinės 2402 kolonėlės turėtų skambėti geriau, todėl konstruojant sau rinkčiausi aktyvinę struktūrą.TAD filtrai sudėtingi, pagaminti profesionaliai ir buvo brangūs. TN-2 kainavo maždaug tiek, kiek TAD 2″ berilinis kompresinis draiveris.
TAD TN-2 pasyviniai filtrai.
Anuo laiku (1980 – 1991) muzikos pasaulį ištiko “skaitmeninė” krizė, bankrutavo daug didžiųjų studijų, sumažėjo užsakymų ir garso monitorių gamybą TAD nutraukė. Tiesa, iš TAD pasitraukęs S. Kinoshita įkūrė Rey Audio, kur iki šiol gaminami studijiniai monitoriai su TAD garsiakalbiais.
Atkurti sceną daugiajuostėmis ruporinėmis praktiškai neįmanoma, todėl garso kontrolei įrašų studijose naudojamos 2-juostės. Studijose matome daugiajuostes su įprastais garsiakalbiais, bet garsiakalbiai būna arti vienas kito. Garso kontrolės kambariuose ypatingai maži atspindžiai nuo sienų, todėl rezoliucija dėl to nenukenčia. Buvo laikai, kai JBL konstravo 3-4 juostų studijinius monitorius, bet 1981 m. sugrįžo prie 2-juosčių monitorių ir iki šiol didieji yra dvijuosčiai.
Prasčiausia situacija su apvaliais ruporais. Apvalūs vilioja mažiausiais iškraipymais, bet užima daug vietos, ruporai uždengia viens kitą, atsiranda difrakciniai iškraipymai ir jokiomis priemonėmis taškinio spinduliuotuvo iš Goto arba Ale garsiakalbių sukonstruoti nepavyks. Problemas galima sumažinti pasirenkant siaurus Smito ruporus – taip daro Westlake Audio. Kitas kompromisas yra mažus ruporus sumontuojami didesniųjų “burnoje”. Daugiajuosčių monitorių su apvaliais ruporais studijose nesu matęs.
Privačios garso įrašų studijos kontrolės kambarys Mumbajuje.Sugrįžtant prie kolonėlių garso spinduliavimo gaunasi tokia situacija:
Stereo sistema su 15″ koaksialiniu bus taškinis spinduliuotuvas, nes AD garsas sklinda iš garsiakalbio centre įmontuoto ruporo. VD dažnių garsų “geometrija” taip pat nedidelė. Nors VD atkuria 15″ žemadažnis, aukštesnius darbinius dažnius didelė membrana spinduliuoja siauresniu kampu (90 – 60°). Ruporo sklaida dažnių skyrimo zonoje būna plačiausia, taip pat būna 90 – 120°, gaunamas geras AS modulių sklaidos suderinimas ir kontroliuojama kolonėlių sklaida.
Paveikslėlyje šalia esančių TAD studijinių monitorių spinduliuotuvo efektyvus plotas vertikalioje plokštumoje didesnis. Tokia struktūra paplitusi labiausiai, nes leidžia naudoti geresnius garsiakalbius. Čia taip pat atsiveria galimybės pasirinkti reikiamą ruporą. Padidėjusį spinduliavimo plotą galima kompensuoti klausant iš toliau, bet klausymo atstumas gali būti nedidelis. TSM-2 monitoriai kelia truputį didesnius reikalavimus kambariui, nes stačiakampiai ruporai garsą spinduliuoja plačiau už apvaliuosius. Įrašų studijose atsipindžiai būna maži, todėl ši schema vyraujanti. Klausant namie nuo atspindžių gelbsti kolonėlių pasukimas link klausymo centro, garso absorbtoriai, atitraukimas nuo sienų, pakėlimas nuo grindų, pakreipimas. Didelio jautrio AS su koaksialiniais arba su atskirais ruporais reikalauja labai gerų
(= brangių) garsiakalbių, bet tai viena geriausių AS konstrukcijų.
Dešinėje matome daugiajuostę su labai brangiais ALE kompresiniais draiveriais ir dideliais ruporais. Šių kolonėlių spinduliavimo plotas toks didelis, kad reikėtų klausyti iš 12 metrų atstumo, kad klausa nebefiksuotų iš kurio Ultimate III dažnių modulio ateina garsas. Turėtume analogišką situaciją kaip su TSM-2 monitoriais, bet reikalingas nebe kambarys, o akustiškai įrengta mokyklos sporto salė.
Turime nepamiršti, kad klausyti iš toliau nėra paprasta – skirtingo dažnio garsus oras absorbuoja nevienodai, todėl padidinus atstumą reikėtų perderinti filtrus.Geras scenos atkūrimas yra kolonėlių rezoliucijos dedamoji. Šiais laikais plati dažninė, maži iškraipymai pasiekiami paprastai ir už nebrangiai. Sunkiau būna atkurti šiuolaikinių įrašų dinaminį diapazoną, bet ne visiems įrašams to reikia. Kitas garso kokybės aukštis būtų mikrodinamika, bet čia mažiau pasirinkimų – jei nėra galimybių klausyti pilnai ruporinių AS, reikia rinktis kuo didesnio jautrio AS, signalo kelią iki garsiakalbio ričių atlaisvinant nuo pasyvinių filtrų.
Aukšta kolonėlių rezoliucija yra sunkiausias uždavinys, nes tai lygtis su 2 nežinomaisiais – glotni dažninė ir taškinis garso spinduliavimas sunkiai realizuojamas uždavinys.Nemėgstantiems fizikos pateiksiu scenos atkūrimo iliustraciją.
Norime atkurti medyje tupėjusios gegutės kukavimą. Tokį garsą gali atkurti bet kuris plačiajuostis. Jei įrašėme stereo mikrofonu, o atkursime dviem Auraton-5C kolonėlėmis, gegutė užkukuos toje vietoje, kur tupėjo įrašant.
Jei papildomai aplink kiekvieną 5C ratu pastatysime dar kelias kolonėles, garso spinduliuotuvo efetyvus plotas bus didesnis ir girdėsime pasikeitusį kukavimą. Vieni pasakys, kad garsas platesnis, kad girdi didelę gegutę. Kitiems patiks garsesnis kukavimas, treti džiaugsis išgirdę daug gegučių, bet kur tupėjo toji kukuojanti pasakyti negalėsime.
Prisimenu kai 2012 m. vasarą pas mane į perklausą buvo atvykę Vilmantas D. su savo bičiuliu Erlandu P. Klausėme mano įrašų, Vilmantas buvo atsivežęs savųjų. Įstrigo viena V. D. garsiai ištarta emocija – “galiu pirštu pataikyti dainininkei tiesiai į burną”.Scenos atkūrimas yra vienas svarbiausių GAS parametrų.