Forum Replies Created
-
Posts
-
Diskusija apie skaitmeninį garsą nukrypo link kolonėlių, bet skaitytojo laiškas paskatino stabtelti.
Muzikos mylėtojas paprašė pakomentuoti šį V. D. tekstą:
tokiu atveju yra viena problema – sistema skamba kaip “iš sėdynės” , čia jau turbūt tikrai nesvarbu ar vinilas ar CD ar MC.
Mano atveju tik supertweeteris turi 96dB filtrą nupjaunantį žemiau ~22K, tweeteris labai staigiai krenta ties tuo dažniu akustiškai ir jokio papildomo filtro jam nereikia. Prijungus supertweeteri jokių papildomu IMD VD-AD ruože išmatuoti nepavyksta, išgirsti taip pat.
Taip Vilmantas Dūda pasisakė dėl sprendimo mano garso sistemoje prislopinti aukščiausią muzikos oktavą.Aukščiausiųjų muzikos dažnių slopinimą pasirinkau po tyrinėjimų. Kažkada siekiau lygaus atkūrimo iki 20 kHz, o apie klausos nuovargį nesusimastydavau. Iš Kalifornijos parsigabenęs Altec Lansing Model-19 ir pusmetį paklausęs, parametrinį išlygintoją nusprendžiau sureguliuoti taip, kad iki 20 kHz garsas klausymo vietoje būtų vienodo garsumo. Muzikos paklausiau kelias dienas ir išlygintojo aukštųjų dažnių reguliatorius vėl sugrąžinau į neutralią padėtį.
Išlyginus dažninę garsas pasidarė varginantis ir nebeliko to muzikos klausymo malonumo kaip tai buvo pastačius ruporines Altec-19 vietoje 5-juosčių B&O Beovox M-100. Netrukus suradau pagrindimą: studijiniams garso monitoriams rekomenduojama dažninė su -6 dB/okt nuosekliai mažėjančiu SPL nuo 5 kHz. John Eargle savo knygose tvirtino tą patį, tik išskyrė 4 šiek tiek skirtingus dažninės formavimo būdus įvairios paskirties įrašų studijoms. Ne visi monitorių gamintojai rekomendacijų laikėsi, bet jei papuldavo klausyti su išlyginta dažnine (pvz., Genelec), daugeliui kartu buvusių bičiulių garsas būdavo aštrus ir varginantis. “Varginančio garso” tyrinėjimų kryptį turėjau nukreipti ne į ruporus, o į kolonėlių AD modulių iškraipymus.Konstruojant aktyvinę GAS su 1” beriliniais AD kompresiniais garsiakalbiais galėjau suformuoti bet kokią dažninę. Apvalaus ruporo iškraipymai patys mažiausi, kompresinio garsiakalbio jautris (dinaminė atsarga) leidžia laisvai formuoti dažninę. Vėl tyrinėjau, matavau iškraipymus ir klausiau. Pasirinkau krentančią dažninę, nes galėjau klausyti ilgai, garsas nevargino.
Mano GAS perklausose dalyvavo daug įvairaus amžiaus klausytojų. Įvairių įrašų klausydavome nuo labai tyliai iki garsiai, bet pastabų, kad trūksta aukštųjų dažnių nesulaukiau. Galiu pasakyti, kad dažniau patiriu, kad aukštuosius būtų galima dar -1 dB pažeminti, nes randu aštriai skambančių kūrinių. Paskutinysis buvo žinomo tenoro J. O. iš Niujorko Metropolitan operos teatro įrašo epizodas, kuris geriau skambėjo per Stax elektrostatines ausines. Yra įrašų, kuriuose AD įrašyti santūriau, klausyti būtų galima ir su išlyginta dažnine, bet nedidelis duslumas man netrukdo. Tiems kam tai labai svarbu turėtų rinktis stiprintuvą su tembro reguliatoriais. Dar geriau – su tembro reguliatoriais ir tonkompensavimo funkcija.Garso skaidrumui didelę reikšmę turi kambario akustika. Čia gelbsti aktyvinė struktūra, leidžianti priderinti prie kambario, įrašų ir klausytojo norų. Svarbu tai, kad įrašai skirtingi. Pasyvinė GAS turi būti parinkta arba aktyvinė suderinta taip, kad didžioji fonotekos dalis skambėtų gerai. Derindamas savo GAS stengiuosi AD atkūrimą sureguliuoti taip, kad galėčiau klausyti “aštriausius” savo fonotekos įrašus. Paminėjau, kad nežiūrint visų pastangų turiu CD, kuriuose yra aštriai skambančių epizodų. Matyt įraše nepalankiai pasiskirsto garso harmonikos ir atsiranda didesni intermoduliaciniai iškraipymai. Norint to išvengti reikėtų pradėti nuo kambario, kokie būna įrašų studijose, kolonėles sumontuoti sienoje, o aštrius įrašus tiesiog išmesti. 🙂
Sugrįžtant prie Vilmanto vertinimo, kad mano GAS skamba kaip iš sėdynės, reiktų nepamiršti, kad žmonių klausa turi didelį išsibarstymą.
