Forum Replies Created
-
Posts
-
Japonijos JAZZKISSA Dojihouse SUZUKA klube muzika skamba iš YL Acoustics 5-juosčių ruporinių kolonėlių, kuriose žemuosius iki 130 Hz atkuria 7 m ilgio ruporinis modulis iš betono D-1250SS, viduriniuosius 130 – 500 Hz ruože – D-75000 su MB70, 500Hz – 2500 Hz juostoje dirba D-55000 + MB150, 2500Hz – 7000 Hz atitinkamai D-35000 + CO1500, o pačius aukščiausius atkuria D-18000.
Ši GAS pusiau aktyvinė su Accuphase F-5 krosoveriu žemiesiems ir 500, 2500, 7000 Hz pasyviniais filtrais.
Sužinojau, kad dar vienas LT audiofilas nori turėti panašias į “Endorphin” P-17 kolonėles iš lampizator.eu su plačiajuosčiais atvirame korpuse. Šiame projekte žemiausius dažnius atkuria didelio jautrio 15″ garsiakalbis nedideliame atvirame korpuse. Bičiuliai tikisi gero garso už pigiai, planuoja klausyti su lempiniais stiprintuvais, bet tai nenutiks.
Nuotraukoje “Endorphin” P-17 (nuotrauka iš paminėto tinklapio):
Projektas man priminė Festivals. Šis radijo imtuvas buvo sukurtas 1958, o pavadinimas skirtas “jaunimo ir studentų pasauliniam festivaliui” paminėti. Festivals buvo puikiame korpuse su 4 plačiajuosčiais atvirame korpuse ir lempiniu stiprintuvu. Būdamas trylikos nueidavau į parduotuvę pavarvinti seilę tokį turėti…
~~~~~~~~~~~~~~
Malonu matyti akustikos srityje dirbančius! Jei tikslas yra atkurti muziką, sunku būtų sugalvoti šleivesnį kelią. Atrodytų paprasti projektai su plačiajuosčiais tampa brangūs, įsitraukus nebegali sustoti; Auratone 5C konstrukcija per paprasta ir per pigu, Fostex – atsibodę, geresnių Lowther garsiakalbių sunku nusipirkti, o dar Voxativ plačiajuosčiai su elektromagnetais! Net tada nenustosi tikėti, kad Muziką išgirsti bus galima nusipirkus Feastrex D6 plačiajuosčius už dvitešimt tūkstančių ir pasigaminus korpusus su galiniais ruporais…Technikoje, o ir GAS srityje svarbiausia yra struktūra. Plačiajuosčiai vilioja paprastumu, nereikia filtrų, bet tokie garsiakalbiai netenkina Akustikos reikalavimų šiuolaikiniams įrašams atkurti. Pajungus daugiau garsiakalbių projektas praranda paprastumą ir tada antruoju galu visiškai atsisuka į mokslą. Žinoma, lempinis stiprintuvas prastos kolonėlių su daug plačiajuosčių schemos sugadinti nebegali, bet lempos nėra lazda pasiremti. Sakyčiau, gaunasi specifinė sritis – “meninė akustika”, leidžianti sakyti – “man toks garsas patinka”. Galima taip šnekėti, kol kažkas nepaprašys uždėti paklausyti didesnės sudėties orkestro arba sunkiojo roko įrašų.
AM radijo laikais klausėme garso iš dėžių su plačiajuosčiais ir su lempiniais stiprintuvais. Atsiradus FM, garsiakalbiai nukeliavo į dėžes su specializuotais garsiakalbiais. Geresnį garsą girdėdavome kino salėse, nes ten buvo stiprūs žemadažniai ir aukštuosius atkuriantys ruporai su kompresiniais garsiakalbiais. Ši schema išliko iki šių laikų.
Tėviškėje turime dešimtmetį užstrigusius plačiajuosčių srityje, o kiti AS konstruoja su Tannoy koaksialiniais. Jei knygoms skaityti laiko nėra, galima susitikti su pasigaminusiais AS su plačiajuosčiais uždaruose ir atviruose korpusuose, su vienu ar su keliais garsiakalbiais. Paklausius būtų lengviau pasirinkti kelią į kokybišką garsą.
Nuotraukoje projektas su Lowther DX55 plačiajuosčiais KleinHorn tipo ruporuose. Puikus stiprintuvų specialistas Nelson Pass buvo užsikrėtęs pasigaminti geras AS. Akustikoje žinių trūko, todėl iš šios srities pasitraukė ir kolonėlių nebegamina.
Garsiakalbius matuojame konstruodami filtrus. Jūsų atveju to daryti nereikia.
L-pad yra varžų daliklis (ateniuatorius), leidžiantis sumažinti kažkurios kolonėlių dažnių juostos SPL. SPL matuojame mikrofonu. Garsiakalbio varža ir SPL nėra susiję, tačiau turi reikšmę varžų daliklio bendrosios varžos parinkimui.
Žinodami kokio slopinimo reikia, platybėse rasite ateniuatorių kolonėlėms skaičiuoklių. Viena tokių čia. Įrašius Jūsų VD garsiakalbio nominalią 8 Omų varžą ir, tarkime 2 dB slopinimą, reikiamas L-pad bus iš nuosekliai pajungtos 1,65 Omų varžos ir lygiagrečiai garsiakalbiui pajungtos 30,9 Omų varžos. Praktiškai parenkami reikiamos galios artimo suskaičiuotam nominalui pramoniniu būdu gaminami rezistoriai norimam AS modulio slopinimui gauti (pvz. 1,5 ir 30 Omų).
Paveikslėlis iš Sengpielaudio:
Jūsų išmatuota dažninė rodo neblogą AS filtrų suderinimą. Deja, iš šių matavimų sunku pasakyti ar reikia koreguoti VD amplitudę natūraliam tembrui gauti.
Kolonėlių filtrų derinimą reikia atlikti matuojant AS modulių SPL (garsumą). Matavimus paprastai atliekant kambaryje, mikrofoną laikant metro atstumu. Kadangi tiriate ne bendrą AS darbą, o VD suderinimą, mikrofoną galite laikyti arčiau (0,5 – 0,7 m) kambario įtakai sumažinti.
Siūlau išmatuoti dažninę 200 – 10000 Hz zonoje, taikant didesnį (1/3 arba 1/2 oct.) išlyginimą (Smoothing). Atlikite 2 matavimus, kai pradžioje mikrofonas nukreipiamas į tarpą tarp ŽD ir VD garsiakalbių ir SPL matuojamas 200 – 5000 Hz dažnių ruože. Antruoju matavimu mikrofoną nukreipkite į tarpą tarp VD ir AD garsiakalbių, o dažnių ruožą nustatykite 500 – 10000 Hz.“kiek pagerėtų garsas įdėjus geresnius žemadažnius?”
Garso technikoje didžiausią įtaką turi struktūra, todėl žemadažnių pakeitimas nebus ženklus. “Sodresnio ir turtingesnio boso” reiktų ieškoti ŽD modulį konstruojant uždaroje dėžėje. Jūsų noras girdėti stryko ir kontraboso stygų garso faktūrą pasiekiamas ruporu, tačiau tai labai brangus ir nepraktiškas kelias. Paprastesnis yra didelio jautrio 15″ žemadažnis dėžėje su fazės apgręžėju.“Kitas variantas, pasiūlytas kolegos buvo aktyvūs filtrai, sako sužinotum kolonelių galimybes.”
Iš tiesu aktyvinė struktūra leidžia pilnai išnaudoti AS potencialą, bet OB struktūra neleistų pasiekti gero rezultato. Aktyvinė GAS reikalauja išmanymo ir patirties, todėl neparuoštas prisilietimas prie aktyvinės GAS su MiniDSP gali suklaidinti ir nuvilti.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Jūsų nuorodoje matau “Endorphin” P-17 atvirųjų (OB) kolonėlių projektą. Ši struktūra buvo plačiai naudojama monifonijos laikais, kai klausėme AM radijo. OB kolonėlės taip pat buvo naudojamos senajame kine, bet garsiakalbiai buvo labai dideliame skyde akustiniams trumpinimams sumažinti. Kine tada buvo monofoninis garsas su negiliai įrašytais žemaisiais dažniais. Stereo įrašams OB tipo kolonėlės netinka, nes:
– atspindžiai nuo kambario sienų ir grindų iškreipia sceną, prarandama garso rezoliucija;
– žemųjų dažnių atkūrimas nukenčia dėl akustinių trumpinimų.
Paminėta ir panašios OB nedideliame skyde gundo paprastumu, žmonėms patinka kaip skamba vokalas, styginiai instrumentai ir nesudėtingi įrašai, bet šiuolaikinių įrašų galimybių su atvirojo tipo kolonėlėmis patirti nepavyks.
Plačiau apie OB skaitykite temoje Atviros OB kolonėlės.Redai,
laidai yra tiesiškiausias GAS “komponentas”, o netiesiškiausias elementas yra garsiakalbiai.