Paveikslėlyje klausos jautrio grafikas, kuriame pilka zona rodo, kad girdime skirtingai.
Grafikas rodo, kad žmonių aukštųjų dažnių girdėjimas gali skirtis 10 – 15 dB arba 3 – 6 kartus. Įrašuose aukštųjų dažnių lygis tikriausiai taip pat skiriasi tiek pat, todėl muzikos klausytojams nelengva išsirinkti aparatūrą. Retai kuris šiuolaikinis stiprintuvas turi tembro reguliatorius, todėl kolonėlių pritaikymas prie kambario, muzikos ir klausytojo yra didelis iššūkis! Atrodytų, suformuoti reikiamą dažninę galima skaitmeniniais kambario rezonansų išlygintojais, bet ši priemonė atsineša degradacijų, todėl siūlau nepaskubėti.Siūlyčiau pirkti originalius krosoverius. Tokius galima parduoti, o savadarbius arba klonus parduoti būtų sunku. Tiktų ir TAD TN-1 originalūs krosoveriai, kuriuos būtų galima modifikuoti ir naudoti su 2402.
Ar bandėte ieškoti Japonijoje?TAD naudojo Soshin žėrutinius silver-mica kondensatorius, bet ŽD modulyje tikriausia buvo kitokie (silver-mica būna nedidelio talpio). Nukopijuotame TN2 krosoveryje sudėti Mundorf, bet ŽD modulyje galima naudoti pigesnius. Jei pavyktų nupirkti originalius TN2, tada būtų galima žinoti kokius kondensatorius naudojo TAD. Patentais konstrukcija neapsaugota, todėl būtų galima pagaminti kelis gerus klonus, parduoti originalius ir be nuostolių išspręsti situaciją.
Sugrįžtant prie klonuotų pasakysiu, kad bandomąjį krosoverį eksperimentams galėčiau pasigaminti. Išdailintų TN2 klonų šiame etape nereikia, bet jei gamintoju pasitikite, o kaina tinka, galite užsakyti. Aktyvinės 2402 kolonėlės turėtų skambėti geriau, todėl konstruojant sau rinkčiausi aktyvinę struktūrą.TAD filtrai sudėtingi, pagaminti profesionaliai ir buvo brangūs. TN-2 kainavo maždaug tiek, kiek TAD 2″ berilinis kompresinis draiveris.
TAD TN-2 pasyviniai filtrai.
Anuo laiku (1980 – 1991) muzikos pasaulį ištiko “skaitmeninė” krizė, bankrutavo daug didžiųjų studijų, sumažėjo užsakymų ir garso monitorių gamybą TAD nutraukė. Tiesa, iš TAD pasitraukęs S. Kinoshita įkūrė Rey Audio, kur iki šiol gaminami studijiniai monitoriai su TAD garsiakalbiais.
Atkurti sceną daugiajuostėmis ruporinėmis praktiškai neįmanoma, todėl garso kontrolei įrašų studijose naudojamos 2-juostės. Studijose matome daugiajuostes su įprastais garsiakalbiais, bet garsiakalbiai būna arti vienas kito. Garso kontrolės kambariuose ypatingai maži atspindžiai nuo sienų, todėl rezoliucija dėl to nenukenčia. Buvo laikai, kai JBL konstravo 3-4 juostų studijinius monitorius, bet 1981 m. sugrįžo prie 2-juosčių monitorių ir iki šiol didieji yra dvijuosčiai.
Prasčiausia situacija su apvaliais ruporais. Apvalūs vilioja mažiausiais iškraipymais, bet užima daug vietos, ruporai uždengia viens kitą, atsiranda difrakciniai iškraipymai ir jokiomis priemonėmis taškinio spinduliuotuvo iš Goto arba Ale garsiakalbių sukonstruoti nepavyks. Problemas galima sumažinti pasirenkant siaurus Smito ruporus – taip daro Westlake Audio. Kitas kompromisas yra mažus ruporus sumontuojami didesniųjų “burnoje”. Daugiajuosčių monitorių su apvaliais ruporais studijose nesu matęs.
Privačios garso įrašų studijos kontrolės kambarys Mumbajuje.Sugrįžtant prie kolonėlių garso spinduliavimo gaunasi tokia situacija:
Stereo sistema su 15″ koaksialiniu bus taškinis spinduliuotuvas, nes AD garsas sklinda iš garsiakalbio centre įmontuoto ruporo. VD dažnių garsų “geometrija” taip pat nedidelė. Nors VD atkuria 15″ žemadažnis, aukštesnius darbinius dažnius didelė membrana spinduliuoja siauresniu kampu (90 – 60°). Ruporo sklaida dažnių skyrimo zonoje būna plačiausia, taip pat būna 90 – 120°, gaunamas geras AS modulių sklaidos suderinimas ir kontroliuojama kolonėlių sklaida.
Paveikslėlyje šalia esančių TAD studijinių monitorių spinduliuotuvo efektyvus plotas vertikalioje plokštumoje didesnis. Tokia struktūra paplitusi labiausiai, nes leidžia naudoti geresnius garsiakalbius. Čia taip pat atsiveria galimybės pasirinkti reikiamą ruporą. Padidėjusį spinduliavimo plotą galima kompensuoti klausant iš toliau, bet klausymo atstumas gali būti nedidelis. TSM-2 monitoriai kelia truputį didesnius reikalavimus kambariui, nes stačiakampiai ruporai garsą spinduliuoja plačiau už apvaliuosius. Įrašų studijose atsipindžiai būna maži, todėl ši schema vyraujanti. Klausant namie nuo atspindžių gelbsti kolonėlių pasukimas link klausymo centro, garso absorbtoriai, atitraukimas nuo sienų, pakėlimas nuo grindų, pakreipimas. Didelio jautrio AS su koaksialiniais arba su atskirais ruporais reikalauja labai gerų
(= brangių) garsiakalbių, bet tai viena geriausių AS konstrukcijų.
Dešinėje matome daugiajuostę su labai brangiais ALE kompresiniais draiveriais ir dideliais ruporais. Šių kolonėlių spinduliavimo plotas toks didelis, kad reikėtų klausyti iš 12 metrų atstumo, kad klausa nebefiksuotų iš kurio Ultimate III dažnių modulio ateina garsas. Turėtume analogišką situaciją kaip su TSM-2 monitoriais, bet reikalingas nebe kambarys, o akustiškai įrengta mokyklos sporto salė.
Turime nepamiršti, kad klausyti iš toliau nėra paprasta – skirtingo dažnio garsus oras absorbuoja nevienodai, todėl padidinus atstumą reikėtų perderinti filtrus.Geras scenos atkūrimas yra kolonėlių rezoliucijos dedamoji. Šiais laikais plati dažninė, maži iškraipymai pasiekiami paprastai ir už nebrangiai. Sunkiau būna atkurti šiuolaikinių įrašų dinaminį diapazoną, bet ne visiems įrašams to reikia. Kitas garso kokybės aukštis būtų mikrodinamika, bet čia mažiau pasirinkimų – jei nėra galimybių klausyti pilnai ruporinių AS, reikia rinktis kuo didesnio jautrio AS, signalo kelią iki garsiakalbio ričių atlaisvinant nuo pasyvinių filtrų.