4 kv. mm viengyslis laidas kolonėlių filtruose yra su didele atsarga. Jungtys su priveržiamais kontaktais kolonėlių parametrų/garso nesugadins.Aukštų dažnių garsiakalbiai dirba mažų srovių režime, todėl laidai gali būti plonesni. Kadangi filtruose naudojate brangius komponentus, AD garsiakalbį galite pajungti mažesnio talpio 1 – 1,5 kv. mm storio laidais. Tokius nesunku atskirti – būna didesnis atstumas tarp laidininkų. Arba AD garsiakalbius junkite daugiagysliais montažiniais laidais; bus mažiausias parazitinis talpis, pagerėjimo neišgirsite ir neišmatuosite, bet “sviestu košės nepagadinsi”. 🙂
Nuotraukoje mažo talpio 1,5 kv. mm Tasker C271 TS kolonėlių laidas:
Susitikime prie Nida Mk1 šnekėjome apie garso atkūrimą, perklausėme tiek įrašų, kad netilptų į koncertą ar į dvigubą albumą. Audiofilų, melomanų grupėje įvyko plastesnė diskusija, joje pasisakė keli mokslinio aparatūros konstravimo kritikai. Oponentams atsikirto susitikime dalyvavęs Virgilijus Jokubauskas, paliesdamas daugiau aktualijų. Skaitytojams turėtų būti įdomu, todėl patyrusio bičiulio laišku dalinuosi:
…o tai kokiu tikslu Česlovas Paplauskas rengia perklausas? Pareklamuoti savo negrojančias Nidas?- ūžia audio inžinieriaus, jo kurtų Nidų (daugiskaita, nes jų ne viena), ir išvis mokslo, kaipo tokio, heiteriai.
Iš šalies linksma tai stebėti. Kaip širšių lizdas, į kurį kažkas bakstelėjo lazda.
Gal tikrai verta aptarti? Kas vyksta su Lietuvos gero garso mylėtojų bendruomene, ir šitos bendruomenės heiterizmą?Norit, ar ne, pabandysiu keletą aspektų nusakyti iš savo varpinės.Pirma. Česlovas labai aiškiai yra ne kartą išsakęs savo tikslus, kad muziką mylintys žmonės Lietuvoje klausytų geru garsu. Bent jau žinotų gaires, kokio tipo įrangą, pirmiausia, kaip vienas kolega, medžio juvelyras, pasakė, kokius garsiakalbius vertėtų rinktis, kad nežaisti to žaidimo: paklausei, patiko – pirk! Rytoj ateisi, nusipirksi kitus. Ir, žinau, daugelio rimčiau besidominčių, nuomonės sutampa.
Ruporinė sistema.
Žemų dažnių ruporo turėti nėra įmanoma. Tada lieka didelio jautrio didelis žemadažnis, papildytas aukštų dažnių ruporu. Kas nors ginčysis?Aaa, Nidos negroja! Aha, mano Tannoy Cheviot juo labiau negroja, taip maždaug tris kartus mažiau, bet Metallica Garage Inc. skamba taip, kad jums, jau metalo heiteriamas, kažkokias nuotrupas girdėjusiems taksi, ar patiems ieškant stoties savo autike, lūpa atviptų.Vėlgi – taigi Nidose japoniški garsiakalbiai! Fe tos Nidos!O kažkieno katinas kažkodėl su Fordo varikliu, ir meksikietiška antena. Aston Martin dabar jau su Mersedes motorais. Ir ką, tai ne Aston Martin? Ir daugelio mūsų mobiliakai turėtų vadintis drakonais. Pamąstykit.Nidų reklama? Na, tegu. Ir keturi tiksliniai reklamos objektai. Atsiprašau, neužsigaukit, mieli kolegos garso vergai, bet… nežinau, ar furistas, medžio drožėjas, lėktuvų mechanikas, mokslų daktaras medikas, įstengtų jas apturėti bent už savikainą. Ir tas pats visoje šitoje grupėje.
Kodėl, kodėl Česlovas moko, juk mes patys viską žinome ir kam jam to reikia?Esu 8-iais metais jaunesnis, bet saulelė ir man vakarop. Todėl žinau, kad norisi savo patirtį, žinias perduoti kitai kartai, kad toliau tobulėtų, vystytųsi.Ir, kaip Česlovas pabrėžia, mes ne muzikos pasiklausyt susirinkome, ir jos čia nėra. Spėju, daugelis jos klausomės savo vienatvėje…Paminėtoje grupėje apie perklausą trumpai parašė dalyviai Rytis Zaveckas ir Saulius Jurevičius.