Aukšta kolonėlių rezoliucija yra sunkiausias uždavinys, nes tai lygtis su 2 nežinomaisiais – glotni dažninė ir taškinis garso spinduliavimas sunkiai realizuojamas uždavinys.Nemėgstantiems fizikos pateiksiu scenos atkūrimo iliustraciją.
Norime atkurti medyje tupėjusios gegutės kukavimą. Tokį garsą gali atkurti bet kuris plačiajuostis. Jei įrašėme stereo mikrofonu, o atkursime dviem Auraton-5C kolonėlėmis, gegutė užkukuos toje vietoje, kur tupėjo įrašant.
Jei papildomai aplink kiekvieną 5C ratu pastatysime dar kelias kolonėles, garso spinduliuotuvo efetyvus plotas bus didesnis ir girdėsime pasikeitusį kukavimą. Vieni pasakys, kad garsas platesnis, kad girdi didelę gegutę. Kitiems patiks garsesnis kukavimas, treti džiaugsis išgirdę daug gegučių, bet kur tupėjo toji kukuojanti pasakyti negalėsime.
Prisimenu kai 2012 m. vasarą pas mane į perklausą buvo atvykę Vilmantas D. su savo bičiuliu Erlandu P. Klausėme mano įrašų, Vilmantas buvo atsivežęs savųjų. Įstrigo viena V. D. garsiai ištarta emocija – “galiu pirštu pataikyti dainininkei tiesiai į burną”.Scenos atkūrimas yra vienas svarbiausių GAS parametrų.
Vakar Vilmantas Dūda aukščiau paminėtoje diskusijoje parašė:
maskviečio konsultantai nesugebėjo Goto kokybiškai pasyviais krosoveriais sujungti ir pasikankinus viskas buvo išparduota. VD topinis berilinis Goto iš jo sistemos dakeliavo iki manęs.Man atrodo, kad patyrusio audiofilo sprendimui išardyti daugiajuostes AS su Goto garsiakalbiais įtakos turėjo kitas nusižengimas akustikai – įrašų sceną atkurti gali taškinis spinduliuotuvas. Su daugiajuostėmis ruporinėmis to reikalavimo įvykdyti praktiškai neįmanoma.
Vilmantui atsakiau:
Goto garsiakalbiai pritaikyti dirbti siauroje dažnių juostoje, todėl reikia konstruoti daugiajuostę GAS. Akustika sako, kad tai nėra geriausias būdas atkurti muziką – jei kolonėlių modulių daug, jie užims daug ploto ir garso atkūrimo sistemos rezoliucija bus prasta (bus prastai atkuriama scena).
Jei garsiakalbiai geri, atskirų dažnių modulių sujungimas nėra labai jautrus dalykas. Štai kodėl manau, kad paklausęs daugiajuosčių su Goto maskvietis nusivylė prasta rezoliucija ir nusprendė sistemą išardyti.
Mano vertinimu, japoniški Goto ir Ale garsiakalbiai buvo anti-moksliški akustiniai keitikliai. Šie gamintojai suprato rinkodarą, suvokė, kad rinkoje yra niša. Gamino praeities technologijomis, sugalvodavo neišardomų konstrukcijų, neviešindavo parametrų. Gamyba buvo vienetinė, naudodavo brangiausias medžiagas. Garsiakalbiai buvo įspūdingo svorio su primityviai paprastais, praėjusio amžiaus pradžioje naudotais viduriais. Gamybos pabaigoje Goto pradėjo gaminti kompresinius draiverius su berilio membranomis, bet jo paties berilio skarda buvo su priemaišomis, o “garažinė” membranų štampavimo technologija nevykusi (buvo daug broko).
Prisimenu tokią patirtį.
Maždaug prieš 35 metus Goto paprašėme atsiųsti 15″ žemadažnio garsiakalbio parametrus kolonėlėms sukonstruoti. Ponas S. Goto atrašė – “mūsų garsiakalbiai muziką atkuria geriausiai” ir nė žodžio apie parametrus. Dabar yra daugiau duomenų ir galiu aiškiai pasakyti – nesuklydome, nes su 5 kartus brangesniais už geriausius Altec, JBL arba TAD garsiakalbius, su 15″ Goto žemadažniais kokybiškų žemųjų išgirsti neįmanoma.