Pandemija, neramumai ir svarbesni darbai pristabdė, bet vakar įvyko “Nida” perklausa. Susitikti išprovokavo klausimais pritvinkęs Virgilijus Jokubauskas, pakviečiau seniai laukiančius paklausyti “inžinerinės” garso sistemos be egzotinių laidų, be vinilo plokštelių ir lempinių stiprintuvų. Trečiadienis nevykęs laikas iš Žemaitijos, Panevėžio, Vilniaus vykti į Kauną, bet “darbas tyrinėti garsą” keliems buvo svarbesnis.
Prieš perklausą techniškai patikrinau Virgilijaus atsivežtas Tannoy Cheviot, trumpai mudu paklausėme su Threshold Stasis 2 galios stiprintuvu. Kolonėlės veikia kaip buvo sugalvotos ir į audiofiliją žengiančio bičiulio abejonės išsisklaidė. Pagrindinė tema buvo muzikos atkūrimas, klausimų bėrė Marius Akelis, o užstalės viktoriną iš garso psicho-fizikos srities laimėjo medicinos mokslų daktaras Saulius Jurevičius.Perklausą pradėjome nuo mikrodinamikos tyrimo. Klausėme labai tyliai, norėdami patikrinti ar tyloje nepasimeta muzika. Tembro balansą tikrinome įvairiais įrašais; klausėme klasikos, bandėme išgirsti keliese vokiečiai dainuoja akapelą, kaip girdisi švariai įrašyta bliuzo “muzikinė technologija”, buvo įrašų iš koncertų salių. Garso rezoliuciją galima patikrinti klausant aplodismentų – gerai jei daugybėje iš salės girdisi konkretūs delnai.
Po valandos prisėdome atsipūsti. Medžio virtuozas Rytis Zaveckas kišenėse atvežė parodyti rekordiškai unikalius gaminius – Lituanica lėktuvo mikro-kopiją iš medžio su veikiančiu propeleriu, smuiką su stryku iš vieno arklio uodegos plauko. Rytis šnekėjo tyliai, buvo kuklus bet tai tikras medžio maestro!
Po pertraukos sugrįžome tikrinti didelio jautrio aktyvinės GAS “Nida” dinamines galimybes. Čia kitas svarbus klausimas – ar galima atkurti hyper-instrumento įrašą su dažniais nuo infra-žemųjų, ar įprastame kambaryje galima klausyti koncertiniu garsumu? Užbaigus programą dalyviai neskubėjo išvykti. Įvyko trumpas “bisas”, patikrinome Japonijoje įrašyto Mike Portnoy solo būgnais, kietesnės muzikos iš Marilyn Manson CD ir Pink Floyd On The Run ir Time. Susitikimas truko ~5 val., durys užsidarė, į sceną pasisakyti kviečiami žiūrovai…
Kokybiško garso ieškotojas palietė bene svarbiausią klausimą – ar didelės kolonėlės tinka dideliam kambariui, o mažesniam reikia ieškoti mažesnių?
Bičiuliui-audiofilui atsakiau:
1. Jei kolonėles galima įnešti pro duris, kambariui jos nėra per didelės.
2. Jei netelpa pro duris, pabandykite įkelti pro langą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Iki savo 30-ies ieškojau atsakymo į šį klausimą, buvau nusigavęs iki 5-juosčių su 13″ žemadažniais. Tada pas bičiulį Maskvoje išgirdau kaip skamba didelio jautrio aktyvinė GAS su JBL 4343 ir pasukau prie didelio jautrio AS su 15″ plačiajuosčiais žemadažniais.Bičiulio V. J. klausimas mums svarbiausias, bet leiskite pasakyti, kad diskusijos liniją siūlyčiau vesti ne per ŽD garsiakalbių dydį, bet per AS efektyvumą. Tada gaunasi, kad:– žemųjų dažnių atkūrimas (dažninė) gali būti bet kurio dydžio korpusuose, netgi degtukų dydžio dėžutėse;– geriau žemuosius atkuria AS su didesniais žemadažniais, bet pasitinkant kitus reikalavimus, reiktų laikytis prie 2-juosčių. Čia kyla problema – mažo jautrio 2-juosčių riba būna ties 8″ ar 9″ ŽD garsiakalbiais. Darant daugiau dažnių juostų randasi degradacijų filtruose, galima nukeliauti iki Focal Grande Utopia ar Wilson Chronosonic milžinų ir nerasti norimo garso;
– didelio jautrio AS su 15″ žemadažniais, o kartais ir su 2×15″ gali būti 2-juostės su ruporu AD modulyje. Štai tokias ir siūlau bandyti prakišti pro duris arba pro kambario langą.Jaunimas nemėgsta skaityti, bet gal šis referatas padėtų susivokti?Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus lietuviškai (nuorodoje referatas sąraše 8-tas nuo sąrašo galo).
Šiuolaikiniai žmonės nemėgsta skaityti. Populiarūs tapo filmukai, kuriuose galima rasti labai naudingos informacijos, bet kartais filmuojasi menkai išmanantys “specialistai”.
Nedaug žiūriu filmukų apie GAS, bet Paul McGowan iš PS Audio yra aktyvus filmukų kūrėjas. Yra kanalas – Ask Paul, mažiau patyrę klausia, o patyręs specialistas paviešina atsakymą.
Neseniai diskusijoje apie didelio jautrio AS bičiulis-audiofilas pateikė nuorodą į filmuką, kur P. McGowan atsako į klausimą – Ruporiniai ar įprasti garsiakalbiai yra geriau. Išklausiau, bet atsakymo neišgirdau. Pastebėjau svarbių klaidų, todėl pasidalinsiu į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Filmuko epizode apie ruporus svarbi klaida, nes autorius sako, kad ruporai pakeičia garsą, dėl to naudojamas dažninės koregavimas (2′:40″ – 3′:20″ epizodas). Ne pirmą kartą stebiu nesuprantančius ruporų “specialistus”, todėl trumpai parašysiu.Filmuke matyti, kaip prie burnos autorius prideda iš delnų sudarytą ruporą ir iš tiesu girdime garso pasikeitimą. Garso (tembro) pasikeitimas ne todėl kad ruporas iškreipia garsą, o todėl, kad ruporas – ypatingai toks nedidelis iš rankos plaštakų – turi palyginti aukštą žemiausiųjų dažnių atkūrimą, įvyksta autoriaus kalbos spektro apribojimas iš ŽD pusės ir girdime pasikeitusį tembrą. Tas pats nutiktų, jei tembro reguliatoriumi ar HP filtru apribotume signalą į plačiajuostę kolonėlę.Visi ruporai turi tam tikrą žemiausią atkuriamą dažnį, tas dažnis yra žinomas. Kolonėlių konstruktoriai filtrus parenka taip, kad į atitinkamo dydžio ruporą patektų tik aukštesni už kritinį ruporo dažnį signalai, o žemesniuosius palieka atkurti kitam (didesniam) ruporui arba įprastos konstrukcijos garsiakalbiui. Yra žinoma, kaip visi akustiniai keitikliai, ruporai taip pat turi iškraipymus. Iškraipymai priklauso nuo ruporo formos, bet seniai išmokome parinkti ruporus taip, kad tenkintų keliamos užduoties sąlygas; salių ir stadionų įgarsinimui naudojami CD (tolygaus spinduliavimo lauko) ruporai, namų GAS dažniau naudojami kitokios formos ruporai mažiausiems iškraipymams gauti (tractrix, apvalūs…).Filmuke paminėtas dažninės koregavimas kartais naudojamas ruporinių AS dažninės korekcijai, kai palyginti dideliu ruporu norima švelniai pakelti aukščiausią ruporinio modulio atkuriamą oktavą ar dvi. Čia kalbame apie kitką – apie dažninės koregavimą AD ruože, o ne apie tembro pasikeitimą dėl ruporo apribojimo ŽD ruože. Su filmuko autoriaus teiginiu apie ruporo garso pasikeitimą ir dėl to neva reikalingu naudoti dažninės koregavimą tai nesusiję.Paminėsiu kitą epizodą.3′:50″ epizode autorius šneka apie 97 dB super-didelį ruporų jautrį, bet ruporinių modulių jautris iš tiesu būna žymiai didesnis (105-110 dB/W/m). Matyt neatsargiai ar iš nežinojimo P. M. paminėjo didelio jautrio AS su ruporais ir 15″ žemadažniais, bet pusiau-ruporinių AS bendrąjį jautrį apriboja ŽD modulis ir jautris dirbtinai sumažinamas iki ~97 dB/W/m.Kodėl ruporai skamba skirtingai nuo įprastų kolonėlių filmuke neatskleista, autorius nepamini pagrindinius ruporų ypatumus – ruporai turi didelį akustinį slopinimą ir kontroliuojamą sklaidą.
Paul McGovan, CEO PS Audio