Dėkoju forumo rėmėjui Ugniui S. už finansinę paramą ir einu atidirbti… 😊
Tie, kas vis dar klausosi CD grupėje Paulius Garbačiauskas paminėjo 1979-aisiais sukurtą Compact Disc Digital Audio (CD) garso įrašų formatą. CD tuoj nurungė daugybę buvusių ir pasidarė populiariausias. Jokioje kitoje fizinėje laikmenoje nerasite tiek muzikos, joks kitas šaltinis nebus toks patogus naudoti, koks yra CD.
Koks buvo kelias iki skaitmeninių įrašų pabandžiau apžvelgti temoje Muzikos įrašymas. Pasirodo, šaunusis CD buvo Muzikos žudikas; iš CD ta pačia garso kokybe buvo galima persirašyti į juostas ir kasetes, albumus buvo galima nukopijuoti į CD-R diskelius, P2P ryšio technologijomis ir visokiais Kazaa Donkey dalintis muzika, kompiuteriu redaguoti garsą arba kažkieno sukurtą epizodą panaudoti savo kūryboje. Rinkoje atsirado CD kopijuokliai, leidžiantys per minutę nukopijuoti valandos trukmės muzikos albumą. Pradžioje milžiniškas pajamas generavęs ir šviesų rytojų žadėjęs CD ėmė valgyti savo uodegą…
Skaitmena buvo džiaugsmas kokybiško garso mylėtojams, bet nukentėjo muzikantai, sumenko muzikos pramonės pelnas, sunyko užsakymai ir dauguma didžiųjų įrašų studijų bankrutavo.
Ruošdamas apžvalgą apie garso įrašų studijas pasižvalgiau į pop muzikos raidą.
Ano amžiaus pradžioje populiariausia buvo simfonija, vėliau country, džiazas, rhythm and blues, rokenrolas, soul, pop rokas, disco. Muzika buvo grojama instrumentais, kuriama pagal tam tikras taisykles, buvo galima įvertinti grojančius, kuriančius ir pačius klausytojus.
Į studijas atėjus skaitmeniniams įrenginiams, nuo 1980-ųjų įsiveržė kitokia populiarioji. Techno-pop keitė, house, įsitvirtino hip-hop, electro, punk su visokiais drum and bass arba UK garage.
Muzika mums reiškia garsą iš muzikos instrumentų, partitūras muzikantams arba improvizaciją. Taip pat reiškia mokslus baigusius kompozitorius ir muzikos kocertus. Muziką įrašų studijose įrašo garso inžinieriai.
Nuo 1980-ųjų šiuolaikinė populiarioji elektroninė persikėlė į namų studijas, nes sukurti galima mažai vietos užimančiais MIDI instrumentais ir kompiuterinėmis programomis. Kūrėjui nebereikalingas muzikos disciplinų išmanymas, jam nebereikia mokėti groti, suderinti instrumentą. Šiuolaikinis muzikantas gali neturėti išlavintos klausos, nesugebėti atskirti obojaus nuo klarneto. Elektroninės muzikos kūrėjas negalėtų koncertuoti, o scenoje judančiam dainininkui gali pritarti sintetiniai garsai iš kolonėlių. Pagrindinis šiuolaikinės pop-muzikos dalykas pasidarė PĮ išmanymas ir semplų biblioteka.Elektroninių garsų kūryba yra meno rūšis, yra puikių kūrinių, bet didžiosios dalies “privalomųjų muzikos rekvizitų” nebėra. Štai kodėl šį meną vadinti Muzika man darosi sunku.
Vieną rytą pagalvojau, kad šiuolaikinę “muziką” tiktų vadinti – “mūzas”, bet bičiulis Audrius Š. šiandien paminėjo muzaką ir pateikė nuorodą į šiuolaikinį žodyną:
Muzzak – a term defining any type of music heard inside an elevator, super market, or coffee shop.
Truputį kitaip apibūdinama Muzak muzika Vikipedijoje, bet sulietuvinus galūnę būtų neblogas bendrinis žodis šiuolaikinei elektroninei-kibernetinei muzikai pavadinti.
Muzakas neturėtų kliūti jaunimui, o ir elektroninės muzikos mylėtojai neturėtų supykti. Pabandome pasodinti – gal bus lengviau susišnekėti?
Goldie – Inner City Life.Kodėl patyrę muzikos mylėtojai renkasi ruporus?
Garsas iš ruporų toks greitas (*), kad vieni garsai nepersidengia su kitais, girdisi smulkiausi įrašų niuansai. Girdisi, kad būgnų šluotelės sudarytos iš daug atskirų metalo ar plastiko strypelių, kad smuiko strykas per stygas šokinėja sukurdamas atskirus mikrogarsus, kad balsas susideda iš daugybės mažyčių garsų, kad galima suskaičiuoti akapelą dainuojančius žmones.
Techninis paaiškinimas paprastas – ruporai garsiakalbiams suteikia tokį didelį apkrovimą, kad GAS akustinis slopinimas būna labai geras (didelis). Pasibaigus signalui kolonėlės su dideliu akustiniu slopinimu nutyla labai greitai, garsiakalbiai gali atkurti sekantį mikro-signalą ir mes girdime ne sulietą, ne ištisinį, bet įraše esančius atskirus garsus.
Ruporai labai apkrauna garsiakalbius. Geriausiai apkrovimą atlaiko kompresiniai garsiakalbiai-draiveriai. Juose yra fazės adapteriai, duodantys didesnį negu turi įprastų elektrodinaminių garsiakalbių membranos akustinį apkrovimą.
Garsiakalbių su įprastomis membranomis pereinamieji procesai būna ilgesni. Kolonėlių su nedideliais žemadažniais slopinimą gali pagerinti galingi stiprintuvai, tačiau elektrinį slopinimą riboja jungiamųjų laidų parazitinė varža. Didelio jautrio kolonėlėse naudojami dideli ŽD garsiakalbiai lengvomis membranomis, todėl akustinis slopinimas būna geresnis už nedidelius žemadažnius su gumos pakabomis uždaroje dėžėje. Prastu akustiniu slopinimu taip pat pasižymi kupoliniai AD garsiakalbiai.
Pastaruoju metu daug AS su kupoliniais AD garsiakalbiais ir AP, bet minkštos kupolinių garsiakalbių membranos ruporų apkrovimo neatlaikytų. Didelis stiprintuvų elektrinis slopinimas čia taip pat pagelbėti negali, todėl AS su kupoliniais garsiakalbiais ir AP akustinis slopinimas nėra didelis.
Gal kolonėlėse su kupoliniais arba juostiniais AD garsiakalbiai reikėtų naudoti ruporus?
Apkrovus įprastus garsiakalbius ruporais padidėja iškraipymai ir garsas darosi žaižus, varginantis.
Pateiksiu iliustraciją.
Klipsch gamina buitines AS, kuriose įprastos konstrukcijos AD garsiakalbiai apkrauti ruporais. Dažnai girdime sakant, kad tokių kolonėlių garsas yra varginantis, nes garsiakalbiai neatlaiko apkrovimo, membranų lužiai pasislenka į žemesniuosius dažnius, atsiranda dideli netiesiniai ir IMD iškraipymai.
Didelių buitinių kolonėlių akustinis slopinimas būna geresnis negu lentyninių, bet pagerėjimas nėra toks ryškus kaip klausant didelio jautrio kolonėles su ruporais.(*) greitas čia reiškia labai trumpus pereinamuosius procesus. Preinamuosiu procesus įvertinti galima išmatuojant kolonėlių impulsines charakteristikas.
Amerikietis Džonas Kalinovskis didelis ruporų fanas. Suranda pačius didžiausius, restauruoja ir kitiems rodo ką gali ruporai. Pradėjo nuo seniausių WE ir Altec dabar dirba su vėlesniaisiais Community Leviathan. Susirado 1975 – 1998 metais naudotus Milvokio Mecca salėje, kurioje koncertavo žymūs muzikantai ir štai kas gavosi:
Mecca salėje koncertavusių sąrašas čia.